krūties vėžys

Moksliniai tyrimai rodo, kad per savo gyvenimą onkologinės ligos diagnozę išgirs 1 iš 3-ijų šalies gyventojų. Ši diagnozė Lietuvoje kasdien ateina į 50-ies šeimų gyvenimus. Duomenys rodo, kad statistika nepalankiausia moterims: nors Lietuvoje jų gyvenimo trukmė 10 metų ilgesnė nei vyrų, jos, Higienos instituto (HI) duomenimis, kur kas dažniau miršta nuo onkologinių susirgimų.

Per metus Kauno klinikose spinduline terapija gydoma apie 2,5 tūkst. pacientų, o spindulinė terapija – vienas iš svarbiausių ir sėkmingiausių onkologinių ligų gydymo metodų. Gitana – Kauno klinikų pacientė, kuriai spindulinė terapija padėjo sustabdyti klastingą onkologinę ligą. Moteris nuolat tikrindavosi, ar nėra pakitimų krūtyje. Prieš trejus metus užčiuopusi guzelį, ji, kiek pasvarsčiusi, nusprendė apsilankyti pas gydytoją.

Nuo šių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis pradėjus kompensuoti krūtų implantus, atliekant krūtų rekonstrukcijos operacijas, šia galimybe pasinaudojo pirmosios moterys. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai džiaugiasi, jog naujoji implantų kompensavimo tvarka leidžia ženkliai sumažinti pacienčių finansinę naštą ir tuo pačiu padeda atkurti jų pasitikėjimą savimi.

Vieniems išgirsta vėžio diagnozė tampa savotiška viso ko pabaiga, tik ne gargždiškei Viktorijai Dombrauskienei, įsikūrusiai Klaipėdoje. Visuomet tvirtai tikėjusi, kad liga atsitrauks, moteris šiandien džiaugiasi kiekviena diena, o nueitas netradicinio ir medicininio gydymo kelias paskatino viską sudėti į knygą.

Onkologinės diagnozės bijo kiekvienas iš mūsų. Tačiau specialistai šiandieną turi ir gerų naujienų – Lietuvoje situacija smarkiai gerėja, o sergamumas krūties vėžiu per paskutinius penkis metus sumažėjo net 11 proc. Kaip vyko šis pokytis kalbėsime jau šį šeštadienį, laidoje „Sveikata.lt“. Laidos svečias, Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ krūtų ligų centro gydytojas, mamologas prof. Habil. dr.

Šiandien vilnietė Vaiva Mickuvienė sako nieko nebeatidėliojanti – po to, kai išgirdo krūties vėžio diagnozę, blogas oras ar menkas nesusipratimas mėgautis gyvenimu netrukdo. Po kone metus laiko trukusio gydymo šiandien Vaiva drąsiai sako, kad kovą prieš vėžį laimėjo ir kitas moteris skatina nieko nelaukti ir rūpintis savo sveikata.

Dėl pandemijos bene 10 procentų daugiau lietuvių išgirdo jau pažengusios – trečios ar ketvirtos – stadijos vėžio diagnozę. Viena šios statistikos priežasčių – 2020-aisiais sustabdytos planinės medicinos paslaugos. Žmonės negalėjo tinkamai pasitikrinti sveikatos, dalyvauti profilaktiniuose patikrinimuose, o vien eilėse pas specialistus teko laukti nuo pusės metų iki devynių mėnesių.  Dabar daugybė žmonių turi kovoti su pažengusia ar sunkia ligos forma.

Nuo vasario 1 d. įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl genetinio „Prosigna“ tyrimo, kuris padeda spręsti dėl veiksmingiausio ir saugiausio ankstyvo krūties vėžio pooperacinio gydymo, skyrimo tvarkos. Genetinis testas „Prosigna“ padės gydytojams onkologams paskirti tikslesnį personalizuotą gydymą krūties vėžiu sergantiems pacientams.

Krūties vėžys: yra pati dažniausia vėžio forma Jungtinėje Karalystėje – šia liga 2016–2018 metais sirgo 15% vėžio pacientų, moterų ir vyrų. Kasmet šalyje patvirtinama 55 000 naujų krūties vėžio atvejų – vidutiniškai per dieną diagnozę išgirsta 150 žmonių. Šios vėžio rūšies atvejų taip pat daugėja – per praėjusį dešimtmetį krūties vėžio diagnozių padaugėjo 3%. Liga dažniau suserga vyresnio amžiaus žmonės, bet tai gali nutikti bet kam.

Baisiausias košmaras 41-erių vilnietei Rimantei Kryžiokaitei tapo realybe – klastingą krūties vėžio diagnozę ji susapnavo. Šiandien moteris drąsiai kalba apie tai, ką teko praeiti, nors gydymas dar nėra visiškai užbaigtas, bet šiuo metu džiaugiasi, kad liga pereidinėja į remisiją, ir nori perduoti žinutę kitoms likimo sesėms, jog viskas įveikiama ir yra daugybė istorijų su laiminga pabaiga.

Iš Alytaus kilusi Edita Hyland prieš 17 metų išvyko į Airiją ir tikėjosi, kad užsidirbus sugrįš į namus. Visgi, likimas turėjo kitokių planų – moteris ten išpildė savo svajones, sutiko mylimą vyrą, o gyvenimo džiaugsmo neaptemdė net išgirsta vėžio diagnozė. Prieš išvykdama į Airiją Edita dirbo sodo ir daržo reikmenų parduotuvėje. Darbas jai buvo labai įdomus, kolektyvas nuostabus, buvo gaila palikti, bet tikėjo, kad neilgam.

Benas ir Jen Cooper susižadėjo dar 2010 metais, tačiau savo didžiąją šventės dieną vis atidėliojo dėl darbų, praradimų šeimoje ir trijų bendrų vaikų, kol galiausiai vestuves teko iškelti hospise. Pora, atidėliojusi savo vestuvių dieną 11 metų, susituokė likus vos trims dienoms iki nuotakos mirties. Jie pagaliau susituokė lapkričio 17 dieną Severno hospise Telforde, Šropšyre. Jen mirė po keletos dienų, pralaimėjusi kovą su vėžiu.

Protu nesuvokiama medikų klaida – po vėžio diagnozės moteriai nupjauta krūtis. Tik po operacijos paaiškėjo, kad pacientė serga gerokai lengvesne liga ir krūtis pašalinta be reikalo. Už patirtus išgyvenimus pacientei priteista 20 tūkstančių eurų neturtinės žalos. Ir šią žalą teismas įpareigojo atlyginti Panevėžio ligoninę, kurios gydytojas ir nustatė klaidingą diagnozę. Panevėžietei Virginijai ne tik randas, bet ir nuolatiniai tyrimai neleidžia pamiršti klastingos ligos.

Gerėja paslaugų prieinamumas moterims, kurioms dėl vėžinių susirgimų buvo pašalintos krūtys. Nuspręsta nuo 2022 metų sausio 1-osios privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuoti krūtų implantus, atliekant krūtų rekonstrukcijos operacijas. Iki šiol PSDF lėšomis moterims buvo apmokamos krūtų rekonstrukcijos operacijos po krūtų pašalinimo. Tačiau dėl didelės implantų kainos, paslaugos kompensavimas ne pilnai padengdavo visas susijusias operacijos sąnaudas.

Lietuvoje kasmet nustatoma daugiau kaip pusantro tūkstančio krūties vėžio atvejų, beveik trečdalis jų baigiasi mirtimi. Nors Lietuvoje dėl krūties vėžio kasmet nemokamai pasitikrinti gali virš 300 tūkstančių moterų nuo 50 iki 69 metų, pernai tai padarė mažiau nei trečdalis. Statistika rodo, kad sergamumas krūties vėžiu didėja tarp jaunesnių nei 50 metų moterų.  Vilnietė Valentina kasmet dėl krūties vėžio tikrinasi pagal prevencinę programą.

Santaros klinikose Plastinės ir rekonstrukcinės medicinos centre konsultuojami pacientai dėl krūties ligų: gerybinės krūtų patologijos, ikivėžinių susirgimų, krūties vėžio. Dėl krūtų ligų  konsultuoja plastinės rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja, gydytoja chirurgė dr. Daiva Gudavičienė, turinti 15 metų krūties chirurgės patirtį.   Krūties vėžys – dažna onkologinė liga, šią diagnozę išgirsta 1 iš 10 moterų. Lietuvoje per metus krūties vėžiu suserga ir 10–15 vyrų.

Jau kitais metais netekus krūties dėl vėžio gydymo ketinama kompensuoti nebe tik operacijos, bet ir pačių implantų išlaidas. Tiesa, kol kas toms moterims, kurios krūtį pašalina vėžio prevencijos tikslais, tokia priemonė nenumatoma. Seimo biudžeto ir finansų komitetui šią savaitę svarsčius Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą paliestas ir krūtų implantų vėžiu sergančioms ar jo prevencijos tikslais operacijas atliekančioms moterims kompensavimo klausimas.

NHS duomenimis, maždaug vienai iš aštuonių moterų per gyvenimą diagnozuojamas krūties vėžys. Ši liga diagnozuojama ne tik moterims, vyrams ji gali būti tokia pat grėsminga. Laimei, yra didelė tikimybė pasveikti, jei liga nustatoma ankstyvoje stadijoje. Sužinokite keletą požymių, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Pirmasis pastebimas simptomas paprastai yra sustorėjęs krūties audinio plotas. Krūties vėžys prasideda krūties audinyje, dažniausiai ląstelėse, kurios iškloja krūties pieno latakus.

Nacionalinio vėžio instituto gydytoja radiologė, prevencinių programų koordinatorė dr. Rūta Briedienė sako, kad pasitikrinti dėl krūties vėžio moteris dažnai paskatina artimoje aplinkoje išgirsta diagnozė. Vaistininkai taip pat pasakoja, kad tenka padrąsinti moteris neatidėlioti šių tyrimų. Pasak gydytojos dr. R. Briedienės, dėl krūties vėžio tyrimų moterys dažniausiai kreipiasi dviem atvejais – pajutusios neraminančius simptomus arba tyrimus atliekančios prevenciškai.

Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje ir daugelyje vakarų pasaulio šalių. Kas 8 moteris per gyvenimą suserga krūties vėžiu, o kas trečia – įvairiomis vėžio formomis.  Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas Valerijus Ostapenko TV3 laidai „Sveikas rytojus“ teigė, kad kiekviena moteris turi būti budri visą gyvenimą, nes ši liga taikosi į įvairaus amžiaus grupes.

NHS duomenimis, maždaug vienai iš aštuonių moterų per gyvenimą diagnozuojamas krūties vėžys. Ši liga diagnozuojama ne tik moterims, vyrams ji gali būti tokia pat grėsminga. Laimei, yra didelė tikimybė pasveikti, jei liga nustatoma ankstyvoje stadijoje. Sužinokite keletą požymių, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Pirmasis pastebimas simptomas paprastai yra sustorėjęs krūties audinio plotas. Krūties vėžys prasideda krūties audinyje, dažniausiai ląstelėse, kurios iškloja krūties pieno latakus.

Spalis – kovos su krūties vėžiu mėnuo, skirtas priminti apie ligą, kuria susirgti turi riziką 10 proc. moterų. Su šia liga prieš 10 metų susidūrusi Julita Gelažėlė įsitikinusi, kad efektyviausia prevencija – ankstyva diagnostika. Moterį dažnai galima sutikti grožio industrijos renginiuose, kuriuose ji kalba apie kovą prieš krūties vėžį. Onkologai tikina, kad daugiau nei 90 proc. krūties vėžiu susirgusių moterų pasveiksta, jei liga diagnozuojama ankstyvose stadijose.

Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1600 krūties vėžio atvejų, daugiau nei 500 moterų nuo šios ligos miršta. Vakarų Europoje bendras penkerių metų išgyvenamumo rodiklis sergant krūties vėžiu yra apie 84 proc., o Lietuvoje – 77 proc. Ir tai yra vienas prasčiausių rodiklių Europoje. Liga yra iššūkis ir ligonei, ir jos artimiesiems, nes slauga, visuomenės požiūris, galimybių stoka tampa didesne problema nei gydymas.

Spalis – krūties vėžio žinomumo mėnuo. Krūties vėžys dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje ir daugelyje kitų pasaulio šalių. Kas aštunta moteris per gyvenimą suserga krūties vėžiu, o kas trečia moteris, per gyvenimą, suserga įvairiomis vėžio formomis. Pasak Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjo, gydytojo chirurgo, profesoriaus Valerijaus Ostapenko, kiekviena moteris turi būti budri visą gyvenimą, nes ši liga taikosi į įvairaus amžiaus grupes.

Minint pasaulinę kovos su krūties vėžiu dieną, Nacionaliniame vėžio institute pirmą kartą vyko naujo formato renginys – Pacientų forumas. Pirmojo pacientų forumo tema – sveika mityba ir krūties vėžys. Todėl pacientai galėjo išgirsti naudingų patarimų apie sveiką mitybą sergant vėžiu, gydantis chemoterapija, esant remisijoje. Taip pat sužinoti, kuriame maiste daugiausia kancerogenų ir kokių maisto produktų vengti.

Vėžiu sergančiai 34-erių Rasai Liepei gyventi liko visai nebedaug – gydytojai sako, kad moteris praėjusiais metais jau sutiko paskutines savo Kalėdas. Dabar moteris trokšta tik vieno – suteikti savo vyrui Nerijui ir judviejų 1,5 metų dukrelei Lėjai namus, apie kuriuos Rasa svajojo visą gyvenimą. Rasa  į Vokietiją išvyko 2011 metais, kaip ir dauguma lietuvių, norėjo ten užsidirbti pragyvenimui. Iš pradžių prižiūrėjo senelius, nors vokiečių kalbos nedaug temokėjo.

Šių metų sausio mėnesį naujienų portalas tv3.lt rašė istoriją apie 39-erių Kristiną, kuriai prieš 4 metus nėštumo metu buvo nustatytas krūties vėžys, o jį įveikti padėti galėjo tik brangus gydymas Vokietijoje, už kurį sumokėti padėjo geros valios žmonės. Tačiau neseniai naujienų portalą tv3.lt pasiekė žinia, kad moters gyvybę pasiglemžė vėžys. Žinią apie Kristinos netektį patvirtino ir jos mama Alvyda, kuri metų pradžioje dalijosi Kristinos istorija.

Antradienį Tarptautinės Vilniaus Moterų Asociacijos organizuojamoje labdaros iniciatyvoje „Sužydėjusi viltis“ dalyvavo ir Pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė. D. Nausėdienė pasipuošė elegantišku šviesiu kostiumėliu bei baltais aukštakulniais, o prie švarkelio buvo prisisegusi rožinį kaspiną, kuris simbolizuoja solidarumą kovoje su krūties vėžiu.

Medikai netikėjo, kad vos 29-erių dviejų vaikų mama galėjo sirgti krūties vėžiu, nes yra „per jauna“. Moteris nuo šios ligos mirė prabėgus vos kelioms savaitėms po vestuvių. Sinead Richards, 31 m., buvo itin laiminga, kai rugpjūčio 19 dieną sumainė žiedus su savo partneriu Liam McDonagh, su kuriuo kartu buvo jau 12 metų.

Tikimybė susirgti krūties vėžiu kasmet tik didėja. Sparčiai keičiantis gyvenimo būdui, mūsų įpročiams, paaiškėjo, kad kasmet krūties vėžiu suserga vis daugiau žmonių, tačiau Lietuvos statistika rodo džiugią žinią: mirtingumas nuo šio klastingo vėžio mažėja. Nacionalinio vėžio instituto krūties ligų chirurgas ir onkologas Valerijus Ostapenko sako, kad krūties vėžys dar vis išlieka dažniausia moterų onkologinė liga.

Gerti gyvūno pieną yra sena tradicija, tačiau galbūt laikas tai pakeisti? Pasak gydytojų atsakingos medicinos komiteto, tyrimai rodo, kad geriausia tai padaryti. Piene yra sočiųjų riebalų, todėl kuo daugiau jo geriate, tuo didesnė rizika kyla sveikatai. Didelis sočiųjų riebalų kiekis gali prisidėti prie padidėjusio cholesterolio kiekio, susiaurėjusių arterijų ir padidėjusios širdies ligų rizikos – pagrindinės mirties priežasties Jungtinėje Karalystėje.

Danielle Tropsa vėžys buvo diagnozuotas prieš ketverius metus ir jai buvo atlikta dviguba mastektomija. Socialiniame tinkle „TikTok“ ji skleidžia žinią apie prevencinių patikrų svarbą. Moteris, įveikusi vėžį, dalijasi patarimais, kaip nuosekliai tikrintis, ar krūtyse neatsirado auglių. 34-ių Danielle Tropsai iš Niujorko prieš 4 metus diagnozavo vėžį ir, siekiant išvengti jo plitimo, moteriai buvo atlikta dviguba mastektomija.

Buvusi britų grupės „Girls Aloud“ narė Sarah Harding (39 m.) visai neseniai pranešė liūdną žinią. Moteriai gydytojai pasakė, kad ši nesulauks ateinančių Kalėdų. Atlikėja serga krūties vėžiu, pranešė bbc.com. Buvusi „Girls Aloud“ dainininkė praėjusiais metais paskelbė serganti liga, kuri išplito ir kitose kūno vietose.

Nors vis daugiau moterų, išgirdusios krūties vėžio diagnozę, Lietuvoje išgyvena ilgiau, tačiau šalies rodikliai vis dar yra prasčiausi Europoje. Specialistai savo ruožtu nenustoja kartoti, kad laiku atlikti profilaktiniai tyrimai gali padėti išgelbėti gyvybes. Vienoje svarstyklių pusėje – optimistinės žinios: naujausiais Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Vėžio registro duomenimis, 2015 m. Lietuvoje gyveno daugiau nei 15 tūkst. moterų, sergančių sergančių krūties vėžiu, ir net 5,6 tūkst.

39-erių metų trijų vaikų mama Kristina – nepaprastai stipri ir mylinti moteris, tačiau šiuo metu jai labai reikalinga pagalba, kurios pati paprašyti nedrįsta. Prieš 4 metus, nėštumo metu, jai buvo nustatytas krūties vėžys – moteris išbandė visus gydytojų siūlytus sprendimus, tačiau nė vienas gydymas iki šiol neprivertė ligos atsitraukti. Vis dėlto dar viena galimybė išgyti yra, tačiau jos kaina šeimai yra sunkiai įkandama.

Beveik prieš 30 metų vilnietė Vaiva Mickuvienė sužinojo, kad jos krūtyje yra susidarę riebaliniai dariniai, dėl kurių teks tikrintis kas kelis metus. Ji tai ir darė – pareigingai lankėsi pas gydytojus, kol vieną dieną jos gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, išgirdus lemiamus žodžius: „Jums trečios stadijos vėžys“. Prieš du su puse metų apsilankymas gydytojo kabinete pakeitė Vaivos Mickuvienės, „Vėžys ne sloga“ bendruomenės įkūrėjos gyvenimą.

Ginkluotųjų pajėgų kapitonė, kuriai gyventi buvo likusi diena ar dvi, parašė širdį veriantį atvirą laišką jaunesnei sau, tikėdamasi, kad jis padės žmonėms teisingai susidėlioti prioritetus gyvenime. Ruth Hunt buvo diagnozuotas trečios stadijos krūties vėžys, kai jai buvo vos 34 metai – pastaruosius ketverius metus ji praleido narsiai kovodama su žiauria liga.

Krūties vėžys yra labiausiai paplitusi onkologinė moterų liga Lietuvoje - kasmet diagnozuojama daugiau nei tūkstantis naujų susirgimų. Moterys raginamos kas dvejus metus dalyvauti prevencinėje krūties vėžio patikros programoje, o taip pat kiekvieną mėnesį savarankiškai atlikti krūtų savityrą, nes šią ligą svarbu nustatyti kuo ankstesnėje jos stadijoje.

Iki keturių kartų greičiau pateikiama vėžio diagnozė, šiuolaikiškai valdomos pacientų eilės ir atnaujinta diagnostinė įranga – tokie pagrindiniai akcentai pristatyti penktadienį Nacionaliniame vėžio institute simboliškai atidarant Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyrių ir Krūtų ligų radiologinės diagnostikos centrą. „Įprastai sakome,  kad onkologijoje svarbu gydymo inovacijos, kad gydymas turi būti personalizuotas, orientuotas  į pacientą.

Agresyviu krūties vėžiu serganti 34-erių mama atskleidė, kad medikai tris kartus jai sakė, kad dėl simptomų „jaudintis neverta“. Lori Delaney iš Glazgo, kuriai tuo metu buvo 33–eji, iš gydytojų išgirdo, kad yra per jauna susirgti krūties vėžiu, bet nepasidavė, kol galiausiai į jai nerimą keliančius simptomus buvo pasižiūrėta rimtai.

Krūties vėžys – vis dar daug moterų gyvybių nusinešantis onkologinis susirgimas. Ieškodami kuo efektyvesnio gydymo, buriasi geriausi Europos šalių specialistai, tarp kurių – ir Lietuvos medikai. Didelės apimties tyrimo metu taip pat bus kviečiami dalyvauti ir šiuo vėžiu sergantys pacientai – tiek moterys, tiek vyrai.

Trynukų mama Justina Klyvienė tapo pavyzdžiu daugybei moterų: įkūrusi savo verslą, tą daryti skatino ir kitas, nuolat domėjosi inovacijomis ir ieškojo naujų idėjų, bet sustoti ją privertė viena gydytojų frazė: „Jums vėžys“. Moteriai atrodė, kad jai dideliu greičiu skriejant gyvenimo greitkeliu, kažkas užtraukė rankinį stabdį ir ji vos neiškrito į nebūtį. Tačiau Justina niekada neleido sau gedėti ir gailėti savęs. Moters reikėjo ne tik tėvams ir vyrui, bet ir trims sūneliams.

Pusantro tūkstančio moterų mūsų šalyje kasmet išgirsta šokiruojančią diagnozę – krūties vėžys. O prevenciškai tikrinasi mažiau nei pusė. Todėl gydytojai nenustoja raginti surasti laiko tyrimams ir taip išgelbėti savo gyvybę. O nustatant krūties vėžį bene tiksliausia yra speciali įranga – mamografai. Ekspertai iš užsienio jau yra pastebėję, kad Lietuvoje nemažai mamografų yra per seni tiksliems tyrimams. Sveikatos apsaugos ministerija ramina, kad netrukus ši situacija pasikeis.

Dešimt naujų skaitmeninių mamografų – tiek šių modernių aparatų šiemet pakeis jau susidėvėjusią įrangą 8 šalies gydymo įstaigose. Tokią naujieną siekiant pagerinti atrankinės mamografinės patikros paslaugos kokybę ir sumažinti mirtingumą bei negalią nuo krūties piktybinių navikų ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Dabar yra pasirašytos sutartys dėl 10-ties naujų skaitmeninių mamografų įsigijimo.

Nauji mokslininkų duomenys siunčia įspėjamąją žinutę nuolat plaukus dažančioms moterims. Pasirodo, daliai jų krūties vėžio rizika padidėja dešimtimis kartų, teigiama leidinyje „International Journal of Cancer“ publikuotame straipsnyje. Buvo analizuotos daugiau nei 45 tūkst. moterų ligos istorijos ir nustatyta, kad tos, kurios reguliariai dažėsi plaukus, rizika susirgti vėžiu padidėjo net 7 kartus. Tiesa, juodaodėms ši rizika išauga daug labiau – net iki 45 proc.

Lapkričio mėnesį aukšto mokslinio lygio Nature grupės leidyklos žurnale „NPJ Breast Cancer“ buvo publikuotas tarptautinės tyrėjų grupės straipsnis apie naujai atrastą paveldimo krūties vėžio geną FANCM.

Su amžiumi ateina ne tik išmintis, bet ir daugybės ligų rizika. Kai kurie mūsų kūno pokyčiai yra susiję su amžiumi ir yra visiškai normalūs, tačiau dėl kitų verta sunerimti. Kiekvieną pokytį reikia atidžiai stebėti, nes kiekvieną dieną dviejų trečdalių mirčių priežastys yra su amžiumi susijusios problemos, rašoma brightside.me. 1. Kieti gumbeliai Nors gumbeliai atsiradę krūtinėje turi gana prastą reputaciją ir dažnai asocijuojasi su vėžiu, dauguma yra nepavojingi.