lb

Nuo 2024 metų pradžios daugiau nei 45 tūkst. Lietuvos gyventojų refinansavo arba persiderėjo dėl beveik trečdalio būsto paskolų portfelio ir taip sutaupys daugiau nei 250 mln. eurų, skaičiuoja Lietuvos bankas (LB). Tokių paskolų vertė siekia daugiau nei 4 mlrd. eurų – apie 30 proc. viso būsto paskolų portfelio.  „Refinansavimas tapo realiai veikiančiu įrankiu, padedančiu gyventojams ilgainiui sutaupyti reikšmingas sumas.

Lietuvos obligacijų rinka praėjusiais metais per 336 emisijas pritraukė 1,5 mlrd. eurų lėšų – beveik dukart daugiau nei 2024 metais, kai pritraukta 0,8 mlrd. eurų. Iš jų 1,1 mlrd. eurų (75 proc.

Verslui raginant minimalią algą (MMA) kitąmet didinti nuosaikiau kartu didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), Lietuvos bankas mano, kad NPD didinimas nemažinant išlaidų kitoms sritims brangiai kainuotų valstybės biudžetui, ypač atsižvelgiant į didesnį gynybos finansavimą. „Viešiesiems finansams NPD didinimas be kitų išlaidų mažinimo ar peržiūros būtų labai brangus dalykas.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį lankysis Lietuvos banke (LB), kur su jo valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi ir kitais valdybos nariais aptars šalies ekonomiką bei jos augimo galimybes. Pasak Prezidentūros, susitikime taip pat bus kalbama apie gyventojų perkamosios galios dinamiką, finansinio sukčiavimo prevencijos priemones. Tai pirmasis G. Nausėdos ir G. Šimkaus susitikimas po to, kai pastarąjį kovo pabaigoje Seimas antrajai kadencijai paskyrė vadovauti LB valdybai.

Seimas ketvirtadienį apsispręs dėl Gedimino Šimkaus skyrimo Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininku antrai kadencijai. Balsavimo išvakarėse parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas pritarė G. Šimkaus kandidatūrai. Šimkus žada siekti didesnio finansų sistemos atsparumo, paslaugų prieinamumo, konkurencingumo ir inovacijų Lankydamasis Seimo komitetuose ir frakcijose jis žadėjo siekti didesnio finansų sistemos atsparumo, paslaugų prieinamumo, konkurencingumo ir inovacijų.

Lietuvos bankas (LB) mano, kad pagal blogiausią scenarijų, jei konflikto Artimuosiuose Rytuose išprovokuotas degalų brangimas užsitęstų ilgą laiką, Lietuvoje šiemet tai galėtų lemti iki 6 proc. infliaciją. Pagal bazinį scenarijų vidutinė metinė infliacija galėtų siekti iki 5 proc., preliminarų vertinimą pristatė LB vadovas Gediminas Šimkus. „Bazinis scenarijus – žiūrime, ką turime dabar ir darome prielaidą, kad (naftos ir degalų – BNS) kainos greitai sumažėja.

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, kad Gediminas Šimkus būtų skiriamas Lietuvos banko (LB) vadovu antrai kadencijai. Komitete šis sprendimas trečiadienį buvo priimtas bendru sutarimu. „Dirbsiu tam, kad Lietuvos finansų sistema būtų pasitikima, pažangi ir atspari“, – komitete teigė kandidatas.

Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai antradienį susitiks su dabartiniu Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi, kurį prezidentas Gitanas Nausėda siūlo skirti antrai kadencijai. Kaip BNS sakė frakcijos vadovė Ligita Girskienė, visų pirma norima išgirsti, kaip G. Šimkus vertina Lietuvos ekonomikos būklę, ketina kovoti su finansiniu sukčiavimu, taip pat aptarti kitus klausimus.

Lietuvos bankas leido investicijų bendrovei „Amay LT“, finansinių paslaugų įmonei „Plenus finance“ bei dviem asmenims netiesiogiai įsigyti dalį privataus kapitalo fondų valdytojos „Raft Capital Management“ akcijų, penktadienį pranešė bankas. LB nekonkretizavo, kiek tiksliai akcijų norima įsigyti, bet pranešė, kad įsigijama akcijų dalis viršija 30 proc., tačiau yra mažesnė nei 50 proc. Sandorio vertė neskelbiama.

Lietuvos bankas (LB) pagrįstai skyrė baudas už aštuonis pinigų plovimo prevencijos pažeidimus vienai iš šalyje veikiančių elektroninių pinigų įstaigų, nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). Teismo nutartyje pareiškėja byloje nenurodyta, mat byla buvo nevieša, Eltai nurodė teismas.

Tęsiantis konfliktui Artimuosiuose Rytuose, Lietuvos banko (LB) vadovas teigia, kad karo poveikis ekonomikai priklausys nuo jo trukmės. Gediminas Šimkus sako, kad Lietuvos prekybiniai santykiai su regionu yra nedideli, todėl poveikis galėtų būti jaučiamas netiesiogiai. „Penkta diena, kai vyksta kariniai veiksmai, daryti toli siekiančias išvadas būtų labai drąsu, gal net avantiūristiška.

 Iki 2030-ųjų Lietuvos mokėjimų sistema bus saugesnė ir atsparesnė, labiau prieinama įvairiose šalies vietose gyvenantiems žmonėms, skelbia Lietuvos bankas (LB), trečiadienį pristatęs naujausią Mokėjimų strategiją. Centrinis bankas siekia gyventojus apsaugoti nuo finansinių sukčių, užtikrinti patogius atsiskaitymus nepriklausomai nuo aplinkybių, įskaitant ir grynųjų prieinamumą regionuose.

Už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priežiūrą finansų rinkoje atsakingas Lietuvos bankas (LB) šiemet planuoja apie 20 patikrinimų ir vizitų. Planiniams patikrinimams atrinkti du bankai, po vieną centrinę kredito uniją, elektroninių pinigų įstaigą, mokėjimo įstaigą ir sutelktinio finansavimo paslaugų teikėją, ketvirtadienį pranešė LB.

Vasarą gyventojai mėgaujasi ne tik saulėtu oru, bet ir įvairiais renginiais bei koncertais. Šiemet Lietuvoje koncertus surengs ne vienas visame pasaulyje žinomas atlikėjas ar grupė. Tačiau artėjant dideliems koncertams atsiranda vis daugiau žmonių, kurių planai staiga pasikeičia ir bilietus tenka perparduoti internete. Visgi dėl vienos grupės pavadinimo daug kas atsidūrė kuriozinėje situacijoje pervesdami pinigus.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) išaiškino, kad Lietuvos bankas (LB) tinkamai traktavo Bendrijos teisę, todėl teisėtai skyrė atskiras šimtatūkstantines baudas lietuviško kapitalo mokėjimų bendrovei „Paysera LT“ dėl pinigų plovimo prevencijos (AML) pažeidimų. Tikimasi, kad ESTT sprendimas paskatins finansų rinkos dalyvius laikytis aukščiausių AML standartų, penktadienį pranešė centrinis bankas.

Lietuvos banko (LB) naujos būstinės sostinės Žirmūnuose projektą rengusi bendrovė „Cloud architektai“ turi sumokėti 72,1 tūkst. eurų skolą bei delspinigius administracinio pastato techninio projekto dalį rengusiai įmonei „Fima“, nusprendė teismas.  Lietuvos apeliacinis teismas birželio 17 dieną atmetė „Cloud architektų“ skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo pernai liepos 11 dienos sprendimą – tuomet teismas iš dalies tenkino „Fimos“ prašymą bei priteisė 58,9 tūkst.

Esant nepalankioms sąlygoms mažesniems Lietuvos bankų rinkos dalyviams gali pritrūkti finansinio kapitalo, todėl jie jau dabar turėtų stiprinti kapitalo bazę, sako Lietuvos banko (LB) vadovas. Vis dėlto, pasak Gedimino Šimkaus, visas Lietuvos bankų sektorius sukrėtimams pasiruošęs – tą parodė LB atliktas testavimas. „Neigiamų sukrėtimų atveju bankų padėtis yra skirtinga.

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad mažas Lietuvos gyventojų dalyvavimas antrojoje pensijų pakopoje kyla iš nepasitikėjimo pensijų sistema. Pasak jo, valstybinio antrosios pakopos pensijų fondo įsteigimas padidintų pasitikėjimą ir leistų padidinti gyventojų dalyvavimą sistemoje.

Lietuvos bankas (LB) ragina bankus ir kitas finansų įstaigas greitai reaguoti į į sukčių pinkles įkliuvusių klientų prašymus atšaukti ir atsekti mokėjimo operacijas bei apie tai tinkamai juos informuoti.  Tokį raginimą centrinis bankas antradienį paskelbė pastebėjus, kad tarp bankų ir klientų tokiais atvejais įvyksta nemažai nesusipratimų.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad stambūs kitų šalių bankų žaidėjai mato Lietuvą kaip patrauklią šalį, kurioje galima daryti verslą. Anot jo, indikacijos rodo bankų planus „ateiti į Lietuvą“, tačiau konkrečių planų LB vadovas pakomentuoti negalėjo.

Vienas didžiausių Vokietijos bankų „Commerzbank“ Vokietijos ir Lietuvos priežiūros institucijoms jau pranešė apie savo planus veikti Lietuvoje, sako Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus.  Anto jo, tą patį jau yra padaręs ir Lenkijos bankas „Pekao“. Abiem bankams licencijos Lietuvoje nereikia, o veiklos pradžiai tereikia sudėlioti strategiją.

Seimui birželį sugriežtinus valstybės paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti skyrimo tvarką, Lietuvos bankas (LB) sako, kad ji galėtų būti tobulinama dar labiau. „Į mūsų daugelį pasiūlymų buvo atsižvelgta, bet vėlgi manome, kad ta parama dar galėtų būti taiklesnė. Bet vis tik geriausi ekspertai, kaip tą padaryti, tai būtų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“, – žurnalistams antradienį sakė LB valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė.

Lietuvoje gerėjant būsto įperkamumui, kuris jau 2025 metų pabaigoje turėtų sugrįžti į ikipandeminį lygį, viena Lietuvos banko (LB) vadovių sako, kad nereikėtų gerinti galimybių skolintis būstui.  „Kalbant apie dabartinę situaciją, bet kokios priemonės, kurios gerintų skolinimosi galimybes, būtų perteklinės“, – žurnalistams antradienį sakė LB valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė.

 Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį nepakeitus bazinių palūkanų normų, Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad sprendimas jas mažinti gali būti priimtas posėdyje rugsėjį.  „Net neabejoju, kad tai bus ant stalo. (...). Man nekyla abejonių, kad mažinimo klausimas tikrai bus ant stalo labai rimtai svarstomas“, – žurnalistams penktadienį sakė ECB valdybos narys Gediminas Šimkus, paklaustas, ar palūkanos galėtų būti sumažintos jau rugsėjį.

Trišalei tarybai antradienį planuojant paskutinę diskusiją dėl minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) didinimo nuo kitų metų, ministerijos, darbdavių ir profsąjungų atstovai sutinka – pasiekti susitarimo tikriausiai nepavyks.  Lietuvos bankas (LB) gegužę Trišalės tarybos posėdyje pristatė skaičiavimus dėl galimo MMA didinimo 2025 metais. Anot jo, pagal išankstines Finansų ministerijos 2025-ųjų vidutinio darbo užmokesčio (VDU) prognozes, norint pasiekti 50 proc.

Antradienį Lietuvos bankas (LB) Trišalės tarybos posėdyje pristatys, kokia, pagal nustatytą formulę, galėtų būti minimali mėnesinė alga (MMA) 2025 metais. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė tikino, kad palaikys LB skaičiavimus, pagal kuriuos turėtų būti nustatyta, jog MMA kitais metais galėtų siekti 1070 eurų.

Pernai uždirbę beveik milijardą eurų grynojo pelno Lietuvos bankai veną po kito regionuose uždaro klientų aptarnavimo skyrius – anot jų, tokį sprendimą priima įvertinę žmonių poreikius.  Tačiau kai kurie parlamentarai ir Lietuvos centrinis bankas (LB) pasigenda jų pastangų surasti klientams patogius aptarnavimo būdus.  Konservatorius Antanas Čepononis piktinasi, kad bankai, uždirbdami milijoninius pelnus, neskiria lėšų skyriams įrengti.

2023 metais tiek antros, tiek trečios pakopos pensijų fondai generavo teigiamą grąžą ir ketvirtadaliu padidino turtą, skelbia Lietuvos bankas (LB).  „Fiksuotas gana reikšmingas teigiamas rezultatas (...) turint omenyje, kad infliacija nukrito į gana žemą lygį, rezultatas yra geras“, – pristatydamas pensijų fondų rezultatus penktadienį sakė centrinio banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

Nutraukus pensijų kaupimo sutartį anksčiau nei žmogui sukaks pensijos amžius, jam neturėtų būti išmokėtas valstybės įnašas, sako Lietuvos banko (LB) vadovas. Pasak Gedimino Šimkaus, šios lėšos turėtų grįžti valstybei arba toliau likti žmogaus sąskaitoje fonde.  Taip jis komentavo Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą, kad žmonėms turi būti suteikta galimybė nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių. „Lietuvoje kaupimą senatvės pensijai rėmė valstybė.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tikina, kad labai tikėtina, jog Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanų normas mažins birželio mėnesį. „Mano vertinimu birželis – tas mėnuo, kada palūkanų normų sumažėjimas yra labai tikėtinas“, – penktadienį žurnalistams teigė G. Šimkus, pažymėjęs, kad reikia „būti laisvais priimti sprendimus kada jų reikia ir tokius, kokių reikia“. G. Šimkus sako, kad ECB palūkanų normas šiemet mažins ne vieną kartą.

Sutelktinio finansavimo platformos operatorei „Nordstreet“ Lietuvos bankas (LB) skyrė 16 tūkst. eurų baudą. Jis skirta už tai, kad įmonė netinkamai įvertino jos platformos projektų savininkų reputaciją ir kreditingumą. LB vertino projektus, kurių savininkai yra įsteigti ne Lietuvoje arba nėra rezidentai.  Centrinio banko teigimu, „Nordstreet“ neturėjo parengusi tinkamų patikimumo vertinimo procedūrų.

Lietuvos bankas (LB) ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) sieks stiprinti vartotojų interesų apsaugą ir ugdyti vartotojų finansinį raštingumą. Tai numatantį susitarimą penktadienį pasirašė abi institucijos. „Suvieniję pastangas ir kompetencijas galėsime efektyviau padėti vartotojams, toliau ieškoti konstruktyvių sprendimų su finansų rinkos dalyviais“, – pranešime sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Per aštuonerius metus suaugusių Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas sumažėjo 10 proc. iki 56 balų (2015 metais – 62 balai), rodo naujausias tyrimas. Lietuvos banko (LB) pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) metodiką atlikto tyrimo duomenimis, Lietuva tarp 39 tyrime dalyvavusių šalių liko 31 vietoje. 2015 metais Lietuva buvo 11 vietoje tarp 30 šalių.

Pastaraisiais metais išaugus infliacijai Lietuvos gyventojams pavyko išsaugoti per pandemiją sukauptas papildomas santaupas, rodo naujausi Lietuvos banko (LB) duomenys. LB teigimu, pandemijos metais – 2020–2021-aisiais – gyventojai sukaupė 6,2 mlrd. eurų papildomų santaupų. Tai sudarė  17 proc. visų 2022 metais uždirbtų pajamų. Tokia jų suma išliko ir 2023-ųjų viduryje.

Komercinio nekilnojamojo turto (NT) kreditavimas ir rinkos aktyvumas yra smarkiai sulėtėję, o artimiausiais ketvirčiais tikėtinas kainų mažėjimas, skelbiama naujausiame Lietuvos banko (LB) finansinio ciklo vertinime. Pasak centrinio banko, trečdaliu sumažėjus naujų paskolų NT įmonėms ir ketvirtadaliu smukus komercinių erdvių pardavimams, palyginti su prieš beveik dvejus metus pasiektu piku, jų kainos per metus nepakito.

Už pasinaudojimą viešai neatskleista informacija 20 tūkst. eurų Lietuvos banko (LB) bauda praėjusią savaitę buvo skirta Šiaulių banko žmogiškųjų išteklių vadovei Jurgitai Simanavičiūtei, antradienį pranešė portalas „Verslo žinios“.  Apie tai portalui patvirtino Šiaulių bankas, o LB pateikė informaciją apie pritaikytas poveikio priemones, kur nurodė darbuotojos vardą ir pavardę.

Už pasinaudojimą viešai neatskleista informacija Lietuvos bankas (LB) įmonės darbuotojai skyrė 20 tūkst. eurų baudą. LB pranešė nustatęs, kad vienos bendrovės, kurios vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, darbuotoja J. S. pasinaudojo viešai neatskleista informacija, kurią sužinojo dirbdama. Taip ji įgijo nesąžiningą pranašumą ir savo veiksmais pažeidė Piktnaudžiavimo rinka reglamentą.

Per metus gerai savo finansinę padėtį vertinančių namų ūkių skaičius ūgtelėjo dvigubai, praneša Lietuvos bankas (LB). Pasak jo, optimistiškiau gyventojai vertina ir ateities perspektyvas – beveik du trečdaliai teigia, kad jų pajamos didės, rodo naujausia namų ūkių apklausa. „Gyventojų vertinimu, didžiausia finansinė tamsuma – jau praeityje. Daugėja besitikinčiųjų pajamų augimo ir mažėja dalis tų, kuriems nerimą kelia maisto kainos.

Lietuvos komerciniai bankai artimiausiu metu perves antrąją naujo solidarumo įnašo dalį – už trečiąjį metų ketvirtį. Lietuvos banko (LB) skaičiavimais, suma viršys 100 mln. eurų. „Kaip ir numatėme, dalis dėl išskirtinių aplinkybių gauto komercinių bankų pelno bus skirta visuomenės poreikiams“, – pranešime sakė LB valdybos narys Simonas Krėpšta. Pirmąją solidarumo įnašo įmoką – už antrąjį ketvirtį – 56 mln. eurų – bankai pervedė rugpjūčio pabaigoje.

Lietuvos bankas (LB) penkioms bendrovėms penktadienį suteikė sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų licencijas pagal Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėse galiojančias taisykles. Nustojus galioti nacionaliniam Sutelktinio finansavimo įstatymui, ši sritis tampa reguliuojama pagal bendros rinkos taisykles. Naujoms sąlygoms iš viso pasirengė 12 dalyvių, pranešė LB.

Lietuvos vartojimo paskolų portfelis pirmąjį pusmetį išaugo penktadaliu iki 2,4 mlrd. eurų. Gyventojai daugiau skolinosi iš bankų ir kredito unijų, tačiau sparčiai augo ir tarpusavio skolinimas, pranešė Lietuvos bankas (LB). „Vartojimo kredito rinka ir toliau yra aktyvi, matome tendenciją, kad didėja skolinimosi sumos, o paskolų kokybė iš esmės nesikeičia“, – pranešime teigė LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.

Konkurencijos taryba žada įvertinti Lietuvos banko (LB) pasiūlymą įstatymu įtvirtinti, kad draudikai negalėtų mokėti komisinio atlygio tarpininkams už kiekvieną sutartį ir vietoj to turėtų mokėti fiksuotą atlygį. Tarybos ekspertai su LB yra aptarę tokios žingsnio rizikas, tačiau centrinis bankas jiems nepateikė įvertinti konkrečių siūlymų, todėl taryba tai žada daryti savo iniciatyva.

Lietuvos bankui (LB) siūlant įstatymu įtvirtinti, kad draudikas negalėtų mokėti komisinio atlygio tarpininkui už kiekvieną sutartį ir vietoj to turėtų mokėti fiksuotą komisinį atlygį, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos vadovas Giedrius Rimša teigia, kad tokie ribojimai sunaikintų draudimo agentų tinklą ir labai apribotų konkurenciją.

Lietuvos banko (LB) atstovas sako, kad artimiausiu metu į Lietuvą turėtų ateiti naujas užsienio bankas.  „Vien per šiemet turėjome individualių susitikimų su 21 unikaliu banku iš Europos ir užeuropio. Kai kurie iš tų bankų, kaip minėta, pokalbiai jau yra pažengę ir tikimės, kad artimiausiu metu bus džiugių žinių“, – žurnalistams penktadienį sakė LB Finansų rinkos plėtros centro vadovas Lukas Jakubonis.  „Bankas naujas ateis, tik klausimas – kada“, – pridūrė jis.

Pirmojo Lietuvos „vienaragio“ – naudotų drabužių tarpusavio prekybos platformos „Vinted“ antrinei įmonei Lietuvos bankas (LB) išdavė elektroninių pinigų įstaigos licenciją, penktadienį paskelbė Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta.  Papildysime.

Lietuvos bankas (LB) gerina birželį skelbtą prognozę ir mano, kad šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 0,6 proc., o 2024 metais jis augs 2,1 procento. Birželį LB prognozavo, kad Lietuvos ekonomika šiemet smuks 1,3 proc., o kitąmet augs 2,7 procento.  LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigė, kad palyginti su prieš ketvirtį buvusiomis perspektyvomis ir prognozėmis spartesnis ekonomikos atsigavimas atidedamas į kitų metų pradžią.

Lietuvos sutelktinio finansavimo rinka pirmąjį šių metų pusmetį rekordiškai augo, skelbia Lietuvos bankas (LB). Anot jo, pagal paklausą dominavo paskolos verslui. Per platformas pirmąjį pusmetį finansuota 1,6 tūkst. projektų – 35,4 proc. daugiau nei prieš metus, iš viso sudaryta daugiau nei 318 tūkst. sandorių, jų vertė – 118 mln. eurų, o vidutinė vieno vertė siekė 2,8 tūkst. eurų. Prieš metus buvo per 280 tūkst. sandorių, jų vertė – 72,6 mln. eurų, o vidutinė vieno vertė – 2,5 tūkst. eurų.

Valiutos keityklos operatorei „Roltena“ Lietuvos bankas (LB) skyrė 8 tūkst. eurų baudą už tai, kad ji netikrino, ar klientams nėra taikomos tarptautinės sankcijos. LB pranešė vertinęs įmonės vidaus kontrolės priemones ir procedūras, susijusias su tarptautinių finansinių sankcijų ir ribojamųjų priemonių įgyvendinimu. Nustatyta, kad jos nebuvo tinkamos, nes „Roltena“ netikrino, ar klientai, jų atstovai, naudos gavėjai ir jų sandoria nepatenka į tarptautinių sankcijų apimtį.

Mokėjimų bendrovei „SatchelPay“ Lietuvos bankas (LB) skyrė 25 tūkst. eurų baudą. Ji skirta už tai, kad įmonės nuosavas kapitalas buvo mažesnis nei būtina, pranešė LB. LB nurodė, kad nuo rugsėjo pabaigos iki 2024 metų spalio šis kapitalas turės būti 20 proc. didesnis už apskaičiuotą jo  poreikį.  Bendrovė problemų dėl kapitalo turėjo ir anksčiau – 2020 metų rugsėjį jai skirta 5 tūkst. eurų bauda.