kosmosas

Beždžionėlė Albertas II-asis, šuneliai Dezikas ir Cyganas ir visiems gerai žinomi Strelka ir Bielka – tai tik keli vardai gyvūnų, kurie lankėsi kosmose. Siūlome susipažinti ir su kitais.

 Kosmosas darosi pavojingesnis. Misijoms intensyvėjant, Saulės sistemos tyrimai, panašu, taps mirtinesni. Dabar Saulėje yra ramybės periodas. Simuliacijos rodo, kad iki trečiojo šio amžiaus dešimtmečio tai reiškia, kad metus kosmose praleidę astronautai viršys NASA'os nustatytą radiacijos limitą, kas gali sužlugdyti misijų į Marsą ar asteroidus planus.

Prieš 8 metus po ilgų diskusijų ir ginčų nuspręsta Plutoną išbraukti iš planetų sąrašo. 2003 m. spalio mėn. buvo atrastas objektas 2003 UB313, kuris, pasirodo, už Plutoną yra kur kas didesnis ir nutolęs nuo Saulės tris kartus toliau nei Plutonas. Tiesa, naujasis objektas buvo pavadintas Ėridės vardu.

Ūkio ministras Evaldas Gustas Paryžiuje pasirašė Europos bendradarbiaujančios valstybės (EBV) susitarimą su Europos kosmoso agentūra (EKA). Šiuo susitarimu siekiama sudaryti galimybių mūsų šalies verslininkams ir mokslininkams dalyvauti pripažintame aukščiausio lygio tarptautiniame mokslo, technologijų ir inovacijų tinkle.

Lietuva, šiemet į kosmoso erdvę išleidusi du pirmuosius palydovus, vis giliau leidžia šaknis į šią sritį – spalio 21–23 d. Vilniuje vyks jubiliejinė tarptautinė kosmoso ekonomikos konferencija „Space Economy in the Multipolar World, 2014 (SEMWO 2014)“. Apie kosmoso tyrimus, kosmoso ekonomikos ateities perspektyvas diskutuos daugiau nei 20 pranešėjų iš Lietuvos, JAV, Saudo Arabijos, Jungtinės Karalystės, Italijos, Ukrainos ir kitų šalių.

 2007 m. liepos 7 d. Lisabonoje vykusios ceremonijos metu buvo paskelbti 7 nauji pasaulio stebuklai. Vienas iš jų – Didžioji kinų siena. Pasakojimai apie šį gynybinį įtvirtinimą, turėjusį apsaugoti Kinijos imperiją nuo klajoklių genčių, neretai apipinami neįtikėtinamomis istorijomis ir įvairiais mitais. Vienas iš jų – sienos matymas iš kosmoso. „Stebuklo“ stebuklu nepavadinsi Didžiąją kinų sieną statė įvairios dinastijos, naudodamos akmenis, medieną ir kitas medžiagas.

Kosmoso ekonomikos konferencijos organizatoriai kviečia į jubiliejinę 5-ąją tarptautinę kosmoso konferenciją Lietuvoje „Space Economy in the Multipolar Word, 2014 (SEMWO 2014)“ aptarti aktualiausius kosmoso ekonomikos ir technologijų klausimus. Konferencija vyks 2014 m. spalio 21-23 d. viešbučio „Artis Centrum hotels“ konferencijų centre.

Deividas Jursevičius, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Į Marsą pasiųstas Indijos kosminis aparatas pradėjo skrieti aplink Raudonąją planetą, o tai tik patvirtina žmonijos siekius nuskristi toliau, nei yra Mėnulis, sako kosmoso ekspertas Saulius Lapienis. „Žmogui nuskristi į Marsą bus nelengva, nes reikia apsisaugoti nuo radiacijos, todėl buvo vykdomas eksperimentas su musėmis. [...] Prieš kelias dienas „Dragon“ kapsulė nuskraidino 20 pelių“, – kalba jis.

Jei kada tektų atsidurti kosmoso vakuume, šiukštu nebandykite sulaikyti kvėpavimo. Priešingu atveju, išsyk sprogs plaučiai. Žinoma, tai neabejotinai baigsis mirtimi, nors sąmonės neprarasite dar bent 10–15 sekundžių. Bet ką tokiu atveju daryti? Kvėpuoti? Beveik taip. Iškvėpti. Ir jei per tas keliolika sekundžių atsidursite erdvėlaivyje, įprasto slėgio patalpoje, visiškai atsigausite po 1,5–3 min.

Indijos kosminis aparatas „Mars Orbiter Mission“ trečiadienį iš pirmo bandymo pradėjo sėkmingai skrieti orbita aplink Marsą, paskelbė šalies premjeras Narendra Modi (Narendra Modis). „Indija sėkmingai pasiekė Marsą. Sveikinimai visiems, visai šaliai ... Šiandien buvo parašyta istorija“, – sakė N.Modi iš Indijos kosmoso tyrimų organizacijos (ISRO) skrydžių valdymo centro Pietų Indijoje, iš kur misiją visai šaliai tiesiogiai transliavo televizija.

Mūsų galaktikoje – milijardų milijardai žvaigždžių. Daug jų šviečia ryškiai, joms nulemta supernovų dalia, tuo tarpu kitos – tik blankios nuodegos. Jos būna ir vienišos ir poromis; su planetinėmis kompanionėmis ar be jų. Žvelgėme toli į visatą, vildamiesi suprasti žvaigždes, bet galiausiai viskas, ką žinome, remiasi vienu atspirties tašku, Saule. Tačiau mūsiškė žvaigždė tebelieka paslaptinga.

Saulės aktyvumas per pastarąsias kelias paras buvo labai didelis. Nors rugsėjo 10 d. tiesiai į Žemę atsigręžusi saulės dėmė AR 2158 žiebė X 1,6 klasės žybsnį, kurį palydėjo superkarštos plazmos pliūpsnis, šis užtaisas Žemę pasieks tik šiandien pavakare.

NASA tradiciškai skelbia 60 nuotraukų, kuriose užfiksuote Žemė iš kosmoso. Pristatome antrąją dalį. Briuselis Beringo jūra   Kosta Rika   Hondūras   Paragvajus   Norvegija   Kolumbija   Nigeris   Tailandas   Vulkano išsiveržimas 2009 metais Rusijoje   Maldyvai   Šanchajus   Dubajus   Elbruso kalnas   Airija   Sočis žiemos olimpinių žaidynių metu   Audra Kalifornijoje   Čikaga  ...

  NASA tradiciškai skelbia 60 nuotraukų, kuriose užfiksuote Žemė iš kosmoso. Pristatome pirmąją dalį. Audra virš Australijos Didžioji Britanija   Florida   Kamuoliniai debesys virš Nigerijos   Pietvakarių Australija   Niujorkas per Rugsėjo 11-osios išpuolius   Egiptas ir Nilo upė   Fudzijamos kalnas Japonijoje     Detroitas, Klivlandas ir Torontas   Meksiko miestas   Šalčiai Čikagoje   Gizos piramidės   Vaka...

 Pasisaugok, Gaia. Robotizuotas galaktikos žemėlapio sudarytojas tikriausiai padarė pirmąjį atradimą, išgyvendamas netikėtą kosmoso šiukšlių puolimą. Dirbdami su Europos kosmoso agentūros palydovu mokslininkai atrado, kad šis daug labiau „pagražintas“ kosmoso dulkių, mikrometeoroidų padarytais taškeliais nei buvo tikėtasi. „Tikėjomės tokių reiškinių nuo 1 iki 10 kartų per dieną“, sako Floor van Leeuwen iš Kembridžo universiteto. „Tačiau dabar stebime bent 500 per dieną.

Ar žinojote, kad astronautai kosmose rūbų neskalbia? Savo nešvarius apatinius jie tiesiog išmeta iš laivo į kosmose esančius konteinerius, kurie patekę į Žemės traukos lauką sudega viršutiniuose atmosferos sluoksniuose.

2013 m. spalio mėnesį NASA atliko pirmą (reikia pripažinti, gana įspūdingą) didelės spartos lazerinio ryšio kosmose demonstraciją. Kitas bandymų etapas suplanuotas 2017 arba 2018 m., atitinkamos įrangos kūrimo darbai jau pradėti, praneša „EETimes“. Jei naujas kosminio testavimo etapas bus sėkmingas, mes tapsime pilnaverčio kosminio interneto atsiradimo liudininkais. Naujas kosminio ryšio būdas remiasi lazeriniais duomenų perdavimo kanalais.

Žemė mums atrodo pakankamai didelė, tačiau žvelgiant Visatos mastu, ji išties mažytė. Kas tuomet kosmose yra pats didžiausias? Iki šiol buvo manyta, kad didžiausia struktūra Visatoje yra galaktikų gija, žinoma kaip Slouno didžioji siena (ang. Sloan Great Wall), tačiau naujausi tyrimai atskleidžia, kad egzistuoja dar didesnis masyvas – Šiaurinė gigantiškųjų žiedų siena (HER-CRB GW) (ang. Hercules-Corona Borealis Great Wall), kurios dydis protu sunkiai suvokiamas net patiems astronomams.

Keli „Ford Mustang“ gerbėjai itin savitai nusprendė paminėti mylimo automobilio 50-ies metų jubiliejų – vyrukai išsiuntė Amerikos automobilinės kultūros ikoną į... kosmosą.

Lietuvos radijo mėgėjai triumfuoja: antradienį, balandžio 22 dieną, išbandytas „LituanicaSAT-1“ palydove įmontuotas pirmasis mūsų šalies radijo mėgėjų klaipėdiečio Žilvino Atkočiūno (šaukinys LY2SS) ir elektrėniškio Žilvino Batisos (LY3H) darbui kosmose sukonstruotas FM retransliatorius, per kurį užmegztas dvipusis ryšys tiek iš skirtingų Lietuvos vietų, tiek ir iš užsienio.

„Manau, kad lietuviai moka naudotis pinigais. Pasvėriau aplinkybes, kad lietuvių pajamos yra apie 40 proc. mažesnės negu vidutinės mūsų regione“, – portalui balsas.lt sakė ekonomistė Rūta Vainienė. „O dalis išlaidų, ypač susijusios su būsto eksploatavimu, šildymu, yra tikrai europinės. Žmonės sugeba sutilpti, netgi sutaupyti, pakeliauti, pasilinksminti. Pavyzdžiui, indėlių sumos bankuose yra stulbinančios“, – kalbėjo ekonomistė.

Astronomai aptiko planetą, kuri panaši į Žemę labiau, negu bet kuri kita iki šiol žinoma mokslui planeta

Kosmosas žmogiškiesiems sutvėrimams yra neįtikėtinai priešiška terpė. Kosmosas jokiu būdu neleis žmogui išgyventi ilgiau nei minutę. Jei jau taip, koks būtų greičiausias būdas mirti kosmose? Vis dėlto jei nuspręsite šokti į kosmoso vakuumą be skafandro, primygtinai rekomenduotume persigalvoti. „Tokiu atveju jums grėstų skausmingas uždusimas ir mirtis. Taip geriau nedarykite“, – pataria „UniverseToday.com“ autorius Fraseris Cainas.

Pirmųjų lietuviškų palydovų kūrėjai, kurių sukurti aparatai prieš porą savaičių paleisti į orbitą, jau planuoja naujus projektus. „Ateinantį pusmetį abi komandos dar rinks informaciją, darys eksperimentus, vėliau analizuos surinktą informaciją. Tuo pat metu jau ruošiamės kitam projektui – abiejų palydovų komandos jau turi po sekantį projektą.

Turbūt kiekvienas norėtų pasinaudoti erdvės deformacijos varikliu ir įveikti gigantiškus atstumus kosminiu laivu. Šiuo atveju visiškai nebūtina persikelti į tolimą ateitį. Užtenka pažiūrėti vaizdo klipą, kuriame parodytas skrydis per šiuo metu žinomas galaktikas ir jų sankaupas. Visi rodomi kosminiai objektai yra savo vietose, nors pačių galaktikų dydžiai pakeisti taip, kad mes galėtume jas matyti. Ši apžvalga yra naujo tyrimo dalis.

Žinią apie Lietuvą paskelbti iš kosmoso – toks buvo “Misija Lituanica80” komandos, kūrusios LitSat-1 palydovą, pažadas Lietuvos žmonėms. Šiandien, Nepriklausomybės atkūrimo dieną, 11 val. 4 min. Lietuvos laiku jis įvykdytas ir to liudininkais galėjo tapti kiekvienas. Trys tautos išrinkti žodžiai – LIETUVA MYLI LAISVĘ – garsiniu signalu pirmą kartą oficialiai ištransliuoti iš kosmoso, Kauno technologijos universiteto palydovo LitSat-1 pagalba.

 Apie ką paprastai galvojate, kai žiūrite į žvaigždes? Ar esame ne vieni Visatoje? Kur ji baigiasi? Tiesa ta, kad toli gražu ne į visus klausimus galime atsakyti. Tiksliai net nežinome, kokia didelė ji yra. O dalykai, kuriuos mokslininkai jau sugebėjo išsiaiškinti, išties neįtikėtini. Štai keletas iš jų – galėsite apie tai pamąstyti, kai pažvelgsite į žvaigždėtą dangų.

„Lietuva myli laisvę,“ – šiuos tris tautos išrinktus žodžius iš lietuviško palydovo „LitSat-1” priėmė palydovinio ryšio stotys visame pasaulyje. Nuo penktadienio ryto, kai Kauno technologijos universitete kurtas palydovas pradėjo savarankišką kelionę kosmine orbita, jo signalą jau priėmė ir iškodavo 18 palydovinių stočių iš visų penkių pasaulio kontinentų.

Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) paskelbė 30 gražiausių nuotraukų darytų kosmose. Jose užfiksuota ne tik žvaigždynai, tačiau ir planetos.

NASA ir Masačiusetso technologijų instituto (MIT) mokslininkai aplink Mėnulį skriejančiam zondui „įrengė“ pribloškiamos spartos interneto ryšį: duomenų srauto sparta ten yra gerokai didesnė nei galėtų pasidžiaugti daugelis interneto naudotojų Žemėje. Iki šiol kosmoso programose buvo naudojamasi vien radijo ryšiu.

Šviesmetis – atstumas, kurį šviesa nukeliauja per vienerius metus. Nesuvokiamai tolimas, nes ir per 1 sekundę šviesa nuskrieja 300 tūkst. km. Bet jei iš visatos „išpjovus“ kubą erdvės, kurio visos kraštinės būtų lygios 1 šviesmečiui? Kiek ir ko tame kube rastume? Tiksliau būtų klausti, kiek jame rastume tuštumos, nes būtent ji būtų dominuojantis dalykas viename kubiniame šviesmetyje visatos erdvės.

LRT radijas, LRT.lt Į kosmosą pirmuosius lietuviškus palydovus „LituanicaSat-1“ ir „LitSat-1“ gabenantis erdvėlaivis sekmadienį pasiekė Tarptautinę kosminę stotį. Ten palydovai išbus apie mėnesį, kol stotyje esantys astronautai įvertins sąlygas ir kosminį eismą. Tada lietuviški ir kitų šalių palydovai bus išmesti į atvirą kosmosą, kuriame išbus apie pusmetį. Raketa „Anters“ erdvėlaivį „Cygnus“ iš NASA skrydžių centro Volopo saloje su palydovais iškėlė ketvirtadienio vakarą.

JAV kosmoso agentūra NASA paskelbė naują raketos nešėjos „Antares“ planuojamą paleidimo laiką – šiandien vakare, 20:07 val. Pasak NASA specialistų, atsižvelgiant į naujausius tyrimus, raketos „Antares“ kilimo trajektoriją ir orų prognozes Valopo saloje esančioje NASA raketų bazėje, „Antares“ paleidimo komanda nusprendė ruoštis „Orbital-1“ misijai šiandien.

NASA vienoje iš savo ataskaitų paskelbė, kad lengvo svorio ir nebrangūs robotai taps vis svarbesniais kosminėse žvalgybos misijose, norint jas padaryti pigesnėmis ir patikimesnėmis. Dabartiniai tyrimų robotai turi visą eilę integruotų papildomų ir tik vieną kartą naudojamų įtaisų – parašiutus, stabdymo variklius, oro pagalves, kurie skirti sumažinti nusileidimo smūgio jėgą ir padėti išlaikyti tinkamą aparato orientaciją.

Užfiksuoti keisti juodųjų bedugnių ir tolimų supernovų signalai rodo, kad erdvėlaikis yra kažkas daugiau, nei manė Einšteinas. Gyvename neregimame landšafte, kuris, nors ir negalimas pajusti tiesiogiai, apsprendžia viską, ką matome ir veikiame. Visi objektai, nuo planetų, besisukančių aplink Saulę iki raketų skriejančių į Mėnulį ar nerūpestingai ant grindų numesto pieštuko, seka jo nejuntamais kontūrais. Kovojame su jais kaskart žingsniuodami įkalnėn ar kopdami laiptais.

Tarptautinėje kosminėje stotyje dirbanti 6 JAV, Rusijos ir Japonijos astronautų įgula Naujuosius 2014-uosius orbitoje sutiks net 15 kartų. Įdomiausia, kad tarp šių metų gruodžio 31 d. ir 2014 m. sausio 1 d. TKS įgula po Naujųjų sutikimo 14 kartų sugrįš į praeitį. Pranešama, kad pirmą kartą TKS skriejantys astronautai Naujuosius metus sutiks gruodžio 31 d. 18.08 val. Lietuvos laiku. Tuo metu kosminė stotis bus tarp Australijos ir Naujosios Zelandijos.

Du JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) astronautai antradienį sėkmingai baigė remonto darbus Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), kai jiems teko surengti neįprastą išėjimą į atvirą kosmosą per Kūčias, kad sutaisytų aušinimo sistemos įrangą.

Argono inertinių dujų molekulė buvo rasta nuostabiose Krabo ūko žvaigždės, sprogusios prieš 1000 metų, liekanose. Iki šiol tokio tipo dujos buvo tirtos tik laboratorijose Žemėje. Inertinės dujos, kurioms priskiriamas helis, argonas, radonas, kriptonas, paprastai negali lengvai reaguoti su kitais cheminiais elementais. Tiesa, esant tinkamoms aplinkybėms, vis dėl to jie sudaro tam tikrus junginius su kitais elementais.

Mažųjų palydovų „LitSat-1” ir „LituanicaSat-1” projektai paskatins Lietuvos bendradarbiavimą su tarptautinėmis kosmoso organizacijomis – tuo įsitikinę šalies kosmoso entuziastai. Vašingtone viešintis Lietuvos kosmoso asociacijos (LKA) direktorius Vidmantas Tomkus susitikime su Lietuvos ambasadoriumi JAV Žygimantu Pavilioniu aptarė galimas konkrečias Lietuvos mokslo tyrimų institucijų bendradarbiavimo su NASA sritis.

Kinijos kosminių skrydžių programos atstovai pareiškė, kad Pekinas mano esant būtina kurios nors užsienio valstybės teritorijoje pasistatyti kosmoso stebėjimo stotį, kuri leistų vykdyti reikiamus kosminės erdvės tyrimus. Šiuo metu Kinijoje veikia dvi tokios stotys. Viena yra rytinėje, o kita - vakarinėje šalies dalyje, praneša „CNet News“. Tačiau, pasak Kinijos kosmoso tyrimų programos atstovų, jų galingumo jau nebeužtenka, be to, šios stotys gali veikti tik 16 valandų per parą.

Pabandykite sugalvoti, kaip galėtų atrodyti blogiausia Saulės sistemos diena. Galbūt į galvą šovė mintis apie tai, kaip Saulė įsirėžia į kitą žvaigždę ir sunaikina didžiąją dalį Saulės sistemos? Ne? Vadinasi, tokios nelaimės nepajėgia sugalvoti net ir jūsų vaizduotė. O juk tai... – tik perspektyvos klausimas. Mums pasisekė, kad gyvename nuobodžiuose Paukščių tako galaktikos priemiesčiuose, kur atstumai tarp žvaigždžių yra milžiniški, o žvaigždžių susidūrimai yra didžiulė retenybė.

 Pirmą kartą šios radijo bangos pastebėtos 2007-aisiais. Šie kosminiai „pyptelėjimai“ trunka sekundės tūkstantąją dalį. Radijo impulsų charakteristikos rodė, jog jie atsklido iš galaktikų, esančių už milijardų šviesmečių. Tačiau nauji tyrimai nurodė daugiau įtikinamesnę impulsų prigimtį – mūsų pačių galaktikoje esančias artimiausias žvaigždes.

NASA pirmadienį turėtų paskelbti galutinę datą ir laiką, kada į Tarptautinę kosminę stotį kils pirmieji lietuviški palydovai – Vilniaus universiteto „Lituanica Sat-1“ ir Kauno technologijų universiteto sukurtas „LitSat 1“. Paskutiniais duomenimis, raketa nešėja iš Jungtinių Valstijų Volopo salos palydovus į kosmosą turėtų nugabenti ankstų penktadienio rytą, 03:45 val. Lietuvos laiku.

Kinija Mėnulio paviršiuje dislokavo savo mėnuleigį, anksti sekmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida, po to, kai pranešė apie pirmą švelniai Mėnulyje nutupdytą kosminį modulį nuo 1976 metų - svarbų pasiekimą kylančios supervalstybės ambicingoje kosminėje programoje. Mėnuleigis „Yutu“ („Nefritinis triušis“) Mėnulio paviršiuje buvo dislokuotas 4 val. 35 min. (šeštadienį 22 val. 35 min.

Šiandien Seime pristatyta pirmoji istorijoje Lietuvos kosminė misija. Šių  metų gruodžio 17 d. iš NASA skrydžių bazės JAV į Tarptautinę kosminę stotį bus paleisti du pirmieji Lietuvoje sukurti dirbtiniai palydovai – „LitSat-1“ ir „LituanicaSat-1“. Abu palydovai yra dviejų Lietuvos universitetų – Kauno technologijos universiteto („LitSat-1“) ir Vilniaus universiteto („LituanicaSat-1“) – kūriniai.

Kauno „Žalgirio“ sirgaliai siekia, kad jų mylimos krepšinio komandos vardas būtų vienas iš trijų pirmųjų lietuviškų žodžių, kurie nuskambės iš kosmoso. Dešimtatūkstantinė aistruolių armija, skanduodama komandos vardą, jau pakėlė jį į Kauno „Žalgirio“ arenos palubes. Taip „Žalgirio“ gerbėjai atsiliepė į Kauno mero Andriaus Kupčinsko kvietimą miestiečiams pasiekti, jog „Žalgirio“ vardas būtų vienas iš trijų šalį reprezentuosiančių žodžių.

Gruodžio 19 d., ketvirtadienį, 4 val. 42 min. ryto Lietuvos laiku iš NASA skrydžių bazės Valopso saloje (JAV) pakils raketa su ypatingu visai Lietuvai kroviniu – net dviem pirmaisiais lietuviškais palydovais „LitSat-1” ir “LituanicaSat-1”.  Apie naują „Cygnus“ erdvėlaivio starto laiką vakar vėlyvų vakarą pranešė JAV kompanija „Orbital Sciences“. „Raketos paleidimo testavimas užtruko šiek tiek ilgiau nei planuota, todėl startas viena diena pavėlintas.

Pirmasis lietuviškas palydovas „LitSat-1“, kuris jau gruodžio 17 d. raketos bus pakeltas į Tarptautinę kosminę stotį, techniškai žiūrint yra paprastas, tačiau nuneigti jo svarbos Lietuvos kosmoso tyrinėjimų istorijai – negalima. Kodėl? Šio skrydžio metu bus patikrintas visų palydovo komponentų sklandus veikimas ir pasirengta svarbiam žingsniui – 2015 m. pjezo reakcijos įrangos eksperimentui kosmose. Pjezo reakcijos įranga reikalinga palydovų orientacijai kosmose.

Privati JAV kosminių skrydžių bendrovė po 3 bandymo sėkmingai iškėlė į orbitą pirmąjį savo komercinį palydovą. „SpaceX“ raketa „Falcon 9“, pakilusi iš kosmodromo Kanaveralo kyšulyje (Florida, JAV) iškėlė Nyderlandų bendrovės „SESWorld Skies“ ryšių palydovą SES-8, sakoma bendrovės pranešime. Iš pradžių dviejų pakopų raketos „Falcon 9“ startas buvo numatytas lapkričio 25 dieną, tačiau dėl techninių problemų buvo atidėtas.