Anot jų, tai leistų papildomai į biudžetą surinkti apie 100 mln. eurų, nes šiuo metu visi vežėjai degalus pilasi kaimyninėse šalyse.
„Dalinio akcizo grąžinimo sistemą siūlėme dar pernai, deja, tuomet ši idėja nesulaukė valdžios dėmesio. Jei turėtume tokį įrankį dabar, degalų krizę būtų galima išspręsti iš karto, nes valstybė galėtų lanksčiai nustatyti susigrąžinamo akcizo dydį nekeičiant įstatymų. Šiuo įrankiu galėtų naudotis vežėjai, verslas, ūkininkai ar net gyventojai“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį kalbėjo Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.
Rinkos dalyviai ragina valdžią grąžinti dalį degalų akcizo verslui
Anot jos, Vyriausybė tokią sistemą galėtų įvesti ir laikinai.
„Gali būti trys mėnesiai, gali būti pusė metų, čia kaip jau valstybė nuspręs. Taip atsirastų papildomos pajamos, papildomi resursai, didėtų tiek akcizo, tiek pridėtinės vertės mokesčio surinkimas ir tuos jau papildomus resursus tikrai galime skirti svarbiausių poreikių finansavimui. Šiuo atveju, jeigu turėtume degalų krizę, galėtume būtent nukreipti į kompensavimą degalų kainų“, – teigė K. Čeredničenkaitė.
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas pabrėžė, kad verslui būtų grąžinama tokia dalis sumokėto akcizo, kad degalų kainos būtų konkurencingesnės nei kaimyninėse šalyse.
„Kokią dalį (akcizo – BNS) grąžinti, sprendžia Vyriausybės komisija. Grąžintina dalis yra nustatoma periodiškai ir yra kintama. Kinta ji priklausomai nuo to, kas darosi pas kaimynus. Jeigu kaimynai akcizą padidina, tai reiškia, kad grąžintina dalis gali būti ir mažesnė, nes mes vis tiek pakonkuruosime“, – spaudos konferencijoje sakė E. Cicėnas.
Degalų vartojimas gerokai smuko
Degalinių tinklo „Circle K“ vadovas Baltijos šalyse Skirmantas Mačiukas pabrėžė, kad šiuo metu vežėjai visiškai nesipila degalų Lietuvoje.
„Jeigu būtų dalinis grąžinimas, jis (vežėjas – BNS) piltųsi Lietuvoje, sumokėtų akcizą 550 eurų už 1 tūkst. litrų. Dalinis akcizo grąžinimas – tai yra skirtumas tarp to, koks yra akcizas Lenkijoje – 330 eurų už 1 tūkst litrų. Reiškia, 330 būtų paliekama valstybei, valstybė 200 eurų grąžintų verslui. Tai yra ir verslui tada apsimokėtų piltis Lietuvoje, valstybė gautų tuos 330 eurų nuo to 1000 litrų, o dabar gauna nulį, nieko“, – aiškino verslininkas.
„Circle K“ vadovas sako, kad žmonės pastaruoju metu perka apie 10 proc. mažiau degalų, o smulkusis verslas – apie 3,4 proc. Anot S. Mačiuko, degalų vartojimas ir toliau mažės.
„Nuo kovo mėnesio, kai prasidėjo karas (vasario 28 dieną – BNS), matome per paskutines savaites, kad privačių vartotojų vartojimas krenta apie 10 proc. (...) Jis, kaip prognozuojama, tikrai kris toliau. Žmonės taupys, kalbame ne tik apie degalus, bet ir apie maistą“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė jis.
Anot S. Mačiuko, mažų įmonių degalų vartojimas sumažėjo maždaug 4 procentais: „Mažosios įmonės (...) jau irgi pradėjo taupyti ir matome, kad 3–4 procentus krenta vartojimas.“
Pasak jo, Kalvarijų degalinėje, esančioje netoli sienos su Lenkija, kur degalai, ypač dyzelinas, daug pigesni, jų pardavimai per 1,5 metų smuko net 10 kartų.
„Kalvarijų degalinėje mūsų prie pat sienos prieš pusantrų metų per dieną nupirkdavo 100 tonų degalų, dyzelino. Šiandien nuperka 9 tonas. Tai yra 10 kartų sumažėjimas, dėl to, kad visas verslas, tarptautinis transportas arba tranzitinis transportas (...) ne Lietuvoje pilasi (degalus – BNS)“, – žurnalistams sakė „Circle K“ vadovas.
Dyzelinas Lietuvoje nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios pabrango vidutiniškai 30 proc., benzinas – 18,4 proc., rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys.
Kaip rašė BNS, Finansų ministerija siekdama sumažinti dyzelino kainas siūlo iki birželio 15 dienos jam taikyti mažesnį akcizą – tai turėtų dyzelino kainą sumažinti 6 centais už litrą.
Akcizų įstatymo pataisas Vyriausybė žada svarstyti penktadienį, joms Seime bus prašoma skubos. Anot K. Vaitiekūno, tikimasi, kad pataisos bus priimtos balandžio viduryje.
Siekiant suvaldyti kuro kainas taip pat norima keisti biodegalų įsigijimo tvarką, sukurti kainų stebėjimo įrankį.
Be to, bendrovė „Orlen Lietuva“ buvo įpareigota sumažinti naftos pramonės atsargų kiekį 80 tūkst. tonų ir jau patiekė tokį kiekį kuro į rinką, tačiau kuro kainų kol kas tai nepaveikė.
