krūties vėžys

Onkologinė liga – netikėtas pakeleivis, į gyvenimą ateinantis netikėtai, tačiau pasiliekantis ilgam. Kaip sako 42-ejų vilnietė Dalia Vencevičienė, daug dirbanti su vėžio prevencijos projektais ir savanoriaujanti onkologinius ligonius vienijančiose asociacijose, net ir žinant viską apie ligą, jos gydymą, tai nepaguodžia ir situacijos nepalengvina. Daliai prieš daugiau nei pusę metų diagnozuotas trigubai neigiamas krūties vėžys, su kuriuo ji aktyviai kovoja etapas po etapo.

37-erių šiaulietė Edita Esenku Šimkutė jau dešimtmetį nenešioja liemenėlių ir jų net neturi savo spintoje. Nenešioti jų Edita ragina ir kitas – tai ne tik išlaisvina, bet ir turi naudos sveikatai, net mažina onkologinių ligų riziką.  Sertifikuota DAO praktikų instruktorė, sveikatos mokslų magistrė liemenėlės atsisakė pradėjusi užsiiminėti DAO tantrinėmis praktikomis. Pajutusi naudą ir išsamiau pasidomėjusi, kaip organizmą veikia liemenėlės dėvėjimas, pradėjo skatinti tai daryti ir kitas.

Praėjusią savaitę nuskambėjo skaudi žinia – mirė tūkstančius lietuvių sujaudinusi 4 vaikų mama Jurgita Edemakhiota. Pastaruosius metus moteris kartu su savo vaikais gyveno Belgijoje. Su Jurgita bendravome dar praėjusių metų lapkritį. Tą kartą moteris laukė chemoterapinio gydymo, paaiškėjus rimtai diagnozei – II stadijos, trigubai neigiamam krūties vėžiui. Šiandien apie paskutines J. Edemakhiotos gyvenimo akimirkas kalbamės su jos vyriausiu 21-erių sūnumi.

Pasiekė skaudi žinia – užgeso tūkstančius tautiečių sujaudinusios lietuvės, gyvenusios Belgijoje, Jurgitos Edemakhiotos gyvybė. Liūdną naujieną socialiniuose tinkluose pranešė moters artima draugė Viktorija.  Jurgitos Edemakhiotos ligos istorija naujienų portalas tv3.lt dalinosi praėjusių metų lapkritį. Tą kartą moteris pasakojo neseniai išgirdusi gąsdinančią diagnozę – II stadijos, trigubai neigiamas krūties vėžys.

Nacionaliniame vėžio institute Daivai buvo nustatytas trigubai neigiamas krūties vėžys, kurio gydymą tarptautiniai ekspertai rekomenduoja pradėti nuo medikamentinės terapijos. „Sumažėjus naviko masei ar netgi jam visiškai išnykus vėlesniame etape seka chirurginis gydymas. Neadjuvantinio, t. y. prieš operaciją taikomo medikamentinio gydymo dėka atsiranda galimybė atlikti mažesnės apimties operaciją, išsaugoti krūtį ir sukelti mažesnę traumą ligonei“, – sako NVI gydytoja chirurgė Algė Leveckytė.

Vilnietė Danguolė Šerstinskaja – pasaulyje pripažinta menininkė, iš kurios piešinių žvelgiantys gyvūnai tarsi tikri. Būtent kūryba buvo tai, kas padėjo rasti ramybę, kai ji išgirdo onkologinės ligos diagnozę ir kasdien gulė ir kėlėsi su mintimi, kad serga vėžiu. Danguolė atvirauja, kad šiandien jos gyvenimas daug geresnis, nei jis buvo prieš tai. Geresnis todėl, kad pasikeitė požiūris į daugelį dalykų – ji išmoko džiaugtis net mažiausiomis smulkmenomis.

Nuo kitų metų Vakarų Lietuvoje gali nelikti krūties vėžį operuojančių chirurgų. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) reikalavimus šie gydytojai turėtų baigti papildomus mokymus, kurie, chirurgų teigimu, neorganizuojami. Ministerija laikosi savo pozicijos. SAM atšauna, kad kursai yra, tik nėra norinčiųjų mokytis. Tačiau panašu, kad net suskubus mokytis laiko iki kitų metų neužteks.

Moteris sužinojo, jog serga vėžiu po ankstyvos patikros, kai pajuto, jog „kažkas vidun traukia jos krūtį“. Sue Makin susirūpino, kai per atostogas Turkijoje pajuto keistą simptomą. 66 metų moteriai prieš išvykstant buvo atliktas įprastinis skenavimas, o jai dar būnant užsienyje į paštą atkeliavo laiškas, kviečiantis atvykti į ligoninę. Dukra suplanavo mamai vizitą pas gydytoją sekančiai dienai po grįžimo namo.

Nacionaliniame vėžio institute (NVI) atlikti pirmieji Lietuvoje kontrastinės mamografijos tyrimai. Šis diagnostikos metodas pagreitins krūties vėžio diagnostiką – padės pacientams išvengti nereikalingų biopsijų, leis sutrumpinti eiles pacientų, kuriems reikalingas magnetinio rezonanso tyrimas (MRT). Plačiau apie kontrastinę mamografiją spaudos prnešime kalbamai su NVI Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vedėja, gydytoja radiologe dr.

Vėžys – opi viso pasaulio problema, sergamumu ir mirtingumu jau konkuruojantis su širdies ir kraujagyslių ligomis. Dažniausiai moteris pražudantis onkologinis susirgimas yra krūties vėžys. Tam, kad būtų išgelbėta kuo daugiau moterų, gydytojai šiandien ragina tiek pačius žmones prisiminti apie pareigą pasitikrinti, tiek valdininkus jau dabar imtis veiksmų.  Lietuvoje onkologinės ligos užima antrą vietą iš visų mirčių. Nuo jų miršta daugiausiai darbingo – 45–64 metų amžiaus žmonių.

Vakarų Lietuvos gyventojams gresia likti be krūties vėžio operacijų – tokiomis liūdnomis prognozėmis trečiadienį Seime surengtoje konferencijoje pasidalino Lietuvos krūties vėžio asociacijos pirmininkė dr. Agnė Čižauskaitė. Ji kalbėjo, kad šiandien Lietuvoje krūtų vėžį operuoja 16 chirurgų. Per metus jie atlieka apie 2000 operacijų.

Nė vienas nesitiki vieną dieną išgirsti onkologinės ligos diagnozę. Nesitikėjo ir ukmergiškė Virginija Konstantinavičienė, juolab, kad jai nepasireiškė jokie krūties vėžiui būdingi simptomai, o ir pati dar nepriklauso amžiaus grupei, kad galėtų dalyvauti prevencinėje programoje. Nemažai kalbama apie atvejus, kai krūties vėžį išduoda aptiktas guzelis krūtyje, tačiau Virginijos atvejis visai kitoks – netipinis.

Mirė vokiečių supermodelis Tatjana Patitz (1966-2023). Apie netektį ir mirties priežastį pranešė moters agentė Niujorke Corinne Nicolas. Moteris pralaimėjo kovą su krūties vėžiu. Hamburge gimusi moteris mirė Kalifornijoje, kur gyveno ir kūrė šeiminę laimę, skelbia BBC.

Išgirdus onkologinės ligos diagnozę, pacientus ir jų artimuosius pasitinka sudėtingas iššūkis – informacijos trūkumas, vėliau virstantis informacijos pertekliumi. Šią problemą neretam pacientui išspręsti padeda bendraminčių grupės virtualioje erdvėje. Tokios grupės tampa išeitimi, kai nėra galimybės su rūpimu klausimu kreiptis į gydytoją.

Rūpintis savo sveikata yra kiekvieno žmogaus pareiga. Deja, ne visuomet esame sau tiek atidūs, kiek reikėtų. Kaunietė Giedrė (pavardė autoriui žinoma), prieš dešimt metų vis atidėliojo krūtų patikrą. Laukė prevencinei programai tinkamo amžiaus. Jei nebūtų patekusi į avariją ir pasitikrinusi anksčiau, su ja šiandien, ko gero, nebesikalbėtume. Užčiuopė pati Visa istorija prasidėjo prieš 10 metų, kai Giedrei tebuvo vos 38-eri.

Belgijoje gyvenanti lietuvė, keturių vaikų mama Jurgita Edemakhiota niekada nebūtų galėjusi pagalvoti, kokia kryptimi pasisuks jos gyvenimas. Netikėtai pavasarį užčiuopusi krūtinėje guzelį, kuris laikui bėgant vis didėjo, šią vasarą Jurgita išgirdo skaudžią diagnozę – II stadijos, trigubai neigiamas krūties vėžys. Dabar, kovodama už savo gyvybę ir kęsdama nepakeliamus gydymo skausmus, Jurgita prašo vieno – pagalbos.

„Krūties vėžys – tyli liga, kuri ilgai nekelia jokio skausmo ar nemalonių pojūčių. Fiziškai apčiuopti pakitimus krūtyse galima, kai jie išauga iki 1,5–2 cm, priklausomai nuo krūties dydžio ir audinio. Tai reiškia, kad vėžys jau juda link antros stadijos. Jeigu moteris dar delsia kreiptis į gydytoją, gali būti pažeisti pažasties limfmazgiai ir gydymas tampa sudėtingesnis“, – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja mamologė Julija Vitko. Statistika labai iškalbinga.

Krūties vėžio profilaktikai skiriamas vis didesnis dėmesys, o prevencijos programoms – finansavimas. Prevencinės programos tampa prieinamos didesniam žmonių skaičiui, tačiau sėkmingai profilaktikai ir savalaikiam ligos nustatymui koją pastaruoju metu kišo koronaviruso pandemija. Neraminančią žinią apie piktybinius darinius krūtyse kasmet išgirsta apie 1 700 asmenų. Krūties vėžiu sergančiųjų šiuo metu Lietuvoje yra apie 20 tūkst.

Krūties vėžiu susirgusiai Rachel Garlinghouse teko pašalinti krūtis. Pasirinkusi susidėti krūtų implantus, moteris pasigailėjo, kai ėmė jausti nemalonius pojūčius ir šiandien įspėja kitas moteris. Savo istoriją R. Galinghouse pasakojo insider.com. Jai buvo 35-eri, kai išgirdo krūties vėžio diagnozę, todėl teko pašalinti krūtis, tačiau vėliau jai įdėti silikoniniai implantai. „Įdėjus implantus, iš išorės mano krūtys buvo visiškai simetriškos.

Milijoną kartų girdėta frazė – krūties vėžys – dažniausias moterų onkologinis susirgimas pasaulyje – nėra „iš piršto laužta“. Bet kuri moteris per gyvenimą turi apie 12 proc. riziką susirgti krūties vėžiu, tačiau dažniausiai serga 50 metų ir vyresnės moterys. Itin svarbu laiku pasitikrinti ir esant įtarimui nedelsiant kreiptis pagalbos. Be to, šia liga suserga ir vyrai. Būtent apie tai spalio 2 d. PINK RUN su BENU bėgime ant scenos kalbėjo gydytoja onkologė-chemoterapeutė Lina Pužauskienė.

Gąsdinančią diagnozė „krūties vėžys“ Dovilė išgirdo būdama vos 32-ejų, tačiau teigia niekada nesijautųsi auka ir neklaususi, kodėl būtent jai teko toks likimo iššūkis. Vis tik šiandien ji neslepia, kad norėtų atsukti laiką atgal ir pasinaudoti gydytojos patarimu prevenciškai pašalinti abi krūtis dar būnant 28-erių.

Moksliniai tyrimai rodo, kad per savo gyvenimą onkologinės ligos diagnozę išgirs 1 iš 3-ijų šalies gyventojų. Ši diagnozė Lietuvoje kasdien ateina į 50-ies šeimų gyvenimus. Duomenys rodo, kad statistika nepalankiausia moterims: nors Lietuvoje jų gyvenimo trukmė 10 metų ilgesnė nei vyrų, jos, Higienos instituto (HI) duomenimis, kur kas dažniau miršta nuo onkologinių susirgimų.

Per metus Kauno klinikose spinduline terapija gydoma apie 2,5 tūkst. pacientų, o spindulinė terapija – vienas iš svarbiausių ir sėkmingiausių onkologinių ligų gydymo metodų. Gitana – Kauno klinikų pacientė, kuriai spindulinė terapija padėjo sustabdyti klastingą onkologinę ligą. Moteris nuolat tikrindavosi, ar nėra pakitimų krūtyje. Prieš trejus metus užčiuopusi guzelį, ji, kiek pasvarsčiusi, nusprendė apsilankyti pas gydytoją.

Nuo šių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis pradėjus kompensuoti krūtų implantus, atliekant krūtų rekonstrukcijos operacijas, šia galimybe pasinaudojo pirmosios moterys. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai džiaugiasi, jog naujoji implantų kompensavimo tvarka leidžia ženkliai sumažinti pacienčių finansinę naštą ir tuo pačiu padeda atkurti jų pasitikėjimą savimi.

Vieniems išgirsta vėžio diagnozė tampa savotiška viso ko pabaiga, tik ne gargždiškei Viktorijai Dombrauskienei, įsikūrusiai Klaipėdoje. Visuomet tvirtai tikėjusi, kad liga atsitrauks, moteris šiandien džiaugiasi kiekviena diena, o nueitas netradicinio ir medicininio gydymo kelias paskatino viską sudėti į knygą.

Onkologinės diagnozės bijo kiekvienas iš mūsų. Tačiau specialistai šiandieną turi ir gerų naujienų – Lietuvoje situacija smarkiai gerėja, o sergamumas krūties vėžiu per paskutinius penkis metus sumažėjo net 11 proc. Kaip vyko šis pokytis kalbėsime jau šį šeštadienį, laidoje „Sveikata.lt“. Laidos svečias, Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ krūtų ligų centro gydytojas, mamologas prof. Habil. dr.

Šiandien vilnietė Vaiva Mickuvienė sako nieko nebeatidėliojanti – po to, kai išgirdo krūties vėžio diagnozę, blogas oras ar menkas nesusipratimas mėgautis gyvenimu netrukdo. Po kone metus laiko trukusio gydymo šiandien Vaiva drąsiai sako, kad kovą prieš vėžį laimėjo ir kitas moteris skatina nieko nelaukti ir rūpintis savo sveikata.

Dėl pandemijos bene 10 procentų daugiau lietuvių išgirdo jau pažengusios – trečios ar ketvirtos – stadijos vėžio diagnozę. Viena šios statistikos priežasčių – 2020-aisiais sustabdytos planinės medicinos paslaugos. Žmonės negalėjo tinkamai pasitikrinti sveikatos, dalyvauti profilaktiniuose patikrinimuose, o vien eilėse pas specialistus teko laukti nuo pusės metų iki devynių mėnesių.  Dabar daugybė žmonių turi kovoti su pažengusia ar sunkia ligos forma.

Nuo vasario 1 d. įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl genetinio „Prosigna“ tyrimo, kuris padeda spręsti dėl veiksmingiausio ir saugiausio ankstyvo krūties vėžio pooperacinio gydymo, skyrimo tvarkos. Genetinis testas „Prosigna“ padės gydytojams onkologams paskirti tikslesnį personalizuotą gydymą krūties vėžiu sergantiems pacientams.

Krūties vėžys: yra pati dažniausia vėžio forma Jungtinėje Karalystėje – šia liga 2016–2018 metais sirgo 15% vėžio pacientų, moterų ir vyrų. Kasmet šalyje patvirtinama 55 000 naujų krūties vėžio atvejų – vidutiniškai per dieną diagnozę išgirsta 150 žmonių. Šios vėžio rūšies atvejų taip pat daugėja – per praėjusį dešimtmetį krūties vėžio diagnozių padaugėjo 3%. Liga dažniau suserga vyresnio amžiaus žmonės, bet tai gali nutikti bet kam.

Baisiausias košmaras 41-erių vilnietei Rimantei Kryžiokaitei tapo realybe – klastingą krūties vėžio diagnozę ji susapnavo. Šiandien moteris drąsiai kalba apie tai, ką teko praeiti, nors gydymas dar nėra visiškai užbaigtas, bet šiuo metu džiaugiasi, kad liga pereidinėja į remisiją, ir nori perduoti žinutę kitoms likimo sesėms, jog viskas įveikiama ir yra daugybė istorijų su laiminga pabaiga.

Iš Alytaus kilusi Edita Hyland prieš 17 metų išvyko į Airiją ir tikėjosi, kad užsidirbus sugrįš į namus. Visgi, likimas turėjo kitokių planų – moteris ten išpildė savo svajones, sutiko mylimą vyrą, o gyvenimo džiaugsmo neaptemdė net išgirsta vėžio diagnozė. Prieš išvykdama į Airiją Edita dirbo sodo ir daržo reikmenų parduotuvėje. Darbas jai buvo labai įdomus, kolektyvas nuostabus, buvo gaila palikti, bet tikėjo, kad neilgam.

Benas ir Jen Cooper susižadėjo dar 2010 metais, tačiau savo didžiąją šventės dieną vis atidėliojo dėl darbų, praradimų šeimoje ir trijų bendrų vaikų, kol galiausiai vestuves teko iškelti hospise. Pora, atidėliojusi savo vestuvių dieną 11 metų, susituokė likus vos trims dienoms iki nuotakos mirties. Jie pagaliau susituokė lapkričio 17 dieną Severno hospise Telforde, Šropšyre. Jen mirė po keletos dienų, pralaimėjusi kovą su vėžiu.

Protu nesuvokiama medikų klaida – po vėžio diagnozės moteriai nupjauta krūtis. Tik po operacijos paaiškėjo, kad pacientė serga gerokai lengvesne liga ir krūtis pašalinta be reikalo. Už patirtus išgyvenimus pacientei priteista 20 tūkstančių eurų neturtinės žalos. Ir šią žalą teismas įpareigojo atlyginti Panevėžio ligoninę, kurios gydytojas ir nustatė klaidingą diagnozę. Panevėžietei Virginijai ne tik randas, bet ir nuolatiniai tyrimai neleidžia pamiršti klastingos ligos.

Gerėja paslaugų prieinamumas moterims, kurioms dėl vėžinių susirgimų buvo pašalintos krūtys. Nuspręsta nuo 2022 metų sausio 1-osios privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuoti krūtų implantus, atliekant krūtų rekonstrukcijos operacijas. Iki šiol PSDF lėšomis moterims buvo apmokamos krūtų rekonstrukcijos operacijos po krūtų pašalinimo. Tačiau dėl didelės implantų kainos, paslaugos kompensavimas ne pilnai padengdavo visas susijusias operacijos sąnaudas.

Lietuvoje kasmet nustatoma daugiau kaip pusantro tūkstančio krūties vėžio atvejų, beveik trečdalis jų baigiasi mirtimi. Nors Lietuvoje dėl krūties vėžio kasmet nemokamai pasitikrinti gali virš 300 tūkstančių moterų nuo 50 iki 69 metų, pernai tai padarė mažiau nei trečdalis. Statistika rodo, kad sergamumas krūties vėžiu didėja tarp jaunesnių nei 50 metų moterų.  Vilnietė Valentina kasmet dėl krūties vėžio tikrinasi pagal prevencinę programą.

Santaros klinikose Plastinės ir rekonstrukcinės medicinos centre konsultuojami pacientai dėl krūties ligų: gerybinės krūtų patologijos, ikivėžinių susirgimų, krūties vėžio. Dėl krūtų ligų  konsultuoja plastinės rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja, gydytoja chirurgė dr. Daiva Gudavičienė, turinti 15 metų krūties chirurgės patirtį.   Krūties vėžys – dažna onkologinė liga, šią diagnozę išgirsta 1 iš 10 moterų. Lietuvoje per metus krūties vėžiu suserga ir 10–15 vyrų.

Jau kitais metais netekus krūties dėl vėžio gydymo ketinama kompensuoti nebe tik operacijos, bet ir pačių implantų išlaidas. Tiesa, kol kas toms moterims, kurios krūtį pašalina vėžio prevencijos tikslais, tokia priemonė nenumatoma. Seimo biudžeto ir finansų komitetui šią savaitę svarsčius Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą paliestas ir krūtų implantų vėžiu sergančioms ar jo prevencijos tikslais operacijas atliekančioms moterims kompensavimo klausimas.

NHS duomenimis, maždaug vienai iš aštuonių moterų per gyvenimą diagnozuojamas krūties vėžys. Ši liga diagnozuojama ne tik moterims, vyrams ji gali būti tokia pat grėsminga. Laimei, yra didelė tikimybė pasveikti, jei liga nustatoma ankstyvoje stadijoje. Sužinokite keletą požymių, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Pirmasis pastebimas simptomas paprastai yra sustorėjęs krūties audinio plotas. Krūties vėžys prasideda krūties audinyje, dažniausiai ląstelėse, kurios iškloja krūties pieno latakus.

Nacionalinio vėžio instituto gydytoja radiologė, prevencinių programų koordinatorė dr. Rūta Briedienė sako, kad pasitikrinti dėl krūties vėžio moteris dažnai paskatina artimoje aplinkoje išgirsta diagnozė. Vaistininkai taip pat pasakoja, kad tenka padrąsinti moteris neatidėlioti šių tyrimų. Pasak gydytojos dr. R. Briedienės, dėl krūties vėžio tyrimų moterys dažniausiai kreipiasi dviem atvejais – pajutusios neraminančius simptomus arba tyrimus atliekančios prevenciškai.

Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje ir daugelyje vakarų pasaulio šalių. Kas 8 moteris per gyvenimą suserga krūties vėžiu, o kas trečia – įvairiomis vėžio formomis.  Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas Valerijus Ostapenko TV3 laidai „Sveikas rytojus“ teigė, kad kiekviena moteris turi būti budri visą gyvenimą, nes ši liga taikosi į įvairaus amžiaus grupes.

NHS duomenimis, maždaug vienai iš aštuonių moterų per gyvenimą diagnozuojamas krūties vėžys. Ši liga diagnozuojama ne tik moterims, vyrams ji gali būti tokia pat grėsminga. Laimei, yra didelė tikimybė pasveikti, jei liga nustatoma ankstyvoje stadijoje. Sužinokite keletą požymių, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Pirmasis pastebimas simptomas paprastai yra sustorėjęs krūties audinio plotas. Krūties vėžys prasideda krūties audinyje, dažniausiai ląstelėse, kurios iškloja krūties pieno latakus.

Spalis – kovos su krūties vėžiu mėnuo, skirtas priminti apie ligą, kuria susirgti turi riziką 10 proc. moterų. Su šia liga prieš 10 metų susidūrusi Julita Gelažėlė įsitikinusi, kad efektyviausia prevencija – ankstyva diagnostika. Moterį dažnai galima sutikti grožio industrijos renginiuose, kuriuose ji kalba apie kovą prieš krūties vėžį. Onkologai tikina, kad daugiau nei 90 proc. krūties vėžiu susirgusių moterų pasveiksta, jei liga diagnozuojama ankstyvose stadijose.

Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1600 krūties vėžio atvejų, daugiau nei 500 moterų nuo šios ligos miršta. Vakarų Europoje bendras penkerių metų išgyvenamumo rodiklis sergant krūties vėžiu yra apie 84 proc., o Lietuvoje – 77 proc. Ir tai yra vienas prasčiausių rodiklių Europoje. Liga yra iššūkis ir ligonei, ir jos artimiesiems, nes slauga, visuomenės požiūris, galimybių stoka tampa didesne problema nei gydymas.

Spalis – krūties vėžio žinomumo mėnuo. Krūties vėžys dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje ir daugelyje kitų pasaulio šalių. Kas aštunta moteris per gyvenimą suserga krūties vėžiu, o kas trečia moteris, per gyvenimą, suserga įvairiomis vėžio formomis. Pasak Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjo, gydytojo chirurgo, profesoriaus Valerijaus Ostapenko, kiekviena moteris turi būti budri visą gyvenimą, nes ši liga taikosi į įvairaus amžiaus grupes.

Minint pasaulinę kovos su krūties vėžiu dieną, Nacionaliniame vėžio institute pirmą kartą vyko naujo formato renginys – Pacientų forumas. Pirmojo pacientų forumo tema – sveika mityba ir krūties vėžys. Todėl pacientai galėjo išgirsti naudingų patarimų apie sveiką mitybą sergant vėžiu, gydantis chemoterapija, esant remisijoje. Taip pat sužinoti, kuriame maiste daugiausia kancerogenų ir kokių maisto produktų vengti.

Vėžiu sergančiai 34-erių Rasai Liepei gyventi liko visai nebedaug – gydytojai sako, kad moteris praėjusiais metais jau sutiko paskutines savo Kalėdas. Dabar moteris trokšta tik vieno – suteikti savo vyrui Nerijui ir judviejų 1,5 metų dukrelei Lėjai namus, apie kuriuos Rasa svajojo visą gyvenimą. Rasa  į Vokietiją išvyko 2011 metais, kaip ir dauguma lietuvių, norėjo ten užsidirbti pragyvenimui. Iš pradžių prižiūrėjo senelius, nors vokiečių kalbos nedaug temokėjo.