lb

Nuo vasario gyventojai sudarė naujų terminuotųjų indėlių sutarčių už beveik 3 mlrd. eurų, pranešė Lietuvos bankas.  Anot jo, šiuo metu už metų trukmės terminuotuosius indėlius bankai siūlo nuo 2,9 iki 4,15 proc., kredito unijos – nuo 0,7 iki 4,40 proc., o už Vyriausybės taupymo lakštus – 3,7 proc. metinių palūkanų.  Bendras indėlių portfelis nuo vasario padidėjo 1,5 mlrd. eurų, nurodo centrinis bankas.

Per šių metų pirmąjį pusmetį pensijų fondai fiksavo teigiamą grąžą, didėjo sukauptas turtas ir kaupiančiųjų skaičius, pranešė Lietuvos bankas (LB). Antros pakopos pensijų kaupimo bendrovių turtas augo beveik 15 proc. iki 6,5 mlrd. eurų, o trečios pakopos – daugiau nei 15 proc. iki 256 mln. eurų.  Po praėjusiais metais fiksuotų neigiamų grąžų (vidutiniškai –13,8 proc.) visų antrosios pakopos pensijų fondų vieneto vertės nuo metų pradžios padidėjo vidutiniškai 8,7 proc.

Lietuvos bankų asociacijai (LBA) pasigendant aiškumo dėl naujo laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo ir mokėjimo, Lietuvos banko (LB) vadovas sako, jog svarbiausi dalykai yra aiškūs, o kylant klausimų jie bus išaiškinti diskutuojant su bankais.  „Žinau, kad vyksta diskusijos Bankų asociacijos su Valstybine mokesčių inspekcija, diskutuoja ir su Finansų ministerija. Esame pateikę ir savo poziciją atskirais atvejais, kaip išaiškinti tam tikrus dalykus.

Vyriausybei kviečiant į šalį ateiti naujiems užsienio bankams taip sukuriant didesnę konkurenciją Lietuvos banko (LB) atstovas sako, jog tik laiko klausimas, kada jie čia įsikurs. LB finansų rinkos plėtros vadovas Lukas Jakubonis teigia, kad tai ilgas procesas, tačiau jis neabejoja, kad naujų žaidėjų rinkoje bus.  „Tai ilgas procesas, daug dedamųjų jame, daug ir sėkmės tame. Į klausimą atsakant, kada bus, – nežinau, tik galiu pasakyti, kad tikrai bus.

Lietuvos bankas (LB) panaikino elektroninių pinigų įstaigos „Payrnet“ licenciją – įmonė jos neteko už šiurkščius sisteminius teisės aktų pažeidimus.  Tai reiškia, kad ji negali teikti jokių finansinių paslaugų ir turi per nustatytą terminą grąžinti savo klientams lėšas. LB kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, be to, numato kreiptis ir į teisėsaugą, pranešė LB.

Artėjant kompensacijų gyventojams už elektrą pabaigai, elektra biržoje brangsta. Energetikai aiškina, kad jos kaina kyla dėl karštų orų ir jungčių su užsienio šalimis remontų. Visgi kai kurie ekonomistai mėgina raminti, esą šis pabrangimas turėtų būti laikinas, tačiau žmonės palikti nežinioje, ką pasirinkti – fiksuoti kainas ar rizikuoti ir mokėti tiek, kiek ji kainuoja biržoje. Nors savaitgalį Lietuvą nuplovė ilgai lauktas lietus, sausra nesibaigė.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad šią savaitę misiją Lietuvoje baigęs Tarptautinis valiutos fondas (TVF), įvertinęs neseniai Lietuvoje įteisintą laikinąjį bankų solidarumo įnašą, teigia, jog jis turėtų poveikį šalies investicinei aplinkai, jei taptų pastovus.  „Tai, ką kalbėjo Tarptautinis valiutos fondas, kad tai yra laikinas dalykas, ir būtent laikinumas mažina visas rizikas.

Beveik 40 proc. Lietuvos gyventojų per pastaruosius trejus metus patyrė sukčių atakas, tačiau daugėja atpažįstančių sukčius ir todėl finansiškai nenukentėjusių žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) Finansinio raštingumo centro užsakymu atlikta apklausa.  Tyrimas atskleidė, kad iš 39 proc. gyventojų, patyrusių sukčių ataką, 6 proc. finansiškai nukentėjo, o 33 proc. atpažino ataką ir nenukentėjo, pranešė LB.

Naujų terminuotųjų indėlių palūkanos antrą mėnesį iš eilės kilo daugiau nei naujų paskolų, teigia Lietuvos bankas (LB). Anot jo, kai kuriose kredito įstaigose palūkanos už indėlius perkopė 4 proc. ribą. Balandį indėlių palūkanoms pakilus vidutiniškai iki 2,7 proc., toliau mažėjo atotrūkis tarp palūkanų už indėlius ir paskolas. Lietuvos bankuose ir kitose finansų įstaigose gyventojai balandžio pabaigoje laikė 21,2 mlrd. eurų indėlių, iš jų 16,7 mlrd. eurų einamųjų ir 4,3 mlrd.

Po pusantrų metų pertraukos Lietuvoje užfiksavus išankstinę mėnesio defliaciją, Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus sako nesitikintis didelio kainų mažėjimo Lietuvoje.  Pasak centrinio banko vadovo, kainos per mėnesį gali kisti dėl jų didinimo arba mažinimo su avansu.  „Visai nenuostabu, kad mėnesį, palyginti su mėnesiu prieš tai, mes galime matyti tam tikrų sumažėjimų, nes kainų lygis iš tikrųjų spurtavo.

Lietuvos bankui (LB) siūlant įpareigoti komercinius bankus ir kitus paskolų davėjus pasiūlyti bent penkerių metų fiksuotas būsto paskolų palūkanas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad jau dabar didieji bankai siūlo tokias palūkanas, todėl naujas siūlymas aktualus tik mažesniems bankams.   „Absoliuti dauguma rinkos dalyvių tą siūlo, galbūt yra mažesnių, kurie dar to nesiūlė. Tokia nuostata teisės aktuose reikš, kad visi absoliučiai turės tą pasiūlyti.

Smarkiai pabrangus verslo kreditavimui, įmonės vis dažniau skolinasi ne iš didžiųjų vietos bankų, o viena iš kitos, mažesnių šalies ar net užsienio bankų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. Algirdas Prapiestis teigia, kad šiuo metu vidutinė naujų paskolų palūkanų norma siekia apie 5 proc. – dukart daugiau nei 2021 metų viduryje, kai ji buvo apie 2,5 procento.  Tačiau, anot jo, tikimasi, kad palūkanų augimas šių metų pabaigoje turėtų sumažėti, o kitais metais ir visai sustoti.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį analizuos šalies verslo skolinimosi tendencijas, aiškinsis ir situaciją atskiruose sektoriuose.  Kaip BNS sakė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, planuojama aptarti informaciją apie alternatyvius finansavimo būdus ir galimybes.  Pasak jo, daugiau dėmesio bus skiriama aiškinantis jauno ir smulkaus ar vidutinio verslo įmonių skolinimąsi, kai kredituoti atsisako bankai.

Lietuvos bankas (LB) 2022 metais neuždirbo pelno, o tai lėmė pigusios akcijos ir vyriausybių vertybiniai popieriai, į kuriuos yra nukreipta didžiausia dalis LB investicijų, sako banko atstovas.

Lietuvos bankas (LB) panaikino apribojimus finansinių technologijų bendrovei „Paysera“ ir leido jai teikti paslaugas naujiems didesnės rizikos klientams – tai daryti jai buvo uždrausta dėl netinkamai įgyvendintų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų.  „Paysera LT“ generalinis direktorius Gintautas Mežetis sako, kad apribojimai įmonei panaikinti, nes ji laiku patobulino visus klientų pažinimo ir pinigų plovimo prevencijos procesus, dėl kurių LB turėjo pastabų.

Šalies centriniame banke laikoma virš 18 mlrd. eurų komercinių bankų lėšų – tai yra apie trečdalis viso jų turto, o tai yra neįprasta padėtis, nes už šį likvidų turtą bankai gauna 3 proc. metinių palūkanų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas.   „Tokios sumos neįprastos, nes ankstesniais metais, iki ECB kiekybinio skatinimo pradžios, iki 2008-2015 metų, turėjome apie 5 proc. vyraujantį lygį. Beveik trečdalis likvidžių lėšų balanso laikymas centriniame banke jau yra netipinė situacija.

Buvusi „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė pirmadienį pradeda dirbti Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotoja, o „Sodrai“ laikinai nuo pirmadienio vadovauja buvęs jos pavaduotojas Ježy'is Miskis. J. Varanauskienė centriniame banke pakeitė dvi šešerių metų kadencijas dirbusį Raimondą Kuodį.  Nauja LB valdybos nare nuo balandžio 17 dienos dirba buvusi LB Korporatyvinių paslaugų departamento vadovė Jurgita Šaučiūnienė.

 Lietuvoje po trejų–penkerių metų galėtų būti įvesti centrinio banko skaitmeniniai eurai, kurie suteiktų daugiau  atsiskaitymo galimybių gyventojams ir verslui, sako Lietuvos banko (LB) atstovė. „Analizuojame galimybę (skaitmeniniu euru – BNS) atsiskaityti net ir nesant interneto ryšio.

Lietuvoje įvedus laikiną bankų solidarumo įnašą, bankai neturėtų perkelti papildomų išlaidų ant gyventojų pečių branginant paslaugas jiems, sako Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta.  Anot jo, gyventojai neturėtų pajusti neigiamų šio Vyriausybės sprendimo pasekmių – tai įvertinta rengiant pasiūlymą.

Lietuvos bankas (LB) teigia, kad neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) ir minimali mėnesio alga (MMA) galėtų būti suvienodinti iki 2026 metų. Centrinis bankas siūlo, kad NPD būtų nustatomas automatiškai ir didėtų tiek, kiek ir MMA – tokiu būdu tam nereikėtų atskiro politinio sprendimo.  Centrinis bankas taip siūlo didinti gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą sumažinant jo naštą uždirbantiems nuo MMA iki vieno vidutinio darbo užmokesčio, pranešė LB.

Dabartinei „Sodros“ vadovei Julitai Varanauskienei tapus Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotoja, įstaigai laikinai nuo balandžio 24-osios vadovaus pavaduotojas Ježy Miskis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbs naujo vadovo atranką, tačiau kol kas neaišku, kada, sako ministrės patarėjas Tomas Kavaliauskas. „Jis (J. Miskis – BNS) pareigas laikinai eis iki per konkursą bus išrinktas naujas „Sodros“ vadovas.

Prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotoja paskyrė dabartinę „Sodros“ vadovę Julitą Varanauskienę, o valdybos nare – LB Korporatyvinių paslaugų departamento vadovę Jurgitą Šaučiūnienę.  Atsižvelgdamas į LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus teikimą, prezidentas pasirašė tai numatančius dekretus, penktadienį pranešė Prezidentūra.

Finansų ministerijai ir Lietuvos bankui (LB) pasiūlius netaikyti laikino bankų solidarumo įnašo naujoms paskolų sutartims, LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad tai neturėtų paveikti bankų skolinimo politikos.

Per pastaruosius dvejus metus mažėjo su investicijomis į viešojo sektoriaus obligacijas susiję išmetamo anglies dvideginio rodikliai – šios obligacijos sudaro didžiausią Lietuvos banko užsienio atsargų dalį, pranešė centrinis bankas, pirmą kartą paskelbęs ataskaitą apie banko ne pinigų politikos portfelius.

Per pastarąsias dvi savaites Lietuvoje indėlių palūkanas padidino 12 bankų bei kitų kredito įstaigų, skelbia Lietuvos bankas (LB). Už terminuotąjį 12 mėnesių indėlį dabar siūloma nuo 0,25 iki 3 proc., už kaupiamąjį – nuo 0,02 iki 2,9 proc. palūkanų. Už 6 mėnesių indėlį didžiausias tarp bankų 2 proc. metų palūkanas siūlo GF bankas, o mažiausias – 0,5 proc. – „Fjord Bank. Tarp kredito unijų didžiausias – 2,6 proc. – palūkanas siūlo „Fortūna“, „Magnus“, „Neris“, Vilniaus kredito unija.

Lietuvos banko (LB) siūlymą atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų remia vartotojų sargai, žalieji, iš dalies ir prekybininkai. Ekonomistas sako, kad euras yra stipri valiuta ir egzistuoja daug mažos vertės prekių, kurių kainodarai centai yra svarbūs. LB, svarstantis galutinės prekių kainos suapvalinimo idėją, ketvirtadienį rengia diskusiją dėl tokių smulkių centų reikalingumo.

Lietuvos bankas pernai gavo daugiau kaip 1,8 tūkst. skundų, iš jų apie 80 proc. – dėl mokėjimo paslaugų, po 5 proc. – dėl kreditavimo ir draudimo paslaugų, likę – dėl investicinių ir kitų paslaugų, pranešė LB.  Daugiausia – 86 proc.– pernai augo skundų dėl mokėjimo paslaugų. LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas teigia, kad tokį augimą galėjo lemti didesnis šių paslaugų naudojimas.

Prognozuojant, kad Lietuvos komerciniai bankai šiemet gali gauti milijardinį pelną, finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Lietuvos banko valdybos (LB) pirmininkas Gediminas Šimkus ketvirtadienį pristatys pasiūlymus, kaip apmokestinti „netikėtą“ bankų sektoriaus grąžą.

Lietuvos bankui (LB) pernai atlikus investicinio gyvybės draudimo slapto pirkėjo tyrimą ir nustačius daug netinkamo jo pardavimo atvejų, centrinis bankas siūlo atsisakyti komisinio mokesčio bei stiprinti konsultacijų kokybę, sako LB valdybos narys Simonas Krėpšta.  „Bendra žinia ir bendras vardiklis yra tas, kad būtent atlikta analizė ir slapto pirkėjo tyrimas parodė, kad yra daug netinkamo pardavimo atvejų.

Ketvirtadienį Lietuvos bankas (LB) visuomenei pristatys kaip gyventojams siūlomas investicinis gyvybės draudimas. Centrinis bankas atliko slaptojo pirkėjo tyrimą, kurio metu buvo tikrinama, kaip šios draudikų paslaugos parduodamos.

Lietuvos bankas pernai ištyrė ir iš apyvartos išėmė 1 073 vienetus padirbtų eurų – 822  banknotus ir 251 monetą – 9 proc. mažiau nei 2021 metais, kai rasta 1181 vienetas padirbtų eurų (1041 banknotas ir 140  monetų), pranešė LB.   Lietuvos banko grynųjų pinigų ekspertė Ieva Vanskevičė sako, kad nepaisant išaugusios grynųjų pinigų apyvartos ir toliau  stebima padirbtų eurų banknotų mažėjimo tendencija.

Lietuvos banko (LB) atstovas sako, kad komerciniai bankai, ypač turintys didesnį likvidumą, nesuinteresuoti didinti palūkanų už indėlius. Pasak Jokūbo Markevičiaus, tokia situacija susidarė, nes bankai ilgus metus nemokėjo palūkanų, tačiau net ir augant paskolų palūkanoms ne visi bankai priima terminuotus indėlius ir už juos moka.  „Europos Centrinis Bankas laikė mažas palūkanas ir jos buvo nulinės, todėl gyventojai rinkosi turėti ne terminuotus indėlius, o vienadienius.

Nenaujų būstų pardavimai 2022-ųjų pabaigoje, palyginti su 2021-ųjų tuo pat laiku, smuko ketvirtadaliu, arba iki 2016-2017 metų lygio, sako Lietuvos banko (LB) atstovas.  „Iš antrinės rinkos pardavimų matome, kad jie gerokai atvėso nuo to, kas buvo 2021 metais. Per 2022 metus pardavimai sumažėjo apie 17 proc. antrinėje rinkoje, o paskutinį ketvirtį sandorių skaičius krito 26 proc.

Lietuvos bankas (LB) įsteigė Klimato kaitos centrą, kurio tikslas – didinti žalumą ir mažinti su klimato kaita susijusias rizikas šalies finansų sektoriuje, antradienį pranešė bankas. Centrui vadovauja buvęs LB valdybos narys Tomas Garbaravičius. „Centriniai bankai gali ir privalo prisidėti prie ekologiškesnės ekonomikos, kurios siekiame visi bendrai kaip žmonija tam, kad išliktume. Todėl žalumas – viena iš strateginių Lietuvos banko veiklos krypčių.

Lietuvos bankas (LB) skyrė 12 tūkst. eurų baudą elektroninių pinigų įstaigai „CBI Money“ bei nušalino jos vadovą už tai, kad įmonė skelbė klaidingą informaciją ir laiku nepateikė ataskaitų. Kaip ketvirtadienį pranešė LB, priežiūrai skirtose ataskaitose įstaiga ne kartą teikė neteisingą informaciją apie klientų lėšų ir nuosavų lėšų likučius, laiku nepateikė paslaugų ataskaitos, be to, joje nurodė neteisingą informaciją.

Lietuvoje pernai reikšmingai padidėjo gyventojų dalis, kurie prioritetą teikia mokėjimams kortele, mobiliuoju telefonu arba išmaniuoju prietaisu, atsiskaito bekontakčiu būdu ir naudojasi mokėjimo paslaugų teikėjų sukurtomis mobiliosiomis programėlėmis, ketvirtadienį pranešė Lietuvos bankas (LB).   Pasak jo, trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų prioritetą teiktų atsiskaitymui negrynaisiais pinigais, o 2021 metais ši dalis buvo 50 proc.

Lietuvos bankas (LB) kol kas nepastebi, kad namų ūkiai turėtų rimtų problemų grąžinant paskolas, sako LB atstovas. „Kol kas žiūrint į portfelius ir turimus duomenis, nesimato, kad yra kažkokių rimtesnių atidėjimų ar skolų nesumokėjimų palyginti su ilgesnėmis tendencijomis.

Šiemet Lietuvoje infliaciją toliau skatins maisto kainos, tačiau metų viduryje ji turėtų pasiekti vienaženklį skaičių, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. Finansų viceministras mano, jog infliacija šiais metais lėtės „gana ženkliai“, jeigu nebus naujo šoko energetikos rinkoje.    „Mastas taps pagrindiniu infliaciją didinančiu veiksniu.

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, jog nuo lapkričio Lietuvoje sugriežtinus virtualiųjų valiutų įmonių veiklą jų skaičius, šiemet buvę didžiausias Europos Sąjungoje, turėtų sumažėti.    „Tikėkimės, kad sektorius taps tvaresnis ir galbūt tas skaičius registruotų įmonių pasikeis užtikrinus, kad šių reikalavimų yra laikomasi“, – žurnalistams trečiadienį teigė S. Krėpšta.

Metinei infliacijai vis dar laikantis virš 20 proc. ribos, tačiau mažėjant antrą mėnesį iš eilės,  Lietuvos banko (LB) vadovas ir finansų ministrė teigia, jog infliacija išsikvepia, o kitąmet nesant nenumatytų aplinkybių ji  turėtų gerokai sumažėti. „Infliacija slūgsta. Jos pikas jau buvo pasiektas, o įvairios institucijos kitąmet prognozuoja vidutinį metinį infliacijos lygį mažiau 10 procentų“, – spaudos konferencijoje antradienį komentavo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Lietuvos bankas (LB) neleido penkioms įmonėms įsigyti Islandijos kapitalo elektroninių pinigų įstaigos „Phoenix Payments“ . Kaip pranešė LB, prašymus buvo pateikusios „Emerchantpay Limited“, „Emerchantpay Group Limited“, „Presidio Limited“, „Emerchantpay Group Limited Employee Benefit Trust“ „Glacier Trust“ ir šių įmonių galutiniai naudos gavėjai – fiziniai asmenys.

Lietuvos gyventojai vartojimui šiemet skolinosi dažniau nei pernai ir didesnes sumas – pirmąjį pusmetį pasiskolinta 715 mln. eurų – 52 proc. daugiau, pasirašyta apie 250 tūkst. sutarčių – 32 proc. daugiau, pranešė Lietuvos bankas (LB) „Matome, kad sparčiai augo visa vartojimo kredito rinka – aktyviai skolino ir kredito įstaigos, ir kiti vartojimo kredito davėjai“, – pranešime sakė LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.

Lietuvos sutelktinio finansavimo platformų rinkoje pirmąjį šių metų pusmetį sudaryta beveik 280 tūkst. sandorių, kurių vertė – 72,6 mln. eurų, arba 40 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai sudaryta 191 tūkst. sandorių už 52,6 mln. eurų.

Šių metų pirmąjį pusmetį bankai Lietuvoje uždirbo apie 180 mln. eurų pelno – maždaug tiek, kiek 2018–2019 metais, sako Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus. Tačiau jis pabrėžė, kad antrąjį pusmetį situacija gali pasikeisti dėl įvairių aplinkybių, įskaitant geopolitines. „Tai, ką turiu už pirmąjį pusmetį, tai yra apie 180 mln. eurų. Tai yra daugiau mažiau tiek pat to pelno, kiek buvo 2018-2019 metais“, – pirmadienį Seimo socialdemokratų frakcijoje teigė G. Šimkus.

Lietuvos bankas (LB) aiškinasi, ar šalyje veikiantys komerciniai bankai tinkamai aptarnauja klientus nustatydami, kokiais atvejais juos galima aptarnauti telefonu, kada būtina atvykti į banko padalinį, ar tam reikia iš anksto registruotis, kaip greitai klientui paskiriamas laikas. Klausimai bankams pateikiami reaguojant į klientų skundus, atsakymai turės būti pateikti per savaitę, teigiama penktadienį paskelbtame LB pranešime.

Lietuvos bankas (LB) rudenį svarstys, ar peržiūrėti bankų paslaugų krepšelio dydį ir maksimalius jo įkainius.  Apie tai trečiadienį pranešė centinio banko vadovas Gediminas Šimkus. Jis nekomentavo, į kurią pusę bus keičiamas krepšelio paslaugų skaičius ir jų įkainiai.  „Žiūrint į komercinių bankų krepšelius greičiausiai nesuklysiu pasakęs, kad didžiojoje daugumoje jų yra panašūs krepšeliai ar net turi ir geresnių“, – Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje teigė G. Šimkus.

Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje rasta 5 proc. daugiau suklastotų eurų banknotų ir tris kartus daugiau monetų nei pernai tuo pačiu metu, tačiau šis skaičius nesiekia 2020 metų rodiklio, antradienį pranešė Lietuvos bankas. Per sausį–birželį Lietuvos banke ištirti ir iš apyvartos išimti 558 vienetai padirbtų eurų: 449 banknotai ir 109 monetos. Padirbtų pinigų vertė sudarė 35 tūkst. eurų, iš jų monetomis – 200 eurų.

Aktyviausi investuotojai Lietuvoje yra 25–54 metų vyrai – jie 2021 metais sudarė daugiau kaip 60 proc. visų sandorių vertybiniais popieriais. Tačiau investavimą atranda ir moterys – aktyviai investuojančių moterų daugėja beveik taip pat sparčiai, kaip ir vyrų, skelbia Lietuvos bankas (LB). LB Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis teigė, jog pernai aktyviai investuojančių moterų ir vyrų reikšmingai gausėjo visose amžiaus grupėse.

Pirmąjį šių metų ketvirtį, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, suprastėjo bankų lūkesčiai dėl įmonių būklės raidos, taip pat buvo tikimasi mažesnės kredito paklausos ir paskolų teikimo standartų griežtinimo artimiausią ketvirtį, tačiau esamų standartų bankai reikšmingai nekeitė, rodo apklausa. Lietuvos banko (LB) atliktos Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ir užsienio bankų filialų apklausos duomenimis, padidėjusi konkurencija ir toliau prisidėjo prie mažėjančių namų ūkių paskolų maržų.