legioneliozė

Sveikatos apsaugos ministras pateikė versiją, kas galėjo Kaune sukelti mirtiną, jau 4 žmones pražudžiusį legioneliozės protrūkį. Esą dėl visko galėjo būti kalti Garliavos siurblinėje, vandenvietėje, atliekami profilaktikos darbai. Mat tuo metu galėjo nukristi tiekiamo vandens temperatūra. Visuomenės sveikatos specialistai taip pat įtaria, kad prie protrūkio galėjo prisidėti ir bandymai taupyti energiją, esą vamzdynais tiekiamas vanduo galėjo būti nepakankamai įkaitinamas.

Kauno apygardos prokuratūra pirmadienį pradėjo patikrinimą dėl legioneliozės protrūkio Kauno rajone ir Kaune. „Iš pateiktos informacijos kyla abejonių ar Kauno rajone bei Kauno mieste vandenį tiekiančios įmonės, o taip pat institucijos, atsakingos už vandens tiekimo kontrolę, ėmėsi būtinų veiksmų, kad būtų užkirstas kelias legioneliozės protrūkiui ir tokiu būdu nebuvo pažeistas viešasis interesas“, – teigia prokuratūra.

Legioneliozės protrūkis Kauno mieste ir rajone siejamas su Garliavos vandens siurblinės rezervuarų plovimo darbais, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Naujausia penktadienio versija yra, kad Garliavos siurblinėje pagal planą buvo atliekami profilaktikos darbai.

Gegužės 8 d. ryto duomenimis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninėje iš viso gydoma 10 pacientų, turinčių legioneliozės diagnozę. Du iš jų gydomi Suaugusiųjų intensyvios terapijos ir reanimacijos skyriuje, praneša ligoninė.

Šeštadienį mirė 50-60 amžiaus pacientas, turėjęs legioneliozės diagnozę, praneša LSMU Kauno ligoninė. Dėl jo gyvybės kovota apie savaitę. Šį savaitgalį atvežtas ir LSMU Kauno ligoninės Suaugusiųjų intensyvios terapijos ir reanimacijos skyriuje paguldytas dar vienas sunkesnės būklės ligonis, kuris priklauso 80-90 amžiaus grupei. Šiame skyriuje taip pat gydomas 70-80 metų amžiaus ligonis, esantis čia apie savaitę. Iš viso ligoninėje yra 10 ligonių su legioneliozės diagnoze.

Klastinga liga legioneliozė jau pasiglemžė pirmąsias aukas – mirė du Kauno ligoninėje gydyti pacientai. Vieno aštuoniasdešimt metų perkopusio ligonio gyvybė užgeso naktį, antroji, kuriai arti 70 metų, mirė apie vidurdienį. O ligos plitimo suvaldyti niekaip nepavyksta – užsikrėtusiųjų skaičius pasiekė 18. Klastinga liga legioneliozė jau pasiglemžė pirmąsias aukas. Naktį mirė garbaus amžiaus pacientas, kuris į Kauno ligoninę paguldytas dėl kitų sunkių gretutinių ligų.

Kauno rajone fiksuoti dar trys legioneliozės atvejai, iš viso šiuo metu yra užfiksuota 15 atvejų, ketvirtadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Iš minėtų atvejų 12 buvo nustatyta Kauno rajone, trys – Kauno mieste. Visi susirgusieji rajono gyventojai yra iš Garliavos, Kauno mieste 2 atvejai fiksuoti Aleksoto ir vienas – Vilijampolės mikrorajone.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kauno departamentas gegužės 4 d. gavo dar tris pranešimus iš gydymo įstaigų apie patvirtintus legioneliozės atvejus Kauno rajone ir pradėjo epidemiologinius tyrimus. Iš viso šiuo metu užfiksuota 15 atvejų, iš kurių 12 – Kauno rajone, 3 – Kauno mieste, rašoma NVSC pranešime spaudai. Susirgę asmenys gyvena tiek daugiabučiuose, tiek vienbučiuose (nuosavuose) būstuose.

Dėl legioneliozės protrūkio Kauno rajone, Garliavoje, bus atliekama terminė prevencija – procedūra padidinant karšto vandens temperatūrą vandens sistemoje, pranešė „Kauno energija“. Ji vyks nuo penktadienio vidurnakčio iki 16 valandos. Garliavos centralizuotame miesto šilumos tiekimo tinkle temofikacinio vandens temperatūra bus padidinta iki 80 laipsnių Celsijaus, kad pastatų karšto vandens sistemų prižiūrėtojai ar administratoriai galėtų atlikti terminę legioneliozės prevenciją.

Praėjusią savaitę kilus legioneliozės protrūkiui Kauno mieste ir rajone situacija, panašu, stabilizavosi. Kaip informuoja ligoninė, naujų pacientų pastarąją parą nesulaukė. Tiesa, keli jų išlieka sunkios būklės.  „Naujų legioneliozės atvejų nuo gegužės 3 iki 4 d. ryto nebuvo. Mirusiųjų nebuvo“, – informavo LSMU Kauno ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas.

Mirtinai pavojinga liga legioneliozė į ligos patalą guldo vis daugiau Kauno ir pakaunės gyventojų. Mirtinai pavojingą užkratą greičiausiai savo namų voniose pasigavusių žmonių skaičius pasiekė 13, o du pacientai – itin sunkios būklės, jie reanimacijoje grumiasi su mirtimi. Valdžios institucijos niekaip neranda, kur yra šios ligos židinys, tad dalija patarimus, kaip saugotis gyventojams. Arvydas Kauno ligoninėje jau dešimta diena. O viskas prasidėjo nuo sparčiai aukštyn kilusios temperatūros.

Penktadienį pranešta apie seniai matyto masto legioneliozės protrūkį Kauno apskrityje. Naujausiais duomenimis, ligoninėje yra gydoma 12 žmonių, dviejų iš jų būklė yra sunki. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas pranešė, kad balandžio 27–gegužės 2 dienomis gavo 12 pranešimų apie Kauno apskrityje užregistruotus legioneliozės atvejus, iš kurių 9 – Kauno rajone, 3 – Kauno mieste.

Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ gavo informacijos, jog iš Garliavos į Kauno ligoninės infekcinių ligų skyrių vienas po kito važiuoja legionelioze sergantys gyventojai. Paaiškėjo, kad nustatytų atvejų šiandien jau yra septyni, o vienas vyras yra sunkios būklės, bet vis dar laukiama patvirtinimo dėl ligos. „Garliavoje legioneliozės protrūkis, o informacijos niekur nepateikta.

Vilniuje nuo legioneliozės mirė vyras, jam buvo daugiau nei 70 metų. Kaip BNS nurodė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Justina Petravičienė, vyras gyveno sostinės Naujininkų mikrorajone, jis mirė ligoninėje. „Mirė žmogus, kuriam buvo diagnozuota legioneliozė, jis mirė ligoninėje, buvo vyresnis, nei 70-ies metų“, – teigė ji. Pasak J. Petravičienės, ligos sukėlėjas vyrui nustatytas rugsėjo 21 dieną.

Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad pastaruoju metu dėl itin didelės žmonių migracijos kur kas greičiau nei anksčiau plinta daugelis infekcinių ligų. Ne išimtis – ir įvairios retos ligos, kurių šiuo metu žinoma daugiau nei 6 tūkst.  Europos retomis ligomis sergančių pacientų organizacijų aljanso (angl. European Organization for Rare Diseases) duomenimis, šiuo metu žinoma daugiau nei 6 tūkst.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje registruoti septyni legioneliozės atvejai, mirusių žmonių nėra, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Pernai tuo pačiu metu nustatytas vienas susirgimo šia užkrečiamąja liga atvejis. Iš viso praėjusiais metais Lietuvoje registruota 17 susirgimų legionelioze atvejų, mirė vienas asmuo.

Viename Biržų daugiabutyje aptikta nežinia kiek laiko vamzdynuose slypėjusi mirtina infekcija, kuri galėjo susargdinti pensininkę. Tačiau labiausiai namo gyventojus šokiravo vietos tarnybų abejingumas. Apie užterštą karštą namo vandenį butų ūkio tarnyba delsė tuoj pat įspėti gyventojus ir termošoką atliko po 5-kių dienų. Biržietė Natalija šio Vytauto gatvės 36-uoju numeriu pažymėto namo senbuvė. Tačiau prie kaimynės buto durų sutikta moteris ne juokais persigandusi.

Vilniuje nutarus prevenciškai dėl legionelių visuose daugiabučiuose atlikti terminę dezinfekciją, kurios metu pakeliama karšto vandens sistemose cirkuliuojančio vandens temperatūra, gyventojai sulauks didesnių sąskaitų už šildymą. „Už karšto vandens kubą visi mokės tiek pat, bet už šilumą mokės daugiau.

Vilniuje nutarus prevenciškai dėl legionelių visuose daugiabučiuose atlikti terminę dezinfekciją, kurios metu pakeliama karšto vandens sistemose cirkuliuojančio vandens temperatūra, gyventojai sulauks didesnių sąskaitų už šildymą. „Už karšto vandens kubą visi mokės tiek pat, bet už šilumą mokės daugiau.

Vilniuje mirus trims legionelioze sirgusiems žmonėms, karšto vandens tiekėjai ir daugiabučių šilumos punktų prižiūrėtojai visuose Vilniaus daugiabučiuose bus įpareigoti laikinai padidinti karšto vandens temperatūrą. Tai trečiadienį nusprendė Ekstremalių situacijų komisija.

Visuotinai daugiabučiuose inicijuojama termošoko procedūra gyventojams kainuos milžiniškus pinigus, bet legioneliozės grėsmei įtakos neturės, teigia Lietuvos būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis. Specialistų teigimu, maksimaliai sumažinti pavojų susirgti gali tik nuolatinės prevencinės priemonės.

Vilniuje mirus keliems legionelioze sirgusiems žmonėms, svarstoma profilaktiškai pakelti temperatūrą visų sostinės daugiabučių karšto vandens sistemose. Tokį siūlymą pateikė pirmadienį posėdžiavęs dėl legioneliozės keliuose Vilniaus daugiabučiuose aktyvuotas operacijų centras.

Vilniuje paskelbta ekstremali situacija dėl vandentiekio sistemoje besidauginančių mirtinų bakterijų. Legionella bakterijų sukelta liga jau nusinešė dviejų miestiečių gyvybes. Medikai paaiškino, kam ši liga pavojingiausia ir kaip nuo jos apsisaugoti. Legioneliozė - tai ūmi legionelių bakterijų sukelta infekcinė liga. Vienam iš dešimties susirgusiųjų ji baigiasi mirtimi. Viena iš pagrindinių ligos formų – plaučių uždegimas.

Vilniuje dėl kelių daugiabučių vandens sistemose nustatytos taršos Legionella bakterijomis paskelbta ekstremali situacija. Tai BNS patvirtino Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Darulis, laikinai einantis ir administracijos direktoriaus pareigas. Anot jo, penktadienį posėdžiavusi savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija konstatavo, kad esama padėtis atitinka ekstremalaus įvykio kriterijus.

„Aš pati dabar sergu ir galbūt ta priežastis ligos yra būtent ta bakterija“, - pasakoja sostinės Tuskulėnų g. 5 daugiabučio gyventoja. Moteris sako esanti išsigandusi po to, kai sužinojo, jog jos daugiabutyje būtent nuo legioneliozės sausį mirė kaimynė. Vilniaus miesto savivaldybė svarsto bausti bendrovę „Žirmūnų būstas“, nes ji neužkirto kelio legioneliozės atvejui sostinėje esančio daugiabučio karšto vandens sistemoje.

Vilniaus Žirmūnų rajone esančiam daugiabučiui, kur nuo legioneliozės mirė moteris, vandens tiekimas kol kas nenutrauktas, tačiau tai turėtų būti padaryta po terminio šoko – vandens užkaitinimo iki temperatūros, kurioje žūva pavojingos ligos bakterijos. Nutraukti vandens tiekimą daugiabučiui nurodė Nacionalinis visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamentas.

Nuo legioneliozės mirus vilnietei, Nacionalinis visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamentas stabdo karšto vandens tiekimą vienam sostinės daugiabučiui. Trečiadienį centras informavo, kad karšto vandens tiekimas Tuskulėnų gatvės 5 namui nutraukiamas nustačius, jog šio namo gyventoja mirė nuo pavojingos užkrečiamos ligos.

 LRT.lt Lietuvoje užregistruotas pirmasis legioneliozės atvejis šiais metais, skelbia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Susirgęs asmuo per paskutiniąsias 10 dienų iki ligos požymių atsiradimo nebuvo išvykęs į užsienį, nesinaudojo Lietuvoje esančių vandens pramogų parkų, sporto klubų ir kitų apgyvendinimo paslaugas teikiančių objektų paslaugomis.

Europos Skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemos duomenimis, Vokietijoje, Warstein (Northrhine-Westphalia) mieste užregistruotas legioneliozės protrūkis. Nuo šių metų rugpjūčio pradžios nustatyta daugiau nei 100 legioneliozės atvejų, iš jų 2 mirties. Infekcijos šaltinis iki šiol nežinomas, tačiau mieste taikomos legioneliozės profilaktikos ir kontrolės priemonės: tikrinami bei dezinfekuojami aušinimo bokštai ir kiti galimi infekcijos šaltiniai.

Kauno visuomenės sveikatos centras informuoja, kad vakar iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VšĮ Kauno klinikų gauta informacija apie patvirtintą jau antrąjį, per pastarąją savaitę, legioneliozės atvejį Kauno mieste. Nors susirgusieji gyvena skirtuose Kauno miesto seniūnijų teritorijose, tačiau abiem šiais neaiškios pneumonijos atvejais, atlikus šlapimo tyrimus, rastas Legionella pneumophila serologinis antigenas ir patvirtinta – legioneliozės  diagnozė.

Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad šiandien, vasario 2 d. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VVSPT) laikinai sustabdė Vilniuje esančio Lietuvos vaikų ir jaunimo centro sveikatingumo komplekso – baseino, saunos ir sporto klubo (treniruoklių ir pramankštų salės) veiklą. Rinkos ribojimo priemonė pritaikyta nustačius, kad teikiamos paslaugos yra nesaugios – dušinėse legionelių koncentracija vandenyje viršija nustatytas normas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pradėjo nagrinėti administracinę bylą pagal UAB „Vandens parkas“ skundą Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai (VVSPT), kuriame prašoma panaikinti šių metų rugsėjo 1-osios sprendimą laikinai sustabdyti vandens parko veiklą ir įpareigoti atsakovę atlyginti patirtus nuostolius.

Da­bar ma­din­ga tau­py­ti. Tai da­ro­ma vi­sur – biu­dže­ti­nė­se įstai­go­se, pri­va­čio­se įmo­nė­se, par­duo­tu­vė­se ir net na­mie. Tik ar vi­sa­da tau­pu­mas duo­da lau­kia­mų re­zul­ta­tų? Kar­tais jis ga­li kai­nuo­ti ne­tgi gy­vy­bę. Nus­ta­to ma­žes­nę tem­pe­ra­tū­rą Sa­vait­raš­čio „Šiau­liai plius“ re­dak­ci­jai pa­skam­bi­nę dau­gia­bu­čių gy­ven­to­jai tei­gė, kad nak­ti­mis, pa­pras­tai po vidurnakčio, iš čiau­po bė­ga vė­ses­nis van­duo.

Lapkričio 18 d. Kauno visuomenės sveikatos centras iš VšĮ Kauno klinikos gavo informacija apie pavirtintą legioneliozės atvejį. 38- erių metų kaunietė, pneumonijai būdingus ligos požymius pajuto š. m. spalio 25 d. Jai pakilo aukšta temperatūra, prasidėjo sausas kosulys, buvo jaučiamas bendras organizmo silpnumas. Spalio 28 d. ji kreipėsi medicininės pagalbos ir buvo hospitalizuota. Lapkričio 4 d. iš paimto šlapimo mėginio išauginta L. pneumophila.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), išnagrinėjęs administracinę bylą pagal UAB „Sporto bankas“ skundą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT) dėl nutarimo nubausti sporto klubą 40 tūkst. litų bauda panaikinimo, nusprendė iš dalies patenkinti pareiškėjos skundą ir sumažino baudą 10 tūkst. litų.