krizė

Jungtinių Valstijų sankcijos, kurios, kaip tvirtina Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas, tapo „savęs realizavimo“ ir „stimulo plėtrai“ šaltiniu, kelia baimę daugumai Rusijos verslininkų. 86 proc. Rusijos didžiųjų įmonių savininkų ir aukščiausio lygio vadybininkų sankcijų išplėtimą laiko rimta rizika verslui Rusijoje, rašo finansz.ru. Kaip rodo Adizo instituto apklausos, kurioje dalyvavo daugiau nei 1000 įmonių savininkų ir generalinių direktorių, rezultatai, tik 3 proc.

Ar ekonominė krizė Lietuvoje jau už kampo, „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ buvo klausiama Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko. Pasak jo, šiuo metu situacija palanki, bet krizės galima tikėtis per artimiausius 2-3 metus. Laidoje jis kalbėjo, kad yra žinoma, kad ekonomika vystosi cikliškai, tad natūralu, kad kažkada galima tikėtis tam tikro lėtėjimo stadijos. „Dabar mes gyvename gerų (ekonominių – red. past.

Ekonomine krizę tiriančio Seimo komiteto apklaustas Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas mano, kad bankų neatsakingai „tarsi bandelės“ dalinamos paskolos prisidėjo prie sunkmečio Lietuvoje. Vis tik jis pripažįsta, kad ir Lietuvos bankas turėjo prisiimti daugiau atsakomybės suvaldant situaciją. Parlamentinį tyrimą apie 2009–2010 metų krizę atliekantis Seimo biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį apklausė nuo 2011 m. Lietuvos bankui vadovaujantį Vitą Vasiliauską.

Lietuvoje pirmadienį darbą baigę Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai teigiamai įvertino trejų metų perteklinius viešuosius finansus, valdžios reformas, tačiau kartu pabrėžė fiskalinių rezervų kaupimo poreikį, pranešė Finansų ministerija. Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad ministerija atsižvelgs į TVF įžvalgas. „Lietuvoje viešėję TVF ekspertai palankiai įvertino mūsų vykdomas reformas mokesčių, švietimo, sveikatos, pensijų srityse ir patikino, kad judame gera kryptimi.

Lietuvoje kils ekonominė krizė, tačiau kol kas sunku pasakyti, kas ją sukels ir kada tiksliai ji prasidės. Visgi, Lietuvai yra ir gerų žinių. „Klausimas, ar bus krizė, yra labai lengvas, nes atsakymas yra labai lengvas: krizė tikrai bus. Lietuvos ekonomika yra labai cikliška, labai atvira ir labai priklausoma nuo pasaulinių išorinių tendencijų.

Buvęs finansų ministras socialdemokratas Rimantas Šadžius, dabar atstovaujantis Lietuvai Europos Audito Rūmuose, liudys paskutinės ekonominės krizės priežastis analizuojantiems Biudžeto ir finansų komiteto nariams. R. Šadžius finansų ministru dirbo nuo 2007 metų iki 2008 metų gruodžio. 2009 metais jis prisipažino 2008-aisiais sąmoningai nutylėjęs apie artėjančią krizę.

Liberalų sąjūdžio valdyba trečiadienį Seime tarsis dėl situacijos skilusiame Vilniaus miesto skyriuje. Viena skyriaus dalis su sostinės meru ir partijos vicepirmininku Remigijumi Šimašiumi priešakyje praėjusią savaitę paskelbė artėjančiuose savivaldos rinkimuose dalyvausianti naujai kuriamo rinkimų komiteto sudėtyje. Kita dalis Vilniaus liberalų žada teikti atskirą partinį sąrašą.

Seimo komitetui ėmus narstyti praėjusios Lietuvos ekonominės krizės priežastis ir jos metu priimtus sprendimus, politologai ir ekonomistai diskutuoja, kuo siekiama šiuo tyrimu. Kol vieni čia įžvelgia politinį atspalvį, artėjant trejiems rinkimams, kiti mano, kad būtina šiuo klausimu diskutuoti, bet ne ieškoti kaltųjų.

  Krizės akivaizdoje Lietuvos bankui buvo siūloma didinti kapitalo pakankamumo rodiklį komerciniams bankams iki 8 proc., bet to nebuvo padaryta, sako buvusi europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė.   Pasak jos, toks žingsnis būtų pristabdęs Lietuvoje veikiančių užsienio bankų pinigų išvežimą į savo motininius bankus. „Pati kalbėjau su Lietuvos banko valdybos nariais ir prašiau, kad pakeltų tą kartelę, nes tada tuos pinigus ne taip greitai būtų galima iš Lietuvos išvežti.

Pastarosios Lietuvos ekonominės krizės metu premjero pareigas ėjęs Gediminas Kirkilas pateikė savo liudijimą krizę tyrinėjančiam Seimo komitetui. Jis pripažino nežinojęs apie prastas ekonomines prognozes, nors tokių įtarimų buvo, tačiau pabrėžė, kad būtent Seimas, priimant 2008 metų biudžetą, reikalavo didesnių išlaidų. Savo ruožtu G. Kirkilas siūlo pasimokyti iš šios klaidos ir griežtinti įstatymus.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas Seime stojo ginti savo vadovaujamą parlamentinį tyrimą, nagrinėjantį 2009–2010 metų finansų krizę. Parlamentaras tyrimą gina sakydamas, kad šis nukreiptas ne prieš konkrečius krizės kaltininkus, juo esą siekiama pasimokyti iš krizės klaidų. Šis tyrimas viešojoje erdvėje susilaukė nemažai kritikos, kritikams teigiant, kad juo bandoma susidoroti su politiniais oponentais prieš artėjančius rinkimus.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, analizuojantis paskutinės ekonominės krizės priežastis, kitą savaitę apklaus septintą kadenciją Seime dirbantį buvusį premjerą Gediminą Kirkilą ir buvusią europarlamentarę, finansų ekspertę Margaritą Starkevičiūtę. G. Kirkilas 2006–2008 metais vadovavo Vyriausybei. „Jis buvo premjeras tuo metu, kai buvo informacija apie galimą krizę, priimti tam tikri sprendimai, tame tarpe ir Vyriausybės, dėl išlaidų didinimo.

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas „Lehman Brothers“ ir visą pasaulį sukrėtė dar viena krizė. Abi jos supurtė ir Lietuvos ekonomiką, privertė persiorientuoti tiek mūsų verslininkus, tiek valdžią.

Praėjus lygiai 10 metų nuo vieno didžiausių pasaulio investicinio banko „Lehman Brothers“ griūties, ekonomistai mato vis daugiau krizės ženklų pasaulio ekonomikoje. Anot Nerijaus Mačiulio, pasaulis visuomet gyvena nuo krizės iki krizės, tačiau šįkart ekonomistas įvardijo, koks politinis veikėjas dėl ekonominių neramumų gali prisiimti atsakomybę. „Pasaulis juda nuo vienos krizės prie kitos nuolat.

Po aštuonerių metų skausmingų aukų, kurių pareikalavo tarptautinių kreditorių pagalbos programos, Graikija pagaliau perėmė savo likimą į savo rankas, antradienį pareiškė šalies ministras pirmininkas Aleksis Cipras.

Graikija šią savaitę oficialiai užvers paskutinį savo ilgos skolų krizės istorijos puslapį, tačiau euro zona tebėra pažeidžiama nuo būsimų krizių, o ypatingą nerimą ekonomistams kelia padėtis Italijoje. Po ilgų aštuonerių metų ir trijų pagalbos programų, dėl kurių teko įgyvendinti daugybę griežto taupymo priemonių, Atėnai pirmadienį oficialiai pasitrauks iš savo kreditorių iš Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinės pagalbos prieglobsčio.

Praėjusią savaitę įvykusiame A lygos valdybos susirinkime buvo nagrinėjama susidariusi krizinė situacija Klaipėdos „Atlanto“ klube. Jo metu patvirtinti terminai, kuriais remiantis Klaipėdos klubas privalo informuoti A lygą apie krizės sprendimo eigą. „Klubas kurį laiką neteikė būtinos informacijos, tačiau pastarąsias kelias dienas bendravimas vyksta normaliai, kaip ir sutarta. Ketvirtadienį ryte gavome atnaujintą informaciją iš klubo.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį sudarė susitarimą dėl migracijos su savo maištinguoju vidaus reikalų ministru Horstu Seehoferiu ir išsprendė aštrų ginčą, kėlusį pavojų šalies vyriausybei. Abi pusės priėmė „išties gerą kompromisą... po sunkios kovos ir sudėtingų dienų“, sakė A. Merkel ir pridūrė, kad, be kitų priemonių, numatoma prie Vokietijos sienų įkurti centrus prieglobsčio ieškotojams laikyti ir tikrinti.

Socialiniuose tinkluose plinta šokiruojantis vaizdo įrašas, kuriame matosi, kaip šalia konteinerio kone pačiame Vilniaus centre matosi dešimtys bėgiojančių žiurkių. Vaizdo įrašu socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Elana Stankevič. „Vakar dar mačiau jas“, - tv3.lt patikino moteris. „Vilniaus miesto širdyje“, - po įrašu rašo moteris. Šiuo vaizdo įrašu jau pasidalijo beveik 2 tūkstančiai internautų.

Rusijos gyventojai yra ruošiami dideliems pokyčiams. Šalies vyriausybė ruošiasi paskelbti muitus užsienio valstybių technologijoms, kurios yra naudojamos duonos, pieno ir nealkoholinių gėrimų gamyboje. Įvesti muitus siūlo Pramonės ir prekybos ministerija (PPM), motyvuodama tuo, kad „reikia palaikyti vietos gamintojus“. Apie šiuos planus, susipažinę su apie pokyčius informuojančiu laišku, praneša televizijos RBC žurnalistai.

Baltijos šalys šiuo metu yra kur kas atsparesnės ekonominiams sukrėtimams nei prieš dešimtmetį, sako Latvijos „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Martino Kazako teigimu, tiek verslas, tiek gyventojai išmoko praėjusios krizės pamokas, todėl naujas ekonominis sukrėtimas nebus toks skausmingas. „Šiandien Baltijos šalyse kreditavimas nėra toks paplitęs, o tai reiškia, kad nėra tokių burbulų, kurie buvo susiformavę per ekonomikos krizę prieš 10 metų.

Artėjant metams Lietuvos ekonomiką paralyžiavusios krizės dešimtosioms metinėms, Seime imtas rutulioti tyrimas dėl to, kaip tuometinė Vyriausybė skolinosi lėšas. Vis dėlto tyrimui, kaip teigia parlamentarai, koją kišą institucijų nenoras bendradarbiauti. Seimas ėmėsi parlamentinio tyrimo dėl 2009–2010 metų krizės ir viešųjų finansų būklės Lietuvoje. Šį tyrimą per metus pavesta atlikti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui.

Lygiai prieš dešimtmetį pradėjo trauktis Lietuvos BVP. Iš pradžių tai kvepėjo tik lengvu nuosmukiu, bet įsisiūbavusi pasaulinė finansų krizė sukėlė didžiausią ekonominį šoką po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – per pirmąjį 2009-ųjų pusmetį šalies ekonomika susitraukė beveik šeštadaliu.

Į „TV pagalbą” paskambino susirūpinę artimieji. „Tai, kas vyksta mano žmonos sesers šeimoje yra baisu ir toliau taip tęstis negali. Daug metų Stasio broliai ir seserys bando jį pastatyti ant kojų, kad nustotų gerti ir susitvarkytų gyvenimą. Blogiausia, kad geria ir Stasio žmona. Paskui namuose kyla muštynės. Stasį nuolat muša žmonos broliai, vyriškį talžo ir ji pati. O namuose yra trys maži vaikai”, - Rūtai Felejevai pasakojo sunerimęs Juozas.

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ organizuotoje Lietuvos ekonomikos konferencijoje Nerijus Mačiulis kalbėjo apie euforiją kriptovaliutų ir finansų rinkose. Būtent čia ir pasėtos pirmosios krizės sėklos, sako ekonomistas.

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ organizuotoje Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda kalbėjo, kad niekas negali ginčytis, jog krizė bei recesija anksčiau ar vėliau į Lietuvą ateis, tačiau svarbiausia atsakyti, ar esame pasiruošę atremti šiuos iššūkius.

Santykių krizę šiuo metu išgyvenantys Monika ir Andrius Šedžiai – pasiekė teismą. Šią žinią pirmadienį patvirtino ir Vilniaus apylinkės teismo darbuotoja. 2013-ųjų vasario 23-iąją susituokę Andrius ir Monika santuokoje prabuvo beveik penkerius metus. Vis dėlto Vilniaus apylinkės teismo pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene Airinė Šerelytė-Skirstymienė patvirtino, kad kaltinimai dėl griūvančios santuokos pateikti A. Šedžiui.

Trys Nobelio taikos premijos laureatės pradėjo savaitės trukmės vizitą Bangladeše ir ketina susitikti su rohinjų moterimis, kurias kankino ir žagino Mianmaro kariai prieš joms pabėgant iš šios šalies.

Panevėžio miesto savivaldybė planuoja mieste steigti naujus globos namus, skirtus padėti šeimoms įveikti krizes. Šv. Juozapo globos namuose veikiant vieno langelio principui žadama teikti kompleksines paslaugas šeimoms – rengti pozityvios tėvystės mokymus, dirbti konsultavimo grupėse, skirtose išgyvenantiesiems krizines situacijas, netektis, užsiimti terapija neįgalius, elgesio bei emocijų sutrikimų turinčius vaikus auginančioms šeimoms.

Lietuvoje įsibėgėja demografinė krizė. Prognozuojama, kad kitąmet Lietuvoje gims rekordiškai mažai vaikų. Ekspertai aiškina, kad naujagimių skaičius mažėja ne tik dėl emigruojančių tėvų, bet ir dėl kintančios kultūros. Esą šeimos vaikų susilaukia vėliau, nes pirmiau rūpinasi karjera, finansais ir būstu. Anot ekspertų, norint sustabdyti demografinės krizės traukinį, valdžiai reikia pasirinkti, ar finansiškai labiau padėti jaunoms šeimoms, ar įsivežti darbingų gyventojų iš užsienio.

 Popiežius Pranciškus šeštadienį sakė apsiverkęs, kai iš pačių rohinjų pabėgėlių lūpų Bangladeše klausėsi, ką jiems teko patirti. Jis sakė, kad šis susitikimas buvo viena iš jo kelionės į Mianmarą ir Bangladešą sąlygų. Susitikimas su rohinjais buvo itin simboliškas solidarumo su šia musulmonų mažuma gestas. Rohinjai bėga iš Mianmaro dėl čia patiriamo smurto. Pontifikas skrisdamas atgal į Romą žurnalistams sakė, kad susitikę su juo rohinjai taip pat verkė.

 Europos Sąjunga tęs planus dėl euro reformų po „Brexit“, nors Vokietijoje žlugo kanclerės Angelos Merkel koalicijos derybos, antradienį paskelbė Europos Komisija. „Europa šiuo periodu pauzės nedarys“, – per trumpą spaudos konferenciją Briuselyje sakė atstovas Margaritis Schinas. „Mes, kaip buvo skelbta, gruodžio 6 dieną teiksime savo pasiūlymus dėl naujos Europos pinigų sąjungos architektūros … prieš euro zonos viršūnių susitikimą vėliau gruodį“, – sakė jis.

 Ar lytinių santykių problemos yra tai, kas griauna santuoką? Jei iškyla toks klausimas, vertėtų atkreipti dėmesį į kelis ženklus. Jei bent vienas iš šių žemiau pateiktų ženklų jums tinka, jūsų santuokiniame gyvenime atsirado problemų. 1. Jūs sekso norite 2 kartus per savaitę, o jūsų partneris tik 2 kartus per metus. 2. Nepamenate, kada paskutinį kartą mylėjotės. 3. Pamiršote, ką reiškia mylėtis. 4. Vis dažniau pagalvojate apie seksą su bendradarbiu.

Valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse atsidūrėme nepavydėtinoje situacijoje – po pasaulį sklinda blogiausia visų laikų „reklaminė kampanija“ – rizikuojame pagarsėti priešiškumu žydams. Jei laiku nesiimsime tinkamų priemonių, liksime užribyje, mano ekspertai. Nors Lietuvos žydų bendruomenė atsiribojo nuo rašytojos Rūtos Vanagaitės pareiškimų apie tariamą partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago vaidmenį Holokauste, Europos žydų kongresas ją užstojo.

Suėjo devyneri metai, kai 2008 metų rudenį Lietuvoje prasidėjo didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo ekonomikos nuosmukis. Ekonomika tuomet per pusantrų metų susitraukė 17 proc., nedarbo lygis padidėjo iki 18 proc., nuvilnijo emigracijos banga.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį praneš gerokai mažinantis savo vykdomos kiekybinio švelninimo programos apimtis, prognozuoja analitikai. Tai bus pirmas žingsnis atpratinant euro zoną nuo „vaistų“, kurių jai duodama nuo finansų krizės laikų. Regiono ekonomika atsigauna, o nedarbas mažėja. Todėl ECB yra įsitikinęs, kad euro zona jau gali tvirtai stovėti ant abiejų kojų. Visgi nerimą dar kelia tai, kodėl infliacija niekaip neauga iki tikslinio lygio.

Ispanijos vyriausybė šeštadienį ketina atlikti precedento neturintį žingsnį – atimti įgaliojimus iš Katalonijos separatistinės vyriausybės, Madridui užsitikrinus tvirtą karaliaus ir Europos Sąjungos palaikymą jo pastangoms užkirsti kelią šalies skilimui. Premjeras Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) 10 val. vietos (11 val.

Pasirodo, ne visi po iniciatyva tirti Andriaus Kubiliaus Vyriausybės skolinimosi politiką krizės metais pasirašę politikai ją palaiko. R. Žemaitaitis, nors ir padėjo savo parašą, tyrimą tiesiai šviesiai vadina absurdu. Tuo tarpu politologai siūlo ne tirti XV Vyriausybės klaidas, bet iš jų mokytis.

JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas (Reksas Tilersonas) pareiškė, kad pastangos išspręsti krizę dėl Šiaurės Korėjos „bus tęsiamos, kol bus numesta pirmoji bomba“. Prieš dvi savaites JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė kelias žinutes, kuriose tvirtino, kad valstybės sekretorius „švaisto laiką“, mėgindamas vesti derybas su „Mažuoju Raketininku“ (Little Rocket Man) – šia savo sugalvota įžeidžiama pravarde jis vadina Šiaurės Korėjos lyde...

Trečiadienį baigiasi terminas, kada prieš partijos valią pasukę socialdemokratai turi ištaisyti statuto pažeidimus. Socialdemokratų partijos Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Vainius Šarmavičius BNS sakė antradienį sulaukęs frakcijos atstovų atsiliepimo į skundus. „Kaip matyti ir iš viešos erdvės, jų pozicija nekinta. Neturime informacijos apie komisijos rekomendacijų vykdymą“, – teigė jis.

SEB banko makroekonomikos apžvalgoje vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuvos ekonomikos augimo prognozės didinamos, naftos kainos nors ir kyla, bet kol kas lietuvių smarkiai nepaveikia, o krizė gali ateiti iš centrinių bankų. Kalbėdamas apie Baltijos šalis ekonomistas sako, kad Estijos ekonomika nors ir augo daugiau, tai dar nėra stiprus išsiveržimas, tad situacija visose trijose šalyse ganėtinai panaši.

 Įtampa tarp JAV ir Šiaurės Korėjos neslūgsta, o netoli potencialios agresorės esančios Pietų Korėja ir Japonija gyvena su nuolatiniu nerimu. Tačiau aiškėja, kad Šiaurės Korėja kelia reikšmingą grėsmę ir kur kas toliau esančioms bei mažiau su ja susijusioms valstybėms. Pentagono pareigūnas įspėjo, kad Kim Jong Uno įsiūtį gali tekti patirti ir Australijai, rašo news.com.au.

Sakoma, kad istorija linkusi kartotis. Tačiau, ar įmanoma, kad Lietuvai vėl teks išgyventi sunkus krizinius metus, kaip 2009 metais? Naujienų portalas tv3.lt kalbina ekonomistą ir nekilnojamojo turto (NT) specialistą, kurie atskleidžia, kad dabartinė situacija yra panaši į prieškrizinį laikotarpį, tačiau yra ir ne vienas skirtumas. Trys tendencijos rodančios perkaitimą „Nordea“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad dabartinė situacija primena 2005–2006 metus.

Venesueloje nusikalstamumo lygis yra vienas didžiausių visame pasaulyje, čia taip pat verda kruvinas pilietinis karas, tačiau šalies prezidentas Nicolas Maduro tvirtina, kad jos laukia dar rimtesnė kova. Toks pareiškimas buvo apskelbtas po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, jog jo kontraversiški kelionių į JAV apribojimai galios Šiaurės Korėjai, Čadui ir Venesuelai. D.Trumpo kelionių apribojimų dokumentas įsigalios spalio 18 dieną.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas patvirtino, jog tarsis su valdančiaisiais dėl paramos svarbiems valstybei darbams.

Jeigu ko ir turėjome pasimokyti iš ekonominių krizių, tai – atsidėti „juodai“ dienai. Būtent tokį pasiūlymą – valstybei susirūpinti rezerviniu fondu – Seime iškėlė konservatorius Mykolas Majauskas. Tačiau ekonomistai parlamentaro idėją vertina itin kritiškai ir primena, kad kaupti pinigus, kai ir taip esame skolingi – nelabai logiška. 2017 m. valstybės biudžeto deficitas siekia apie 500 mln. eurų, tačiau šiemet pavyko surinkti 22,5 mln. eurų daugiau, nei tikėtasi.

 Etninis rohinjų valymas Mianmare nesiliauja. Vos per tris savaites iš šalies į kaimyninį Bangladešą pabėgusių žmonių skaičius artėja prie pusės milijono. Rohinjus ištikusi siaubinga humanitarinė krizė tik gilėja. Kiekvienas vandens gurkšnis čia aukso vertės. Tai rohinjų etninės grupės vaikai pabėgėlių stovyklose Bangladeše. Tačiau iš Mianmaro nuo mirties ir persekiojimo bėgantiems žmonėms čia trūksta ne tik vandens, bet ir maisto.

Naujasis Lietuvos bankų asociacijos vadovas Mantas Zalatorius sako, jog kita krizė gali būti ne finansinė, o geopolitinė, tačiau bet kokiam nuosmukiui šalies ekonomika ir bankai yra geriau pasiruošę nei buvo per 2008 metų pasaulinę finansų krizę, rašo delfi.lt. „Niekas nežino nei kada, nei koks bus kitas nuosmukis. Niekas nežino, kas jį iššauks. Tačiau priešingai nei 2008 metų pradžioje, Lietuvos ekonomika dabar yra daug geriau pasiruošusi tokiam išoriniam smūgiui.

Pastaruoju metu pasaulio išsivysčiusiose ekonomikose stebimi pokyčiai sudaro prielaidas teigti, kad ekonomikos įžengė į ciklo vėlyvojo augimą stadiją, kai ūkio plėtra dažniausiai būna sparti. Kiek ilgai ekonomika augs, priklauso ne tik nuo pasiūlos veiksnių, tokių kaip investicijos, bet ir nuo netikėtų geopolitinių įvykių. SEB banko grupės ekonomistai mano, kad ateinančiais metais euro zonos ūkis dėl eksporto ir investicijų didėjimo augs dar greičiau negu šiemet – 2,2 procento.