kosmosas

Nors Rusija per pastaruosius keliolika metų negali pasigirti didesniais kosmoso tyrimų ir naujos kartos kosminės technikos pasiekimais, šios šalies federalinė kosmoso agentūra „Roskosmos“ puoselėja labai ambicingus planus. „Roskosmos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Denisas Lyskovas pareiškė, kad Rusijoje bus sukurta naujos kartos sunkioji raketa, galinti iškelti į orbitą 80 - 85 tonų masės naudingąjį krovinį. Be to, „Roskosmos“ ruošia ir Mėnulio bazę.

JAV ekologas teigia, kad žmonės kilę ne iš Žemės, bet yra čia atgabenti ateivių prieš apytiksliai 10 tūkst. metų, informuoja dailymail.co.uk. Daktaras Ellisas Silveris savo naujojoje knygoje teigia, jog tokią hipotezę palaiko tam tikri fiziologiniai bruožai, parodantys jog žmogus nesivystė kartu su kitomis rūšimis mūsų planetoje. Jo nurodomų fiziologinių bruožų sąraše yra nugaros skausmai, greitas nudegimas (odos jautrumas saulei) ir skausmai gimdant.

Lietuvai rengiantis paleisti pirmuosius šalies palydovus, atsakymas į klausimą, ar kosmoso pažinimas reikalingas, tampa vis aktualesnis. „Galima daug diskutuoti. Bet kam tada valyti gatves, jeigu galima pasiraitoti drabužius aukščiau ir bristi per purvą?“, – skeptikus ramina vienas garsiausių Lietuvos mokslininkų, fizikas prof. Juozas Vidmantis Vaitkus. Jam antrina ir matematikas, Kosmoso mokslo ir technologijų instituto (KMTI) direktorius plėtrai Saulius Lapienis.

Kauno technologijos universitete (KTU) sukonstruotas lietuviškas palydovas „LitSat-1” atitiko visus NASA saugumo reikalavimus ir yra pilnai parengtas skrydžiui. Tai šiandien patvirtino JAV kompanija „Nanoracks“, pranešusi, kad lietuviškasis palydovas jau integruotas į paleidimo įrenginį, sakoma KTU pranešime. Žalia šviesa pirmojo palydovo pakilimui į kosmosą uždegta sėkmingai praėjus du paskutinius NASA bandymus. Vienas – NASA saugumo testas (angl.

Rusų kosmonautai Olegas Kotovas, laikantis olimpinį fakelą, ir Sergejus Riazanskis pradėjo vykdyti svarbią užduotį – iš Tarptautinės kosmoso stoties (TJS) modulio „Pirs“ išnešti olimpinį fakelą į atvirą kosmosą, kai iki Sočio žiemos olimpinių žaidynių lieka trys mėnesiai. „Kosmonautai atidarė išėjimo liuką, įtaisė apsauginį žiedą, kuris neleis netyčia užsidaryti liukui“, – sakė Skrydžių valdymo centre esantis agentūros „Interfax“ korespondentas.

Popmuzikos žvaigždė Lady Gaga savaite anksčiau nei planuota atvėrė galimybę pasiklausyti savo naujojo albumo po to, kai jis buvo nutekintas, tačiau dainininkė trečiadienį užsiminė, kad oficialų jo pristatymą žymės nežemiškas viešųjų ryšių triukas – koncertas kosmose. Lady Gagos trečias studinis albumas „Artpop" be jokio perspėjimo buvo įkeltas į muzikos įrašų portalą „iTunes" po to, kai internete pastarosiomis dienomis pasirodė nutekintos jo kopijos.

Galvojome, kad gyvybę kurianti chemija gali vykti tik Žemėje. ŽEMĖS PATEKĖJIMAS: tai buvo nuotrauka, apsprendusi visos kartos santykį su mūsų planeta. Padarytas per 1968 m. Kūčias apie Mėnulį skriejusios Apollo 8 komandos, melsvos, debesimis nubarstytos planetos, nušvintančios iš tamsybių vaizdas padėjo suvokti, kokia vieniša mūsų planeta yra. Tik trapiame Žemės burbule atomai susijungia vienas su kitu, formuodami molekulinį pagrindą cheminiam stebuklui: gyvybei. Ar bent jau taip manėm.

1. Pirmasis vedęs vyras, kuris pagimdė (2007) Thomas Trace‘as Beatie‘as yra transseksualas, kuriam 2002 metais buvo atlikta lyties keitimo operacija. Po to, kai jis pastojo po dirbtinio apvaisinimo 2007 metais, pasaulyje jis žinomas kaip „besilaukiantis vyras“. T. B. Beatie‘as, gimęs Havajuose, jau nuo 10 metų amžiaus tapatinosi su berniukais. Nepaisant to, paauglystėje jis buvo modeliu ir tapo konkurso „Mis Havajų paauglė“ finaliste.

Buvimas kosmose rimtai pažeidžia žmonių akis, nustatė JAV mokslininkai, savo tyrimo rezultatus paskelbę mokslo žurnale „Gravitational and Space Research“. Tyrimo autoriai išsiaiškino, kad rimti pokyčiai akių struktūroje ir genų raiškoje atsiranda jau po 13 dienų, praleistų Žemės orbitoje. Nustatyta, kad kosmsoe dirbantiems astronautams sutrinka genų, kurie padeda ląstelėms įveikti oksidacinio stresą tinklainėje, raiška, o dėl to gali pablogėti regėjimas, žmogus gali ir apakti.

Ketvirtadienio vakarą iš LRT studijos ilgą kelionę į kosmosą pradėjo pirmasis lietuviškas palydovas Lituanica-SAT1“. „Mums labai svarbu, kad tampame pasaulio kosminės bendruomenės dalimi“, – žurnalistui Edmundui Jakilaičiui laidoje „Dėmesio centre“ teigė kosminių technologinių entuziastas Vladas Lašas. – Pone Lašai, tai, kas prieš kurį laiką atrodė sapnas ar pokštas, jau virsta realybe. Į kosmosą gruodžio 8 dieną kils net du lietuviški palydovai. – Spalis Lietuvai tikrai kosminis.

Rimtas įspėjimas ateities kosmoso kolonizatoriams: kosmose gimę ir į Žemę grįžę organizmai sunkiai susidoroja su gravitacija ir jos poveikiu – mikrogravitacijos sąlygomis užaugę kosmoso kūdikiai ant Žemės patiria nuolatinį svaigulį ir dezorientaciją. Bent jau tokie šalutiniai gravitacijos efektai ištinka orbitoje gimusias ir keletą parų ten praleidusias medūzas: jos, parskraidintos į Žemę, patiria pašėlusį svaigimą ir visiškai nesiorientuoja aplinkoje.

Tarptautinė astronautų įgula Rusijoje Žvaigždžių miestelyje netoli Maskvos rengiasi neeiliniam skrydžiui. Jai teks į kosminę erdvę skraidinti Sočio olimpinių žaidynių deglą. „Ne ugnį, o deglą“, – pabrėžia kosmonautų rengimo centro vadovas. Kai Rusija paskelbė, kad olimpinė ugnis pasieks ir kosmosą, daug kam atrodė, kad tai humoras. Tiesa, kai kurie ekspertai nutarė – idėja nėra bloga, teoriškai tai įmanoma.

Iki šiol galima gana dažnai išgirsti mitą apie ypatingus tušinukus, kuriais naudojosi amerikiečių kosmonautai, ir apie paprastus jų kolegų iš Rusijos pieštukus. Kodėl amerikiečiai kosmose naudojosi prabangiais tušinukais, o rusai tenkinosi paprasčiausiais pieštukais? Apie tai rašoma portale kottke.org. Šią istoriją galima išgirsti kiekvieną kartą, kai kokia nors stambi organizacija pristato kokį nors neįtikėtinai sudėtingą ir nepagrįstai išpūstą projektą.

Remiantis tyrimais (pavyzdžiui, atliktais NASA Keplerio kosminiu teleskopu), apskaičiuota, kad mūsų galaktikoje egzistuoja apie 30 milijardų planetų, kur gali egzistuoti gyvybė. Newscientist.com klausia, kaip atskirti pelus nuo grūdų ir išsiaiškinti, kurios iš jų – gyvenamos? Nuo XX a. 7 dešimtmečio ateivių paieškų strategijos rėmėsi tvirta prielaida, kad šių gyvybei palaikyti reikalingi cheminiai elementai, panašūs į esančius Žemėje.

Pagaliau į Lietuvos kino teatrus atkeliavo paties Jameso Camerono išgirtas naujasis Alfonso Cuarono filmas „Gravitacija“ (angl. „Gravity“), kuriame pagrindinius vaidmenis atliko Sandra Bullock ir George‘as Clooney. Juostos veiksmas rutuliojasi nebylioje kosmoso erdvėje, tad filmo garso takelio kompozitoriui Stevenui Price‘ui teko nelengva užduotis muzikoje įprasminti beribės erdvės platybę, grožį ir žmogaus vienišumą bei bejėgiškumą.

Marsas – gana nesvetinga vietelė su nesibaigiančiomis dykumomis, silpna gravitacija ir nedideliu deguonies kiekiu. Vidutinė metinė temperatūra Marse siekia maždaug 53 laipsnius šalčio. Šilčiausiu metų laiku vidurdienį prie ekvatoriaus temperatūra gali siekti 27 laipsnius šilumos. O Marso žiemą ji krenta iki -128 laipsnių. Būtent dėl to pagrindinė apsilankymo raudonojoje planetoje sąlyga – skafandras.

Iranas nurodė svarstantis galimybę pasiųsti į kosmosą Persijos kačių veislės atstovą, o anksčiau šiais metais buvo skelbta, kad šiitiška respublika pasiuntė į orbitą beždžionę. Šis sumanymas yra dalis ambicingos Irano kosminės programos, kurios tikslas – iki 2018 metų nuskraidinti į kosmosą žmogų. Pranešimai apie sėkmingus gyvūnų skrydžius kai kuriems ekspertams kelia abejonių.

Giedrė Sankauskaitė Mažų palydovų nauda – tai pigus kelias į kosmosą. Kosmoso pramonėje vyksta revoliucija – vietoje vieno didelio milijardus kainuojančio prietaiso galima paleisti daug mažų, mano pirmojo lietuviško palydovo „Lituanicasat-1“ kūrėjai Laurynas Mačiulis ir Vytenis Buzas. Kaip savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė palydovo kūrėjai, netikėtai kilusi mintis sukurti lietuvišką palydovą tampa aukštus, tarptautinius reikalavimus atitinkančia profesionalia kosmoso misija.

Lietuviai vis sparčiau artėja kosmoso link: šiais metais jaunimas skraidė savo sukurtais palydovais ir bepiločiais orlaiviais, o jau rugsėjo 18 dieną Vilniuje prasidės tarptautinė konferencija „Space Economy in the Multipolar World (SEMWO)“, sakoma Lietuvos kosmoso asociacijos (LKA) pranešime. Pasak LKA atstovų, joje Lietuvos mokslininkai pristatys savo sukurtas ir siūlomas kosmoso technologijas.

Irano oficialūs atstovai pranešė, kad spalio mėnesį į orbitą aplink Žemę bus paleista dar viena vadinamoji „gyvybės kapsulė“, tai yra, kosminis konteineris su bandomuoju gyvūnu, skelbia „PressTV.ir“. Taip pat pranešama, kad artimiausiais mėnesiais planuojama iškelti į kosmosą ir tris mokslinius palydovus. Jie turėtų būti paleisti iki šių metų pagal Irane galiojantį kalendorių pabaigos, tai yra, iki 2014 m. kovo 20-osios.

Stambaus masto tarptautinėje finansinėje aferoje minimas ir buvęs dosniausias Rolando Pakso rėmėjas Jurijus Borisovas. Artėja politinis karštas ruduo, kai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) prisiekinėja užkirsią kelią pašalintajam prezidentui R. Paksui pretenduoti į aukščiausią valstybės postą.

Komerciniai skrydžiai jau greitai gali būti realybe po to, kai kompanija „Virgin Galactic“ atliko antrą skrydžio bandymą, kurio metu buvo erdvėlaivis skrido greičiau nei garso greičiu, praneša dailymail.co.uk. Šio skrydžio metu buvo pasiektas didžiausias komercinio skrydžio metu pasiektas aukštis. Net buvo išskrista iš žemės atmosferos ribų ir sugrįžta atgal. Toks skrydis dar labiau priartina galimybę žmonėms skristi į kosmosą turistiniais tikslais.

Nemažai mokslininkų, tarp jų ir tokių žymių kaip Stephenas Hawkingas ar Carlas Saganas, mano, kad žmonės ateityje tikrai kolonizuos Visatą. Tačiau kodėl mes to galėtume norėti, ir kodėl nematome nė menkiausių požymių, kad kitos gyvybės formos mėgintų tai daryti? Naujas mokslininkų iš Oksfordo universiteto Žmonijos ateities instituto (Oxford University's Future of Humanity Institute) straipsnis, skelbiamas žurnale „Acta Astronautica“, mėgina atsakyti į šiuos klausimus.

Astronomai kol kas negali pradžiuginti (arba išgąsdinti) mūsų naujų gyvybės formų atradimu. Tačiau jie jau rado keletą planetų, kuriuose yra šansų aptikti gyvybę. Šie metai yra išties turtingi tyrimų, kurie aukštyn kojomis apverčia mūsų suvokimą apie visatą, gausa. Slon.ru išrinko 10 svarbiausių 2013 metų kosminių atradimų.

Verslininko Elono Musko sugalvota „Hiperkilpa“ (Hyperloop – ang.), galinti keleivius gabenti neįtikėtinu 1220 km/h greičiu, tėra tik vienas iš daugelio grandiozinių idėjų, galinčių pakeisti pasaulį, rašo livescience.com. Milžinišką įtaką kasdienio transporto suvokimui galinti turėti „Hyperkilpa“ savo pobūdžiu nesiskiria nuo verslininkui įprasto revoliucinio mąstymo. Livescience.com siūlo pažvelgti į dar 6 Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) gimusio milijardieriaus idėjas, keičiančias pasaulį.

Vieninteliai identiški dvyniai NASA astronautai turėtų padėti daugiau sužinoti apie ilgalaikių kosminių misijų įtaką genams. Astronautas Markas Kelly, vadovavęs 4 kosmoso misijoms, įskaitant ir paskutiniam erdvėlaivio „Endeavour“ skrydžiui, pasiliks būti tiriamu Žemėje, o jo brolis dvynys atliks misiją orbitoje. M. Kelly iš NASA pasitraukė 2011 metais norėdamas paskirti savo laiką žmonai, JAV Atstovų Rūmų narei Gabriellei Giffords, kuri 2011 metų vasarį buvo pašauta į galvą.

NASA atrado dar vieną planetą, kuri nuo Žemės nutolusi apie 57 šviesmečius. Planeta pavadinimu „GJ 504b“ yra maždaug Jupiterio dydžio, bet keletą kartų sunkesnė. Ji yra mažiausia planeta nufotografuota teleskopu. Ji yra ryškiai purpurinė spalvos, kas leidžia manyti, kad planeta yra pakankamai jauna, rašo globalpost.com. Tačiau ne jos atspalvis sudomino astronomijos specialistus. „GJ 504b“ nutolusi nuo savo žvaigždės atstumu, kuris prilygsta 44 kartams didesniam atstumui tarp Žemės ir Saulės.

 Šeštadienį Kauno S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome susirinkę žmonės ne tik užvertę galvas žiūrėjo į padangėse rodomus aviacinius triukus – jie turėjo svarią priežastį pagalvoti ir apie gerokai tolimesnes erdves. Renginio svečiai tapo pirmaisiais, sudalyvavusiais lietuviškų žodžių, kurie pirmąkart nuskambės kosmose, rinkime. Žodžiai, kurie dar šių metų pabaigoje atskries į Žemę, praneš šaliai gerą žinią: pirmasis lietuviškas palydovas LitSat-1 orbitą pasiekė sėkmingai.

Astronautė Karen Nyberg vaizdo įraše demonstruoja, kaip Tarptautinėje kosmoso stotyje esantys asmenys plauna savo plaukus be normalaus dušo ir tekančio vandens.

Kai kurie keisčiausi ir sunkiausiai suvokiami moksliniai eksperimentai istorijoje buvo, techniškai kalbant, nesėkmingi – arba vykdytojai nepasisekdavo norėto rezultato, arba jis būdavo kur kas keistesnis nei buvo tikėtasi ar norėta. Listverse.com siūlo pasidomėti net 10 tokių keistų ir net kraupių eksperimentų. 5. Dingę kosmonautai Dingę kosmonautai (nuotr. Listverse.com) (nuotr. Balsas.lt) Dauguma mano, kad Jurijus Gagarinas buvo pirmasis kosmonautas.

Liepos 6 dieną Lietuvos kosmoso asociacija sukvies jaunimą į pirmą kartą Lietuvoje organizuojamą CanSat, raketų ir bepiločių orlaivių konkursą. Tokie renginiai ir juose pristatomos technologijos „kosmosą“ priartina arčiau mūsų, tačiau ši sritis Lietuvoje vis dar nauja. Pavyzdžiui, šiai dienai dar nėra vieningo bepiločių orlaivių skrydžio taisyklių, o jos, anot Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktoriaus dr. Domanto Bručo, greitu metu bus reikalingos.

Jeigu bandytumėte šaukti kosmose, niekas jūsų neišgirstų. Bet ne todėl, kad ten nėra garso – jūsų riksmai tiesiog paskęstų tame galingame gausme, kurį skleidžia visi milžiniški dangaus kūnai, rašo Cracked.com. Žinoma, iš Žemės viskas atrodo tylu ir ramu, tačiau jei turite tinkamą klausymosi įrangą, galite pasijusti lyg triukšmingo studentų bendrabučio koridoriuje penktadienio naktį.

Kinija į kol kas ilgiausią kosminę misiją antradienį siųs antrą astronautę. Erdvėlaivio, kurio pavadinimas reiškia „Dieviškasis laivas“, įgulą sudarys dar du nariai. Astronautai vykdys kosmoso technologijų ir medicinos eksperimentus. Ši penkiolikos dienų misija – svarbus žingsnis Kinijai, siekiančiai pasistatyti kosmoso stotį, kurioje astronautai galėtų gyventi ilgą laiką.

Buvusi Sovietų Sąjungos kosmonautė Valentina Tereškova, pirmoji į kosmosą pakilusi moteris, 30 metų saugojo paslaptį apie jos misijos metu susiklosčiusią nenumatytą padėtį, kuri jai galėjo kainuoti gyvybę. "Nepaprastąją padėtį pastebėjau pirmąją parą (orbitoje). Pranešiau Žemei", - 76 metų veteranė sakė penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje netoli Maskvos esančiame Žvaigždžių miestelyje, kur įsikūręs Rusijos kosmonautų mokymo centras.

Rusijos turtuolis Vasilijus Klyukin, gyvenantis Monake, nusipirko skrydį į kosmosą, o jo palydovu šioje įspūdingoje kelionėje tapo pats Holivudo aktorius Leonardo DiCaprio.  Kanų kino festivalyje buvo vykdomas labdaros aukcionas, kurio nugalėtoju paskelbtas būtent Rusijos turtuolis, už šį ypatingą skrydį sutikęs pakloti 1,5 milijono.

Internete pasirodė pirmasis naujo mokslinės fantastikos filmo „Europa Report“ („Ataskaita iš Europos palydovo“) anonsas. Tokie mokslo populiarinimo leidiniai kaip „Space.com“, „Popsci.com“, „io9.com“ šį filmą jau dabar vadina vienu realistiškiausių kosminės kelionės ekranizacijų per pastaruosius kelerius metus. Astronautų įgula privačia kosmine misija iškeliauja į ledinį Jupiterio palydovą Europą ieškoti gyvybės pėdsakų.

Atrodo, kad kompanijos „Anjan Cotractor“ trimatis maisto spausdintuvas primena mokslinės fantastikos filmą apie kosmosą, tačiau NASA jau skyrė kompanijai 125 tūkst. JAV dolerių dotaciją, kad būtų sukurtas šio spausdintuvo prototipas. „Anjan Contractor“, užsiimanti medicinine inžinerija, siekia, kad ateityje kiekviena virtuvė turės trimatį spausdintuvą, kuris galės vienoje porcijoje „pagaminti“ visas reikalingas ir mėgstamas maisto medžiagas.

Tarptautinėje kosminėje stotyje su 35 misija gyvenęs vadas Chrisas Hadfieldas grįžta į žemę, o jo pasirinktas būdas misijos pabaigai paminėti buvo klasikinės Davido Bowie‘o dainos „A Space Oddity“ interpretacija, kuri tapo pirmu muzikiniu vaizdo klipu iš kosmoso, informuoja latimes.com. Komandos vadas nuo pat misijos pradžios pasižymėjo šnekumu – jo nuolatines žinutes socialiniame tinkle „Twitter“ sekė daugiau nei 773 tūkst. Žemės gyventojų.

Simonas Bendžius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Ernestui Kalabuckui dar tik dvidešimt, o jis jau kuria projektus, kuriuos būtų galima supainioti su NASA projektais. Paleidęs du savadarbius zondus į kosmosą ir nufotografavęs Lietuvą, studentas nesustoja ir ketina į orą skraidinti vis sunkesnius daiktus, galų gale – ir patį žmogų. E. Kalabuckas pirmasis Lietuvoje ir Baltijos šalyse sukūrė zondą „Glory 2“, kuris pakilo į kosmosą ir ten padarė per 3 tūkst. nuotraukų.

Kosminio turizmo paslaugas ketinančios teikti bendrovės „Virgin Galactic“ lėktuvas „SpaceShipTwo“ atliko pirmąjį bandomąjį savarankišką skrydį, pranešė bendrovės atstovai. Dviejų pilotų valdomame „SpaceShipTwo“ yra 6 vietos kosminiams turistams, kurie galės išvysti Žemę iš suborbitinio (kiek daugiau nei 100 kilometrų) aukščio. Patyrę kelias minutes truksiančią nesvarumo būseną ir pasigrožėję Žemės vaizdais kosminiai turistai į oro uostą nusileis tarsi paprastu lėktuvu.

Pirmieji žmonės, keliausiantys į Marsą be galimybės sugrįžti, neabejotinai bus didžiausi mūsų laikų tyrinėtojai. Tačiau taip pat jie bus ir paties didžiausio televizijos realybės šou žvaigždės. „Misijos į Mėnulį nebuvo žmonių misijos, jos buvo robotų misijos. Žmonės nežinojo, kas yra Neilas Armstrongas, kol jis nebuvo atrinktas misijai į Mėnulį“, - Ekonomika.lt pasakojo vienas iš misiją organizuojančios privačios olandų bendrovės „Mars One“ įkūrėjų Basas Lansdorpas. Šį kartą bus kitaip.

Jau šiemet Lietuva taps kosmine valstybe. Pirmasis palydovas šalies istorijoje, pavadintas „Lituanica SAT-1“, žengia į finišo tiesiąją. Baigę projektavimo darbus, pirmojo lietuviško palydovo kūrėjai pradeda gaminti ir konstruoti rudenį į kosmosą pakilsiančio palydovo prototipą. „Prasideda vienas svarbiausių palydovo misijos etapų – inžinerinio modulio kūrimas. Tai, kas buvo suprojektuota ant popieriaus, dabar turi virsti realybe.

Apie tai, kad grupinio apsipirkimo portaluose galima nusipirkti pačių netikėčiausių dalykų, jau seniai neabejoja nuolatiniai jų lankytojai. Viename iš grupinio apsipirkimo portalų galima rasti ir vieną itin intriguojantį pasiūlymą – būsimos mamytės kviečiamos įsigyti natūralaus gimdymo ar Cezario pjūvio operaciją su nuolaida. Paslaugos teikėjas – Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika, siūlanti 1651 lito nuolaidą 5000 litų kainuojančiai procedūrai.

Britų astrofizikas Stephenas Hawkingas pareiškė, kad norėdama, jog žmonija išliktų, mūsų civilizacija privalo aktyviau vykdyti kosmoso tyrimus. Skaitydamas paskaitą viename iš JAV medicinos centrų mokslininkas sakė, kad žmonija neišgyvens nė tūkstančio metų, jei neras sau naujos gyvenamosios vietos už „pažeidžiamos mūsų planetos“ ribų, skelbia CBS.

Tokie varikliai – nebe tik fantastika. 2006 m. į Plutoną išsiųstą zondą „New Horizons“ iki 58 tūkst. km/val. pagreitino raketinis variklis „Star-48“. Joniniais varikliais naudojasi zondai „Deep Space 1“ ir „Dawn“. Galbūt netrukus ateis laikas ir termobranduolinės sintezės ar išorinių plazmos pulsų varikliams. „Star-48“ Tai – greičiausia iš visų žmonijos kada nors sukonstruotų cheminių raketų.

Už daugiau nei 112 000 eurų aukcione Prancūzijoje parduotas sovietinių laikų skafandras. Internetu aukcione dalyvavęs interesantas už "Orlan D" skafandro modelį paklojo 112 484 eurus, pranešė aukcionų namai "Cornette de Saint Cyr", kuriais remiasi agentūra AFP. Sovietų Sąjunga "Orlan" skafandrus nuo 1969-ųjų kūrė savo kosmonautų darbui atvirame kosmose. Kuris kosmonautas dėvėjo minėtą skafandrą, nežinoma. Aukcione buvo parduodama iš viso 180 sovietinės kosmonautikos laikų daiktų.

Visos žvaigždės juda. Centrinį galaktikos telkinį sudarančios žvaigždės laksto įvairiomis netaisyklingomis orbitomis; Paukščių take jų greičiai siekia 100 kilometrų per sekundę. Disko žvaigždės sukasi aplink galaktikos centrą, šiek tiek svyruodamos aukštyn ir žemyn, o jų greičiai yra dar didesni – viršija 200 km/s mūsų Galaktikoje, o kitose gali pasiekti ir 300-400. Hale esančios žvaigždės kartais juda dar greičiau.

Nuolat didėjantis įvairių žmogaus sukurtų techninių objektų, skriejančių aplink Žemę ir virtusių šiukšlėmis, skaičius kelia labai rimtą jų susidūrimo su tebefunkcionuojančiais palydovais pavojų. Europos Sąjunga svarsto galimybę kurti sistemą, kurios paskirtis būtų atlikti tokių kosmoso šiukšlių stebėseną.

Kai Jane sutiko Johną, žinojo, kad jie tikrai praleis kartu visą gyvenimą. Pora aštuonerius metus dalyvavo skrydžių į kosmosą mokymuose, o tada jų laukė kelionė be galimybės grįžti atgal. Kaip pirmosios Marso kolonijos nariai Jane and Johnas pamažu darėsi vis artimesni, mat juos siejo ateitis kitoje planetoje. Stiprėjant dvasiniam ryšiui, netruko atsirasti ir fizinis. Tada pora suprato, kad susiduria su esminiu klausimu, kurio spręsti per visus mokymų metus nesimokė: seksas Marse.