krizė

Daugiau nei 2 tūkst. mirusiųjų, beveik 80 tūkst. užsikrėtusių, virš 50 milijonų įkalintų savo namuose – bauginanti koronaviruso statistika ar perdėta reakcija ir dėmesys? Istorinės analogijos šiuo atveju nėra labai naudingos, tačiau pirmieji ekonominiai duomenys rodo, kad bent jau šių metų pradžia daug kam bus labai dramatiška.

Sirijos Idlibo provinciją ir toliau drebinant rusų ir režimo bomboms, žmogaus teisių aktyvistai skelbia apie didžiausią humanitarinę krizę per devynerius karo metus. Iš Idlibo sprunka daugiau nei pusė milijono žmonių. Košmaras Sirijos Idlibe. Į subombarduotą namą skuba gelbėtojai. Po kelių akimirkų jie tiesia rankas į verkiančius, išsigandusius vaikus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė manąs, kad daugiau nei 900 gyvybių pareikalavęs koronaviruso protrūkis užsibaigs balandį dėl šiltesnių orų. „Virusas,.. kaip ir paprastai, išnyks balandžio mėnesį“, – sakė jis. Ūminiam kvėpavimo takų sindromui (SARS) giminingu patogenu, atsiradusiu praėjusių metų pabaigoje Kinijoje, užsikrėtė 40 tūkst. žmonių. JAV buvo patvirtinti 12 įvairaus sunkumo užsikrėtimo atvejų. Mažiausiai du pacientai buvo išrašyti iš gydymo įstaigų.

Praėjusiame dešimtmetyje Lietuva susidūrė su ekonomikos iššūkiais, tačiau neblogai su jais susidorojo. O praėjusieji metai daugelyje ekonomikos sričių apskritai laikomi ko gero geriausiais.   Nepaisant pirmųjų paliaubų tarp JAV ir Kinijos bei euforijos finansų rinkose, „Swedbank“ ekonomistai neskuba didinti daugelio šalių ekonomikos augimo prognozių ir mano, kad pasaulio BVP augimas išliks vienas lėčiausių per pastarąjį dešimtmetį.

Prognozuojama ekonominė krizė kelia nemažai sumaišties verslo pasaulyje. Tačiau būtent ji skatina ieškoti vis naujesnių ir perspektyvesnių būdų užtikrinti verslo finansavimo modelius, kurie verslininkus skatintų žvalgytis tolesnių ateities perspektyvų. Vis dėlto kai kurių verslų rizikingumas išlieka gana didelis. „Creditinfo Lietuva“ ir Lietuvos bankų asociacijos atlikta verslo sektorių analizė parodė, kad Lietuvos verslininkai krizės pamokas jau išmoko.

Lietuvos IT sektoriaus reputacija, pažangių užsienio investuotojų atėjimas į šalį bei aukščiausiojo lygio programuotojų kompetencija ir toliau augins teigiamus ekonominius pokyčius šalyje. Nors potencialas šiam sektoriui augti sparčiai yra milžiniškas, tačiau 2020 m. greitesnį augimą gali pakoreguoti ne tik darbo užmokesčio naštos augimas, mokestinė aplinka, bet ir kiti reikšmingi ekonominiai faktoriai, rašoma pranešime spaudai.

Jauną šeimą ištiko rimta krizė. Kas nutiko, kad neseniai susituokę ir bendro vaikelio susilaukę du jauni žmonės nebepajėgia susitvarkyti su užgriuvusiomis problemomis? Į „TV Pagalbą“ kreipusis moteris tikina, kad jų santykiams koją kišą alkoholis, tačiau vyras jokiais būdais nenori būti gydomas ir koduotis.  „Prašiau negerti, bet jis vistiek geria. Tris kartus už plaukų rovė ir užvakar per veidą trenkė. Jis anksčiau išgerdavo, bet su protu išgerdavo: eidavo ir į darbą ir visą kitą.

2009 metų finansų krizės aplinkybių tyrimą atlikusiam Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pasiūlius svarstyti galimybę kurti valstybinį komercinį banką, finansų ministras siūlo neskubėti. Pasak Viliaus Šapokos pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokių finansinių paslaugų trūksta. Vis tik ministras mano, kad tas spragas gali užkamšyti ne valstybins bankas, o fintech įmonės.

Prieš dešimtmetį vykusios 2009–2010 metų ekonominės krizės aplinkybes ištyręs Seimo biudžeto ir finansų komitetas ketvirtadienį tvirtina galutines tyrimo išvadas ir rekomendacijas. Stasys Jakeliūnas žada kreiptis į prokuratūrą dėl Seimo nario Mykolo Majausko elgesio esą diskredituojant vieną iš tyrimo liudytojų viešojoje erdvėje.

JAV konsultacijų įmonė „McKinsey“ pirmadienį pareiškė, kad trečdalis didžiųjų pasaulio bankų gali neatlaikyti stipraus finansinio smūgio, o Vakarų Europos ir Azijos bankai patenka į didžiausios rizikos grupę. „McKinsey“ atliktas tyrimas apžvelgė 1 tūkst. bankų išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse ir nustatė, kad vos daugiau nei trečdalis jų per pastaruosius trejus metus gavo 1,6 proc. kapitalo grąžą. Stipriausi bankai tuo pačiu laikotarpiu pasiekė grąža, viršijančią 17 procentų.

Pasaulio ekonomikos augimas grėsmingai lėtėja – šiemet jis bus vangiausias nuo krizės laikų. Augimą palaikyti padeda centrinių bankų įgyvendinama skatinamoji pinigų politika, tačiau vien šių priemonių nebepakanka, todėl veiksmų augimui gaivinti privalo imtis ir šalių vyriausybės, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, dalyvausiantis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko metiniuose susitikimuose Vašingtone.

Pasaulyje įsisuka ekonominė krizė, bet lietuviai jos nejaučia. Ne tik nejaučia, bet ir nereaguoja į pranešimus apie artėjantį sunkmetį. Tai, pasak specialistų, neturėtų stebinti, nes vartotojai informaciją apie artėjantį sunkmetį susirenka ne tik iš žiniasklaidos ir ekspertų, bet ir iš kaimynų, šeimos narių, nuogirdų. Žinių, pasak ekonomistų ir viešųjų ryšių specialistų, tikrai daug, bet ji žmonių lūkesčių neveikia taip, kaip galėtų.

Dronų išpuoliai Saudo Arabijoje pažadino realią baimę dėl naujo karo Persijos įlankoje grėsmės. Šis konfliktas taip pat kelia pavojų visai pasaulio ekonomikai. Iranas neigia prisidėjęs prie atakos, tačiau Saudo Arabijos atstovai staiga paskelbė, kad visiems pateiks „materialius įrodymus“. Ekspertų teigimu, nuo JAV sprendimo, kaip elgtis, priklausys viso regiono tolimesnis likimas.

Premjeras Saulius Skvernelis, vertindamas Lietuvos ekonomines perspektyvas, sako, kad yra privalu matyti realybę ir kaupti biudžeto rezervą. Anot jo, Vyriausybė išmoko 2008-2009 metų krizės pamokas ir kaupia rezervus tam atvejui, jei situacija pablogėtų. „Turime matyti realybę, kaupti biudžeto rezervus, tą mes ir darysime atsakingai.

Jungtinės Karalystės teisėjas trečiadienį priėmė ministrui pirmininkui Borisui Johnsonui palankų sprendimą, pripažindamas, kad jis gali įšaldyti parlamento darbą. Škotijos Aukščiausiojo civilinių bylų teismo Edinburge teisėjas Raymondas Doherty atmetė teisinį skundą, kurį pateikė B. Johnsono oponentai. „Tai politinė teritorija ir sprendimų priėmimo procesas, kuriuos galima vertinti ne teisiškai, o tik politiškai“, – sakoma nutartyje.

Vladimiras Putinas dažnai Rusijoje pristatomas kaip užtikrinęs ekonominį šalies stabilumą vadovas. Neseniai atliktas ekspertų tyrimas parodė, kad ir šis Kremliaus vadovo reitingus keliantis teiginys gali būti tik mitas. Rusijos ekonomikos vystymosi rodikliai šiuo metu siekia 1998-ųjų lygį, teigiama ataskaitoje. Pastaruosius kelis mėnesius vykstantys antiputiniški protestai yra iššaukti dėl į savivaldos rinkimus neprileistų opozicijos kandidatų.

Krizės krečiamoje Venesueloje, kur milijonai dažnai gyvena be elektros ir neturi nei maisto, nei vandens, gyvena apie 200 lietuvių. Panašus skaičius asmenų yra lietuvių kilmės. Tad mūsų šalies Vyriausybė sumanė jiems padėti persikraustyti į Lietuvą. Žadama, kad pirmieji 10 asmenų pagalbos sulauks jau šiais metais. Tam būtų skirta per šimtą tūkstančių eurų. Venesueloje vyrauja skurdas, badas ir politiniai nesutarimai.

Apie artėjančią krizę pasigirsta vis daugiau kalbų, tačiau žinovų prognozės ir aiškinimai gerokai skiriasi. Kai kas apskritai ramina – esą pablogėjimo daugelis Lietuvos gyventojų gali nė nepajusti. Ką apie tokias prognozes mano ekonomistas Raimondas Kuodis, „Dienos komentare“ teiravosi žurnalistas Vladimiras Laučius. Pasaulio, ekonomikos ir finansų rinkose įtampa bene didžiausia nuo pastarosios krizės laikų, o kai kurie rodikliai atrodo dar blogesni.

Išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kreipimąsi „Dėl siekio tinkamai apginti Lietuvos Respublikos piliečių, 2008-2009 m. turėjusių paskolų (litais) būstui įsigyti“, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, Lietuvos banko, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pateiktą informaciją, Lietuvos Respublikos teismų praktiką ir kitą tyrimui svarbią informaciją, Generalinė prokuratūra šiandien priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo int...

Lietuvą purtantys skyrybų skandalai, kai į skirtingas puses pasuka idealiomis laikytos poros, nepalieka abejingų. Ar įmanoma išsiskirti taikiai, be didelių skandalų ir pykčių? Pasirodo, galima, tereikia žinoti kelis esminius patarimus ir niekada nepamiršti, kad skyrybų epicentre – vaikai, kuriuos tėvų santykių dramos ir pykčiai paveikia labiausiai.

  Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, atliekantis prieš dešimtmetį vykusios krizės aplinkybių tyrimą, trečiadienį iš esmės pritarė jo išvadoms. Jose nurodoma, kad krizę sukėlė bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros. Galutines išvadas komitetas patvirtins vėliau, o Seimui jos turi būti pateiktos iki spalio pabaigos.

Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmų lyderė Andrea Leadsom trečiadienį paskelbė atsistatydinanti iš vyriausybės dėl ministrės pirmininkės Theresos May nesugebėjimo tvarkytis su „Brexit“ krize. Ši Th. May Konservatorių partijos aukšto rango narė savo laiške vyriausybės vadovei nurodė nusprendusi pasitraukti, nes „nebetikiu, kad mūsų taktika įgyvendins [2016 metų] referendumo rezultatus“ – sprendimą, kad Jungtinė Karalystė turi nutraukti keturis dešimtmečius trukusią narystę Europos Sąjungoje.

Lietuvos ekonomika nuo krizės laikų tapo dar atviresnė, o dėl to – dar labiau pažeidžiama išorės veiksniams, sako banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Mes tapome dar labiau atviri ir dar labiau pažeidžiami išorės šokams. Tai, kad eksportas išauga, reiškia, jog mes sugebėjome eksportuoti daugiau prekių ir paslaugų. Tai yra gerai, bet tuo pat metu tai kuria pažeidžiamumą“, – „Swedbank“ ekonomikos konferencijoje antradienį sakė N. Mačiulis.

Už konkurencijos įstatymų vykdymą Europos Sąjungoje (ES) atsakinga Europos Komisija (EK) penkiems bankams, įskaitant „Barclays“ ir „Citigroup“, skyrė didesnę nei 1 mlrd. eurų baudą už susimokymą neatidėliotinų valiutų sandorių rinkoje. „Barclays“, „Royal Bank of Scotland“, „Citigroup“, „JPMorgan Chase“ ir Japonijos „Mitsubishi UFJ Financial Group“ (MUFG) buvo skirta bendra 1,07 mlrd. eurų bauda.

Lietuvos gyventojai kol kas nekeičia nuomonės dėl būsto kainų krypties per artimiausius dvylika mėnesių. SEB banko užsakymu balandžio pradžioje atlikta apklausa atskleidė, kad 54 proc. apklaustųjų tikisi, jog būsto kaina per vienus metus padidės, 11 proc. mano, kad būstas pigs, 27 proc. nesitiki pokyčių, o likę 8 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu, komentuoja SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Skirtumas tarp prognozuojančių, kad būstas brangs ir pigs, šių metų pradžioje buvo 43 proc.

Pagal savo ekonominius rodiklius Lietuva grįžo į vėžes – į aukštumas iki krizės. Nepaisant to, padaugėjo gyventojų, teigiančių, kad negali sau leisti pakankamai šildyti būstą, atostogauti ar sumokėti mokesčius. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad ši problema susiformavo dėl augančios nelygybės, o dabartinės Vyriausybės taikomi instrumentai nepadeda jos spręsti. 2018 metais materialinio nepritekliaus lygis Lietuvoje pasiekė 2008-ųjų žemumas – 23 proc.

Graikijos vyriausybė pirmadienį pranešė apie derybas su Europos kreditoriais dėl dalies skolos grąžinimo Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) pirma laiko, kredito palūkanų normoms sumažėjus iki žemiausio lygio nuo 2005 metų. Ministras pirmininkas Alexis Tsipras pareiškė esąs pasiryžęs išgelbėti taupymo programų išvargintus graikus nuo didesnių mokesčių kitais metais, dėl kurių buvo susitarta su kreditoriais.

Kai 2001 metais tuometis Stambulo „Efes Pilsen“ klubas užėmė trečią vietą FIBA Suprolygos varžybose, Turkijos klubams prireikė net 14 sezonų, kad vėl sugrįžti į Europos krepšinio elitą. Galiausiai 2015 m. Madride vykusiame Eurolygos finalo ketverte ir vėl išvydome turkų klubą, šįkart tai buvo Stambulo „Fenerbahče“, kuris tada užėmė galutinę ketvirtąją poziciją.

2009-2010 metų krizės aplinkybes tiriančio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vadovas pareiškė, jog iš Lietuvos banko (LB) gavo prieštaringą informaciją dėl tarpbankinių palūkanų normos Vilibor pokyčių 2008-2009 metais. Todėl, pasak „valstiečio“ Stasio Jakeliūno, komitetas dar kartą centrinio banko prašo oficialiai pateikti visų tyrimų dėl Vilibor medžiagą.

Dėl lėtėjančių Europos ir pasaulio ekonomikos apsukų Lietuvos Finansų ministerija sumažino Lietuvos augimo prognozę. Kol parlamentai mato grėsmę, kad į Lietuvą atsiris nekilnojamojo turto burbulo banga, ekonomistai ramina, kad kol kas tokio pavojaus nėra, o lietuviai gali džiaugtis rekordiniu būsto įperkamumu. Kovo pabaigoje Finansų ministerija sumažino Lietuvos augimo prognozę šiems metams. 2018 m. pabaigoje planuota, kad šiemet Lietuvos BVP augs 2,8 proc.

Seimas šią savaitę apsispręs, ar iki spalio pabaigos pratęsti parlamentinį tyrimą, kokie veiksniai lėmė 2009–2010 metų krizę Lietuvoje. Parlamentarai antradienį po pateikimo pritarė tokiam Seimo nutarimo projektui: už jį balsavo 49, prieš – 30, o susilaikė 5 parlamentarai. Galutinį sprendimą Seimas priims balandžio 11 dieną.

2009-2010 metų krizės aplinkybių tyrime dalyvaujantys parlamentarai sako nesvarstę kreipimosi į prokurorus dėl esą netinamos bankų priežiūros ir Lietuvos banko (LB) veiklos galimybės. Kai kurie BNS kalbinti Seimo nariai sako manantys, kad tokiam kreipimuisi nėra pagrindo ir kad tai yra tik Biudžeto ir finansų komiteto, kuriam suteiktas specialios laikinosios komisijos statusas, pirmininko Stasio Jakeliūno nuomonė. Anot jų, komitete toks klausimas nebuvo svarstytas.

Lietuvos ekonomikos situacija stabili ir nieko panašaus, kas buvo prieš 2008 m. krizę, šiuo metu nematyti. Vis dėlto tikslaus atsakymo, o kas iš viso yra „krizė“ ir ką ji reikštų žmonėms, niekas pasakyti negali. Tokiomis mintimis dalijosi pranešėjai Lietuvos ekonomikos konferencijoje. „Kalbos apie krizę prasidėjo praėjusių metų rudenį.

Estijos ir Latvijos pareigūnai baiminasi, kad įsibegėjant pinigų plovimo skandalams Švedijos bankai gali pasitraukti iš regiono. Tuo metu lietuviai sako tokios grėsmės neįžvelgiantys, sekmadienį rašo dienraštis „The Financial Times“. Estijos ir Latvijos finansų reguliavimo institucijos leidiniui pareiškė nerimaujančios, kad Švedijos bankai, vaidinantys pagrindinį vaidmenį pinigų plovimo skandale ir šių šalių bankų sistemose, gali pasitraukti iš regiono, kaip jau padarė „Danske Bank“ ir „Nordea“,...

Dar praėjusiais metais pramogų pasaulį sukrėtė žinia – po ilgos draugystės ir ne vienų skaudžių skyrybų, Justinas Bieberis ir Selena Gomez pasuko skirtingais keliais. Šiandien J. Bieberis yra vedęs vyras – jis vos po kelių mėnesių draugystės pasipiršo savo mylimajai Hailey Baldwin. Tiesa, skyrybų etapas Selenai nebuvo toks dosnus – ji atsidūrė psichiatrinėje ligoninėje, turėjo sunkių išgyvenimų.

Vos prieš kelis mėnesius Vilniujes svečiavęsis ir Europos taurės rungtynėse prieš „Rytą“ rungtyniavęs Turino „Fiat“ klubas po kelių dienų gali būti išbrauktas iš krepšinio žemėlapio. Kartu su rimtomis bėdomis susiduria ir legendinis Sienos „Montepaschi“. Kaip praneša užsienio šaltiniai, „Fiat“ klubo žaidėjai jau kelis mėnesius negauna atlyginimų, o administracijos darbuotojai atlygio negauna dar ilgiau.

Turkijos krepšinį slegia didelė finansinė našta – pastaruoju metu pasirodo vis daug pranešimų, kad komandos nebepajėgia savo žaidėjams išmokėti milžiniškų algų. Šalyje vyraujanti finansų krizė šįkart stipriai kirto per Stambulo „Bešiktaš“ piniginę. Turkų žiniasklaida skelbia, kad šios komandos žaidėjai pradėjo protestą. Pranešama, kad šio klubo žaidėjų algos vėluoja 2–3 mėnesius, todėl krepšininkai atsisako dirbti – jie jau praleido antradienio vakarinę treniruotę ir neketina grįžti į aikštelę.

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai atsisako vykti į LKL rungtynes. Tokia žinutė klubo interneto svetainėje buvo išplatinta lygiai prieš 10 metų, 2009 m. vasario 19 dieną. Tai buvo reali grėsmė – dėl tokio žaidėjų ultimatumo „Žalgiris“ tada kreipėsi į LKL, kuri sutiko dvikovą su Kėdainių „Nevėžiu“ perkelti keliomis dienomis vėliau. Tikėtasi, kad tiek laiko pakaks krizę komandoje suvaldyti. Lygiai prieš dešimtmetį situacija „Žalgiryje“ buvo kur kas sudėtingesnė nei dabar.

 Ispanija, Prancūzija ir Vokietija šeštadienį pateikė spaudžiamam Venesuelos lyderiui Nicolas Maduro ultimatumą ir perspėjo, kad pripažins opozicijos vadovą Juaną Guaido šalies prezidentu, jei vyriausybė per aštuonias dienas nepaskelbs pirmalaikių rinkimų.

 Dainininkė Vilija Pilibaitytė-Mia prieš porą metų buvo atsidūrusi gilioje emocinėje ir finansinėje krizėje. Vienu metu garsenybė išgyveno ne tik restorano bankrotą Druskininkuose ar nesąžiningų darbuotojų viešą šmeižtą, bet ir skyrybas su vyru. Mia jautėsi išduota, apgauta ir viešai pažeminta. Laidai „Prieš srovę“ išskirtinį interviu davusi garsi atlikėja atskleidė, kad vis dažniau jos veide galima pastebėti ir šypseną.

2009 metų krizės aplinkybes tiriantis Seimo biudžeto ir finansų komitetas oficialiai pateikė klausimus prezidentei Daliai Grybauskaitei. „Klausimai suderinti su komiteto nariais. Juos nusiunčiau komiteto vardu. Prezidentės prašome atsakyti per mėnesį“, – BNS pirmadienį sakė komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Prezidentė yra pasiruošusi atsakyti į klausimus raštu, BNS sakė jos patarėjas Liudas Zakarevičius.

Nuo praėjusios didelės ekonominės krizės praėjo 10 metų ir pastaraisiais mėnesiais visi jau sujudo, kad pasibaigus ekonominiam ciklui turėtų prasidėti kita krizė. Artėjant naujiems, 2019 metams, kyla vis daugiau diskusijų dėl to, kokie bus nauji metai ekonomikoje. „Swedbank“ ekonomistas Baltijos šalims Nerijus Mačiulis sako, kad kitais metais tikėtis krizės galima, bet nereikia.

Praėjus dešimtmečiui nuo viso pasaulio ūkį sudrebinusios 2008 m. finansų krizės, šnekos apie artėjantį naują ekonomikos sukrėtimą darosi vis garsesnės. Tačiau skirtingų Lietuvos ekonomikos sektorių atstovai į kalbas apie krizės pradžią 2019 m. žiūri nepatikliai. Esą blogiausia, kas mūsų šalies ekonomikai gali nutikti kitąmet, tai sulėtėti jos augimo apsukos. Atsargesni metai „Visame pasaulyje yra etatinių krizės prognozuotojų, kurie visą laiką įžvelgia artėjančias krizes ir kai kada pataiko.

Vyriausybės krizės nėra, yra valdančiosios daugumos santykio su visuomene krize, teigia prezidentė. „Manau, kad tai daugiau valdančiosios daugumos santykio su visuomene krizė, ne Vyriausybės krizė“, – trečiadienį LRT laidai „Dienos tema“. Valstybės vadovės teigimu, užuot bendravusi su įvairių sričių specialistais, visuomenės atstovais, įsiklausiusi į jų pastabas, kritiką, Vyriausybė arogantiškai buldozeriu stumia reformas. Anot jos, taip buvo patvirtinta ir mokytojų etatinio apmokėjimo tvarka.

Lietuva geriau pasiruošusi krizei nei prieš dešimtmetį, o nekilnojamojo turto mokestis galėtų būti atsakymas į neefektyviai išnaudojamus tuščius būstus. Pastebima ir tai, kad Lietuvoje dar nėra aktyviai išplitusi tendencija, kad į pensiją išėję žmonės savo būstus parduotų ir persikraustytų į mažesnius, kai vakaruose tai yra gana populiaru.

Ekonominę krizę analizuojantis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį apklausė paskutinę liudininkę – tuometinę finansų ministrę Ingridą Šimonytę. Ji pamena, kad tuo metu Finansų ministerija rengė įvairias ekonomines prognozes Lietuvai, tarp jų ir pesimistines, tačiau kitos finansinės institucijos, net Tarptautinis valiutos fondas, neįžvelgė, kad Lietuva skaudžiai nukentės nuo krizės.

2009–2010 metų ekonominės krizės priežastis tyrinėjantis Seimo komitetas apklausė ekspremjerą konservatorių Andrių Kubilių. Tuometinis premjeras pripažįsta krizės kvapą pajutęs anksti, tačiau teigia, kad Lietuvai skolinti iš Tarptautinio valiotos fondų būtų buvę keblu. A. Kubilius nuo 2008 metų gruodžio iki 2012 metų lapkričio vadovavo 15-ajai Vyriausybei.

Lietuvą 2009–2010 metais apėmusią ekonominę krizę analizuojantis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį apklausė ilgametį SEB banko ekonomistą Gitaną Nausėdą. Jo teigimu, ekonomistai apie galimą krizę politikus įspėjo dar 2006 metais, tačiau į šiuos perspėjimus niekas neįsiklausė. G. Nausėda 2000–2018 m. ėjo SEB banko vyriausiojo ekonomisto pareigas.

Dauguma Lietuvos ekonomistų vieningai sutaria, kad ekonominės krizės Lietuva neišvengs bet kokiu atveju, tačiau konkrečiai prognozuoti, kada laukti nuosmukio – sudėtinga. Vis tik ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad krizės nokauto galima tikėtis jau kitąmet. Tiesa, šis veikiausiai nebus toks skausmingas, kaip prieš dešimtmetį.