Taupyti pradėjo ir verslai, dėl to degalinės siūlo valdžiai grąžinti verslams dalį sumokėto akcizo, tai esą paskatintų vežėjus piltis degalus Lietuvoje, o ne Lenkijoje.
Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per nepilną mėnesį nuo kovo 2 d. iki kovo 30 d. dyzelino litras Lietuvoje pabrango beveik puse euro. Vidutinė kaina kovo 30-ąją siekė 2,13 euro. Brango ir benzinas. Per tą patį laikotarpį šie degalai pabrango nuo 1,47 iki 1,74 euro. už litrą.
Naftos kainos nesumažėjo ir po vakarykščio Donaldo Trumpo pasisakymo. Hormūzo sąsiauris išlieka uždarytas. Dėl to nafta ir jos produktai ir toliau brangūs.
„Donaldo Trumpo kalba parodė, kad rinkos tuo nepatikėjo. Šiandien nafta brangsta 7 procentais. Greičiausiai tai greitai nesibaigs dėl to, kad net ir stebuklingai pasibaigus karui rytoj, poveikiai išliks ganėtinai ilgą laiko tarpą, vien tik atstatyti, kas buvo sugriauta bus labai sudėtinga“, – teigia „Orion Securities“ investavimo vadovas Marius Dubnikovas.
Lietuviai pradėjo pilti mažiau degalų
Lietuvos verslas mano, kad valdžia daro per mažai siekdama suvaldyti brangių degalų krizę. Mat dėl aukštų kainų Lietuvos gyventojai pradėjo pilti mažiau degalų.
„Paskutines 2 savaites krito 10 procentų suvartojimas degalų Lietuvoje“, – paaiškina „Circle K“ vadovas Baltijos šalyse Skirmantas Mačiukas.
Taupo ne tik gyventojai, bet ir verslai – verslo vartojimas krito 3–4 procentais.
Degalinės siūlo Vyriausybei susigrąžinti dalį pinigų prisiviliojant vežėjus, kurie šiuo metu sėkmingai pilasi pigesnį dyzeliną Lenkijoje.
„Lenkija sumažino akcizą iki Europos minimumo, sumažino PVM, nuo 23 iki 8 procentų. Tas efektas matosi. Šiandien buvo kalbėta, kad iki 40 centų gali būti pigesni degalai Lenkijoje“, – sako S. Mačiukas.
Siūlo išeitį
Degalinių atstovai siūlo grąžinti dalį degalų akcizo verslams. Taip esą valstybės biudžetas pasipildytų papildomais pinigais.
„Nusprendžia grąžinti akcizo dalį tarkim 20 centų. Tai yra lygiai tiek pat, kiek turime Lenkijoje skirtumą šiandien. Tokiu būdu atsiranda vežėjams motyvacija piltis degalus Lietuvoje, nes toms įmonėms, lietuviškoms įmonėms, kurios turi tokias pačias licencijas, jos turi ir patriotiškumą čia grįžti.
Tai yra vienas momentas, joms lengviau pridėtinės vertės mokestį susigrąžinti. Daug greičiau tą daro ir atgauna nei Lenkijoje. Jie turi dvigubą motyvaciją būtent pildyti mūsų biudžetą“, – teigia Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.
Finansų ministerija žada įvertinti šią siūlomą priemonę, tačiau akcentuoja, kad ji labiausiai padėtų verslui, nes gyventojai esą toliau matytų aukštas kainas degalinių švieslentėse.
Finansų ministerija taip pat pabrėžia, kad Lietuva negali sekti Lenkijos pavyzdžiu ženkliai sumažinti akcizus degalams, nes tai Lietuvai per brangu, kainuotų pusę milijardo eurų per metus.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
Jiems rūpi tik dar didesni mokesčių surinkimai




