kosmosas

Kinija pirmadienį pasiuntė į orbitą erdvėlaivį su dviejų žmonių įgula, susijungsiantį su eksperimentine kosmine stotimi per maždaug 30 dienų misiją. Šis skrydis yra viena iš parengiamųjų operacijų, Pekinui ruošiantis po šešerių metų pradėti naudoti visavertę orbitinę stotį. Misijos „Shenzhou 11“ raketa „Long March-2F“ pakilo 7 val. 30 min. vietos (2 val. 30 min. Lietuvos) laiku iš Džiučiuano palydovų leidimo centro Gobio dykumos pakraštyje Kinijos šiaurėje.

Viso pasaulio gyventojų žvilgsniai 2012-ųjų spalio 14 d. buvo nukrypę į Naująjį Meksiką, kur vienas drąsuolis iš Austrijos turėjo atlikti mirtingai pavojingą šuolį. Prabėgo ketveri metai, kai parašiutininkas Feliksas Baumgartneris tapo pirmuoju žmogumi, kritusiu greičiau už garsą per mirtinai pavojingą rekordinį šuolį su parašiutu nuo kosmoso slenksčio. Laisvai krisdamas jis pasiekė didžiausią 1 342 kilometrų per valandą greitį, kuris buvo 1,24 karto didesnis negu garso greitis.

Novatoriškas Europos kosminis aparatas „Rosetta“ penktadienį užbaigs savo tolimojo kosmoso tyrinėjimo misiją ir nusileis ant iš dulkių ir ledos sudarytos kometos, prisidėdamas prie jos paviršiuje anksčiau prisitvirtinusios kibernetinės laboratorijos „Philae“. 1,4 mlrd. eurų atsiėjusi 12 metų odisėja baigsis aparatui „Rosetta“ palikus Čuriumovo-Gerasimenko kometos (67P/ Churyumov- Gerasimenko) orbitą ir per 14 valandų nusileidus į savo amžino poilsio vietą.

Sekmadienį Pietvakarių Kinijoje pradėjo veikti didžiausias pasaulyje radioteleskopas. Pekinas teigia, kad šis projektas padės žmonijai kosmose ieškoti kitų gyvybės formų. Penkių šimtų metrų skersmens apertūrinis sferinis radioteleskopas (FAST) buvo sumontuotas kalnuotame Guidžou regione. Jis pradėjo veikti sekmadienį maždaug vidurdienį, pranešė Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. 180 mln.

Meteoritą, palaidotą po žeme, Argentinos mokslininkai aptiko pietvakarinėje šalies provincijoje. Pagal vietovę, kurioje rastas, jis pavadintas Gancedo vardu. Meteoritą mėginama iškelti, o tai – darbas ne iš lengvųjų. Jis sveria daugiau nei 30 tonų ir pretenduoja tapti trečiu didžiausiu meteoritu, aptiktu mūsų planetoje. Antras pagal dydį meteoritas El Chaco rastas visai šalia šios vietos prieš beveik pusšimtį metų. Jis sveria apie 37 tonas.

Karolina Mackevičiūtė Gali atrodyti, kad mūsų šalis su kosmosu turi mažai ką bendra. Tačiau yra priešingai: mūsų pramonė ir mokslas sėkmingai dirba su NASA, Europos kosmoso agentūra (EKA) ir kitomis kosmoso srityje veikiančiomis tarptautinėmis organizacijomis, o šalies „kosminį“ potencialą gerai vertina ir užsienio ekspertai.

Floridoje į kosmosą įspūdingai paleista raketa „Atlas 5". Ji gabena NASA zondą į asteroidą, kuris netolimoje ateityje gali susidurti su Žeme. Tiesa, zondas nebandys pakeisti asteroido trajektorijos, o žada imti mėginius ir aiškintis, kaip Saulės sistemoje atsirado gyvybė. Raketų paleidimo platforma Floridoje, kaip ir kitos – įrengiamos toliau nuo gyvenamųjų teritorijų, kad įvykus nelaimei nenukentėtų žmonės. Visa laimė, kad į kosmosą paleidžiamos raketos sprogsta retai.

Ilgiausiai kosmose dirbęs amerikietis astronautas trečiadienį paryčiais saugiai grįžo į Žemę kartu su dviem Rusijos kosmonautais po šešių mėnesių misijos Tarptautinėje kosminėje stotyje. JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) astronautas Jeffas Williamsas per keturias misijas išbuvo kosmose iš viso 534 dienas. Šis 58 metų TKS įgulos vadas 7 val. 13 min. vietos (4 val. 13 min.

Naudojimasis normaliu tualetu ir oro permainos – tokie yra žemiški malonumai, kuriais mėgaujasi astronautas Timas Peake'as, sugrįžęs iš Tarptautinės kosmoso stoties (TKS). Britui belieka tik prisiminti įspūdingus vaizdus ir plūduriavimo beorėje erdvėje pojūtį, tačiau jo laukia ilgas fizinės adaptacijos prie sunkio jėgos laikotarpis. Sugrįžimas namo vis tik turi savo privalumų, sakė astronautas žurnalistams.

Prancūzijos bendrovė „Arianespace“ ruošiasi gegužės 24 dieną iškelti du Europos navigacinės sistemos „Galileo“ palydovus, iš kurių vienam suteiktas lietuvės mergaitės vardas – „Danielė“. Palydovas šią savaitę jau buvo sumontuotas raketos nešėjos „Sojuz“ viršutinėje pakopoje.

 Liepą į kosmosą pakils antrasis Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų su partneriais baigiamas konstruoti palydovas „LituanicaSAT-2“. Vienas pagrindinių misijos tikslų bus išbandyti inovatyvią palydovo valdymo sistemą, teigia universitetas. „Šis eksperimentas tokio tipo palydove naudojant vienkomponenčio amonio dinitramido pagrindo raketinį kurą bus atliekamas pirmą kartą pasaulyje“, – teigiama VU pranešime.

Rusų milijardierius, investuotojas Jurijus Milneris ir britų kosmologas Stephenas Hawkingas antradienį paskelbė apie ambicingą naują iniciatyvą kosminei misijai į Kentauro alfą – artimiausią Žemei žvaigždžių sistemą. J.Milneris ir S.Hawkingas vadovauja mokslininkų komandai „Breakthrough Starshot“, kuri dirba dėl drąsios tyrimų programos superkompaktiškų, ultralengvų erdvėlaivių – „nanolaivų“ – flotilei sukurti.

Majak (liet. – švyturys) – dirbtinis kosminis objektas, kuris danguje bus ryškesnis už visus dangaus kūnus, išskyrus Saulę. Maža to, jis bus matomas iš bet kurio planetos kampelio. Rusai svetainėje Kickstarter jau pradėjo rinkti lėšas kitam savo projekto etapui ir puoselėja viltis, kad dirbtinė žvaigždė naktiniame danguje turėtų sušvisti jau šių metų rugpjūtį. Orbitoje aplink Žemę skriesiantis dirbtinis palydovas turės didžiulį veidrodinėmis savybėmis pasižyminčios medžiagos audeklą.

Nors klimato kaita vyksta visoje mūsų planetoje, tačiau kai kurie pasaulio regionai yra geriau ar blogiau pasirengę susidoroti su šio proceso padariniais. Neseniai biologų ir ekologų komanda sukūrė žemėlapį, kuris parodo, kurios Žemės sritys yra pažeidžiamos labiausiai. Tyrime buvo naudojami palydoviniai duomenys nuo 2000 iki 2013 metų.

Nekaltumo prezumpcija turėtų galioti ne tik ant žemės, bet ir danguje – ar suversti kaltę dar neatrastam Saulės sistemos kūnui būtų etiška, moralu ir teisinga? Vis dėlto Arkanzaso universiteto Matematikos mokslų fakulteto astrofizikos profesorius Danielis Whitmire'as jau paruošė pluoštą kaltinimų šiurpiais nusikaltimais gyvybei Saulės sistemoje. Pagrindinė kaltinamoji – mįslingoji hipotetinė Saulės sistemos planeta. Kurią... iš pradžių reikia atrasti.

Ankstesnės misijos į Marsą ieškojo vandens, o europietiška misija ieškos aminorūgščių ir cukrų pėdsakų, sakė Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkas Donatas Narbutis, komentuodamas pirmadienį pradėtą Europos kosmoso agentūros ir Rusijos „Roskosmos“ robotų kelionę tyrinėti Žemės planetos kaimynę. „Mes ieškome tokios gyvybės, kuri būtų panaši į žemišką – tai yra vandens pagrindu, – laidoje „Aktualioji valanda“ sakė D. Narbutis.

Astronomija daugeliui žmonių gali skambėti lyg koks nesuprantamas mokslas, reikalaujantis daugybės žinių ar aukštojo mokslo diplomų. Tačiau iš tiesų, net ir apie pačius sudėtingiausius dalykus galima kalbėti labai paprastai ir visiems aiškiai suprantama kalba. Žemiau esančioje nuotraukų galerijoje pateikiame dešimt įdomių astronominių palyginimų apie mūsų Žemę, Saulę, kaimynines planetas, Paukščių tako galakatiką ir netgi – Visatą.

„Prieš du mėnesius New Shepard nuskriejo į kosmosą ir grįžęs nutūpė. Dabar ta pati raketa ir vėl pakils“ – tokį pranešimą skelbia milijardieriaus, „Amazon" įkūrėjo Jeff Bezos kompanija „Blue Origin". Ir šia raketa ji pasiryžusi į kosmosą nugabenti žmones. Raketos tikslas – maždaug 100 km aukštis. To esą užtektų žmonėms pajusti nesvarumą, ir pamatyti mūsų Žemę iš šono. Jau kitąmet kompanija žada atlikti bandymus su keleiviais, o 2018-aisiais už pinigus pramogą pasiūlyti visiems.

Naujausi stebėjimai rodo, kad antradienį, kovo 8 dieną, pro Žemę praskries asteroidas 2013 TX68. Mokslininkai ramina, kad žmonėms nevertėtų jaudintis, mat asteroidas skries daug toliau nuo Žemės nei ankstesniais kartais. Anksčiau manyta, kad asteroidas pro Žemę turėtų praskrieti keliomis dienomis anksčiau, t. y. kovo 5 dieną, tačiau vėliau mokslininkai pasidalijo tikslesnėmis užuominomis.

JAV astronautas Scottas Kelly ir Rusijos kosmonautas Michailas Kornijenka trečiadienį grįžo į Žemę po beveik metus trukusio darbo kosmose, o ši jų misija buvo laikoma svarbiu eksperimentu, galinčiu tapti įžanga potencialiam pilotuojam skrydžiui į Marsą. Kartu su jais į Žemę grįžo rusas Sergejus Volkovas, kurio misija buvo trumpesnė.

Rusija tikisi pagaminti kosmoso įspėjimo apie raketų puolimą sistemą, kuri papildytų jau turimas sistemas. Rusijos kariuomenė keitė savo priešraketinės gynybos sistemą po Sovietų Sąjungos griuvimo, tačiau dabar šalis tikisi taip pat imti pirmauti kosmoso lenktynėse, rašo nationalinterest.org. „Mes aktyviai judame link visiškai naujų ginklų ir karinių prietaisų, skirtų priešraketinei gynybai, sukūrimo.

NASA paviešino įrašą, kuriame kalbama apie „kosminę muziką“, išgirstą skriejant pro tolimąją mėnulio pusę. Pokalbis: „Ar tu taip pat girdėjai tą švilpiantį garsą?“ „Skamba kaip, žinai, kosminė muzika“ „Aš norėčiau žinoti, kas tai yra“. Šis pokalbis tarp „Apollo 10“ astronautų Eugene'o Cernano ir Johno Youngo, įvykęs, kai jų kosminis laivas skriejo aplink tolimąją mėnulio pusę, buvo įslaptintas ilgiau nei keturis dešimtmečius.

 JAV astronauto šalme pastebėjus besikaupiantį vandenį, teko nutraukti penktadienį pradėtus darbus atvirame kosmose, išėjus iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS), pranešė NASA. „Įgulai negresia joks pavojus“, – pažymėjo NASA komentatorius Robas Naviasas, kai 52-ejų astronautas Timas Kopra, praėjus maždaug keturioms valandoms nuo „pasivaikščiojimo“ pradžios, pranešė jaučiąs vandens šlakelį šalme.

Kosminių technologijų bendrovė „SpaceX“ pirmadienį paleido savo galingą raketą „Falcon 9“ ir vėliau ją nutupdė stačią, pirmąkart sėkmingai atlikusi tokį manevrą, siekiant padaryti raketas daug kartų panaudojamas kaip lėktuvus. „Falcon“ („Sakalas“) nusileido“, – pranešė komentatorius, o „SpaceX“ būstinėje Hortono mieste Kalifornijoje susirinkę žmonės džiaugsmingai plojo ir šaukė.

Astronautas Timothy Peake'as, pirmas „namuose paruoštas“ britų astronautas, vyksiantis į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), savo kelionės išvakarėse pareiškė, kad per Kalėdas žiūrėdamas į Žemę iš kosmoso galvos apie savo šeimą ir, galbūt, pats ragaus kalėdinio pudingo. Buvęs Didžiosios Britanijos kariuomenės majoras – Europos kosmoso agentūros skrydžių inžinierius – antradienį turėtų pakilti iš Baikonūro kosmodromo kartu su amerikiečiu ir rusu į 171 dienos kosminę misiją.

Stambus kosminis objektas praskries netoli Žemės per Heloviną, o JAV kosminės agentūros NASA astronomai, nufotografavęs tą dangaus kūną, įžvelgė jo panašumą į žmogaus kaukolę.

JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) kosminis zondas „Cassini“ praskrido nepaprastai arti ledo geizerio, trykštančio iš Saturno palydovo Encelado, mokslininkams ieškant nežemiškų mikroorganizmų egzistavimo įrodymų. Tai įvyko trečiadienį 15 val. 22 min. Grinvičo (17 val. 22 min. Lietuvos) laiku, pranešė NASA.

Trys astronautai Rusijos erdvėlaiviu „Sojuz“ trečiadienį paryčiais sėkmingai pradėjo skrydį į Tarptautinę kosminę stotį, kurią turėtų pasiekti po dviejų dienų. Raketa startavo numatytu laiku iš Baikonūro kosmodromo Kazachstano stepėse 4 val. 37 min. Grinvičo (7 val. Lietuvos) laiku, skraidindamas Rusijos kosmonautą Sergejų Volkovą, Kazachstano Aidyną Aimbetovą ir Danijos astronautą Andreą Mogenseną. „Įgula jaučiasi gerai; laive viskas tvarkoje“, – pranešė skrydžių valdymo centras Baikonūre.

Grupelė NASA naujokų pradėjo neįprastą eksperimentą – simuliuodami gyvenimą Marse jie 18-ai mėnesių užsidarė eksperimentinėje bazėje Havajuose. Šeši vyrai ir moterys bandys suprasti, kaip galėtų atrodyti gyvenimas Raudonojoje Planetoje, praneša BBC. Izoliacijos eksperimentas, kuris prasidėjo penktadienį, bus ilgiausias tokio tipo NASA bandymas. Ekspertai prognozuoja, kad žmogaus misija į Marsą turėtų užtrukti nuo vienerių ir trejų metu.

Pasaulis gali lengviau atsikvėpti – Žemės link neskrieja joks didžiulis asteroidas, kuris sunaikintų dideleas Amerikos žemynų dalis, paskelbė NASA, kuri jautėsi priversta pateikti paaiškinimą po internete pasklidusių gandų. Tinklaraščiuose ir nepatikimose naujienų svetainėse buvo teigiama, kad rugsėjo viduryje ar pabaigoje didelis asteroidas įsirėš į Žemę netoli Puerto Riko, sukeldamas katastrofą visame regione.

Gyvenimas kosmose tikrai įdomus. Pavyzdžiui, Tarptautinėje kosminėje stotyje gyvenantys kosmonautai ir astronautai pirmą kartą per ilgus metus išsivalė langą iš lauko. Taip dažnai, kaip čia, Žemėje, kosmose to daryti nereikia. Be to, Tarptautinės kosminės stoties komanda pirmą kartą paragavo ypatingų salotų. Ypatingos jos tuo, kad užaugintos ne kur kitur, o kosmose. Auginti jas bandoma jau ne pirmą kartą, tačiau paragauti savo kosmose užauginto derliaus astronautams iki šiol dar nebuvo leista.

Jau šį vakarą, liepos 31-ąją, dangų nutvieks neįprastas reginys – Mėlynasis Mėnulis, arba tryliktoji pilnatis. Kas tai yra ir kokią turi įtaką žmonėms? Kaip galima bus stebėti šį neįprastą reginį? Tai, kad šis įvykis labai neįprastas, byloja faktas, jog jis įvyksta kartą per trejus metus. Paskutinį kartą toks Mėnulis buvos stebimas 2012 metų rugpjūtį. Kas yra Mėlynasis Mėnulis? Kaip bebūtų keista, šį kartą pavadinimas kiek klaidinantis. Mėlynasis Mėnulis tikrai nepamėlynuos.

Netrukus kosmoso platybes pradės tyrinėti didžiausias kada nors žmonijos istorijoje pastatytas radijo teleskopas. Tokį dabar jau baigia statyti kinai. Naujasis įrenginys yra net pusės kilometro skersmens ir galės aptikti radijo signalus už milijardų šviesmečių. Neįtikėtino dydžio teleskopas Pingtange, pietvakarių Kinijoje, Guizhou provincijoje dygti pradėjo prieš ketverius metus. Įrenginio forma pamažu aiškėja – tai milžiniška, apvali struktūra.

Glotnios apledėjusios lygumos matyti Plutono paviršiaus naujausiosios nuotraukose, paskelbtose penktadienį – JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) zondui anksčiau šią savaitę praskriejus arti šios nykštukinės planetos. Minimos lygumos plyti Plutono šiaurėje tarp stūksančių kalnų – kairiau nuo širdies pavidalo masyvo, kurį NASA pavadino Tombo regionu, vidurio.

Pagaliau žmonija artimiau susipažino su tolimiausia mūsų Saulės sistemos planeta nykštuke Plutonu. 15 val. Lietuvos laiku, po net 9 metus trukusios kelionės palydovas „Naujieji horizontai“ praskriejo pro Plutoną. Aiškėja, kad Plutonas ne tik didesnis nei manyta anksčiau, bet jame turėtų būti daugiau ledo. Netrukus Plutoną pamatysite iš arčiau. Beveik prieš 10 metų į kosmosą susipažinti su Plutonupakilęs palydovas „Naujieji horizontai“ pagaliau pasiekė kelionės tikslą už 5 mlrd. kilometrų.

Net 63 metrų ilgio raketa „Falcon 9“ į Tarptautinę kosminę stotį turėjo nugabenti 2,5 tonos būtinos įrangos ir maisto. Tačiau iš pradžių atrodęs sėkmingas kilimas netrukus baigėsi visai ne taip, kaip tikėtasi. Tai jau 19 kompanijos „Spacex“ raketos paleidimas. Kompanijos paslaugomis naudojasi NASA. Raketomis į Tarptautinę kosminę stotį, esančią maždaug 400 km aukštyje, gabenama viskas, ko reikia ten esantiems astronautams ir kosmonautams. Tik šį kartą krovinys tikslo nepasiekė.

Žemę iš kosmoso sveikina italė Samantha Cristoforetti – Europos Kosmoso agentūros astronautė. Ji nusprendė mums pademonstruoti, kaip Tarptautinės kosminės stoties gyventojams kartais leidžiama pasigaminti ką nors ypatingo. Svarbiausia užduotis čia – nesvarumo būsenoje – yra tai, kad maistas neišsibarstytų į šalis, todėl visi ingredientai turi laikytis kartu. Tad tortiliją astronautė pirmiausia sutepa žirnių tyrele. Atrodo paprasta, bet ne kosmose, nes viskas lekia į šalis.

Nepaskelbtą karą su Ukraina kariaujanti Rusija pajuto įvairias jo pasekmes. Viena iš jų siekia net kosmosą: tai – ukrainietiškos raketos. Ukraina ir Rusija yra glaudžiai susijusios kosminės technikos projektavimo ir gamybos srityje, tačiau Maskva dėl suprantamų priežasčių nori tapti visiškai nepriklausoma nuo Kijevo kosminių raketų gamybos srityje. Ateityje visos Rusijoje konstruojamos raketos privalės naudoti tik šioje šalyje gaminamus komponentus.

Šiandien minimas 50 metų jubiliejus, kai astronautas pirmą kartą išėjo į atvirą kosmosą. Pirmą vadinamąjį pasivaikščiojimą kosmose lygiai prieš pusę amžiaus birželio 3 dieną atliko astronautas Edwardas Higginsas White‘as. Tiesa, tais pačiais metais, anksčiau nei amerikiečių astronautas, į atvirą kosmosą žengė rusų kosmonautas Aleksejus Archipovičius. Jis amerikietį aplenkė daugiau nei dviem mėnesiais. Akimirka filmuota 1965-ųjų birželio 3 dieną.

Per labai trumpą laiką labai daug supratome apie mūsų pasaulio veikimą. Bet kas nutiks, kai kosmosą suprasime visiškai? Tai užtruko 3,8 milijardų metų, bet galiausiai nusigavome čia. Didžiąją Žemės gyvybės istorijos dalį gyvenimas buvo gana nuobodus. Tada išsivystė žmonės ir reikalai tapo įdomesni. Viena iš išskirtinių mūsų rūšies savybių yra gebėjimas kurti ryšius. Nuo pat gimimo mes regime struktūras. Šviesūs ir tamsūs plotai virsta veidais, garsai – balsais.

Rusijos kosmoso agentūra pirmadienį pranešė sugebėjusi iš naujo paleisti krovininės kapsulės „Progress“ variklius ir pakoreguoti Tarptautinės kosminės stoties (TKS), su kuria ji yra susijungusi, orbitą po nesėkmingo pirmojo bandymo. „Sekmadienį naktį TKS orbita buvo sėkmingai pakoreguota“, – agentūra „Roskosmos“ informavo Rusijos naujienų agentūras, praėjus dviem paroms po to, kai pirmasis mėginimas įjungti „Progress“ variklius buvo nesėkmingas.

 Simonas Bendžius, LRT Radijas, LRT. Havajų universiteto astronomai atrado galbūt didžiausią struktūrą Visatoje – beveik 20 tūkstančių milijardų kilometrų skersmens vadinamąja supertuštumą. Tai – erdvė, kurioje yra kur kas mažiau galaktikų, negu kitur. Mokslininkai sako, kad tai – labai retas reiškinys, kuris gali padėti suprasti daugiau apie Visatos istoriją ir sandarą.

Sergejus Orlovas, trismegistos.lt Žemė, kaip visos kitos planetos, yra apvali. Jau pripratome prie gražių planetos vaizdų, padarytų iš kosmoso, skrendančio lėktuvo arba meteorologinio oro baliono. Atrodytų, apvali planetos forma turėtų būt neginčijamas faktas. Bet egzistuoja žmonės, kurie tebemano, kad mes visi gyvename… plokščioje Žemėje! Šie žmonės yra net susibūrę į Plokščios Žemės draugiją, jos nariai kaltina visas pasaulio valstybės sąmokslu bei masiniu melu.

Gyvenimas mikrogravitacijos pasaulyje, kur nuo kosmoso vakuumo skiria vos keletas centimetrų, daro nemažą įtaką žmogaus kūnui. Dauguma Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) astronautų praleidžia tik šešis mėnesius, skriedami 400 km aukštyje virš Žemės. Tačiau kovo 27 d., NASA ir Rusijos federalinė kosmoso agentūra į TKS pasiuntė tris astronautus – jie bus pirmieji žmonės praleidę be pertraukos metus kosmose.

Šeštadienį sukanka lygiai metai po to, kai iš tarptautinės kosminės stoties buvo paleistas pirmasis lietuviškas palydovas „LituanicaSAT-1“. Maksimaliai įgyvendinęs visus užbrėžtus tikslus, palydovas savo misiją baigė po penkių mėnesių. Kosminės technologijos Vilniaus universitete (VU) toliau produktyviai plėtojamos, rengiamasi paleisti antrąjį palydovą. „LituanicaSAT-1“ kūrėjų komanda sėkmingai dalyvauja keliuose MITA (Mokslo inovacijų ir technologijų agentūros) finansuojamuose projektuose.

Iranas pirmadienį paleido savo pirmą nuo 2012 metų stebėjimų palydovą, kuris, pasak šalies prezidento Hassano Roujani (Hasano Rouhanio), saugiai pasiekė savo orbitą. Palydovas „Fajr“ (Aušra) sėkmingai pasiekė 450 kilometrų aukštį, pranešė Irano valstybinė televizija „Al-Alam“. Tai jau ketvirtas Irano paleistas palydovas. Pirmieji trys buvo paleisti tarp 2009 ir 2012 metų. Kaip pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA, palydovas buvo sukurtas Irane, kaip ir jo starto raketa.

 Kosmosas, žinia, kupinas pavojų. Negana to, kad ten nėra oro ir yra visa persmelkianti žudanti spinduliuotė, kosmoso tyruose klaidžioja ir asteroidai, kometos, „marsiečiai“. Yra ten net ir astronautų paliktų maišų su organizmo šalinimo procesų "rezultatais". Bet jeigu kosmose susiklostytų tokia situacija, kad tektų gintis nuo tarpžvaigždinio agresoriaus – ar tradicinis šaunamasis ginklas suveiktų? Kas nutiktų kosmose, mėginant iššauti iš standartinio šaunamojo ginklo? Pasirodo, kosmoso vak...

 2015 m. vykdomi kosminių tyrimų projektai teikia vilčių, kad galime tapti svarbių atradimų, susijusių su gyvybės paieškomis už Žemės ribų, liudininkais.

 Pateikiame įspūdingiausias 2014-aisiais paviešintas kosmoso nuotraukas: Taranakio kalnas Egmonto nacionaliniame parke Naujojoje Zelandijoje     Mėnulis juda tarp Saulės ir NASA orbitinės SDO observatorijos sausio 30 d.   Trifido ūkas, nufotografuotas fiksuojant infraraudonąją šviesą NASA WISE orbitine observatorija.