laikas

„Discovery“ pateikia sąrašą dalykų, kurių galbūt nežinojote apie laiką. Pavyzdžiui, pavasarį laikas pasukamas į priekį tam, kad būtų taupomos žvakės. 1. „Laikas yra iliuzija, priešpiečių metas, deja, taip pat“, – juokavo garsus amerikiečių aktorius Adamsas Douglasas filme apie keliones laiku.

Seimo narys Audrius Endzinas kreipėsi į Vyriausybę, ragindamas apsvarstyti galimybę iki 2011 m. pabaigos atlikti išsamius ir objektyvius tyrimus dėl vasaros laiko poveikio sveikatos, energetikos, transporto, aplinkos, turizmo bei žemės ūkio sektoriams. Tuo pačiu Vyriausybei siūloma atlikti ir šalies gyventojų apklausą. Pasak A. Endzino, tokia apklausa buvo atlikta tik prieš dešimtmetį - 2000 metais. Tuomet 73 proc.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius atsižvelgė į mokyklų prašymus ir leido keisti pavasario (Velykų) atostogų laiką. Šiemet pavasario (Velykų) atostogos bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokiniams turėtų prasidėti kovo 29 dieną ir baigtis balandžio 2 dieną. Į Švietimo ir mokslo ministeriją kreipėsi mokyklos, kurios pageidavo atostogų laiką nukelti savaite vėliau. T. y., atostogos prasidėtų balandžio 6 dieną ir baigtųsi balandžio 12 dieną.

Paskutinįjį šio mėnesio sekmadienį, kovo 28-ąją, trečią valandą nakties laikrodžių rodykles reikės pasukti viena valanda į priekį - pagal vasaros laiką Lietuva gyvens septynis mėnesius. Vasaros laikas bus atšauktas paskutinįjį spalio sekmadienį - spalio 31-ąją. Mūsų šalyje vasaros laikas Vyriausybės nutarimu nuo 2003-iųjų kasmet įvedamas paskutinį kovo sekmadienį ir atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį.

Švietimo ir mokslo ministerija, reaguodama į viešojoje erdvėje skelbiamą informaciją, kad keli universitetai ryžosi iki 3 ir 3,5 metų trumpinti bakalauro studijas, informuoja, kad Mokslo ir studijų įstatymas numato tokią galimybę, tačiau sutrumpintos programos turi atitikti studijų programų bendruosius reikalavimus, kuriuos nustato Švietimo ir mokslo ministerija.

Kodėl laikas juda tik į priekį? Gali būti, jog kai kurie įvykiai gali vykti ir atvirkštine kryptimi, tačiau apie save jie nepalieka jokių ženklų. Fizikos dėsniai galiotų lygiai taip pat, net jei matematiškai pakeistume laiko tėkmės kryptį, tačiau kodėl realiame gyvenime karšta kava niekada „neatsimaišo“ nuo šalto pieno? Gali būti, jog Italijos Pavia universiteto fizikui Lorenzo Maccone pavyko paaiškinti tokį laiko „judėjimo“ kryptingumą.

D. Britanijoje veikiančio „Microsoft MSN“ portalo padalinio atlikto tyrimo duomenimis, 24 proc. britų savo kompiuterių gedimams ir sutrikimams šalinti vidutiniškai kasdien sugaišta iki 30 minučių. Tai reiškia, kad per metus kompiuterio gedimai iš jų gali atimti iki 8 parų, o per visą gyvenimą, jei vidutinė jo trukmė būtų 80 metų, - iki 1,5 metų. Beje, maždaug 50 proc.

Ar jums teko pabusti naktį, kai iki ryto dar labai toli, o akys nenori užsimerkti? Juk iš tiesų labai keista – aplink aklina tamsa, o žvilgsnis mėgina rasti bent menkiausią užuominą, kur jam prisiglausti. Jūs nusipurtote paskutinius sapno likučius ir... jus apima nerimas. Pradžioje jis teka tik jūsų kūnu ir lyg mažas lygumų upelis ieško bent menkiausio skardžio, kad sustiprintų savo srovės jėgą, vinguriuoja, didina ir siaurina vagą, kai staiga – viską apgaubia tyla.

Šiandien Kolega pasakė žiauriai gerą anekdotą: “Gyvenimas nuo penkiasdešimties tik prasideda, - tarė Madam ir atsisuko į barmeną, - atnešk penkiasdešimt!” Man patinka tokie anekdotai - subtilūs. Kita vertus, man patinka ir juodasis komikas Saša Kohenas. Prisipažinsiu, tik dabar pasižiūrėjau jo begėdiškąją juostą “Bruno”... Iš tiesų man patinka tiek daug dalykų, o vis nerasdavau tam laiko. Išeinu jo ieškoti... Trejos vestuvės Ši savaitė man buvo kupina stiprių sukrėtimų.

Aberdino universiteto (Škotija) psichologai nustatė, kad erdvė ir laikas mūsų sąmonėje yra neatskiriami. Jie eksperimentiškai įrodė, kad žmonės, mintimis persikeldami į praeitį arba ateitį, nevalingai juda pirmyn arba atgal. Pasak universiteto psichologų, kurių tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Psychological Science“, ateitis mums asocijuojasi su judėjimu pirmyn, o praeitis – į priešingą pusę. Tačiau mokslininkai nusprendė nustatyti tokio asociacinio ryšio stiprumą.

Ar pastebėjote, kad tai, ko labai laukiate, pavyzdžiui, Kalėdų, artėja gerokai lėčiau nei, pavyzdžiui, nelaukiami egzaminai. Psichologai išsiaiškino, kad tai įvyksta dėl to, kad mūsų laiko suvokimas priklauso nuo proto būsenų. Paryžiaus ekonomikos mokyklos mokslininkai, rašo „The Telegraph“, pastebėjo, kad tam tikro įvykio laukimas paveikė žmonių laiko suvokimą, vadinamąją „laukimo trukmę“. Pranešama, kad nuotaika, „kai negali ko nors sulaukti“ išties prailgina laukimą.

Vieni lankomiausių Lietuvos nacionalinės filharmonijos renginių yra sekmadienių vidudienio koncertai visai šeimai, patraukiantys netradicinėmis formomis, nuotaikingomis, dažnai teatralizuotomis programomis ir demokratiška koncertų atmosfera. Lapkričio 22 d. šio ciklo koncertas „Saugok mano vaikystę“ rengiamas ypatinga proga – minint Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 20-metį.

Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje (spalio 9-18 d.) apsilankys Konkursinės programos filmų autoriai iš Estijos ir Latvijos. Savo filmų retrospektyvą taip pat pristatys festivalio svečias, Konkursinės programos žiuri narys, rusų režisierius Sergejus Dvorcevojus. Režisieriaus filmai bus parodyti spalio 14 d. 18 val., 15 d. 18.10, 16 d. 20 val., 17 d. 17 val.

Interneto portalo „CGSociety“ ir vaizdo plokščių gamintojo „NVidia“ surengtame ketvirtajame pasauliniame kompiuterinės grafikos konkurse „NVArt“ pirmąją vietą laimėtojo vilnietis Gediminas Pranckevičius. Konkurso metu menininkai turėjo įgyvendinti savo vaizduotės vizijas lenkų dailininko siurrealisto Jacek‘o Yerka stiliumi. Iš viso vertinimui buvo pateikta 400 kūrinių iš 65 pasaulio šalių Pirmoji vieta.

Pasaulyje valstybėms atsisakant sezoninio laikrodžių rodyklių sukiojimo, Lietuvoje šis Briuselio įvestas eksperimentas tęsiasi. Visgi Vyriausybė, atsižvelgdama į mokslininkų tyrimus, jau žada atsiklausti visuomenės nuomonės. Tad galbūt atsiras viltis, jog kitąmet, baigus galioti Europos direktyvai, mūsų šalyje vasaros laikas įsitvirtins amžiams. Dar vasario 8 d. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad šalis paskutinį kartą ir visiems laikams įves vasaros laiką.

Pasaulyje valstybėms atsisakant sezoninio laikrodžių rodyklių sukiojimo, Lietuvoje šis Briuselio įvestas eksperimentas tęsiasi. Visgi Vyriausybė, atsižvelgdama į mokslininkų tyrimus, jau žada atsiklausti visuomenės nuomonės. Tad galbūt atsiras viltis, jog kitąmet, baigus galioti Europos direktyvai, mūsų šalyje vasaros laikas įsitvirtins amžiams. Dar vasario 8 d. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad šalis paskutinį kartą ir visiems laikams įves vasaros laiką.

Šiemet net 3  iš 15 Mokslo premijų gavo optoelektronikos, daugelyje šalių tampančios prioritetine tyrimų kryptimi,  srityje dirbantys mokslininkai. „Esu girdėjęs gerą apibrėžimą, kad mokslas yra fundamentinis, taikomasis ir nepritaikomas. Daug mūsų mokslo dar nuo sovietinių laikų yra būtent iš tos trečiosios srities, - įsitikinęs prof. Arūnas Krotkus. - Mes nutarėme padaryti ką nors, kas būtų ne tik pritaikoma, bet ir parduodama.

Su Darbo partija (DP) siejamas savaitraštis „Laikas“ daugiau nebebus leidžiamas. Paskutinis laikraščio numeris išėjo penktadienį, lapkričio 7 dieną. Oficialiai teigiama, kad savaitraščio leidyba ne nutraukta, o sustabdyta neribotam laikui. Susisiekti su leidinio direktore ir redaktore Vitalija Surgautiene BNS nepavyko, niekas neatsiliepė ir kitų redakcijos darbuotojų telefonais. Pozityvios minties leidiniu save apibūdinęs „Laikas“ ėjo nuo 2003 metų rugsėjo.

Buvau pažadėjęs pasidalyti savo įspūdžiais apie „Pilotą“. Pažadus reikia tesėti… Taigi, žiūrėjau visą nuo pradžios iki pabaigos ir galiu drąsiai pasakyti, kad buvo visai verta. Tačiau pirmiausia būtina pasakyti štai ką: šį filmą vertinti objektyviai tikriausiai yra neįmanoma, nes visi vertinimai priklauso nuo to, kaip vertinai pačią R. Pakso apkaltą.

Dvi savaites Vilniuje žiūrovus džiuginęs naujais, įdomiais ir įvertintais filmais iš viso pasaulio, festivalis „Kino pavasaris“ iškeliauja į kitus miestus – Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ir Panevėžį. Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio kino teatruose festivalis svečiuosis balandžio 28-gegužės 15 d. „Mintis parodyti festivalį didesnei Lietuvos kino mėgėjų auditorijai kilo jau seniai.

Seimo kanceliarija išsiaiškino, kas į parlamentarų dėžutes korespondencijai mėto rusišką laikraštį „Novoje russkoje slovo“ („Naujasis rusiškas žodis“). Pasipiktinimą šia „propaganda“ pirmadienį išreiškė konservatorių frakcijai priklausantis parlamentaras Kęstutis Čilinskas, kuris kreipėsi į Seimo vadovą, prašydamas išsiaiškinti asmenis, užsiimančius „prorusiškos propagandos platinimu“. Pasak Seimo kanclerio pavaduotojo Gedemino Aleksonio, keletas parlamentarų paprašė, kad jiems būtų išplatinta...

Socialdemokratų partijoje - unikalus verslo konfliktas. Vilniaus apskrities viršininkas socialdemokratas Alfonsas Macaitis pasiryžęs teisminiu keliu įrodyti, kad verslininkų ir socialdemokratų Alvydo Pociaus, Antano Sviderskio bei Stanislovo Ladinskio jam mesti kaltinimai dėl 1 mln. litų kyšio reikalavimo yra šmeižtas, rašo „Lietuvos žinios“. Bylinėjantis teisme, svarbus argumentas bus A.Macaičiui palankios Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados.

Socialdemokratų partijoje - unikalus verslo konfliktas. Vilniaus apskrities viršininkas socialdemokratas Alfonsas Macaitis pasiryžęs teisminiu keliu įrodyti, kad verslininkų ir socialdemokratų Alvydo Pociaus, Antano Sviderskio bei Stanislovo Ladinskio jam mesti kaltinimai dėl 1 mln. litų kyšio reikalavimo yra šmeižtas, rašo „Lietuvos žinios“. Bylinėjantis teisme, svarbus argumentas bus A.Macaičiui palankios Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados.

Po to, kai teko pamatyti tikrą šedevrą, – „Tykų gyvenimą“, pasakojantį apie dabartinės Kinijos konkretiką, tačiau vos keliais subtiliais pirštų prisilytėjimais perkeliantį visą pasakojimą į pačią universaliausią egzistencinę plotmę, kažkaip nelabai ir besinori vaikščioti į „Kino pavasarį ‘07“, daugiausiai siūlantį tokių filmų, kuriuos galima ir žiūrėti, ir nebūtinai. Atėjo metas, kai išties puikus filmas pasaulyje pasidarė tokia pat retenybė, kaip žiemos šaltis Lietuvoje.

Mūsų kino teatrų (lygiai kaip ir televizijos) kasdienybėje vyrauja dviejų šalių kinas: aišku, amerikiečiai, ir komerciškiausi (nes ten pastatoma ir nestandartinių juostų) rusų filmai. Situacija primena kinematografinį McDonalds‘ą – maistas prastas, absoliučiai vienodas, bet vis tiek daugybė žmonių ten maitinasi. Užtat kai ateina „Kino pavasario“ metas, visi tikisi egzotiškų kitų šalių delikatesų, ir tas noras bent iš dalies būna patenkinamas.

Žemės drebėjimas Ukrainos stepėse ir prie Kaukazo kalnų sukėlė cunamio bangą, kuri lėmė paniką Rusijoje, pagilino paranoją Baltarusijoje ir su netikėta jėga smogė Lietuvai, iššaukdama kai kuriems veikėjams isterijos priepuolį. Kai kuriuos veikėjus apima siaubas pamėginus įsivaizduoti, kad oranžinė ir rožių revoliucija gali pasikartoti Lietuvoje.

„Taurios“ (arba „rimtos“, arba „aukštos“) muzikos Lietuvoje turime įvairios, geros ir daug. Tokios, kurios negėda groti ir klausytis ne tik namie, bet ir garsiausiose pasaulio salėse. Nemažas būrys specialistų ir entuziastų seniai ir sėkmingai dirba, kad mūsų tautinė aukštoji muzika kuo plačiau pasklistų pasaulyje. Pasirodo, nepakanka, kad lietuviška muzika būtų pagarsėjusi užsienyje ir užimtų muzikos pasaulyje tokią vietą, kokios ji, mūsų ausimis ir galva, yra nusipelnusi.