kuras

Varšuvai įvedus degalų „kainų kepurę“, į Lenkiją pradėjo plūsti vokiečių vairuotojai, naudodamiesi galimybe užsipilti gerokai pigesnių degalų, rašo „TVP World“. Varšuva viršutinę degalų kainų ribą nustatė siekdama apsaugoti vartotojus nuo sparčiai kylančių pasaulinių naftos kainų dėl karo Artimuosiuose Rytuose. Vokietijos žiniasklaida degalų kainas kaimyninėje Lenkijoje vadino „pasakiškomis“ ir pranešė apie ilgas automobilių eiles prie Lenkijos degalinių pasienyje su Vokietija.

Lenkijos vyriausybei ėmusis įvairiomis priemonėmis mažinti nuolat augusias degalų kainas ir pasiekus pageidauto rezultato, šalies energetikos ministras antradienį užsiminė apie galimybę riboti kuro pardavimą užsieniečiams, praneša naujienų agentūra PAP. „Kalbant apie „kuro turizmą“, mes jį labai atidžiai analizuojame“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė Energetikos ministras Miloszas Motyka.

Lenkija nuo antradienio turėtų įvesti pirmąsias degalų kainų ribojimo priemones, skelbia TVP. Portalas rašo, kad didžiausia 95 oktatinio skaičiaus benzino kaina bus 6,16 zlotų (1,55 €) už litrą, o dyzelino – 7,60 zlotų (1,91 €). 98 oktaninio skaičiaus benzino kaina bus ribojama iki 6,76 zlotų (1,70 euro) už litrą. Mažmenininkams, parduodantiems brangiau nei nustatyta riba, gresia baudos iki 1 mln.

Seimas bando mažinti degalų kainas. Po pateikimo parlamentas pritarė opozicijos siūlymui, kuris leistų sumažinti ir dyzelino, ir benzino litro kainą nuo 3 iki 5 centų. Tiesa, Seimo nariai nepritarė, kad pasiūlymas būtų svarstomas skubos tvarka, laukia pagrindinio Finansų ministerijos pasiūlymo, todėl, dar neaišku, kada sumažės kainos degalinių švieslentėse. Visos Europos politikai ieško būdų kaip kovoti su aukštomis degalų, ypač dyzelino kainomis.

Reaguojant į konflikto Artimuosiuose Rytuose sukeltą įtampą naftos rinkoje, Seimas imasi svarstymų mažinti anglies dioksido dedamąsias benzinui, dyzelinui ir daliai kito kuro. Parlamentarai ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narių bei kai kurių liberalų, konservatorių bei Mišrios Seimo narių frakcijos atstovų siūlymą CO2 dedamąją laikinai sumažinti nuo balandžio iki liepos.

Lietuvos bankas pateikė savo skaičiavimus, kiek dėl išbrangusių naftos produktų, dujų Lietuvoje didės prekių ir paslaugų kainos. Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, jeigu karas Irane baigtųsi greitai ir nafta sparčiai pigtų, 2026 m. metinė infliacija būtų iki 5 procentų, tačiau jei naftos produktų kainos laikysis aukštame lygyje dar rudens viduryje, metinė infliacija gali siekti ir 7 procentus.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Šiuo metu Lietuvoje itin aiškiai galima jausti karinių konfliktų ir karų poveikį – vos prasidėjus Amerikos, Izraelio ir Irano konfliktui degalų kainos šoktelėjo aukštyn, o už dyzelino litrą jau mokame daugiau nei 2 eurus. Tad dalijamės su jumis patarimais, kaip susiplanuoti savo išlaidas, kad pakitusios kainos taip skaudžiai nesmogtų.

Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuosekylančios degalų kainos kol kas pernelyg neveikia Lietuvos susisiekimo sektoriaus, tačiau Susisiekimo ministerija vertina galimas rizikas, įmonių stabilumą ir galimus įstatymų pakeitimus. Susisiekimo ministras Juras Taminskas su ministerijai pavaldžių įmonių vadovais aptarė Artimųjų Rytų krizės poveikį sektoriui ir ragino pasiruošti visiems galimiems scenarijams, pranešė ministerija.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas aiškinsis degalų brangimo aplinkybes, svarstys, kaip kainų augimo kaštus kompensuoti verslui ir gyventojams. Kaip BNS sakė komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, tokias pagalbos priemones galėtų pasiūlyti Vyriausybė, tačiau valstybės biudžetas yra „labai įtemptas“. „Turime 5 mlrd. eurų deficitą“, – BNS sakė A. Sysas.

Lietuvoje drastiškai šoktelėjo kuro kainos, vietomis dyzelinas jau siekia 2,5 euro už litrą. Žmonės lieja pyktį, kai kurie iš automobilių persėdo į viešąjį transportą ir atsisako nebūtinų kelionių, o valdžia žada ieškoti sprendimų. Tuo metu kitose šalyse vietomis jau trūksta kuro, įvesti kuro ribojimai – vienas žmogus per dieną gali įsipilti vos 30–50 litrų kuro. Logistai pasakoja, kad šiuo metu vežėjai išgyvena sunkų laikotarpį dėl kuro kainų.

Finansų ministrui Kristupui Vaitiekūnui užsiminus, kad siekiant sumažinti kuro kainų augimą neatmetama ir laikinai sumažinti akcizą, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad verta svarstyti visas priemones. „Iš tikrųjų visos priemonės, kurios duos realų efektą, yra svarstytinos“, – antradienį žurnalistams sakė G. Nausėda, paklaustas, ar pritartų idėjai laikinai mažinti akcizą.

Vietnamo nacionalinės avialinijos pranešė nuo kito mėnesio sustabdysiančios beveik dvi dešimtis vidaus skrydžių per savaitę dėl ribotų degalų atsargų, kurias lėmė karas Artimuosiuose Rytuose. Nuo konflikto pradžios dėl naftos brangimo reaktyvinių degalų kaina smarkiai šoktelėjo į viršų, o tai sukėlė baimę dėl degalų trūkumo.

Lenkijos energetikos koncerno „Orlen“ valdoma vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo ir importo bendrovė „Orlen Lietuva“ jau panaudojo visą 80 tūkst. tonų kuro rezervą, BNS informavo įmonė. „Orlen Lietuva“ jau įvykdė nurodymą sumažinti kaupiamo rezervo lygį iki naujos energetikos ministro patvirtintos užduoties“, – komentare BNS teigė įmonė.

Tęsiantis karui Artimuosiuose Rytuose bei sustabdžius tanklaivių judėjimą per Hormūzo sąsiaurį, gamtinių dujų vidurkis per savaitę didėjo 1,8 proc., o Brent naftos –10,3 proc. Visgi, nepaisant naftos brangimo, degalų kainų augimas sulėtėjo – benzinas brango 3,8 proc., o dyzelinas 2,7 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Anot agentūros, vidutinė didmeninė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF kovo 16–20 dienomis didėjo 1,8 proc.

JAV oro linijų bendrovė „United Airlines“ penktadienį paskelbė mažinanti skrydžių skaičių dėl sparčiai kylančių reaktyvinio kuro kainų, kurios, kaip prognozuoja aviakompanija, toliau augs, kol tęsis karas Artimuosiuose Rytuose. Per pastarąsias tris savaites naftos kainos šoktelėjo iki maždaug 100 JAV dolerių už barelį.

Latvijos nacionalinė aviakompanija „airBaltic“ šiuo metu neplanuoja atšaukti skrydžių dėl kylančių kuro kainų ir toliau ruošiasi vasaros skrydžių sezonui, kuris prasidės kovo pabaigoje, teigė „airBaltic“ viešųjų ir politinių ryšių vadovas Augustas Zilbertas. Pasak jo, aviakompanija nuolat vertina savo maršrutų ekonominį gyvybingumą, tačiau artimiausiu metu jokių pokyčių neplanuojama.

Mažmeninės degalų kainos trijų Baltijos šalių sostinėse per pastarąją savaitę pakilo trečią savaitę iš eilės, rodo vieno didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinklo duomenys. Vilniuje benzino litro kainos per savaitę pakilo 6,6 cento, o dyzelino – 12,5 cento. Taline benzino litras per savaitę pabrango 4,5 cento, o dyzelinas – 6 centais. Rygoje benzinas kainavo 8 centais daugiau, o dyzelinas – 5 centais daugiau nei praėjusį penktadienį.

Dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose auganti naftos kaina ir toliau Lietuvoje brangino kurą. Mažmeninės benzino ir dyzelino vidutinės kainos šalies degalinėse per savaitę pakilo atitinkamai 3,8 proc. ir 2,7 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, kovo 9–15 dienomis Brent naftos vidutinė kaina siekė 96,5 JAV dolerių už barelį (USD/bbl) ir buvo 15,5 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę.

Smarkiai išaugus degalų kainai, Italijos vyriausybė dekretu sumažino akcizus benzinui ir dyzelinui. Dėl to kainos iš karto mažės „25 centais už litrą visiems“, po kabineto posėdžio trečiadienio vakarą tinkle „X“ pareiškė premjerė Giorgia Meloni. Transporto įmonėms papildomai našta mažės per mokesčių kreditus. Pasak transporto ministro ir vicepremjero Matteo Salvini, akcizų sumažinimas nuo ketvirtadienio galios 20 dienų.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose kylant degalų kainoms, aplinkos ministras Kastytis Žuromskas sako, kad būtų galima trumpuoju laikotarpiu mažinti CO2 dedamąją kuro akcize, tačiau pabrėžė, kad Lietuva turi ilgalaikių įsipareigojimų Europos Sąjungai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas. „Tai ne Aplinkos ministerija inicijuoja tos dedamosios mažinimą. Suprantame žmones, kurie patiria tiesiogiai tuos kainų šuolius, kurie pilasi degalus.

Po šios žiemos Europos dujų saugyklos yra užpildytos gerokai mažiau nei įprastai, o situaciją dar labiau komplikuoja didėjanti įtampa Artimuosiuose Rytuose. Dėl šios priežasties saugyklas gali tekti pildyti brangesnėmis dujomis, o tai gali lemti didesnes šildymo ir elektros kainas jau kitą sezoną. Nors dalis šių pokyčių kol kas dar neatsispindi gyventojų sąskaitose, energetikos ekspertai jau atkreipia dėmesį į svarbias tendencijas – mažėjančias atsargas ir augantį neapibrėžtumą rinkose.

Svyruojančios naftos kainos ir geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose lėmė, kad pastaruoju metu Europoje sparčiai kilo dyzelino kainos. Europos Komisijos (EK) duomenys rodo, kad per mėnesį degalai brango beveik visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, o Lietuvoje kainų augimas viršijo bendrą ES šalių vidurkį. Degalų kainoms šovus į aukštumas, politikai kurpia planus, kaip jas sumažinti ir įtikti savo rinkėjams.

Siekdama sumažinti degalų kainas, išaugusias dėl karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose, Energetikos ministerija svarsto galimybę keisti įmaišomų į kurą biodegalų dalies struktūrą, sako viceministrė Edita Gudauskienė. „Diskutuojame, vertiname rizikas, analizuojame, kokį tai galėtų padaryti poveikį, nes nesinori priimti greitų sprendimų ir atverti kitoje vietoje galimų nuostolių“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete teigė ji.

Energetikos viceministrė Edita Gudauskienė sako, kad 80 tūkst. tonų šalies kuro rezervo atsargų į rinką bus atlaisvintos dar trečiadienį. Maždaug 12 dienų kuro atsargas išleis didžiausią šalies naftos pramonės atsargų dalį kaupianti bendrovė „Orlen Lietuva“. „Vakar komisijos posėdžio metu „Orlen Lietuva“ atstovai patvirtino, kad pakankamai greitai, t.y., dienos laikotarpyje tas rezervas bus atlaisvintas.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako – į rinką atlaisvinus dalį Lietuvos kuro rezervų, įtaka dyzelino kainai gali siekti 10–15 centų už litrą. Lietuva planuoja atlaisvinti apie 80 tūkst. tonų kuro atsargų, kas atitinka apie 12 dienų šalies turimo daugiau nei 90 dienų rezervo. „Pirmiausia tai yra kainos stabilizavimo tikslas, antras dalykas – (…) priklausys nuo proporcijos, jeigu į kasdienį tiekimą atlaisvinama po 40–50 proc.

Nuo kovo pradžios pakilus degalų kainoms, Konkurencijos taryba teigia nematanti pagrindo įtarti, kad degalinės tarpusavyje derino degalų kainas, pirmadienį pranešė taryba.

Lietuvai planuojant atlaisvinti naftos ir degalų atsargas bei taip sumažinti kuro kainų augimą, ekonomistai sako, kad tai būtų simbolinis sprendimas, kuris turėtų trumpalaikę ir minimalią įtaką kuro kainoms. Pasak banko „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio, rezervo panaudojimas tėra simbolinis žingsnis, neturintis įtakos nei vartotojams, nei valstybei.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininku Algirdu Sysu pirmadienį aptars galimybes švelninti konflikto Artimuosiuose Rytuose poveikį degalų kainoms ir dėl to kylančius infliacinius procesus. Kaip anksčiau sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, šią savaitę bus sprendžiama dėl dalies šalies kuro rezervo atlaisvinimo, taip siekiant augančias degalų kainas suvaldyti trumpuoju laikotarpiu.

Siekdama sumažinti kuro kainas, išaugusias dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, Lietuva atlaisvins ir naftos, ir degalų atsargas, sako energetikos viceministras Gabrielius Gorbačevskis.    „Mūsų atveju tai bus miksas: ir šiek tiek pačios žaliavinės naftos, ir visokio pobūdžio naftos produktų: benzino, dyzelino, aviacinio kuro ir kitų distiliatų“, – pirmadienį surengtoje diskusijoje dėl išaugusių degalų kainų teigė viceministras.

Dėl karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose kylant degalų kainoms, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad Konkurencijos taryba tam turėtų skirti daugiau dėmesio. „Manome, jog reikalingas papildomas Konkurencijos tarybos dėmesys ar tyrimas, jis tikrai nepakenktų ir duotų visuomenei atsakymus, kad tokia situacija nėra piktnaudžiavimo objektas“, – LRT laidoje „Dienos tema“ penktadienį kalbėjo Ž. Vaičiūnas.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad dar anksti kalbėti apie konkrečius kuro kainų švelninimo būdus, šioms itin išaugus dėl tebesitęsiančio karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose. Kai kurioms valstybėms jau įvedus degalų kainų lubas, Lietuvos ministras siūlo kol kas stebėti tendencijas rinkoje. „Kol kas apie konkrečias priemones turbūt kalbėti iš tiesų yra anksti, nes žiūrim, ką ir kitos šalys daro.

Gedimino Žiemelio valdomai „Avia Solutions Group“ (ASG) priklausanti tarptautinė antžeminio orlaivių aptarnavimo ir degalų tiekimo paslaugų įmonė „Baltic Ground Services“ (BGS) toliau tieks degalus skrydžių bendrovei „Ryanair“, ketvirtadienį pranešė grupė. Skelbiama, kad bendrovės pratęsė bendradarbiavimą. Pagal atnaujintus sutarimus, BGS aprūpins „Ryanair“ orlaivius degalais šešiuose Šiaurės ir Centrinės Europos oro uostuose.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose brangstant naftai, benzino kaina Lietuvos degalinėse per savaitę išaugo vidutiniškai 7,2 proc., o dyzelinas brango beveik 16 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Anot agentūros, kovo 2–8 dienomis Brent naftos vidutinė kaina siekė 83,7 USD/bbl ir buvo 18,9 proc. didesnė nei prieš metus, kai prieš metus vidutiniškai siekė 70,4 USD/bbl.

Karas Vidurio Rytuose akimirksniu pakėlė naftos, gamtinių dujų kainas, o tuo pačiu kuro kainas, tačiau poveikis pradedamas matyti ir daugelyje kitų prekių bei paslaugų kainose. Jau akivaizdu, kad infliacija šiemet bus didesnė nei pernai, o greta to nuotaikas gali pagadinti ir kylančios palūkanų normos. Kiekvienas karas yra tragedija – prarastos gyvybės, sugriauta infrastruktūra ir kasdien didėjanti humanitarinės krizės tikimybė.

Danijos energetikos ministras Larsas Aagaardas paragino šalies piliečius drastiškai riboti energijos vartojimą ir atsisakyti kelionių automobiliais, pasaulinėms naftos kainoms šoktelėjant dėl Artimųjų Rytų konflikto, rašoma CNBC. Trečiadienį Danijos klimato, energetikos ir komunalinių paslaugų ministras pareiškė, kad besitęsiantis karas tarp JAV ir Irano privertė šalį pradėti naudoti naftos atsargas. Pasak jo, „stulbinančios naftos kainos“ auga, o konflikto pabaigos nematyti.

Dėl karo Irane kylant degalų kainos, tūkstančiai Vokietijos vairuotojų pradėjo keliauti į kaimyninę Lenkiją, kad savo automobilių bakus užpildytų pigiau, praneša Lenkijos naujienų svetainė „TVP World“. Dabar dėl vadinamojo kuro turizmo keliuose Lenkijos pasienio miestuose fiksuojamas degalų trūkumas, o prie degalinių nusidriekia ilgos eilės.

Vyriausybės vadovė Inga Ruginienė sako, kad Finansų ministerijai pavesta parengti planą, ką būtų galima padaryti nacionaliniu lygmeniu siekiant suvaldyti degalų kainų augimą, kurį lėmė karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose.   Pasak jos, artimiausiomis dienomis ministerija turi pristatyti alternatyvas ir tada bus priimti sprendimai, siekiant mažinti gyventojų išlaidas dėl degalų kainų augimo.

Vietoje to, kad nustatyti kuro kainų „lubas“, reikėtų kalbėti apie galimybę laikinai sumažinti degalams taikomus akcizus, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas. Anot jo, kainų ribojimas būtų ekonomikos reguliavimas iš valdžios pusės ir, jo manymu, to imtis šiuo metu dar nereikėtų.

Naujosios Zelandijos pareigūnai ketvirtadienį pareiškė, kad svarsto galimybę pritaikyti prieš dešimtmečius priimtus įstatymus, kuriais būtų ribojamas transporto priemonių naudojimas, jei dėl karo Artimuosiuose Rytuose sumažėtų degalų atsargos. Finansų ministras Nicola Willisas ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad pareigūnai aptarė galimybę pritaikyti degalų naudojimą ribojančius teisės aktus, priimtus reaguojant į krizę po 1979 m. Irano revoliucijos.

Dyzelino kainai šalies degalinėse perkopus 2 eurus už litrą, gyventojai ieško, kur degalų būtų galima užsipilti pigiau. Kai kurie dėl mažesnių kainų dairosi ne tik kituose miestuose, bet ir kaimyninėse šalyse. Socialiniuose tinkluose vis dažniau pasirodo gyventojų pastebėjimų, kad už tą patį dyzeliną kaimyninėse šalyse tenka mokėti gerokai mažiau.

Mažmeninės degalų kainos per pastarąją savaitę smarkiai išaugo visose trijose Baltijos šalyse, rodo vieno didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinklo duomenys. Vilniuje 95 markės benzino litro vidutinė kaina pakilo 5 centais, o dyzelino – 15,5 cento. Rygoje benzinas buvo 10 centų brangesnis, o dyzelinas – 16 centų brangesnis nei praėjusį penktadienį. Taline per savaitę benzino kainos pakilo 14 centų, o dyzelino – 27,5 cento.

Dėl Artimuosiuose Rytuose besitęsiančio karinio konflikto augant naftos kainoms, kuro prekybininkai Lietuvoje sako, kad degalų kainų augimas nėra didelis, bet stebimas kasdien. Lietuviškų degalinių sąjungos, jungiančios 16 degalinių, vykdomasis direktorius Vidas Šukys BNS teigė, kad prieš įvykius Irane litras degalų brango 10 centų, paskui po 4-5 centus kasdien. Jis neabejoja, kad kainos kils, tik neaišku, kiek.  „Kainos ir kils. Dabar atakuojamas pats naftingiausias pasaulio regionas.

Vidutinė dyzelino kaina per praėjusią savaitę Lietuvoje augo 1,6 proc. iki 1,64 euro už litrą, benzino – 0,9 proc. iki 1,47 euro už litrą. Degalinių tinkluose benzino kainos svyravo nuo 1,37 iki 1,63 euro už litrą, dyzelino – nuo 1,54 iki 1,78 euro už litrą, ketvirtadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Lenkijoje ir Estijoje pirmadienį vidutinė dyzelino kaina buvo 0,21 euro už litrą mažesnė nei Lietuvoje ir siekė 1,43 euro už litrą, Latvijoje – 0,09 euro už litrą mažesnė ir siekė ...

Izraelio ir JAV karas su Iranu plinta regione. Kiek ši eskalacija gali užsitęsti ir kaip tai smogs ekonomikai – degalų kainoms bei mūsų piniginėms? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas. Eskalacija regione: kiek ilgai tai gali tęstis? Kokias čia pagrindines ekonomines rizikas tai kelia? M. Dubnikovas: Labai paprastai: pažiūrėkime į pagrindines antraštes.

Pastarąją savaitę degalai šalyje pigo pirmą kartą šiais metais – benzino kaina mažėjo 0,7 proc., o dyzelino – 0,9 proc. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino kainų šiuo metu sudaro 16 centų, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vasario 16-ąją, pirmadienį, Lietuvos degalinėse benzinas vidutiniškai kainavo 1,44 euro, o dyzelino vidutinė kaina siekė 1,60 euro. Degalinių tinkluose benzino kainos svyravo nuo 1,35 euro iki 1,52 euro dyzelino – nuo 1,52 euro iki 1,67 euro.

Paspaudus rekordiniams šalčiams, žmonės iš parduotuvių lentynų iššlavė medienos briketus ir granules. Kol vieni ruošėsi iš anksto, kiti kieto kuro šaltai žiemai pritrūko. O paspaudus šalčiams, briketų ir granulių kainos šoktelėjo kone dvigubai. Gamintojai prašė kantrybės ir pasiūlą žadėjo padidinti per kelias savaites. O prekybininkai žmonėms siūlė kūrentis kitu kuru – malkomis ir anglimi. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. brangsta benzinas ir dyzelinas – Vyriausybė tęsia akcizų didinimą su CO2 dedamąja, motyvuodama gynybos, sveikatos apsaugos ir aplinkosaugos išlaidomis. Finansų ministerija sprendimus vadina būtinais, tačiau Ekonomikos komitetas iki pat balsavimo įspėjo apie žalą vežėjams: šiemet dyzelio sunaudojimas Lietuvoje sumažėjo 150 mln. litrų, dalis degalų, tikėtina, nupirkta Lenkijoje.

Atšalę orai didina ir šildymo sąskaitas gyventojams. Šilumininkai perspėja, kad šį mėnesį sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą gali būti didžiausios per visą šildymo sezoną. Brangsta ne tik kuras, bet ir nuo šiol nebelieka PVM lengvatos už šildymą. Tad sąskaitos bus mažiausiai šeštadaliu didesnės nei prieš metus. Brangsta ne tik šildymas, bet ir elektra, didėja fiksuotų elektros planų kainos. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Mažmeninės degalų kainos per pastarąją savaitę paaugo Lietuvoje ir Estijoje, sumažėjo Latvijoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai Estijoje. Didžiausios populiariausios benzino markės kainos Latvijoje, o dyzelino – Lietuvoje.