Stambaus masto tarptautinėje finansinėje aferoje minimas ir buvęs dosniausias Rolando Pakso rėmėjas Jurijus Borisovas.
Artėja politinis karštas ruduo, kai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) prisiekinėja užkirsią kelią pašalintajam prezidentui R. Paksui pretenduoti į aukščiausią valstybės postą.
Įdomu, kad kaip tik šiomis dienomis pasaulio žiniasklaidoje plačiai pasklido žinia apie buvusio R. Pakso pagrindinio finansinio rėmėjo kauniečio J. Borisovo pinkles tarptautiniame tyrime, kur iniciatyvą parodė ne mūsų specialiosios tarnybos, o Pentagonas.
Sūnaus valdose – slapta linija
Kaip jau skelbė BNS, JAV Gynybos departamento Pentagono padalinys pradėjo tyrimą dėl permokėjimo prieštaringai vertinamo J. Borisovo valdomai Kauno sraigtasparnių remonto bendrovei „Aviabaltika“. Tyrime minima ir J. Borisovo sūnaus Pavelo valdoma Sankt Petersburgo įmonė „Sparc“.
Naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi su neviešu tyrimu susipažinusiais šaltiniais, rašo, kad aiškinamasi dėl JAV armijos dešimčių milijonų dolerių sandorių bei ryšių, kuriais buvo pasinaudota remontuojant rusiškus sraigtasparnius, su Amerikos ir Rusijos bendrovėmis.
Tyrime įtarimai dar nėra pareikšti.
„Reuters“ teigia, kad dėmesys nukreiptas į vieno Alabamos valstijos armijos padalinio vadovo Norberto Vergezo ryšius su Rusijos piliečių J. Borisovo ir jo sūnaus Pavelo valdomais rangovais „Avia Baltika“ ir Sankt Peterburgo „Sparc“. Pernai atlikto audito duomenimis, šių rangovų – vienintelių privačių Rusijos bendrovių, kurios siūlo sraigtasparnių „Mi-17“ priežiūros paslaugas, – darbams prireikė 16,4 mln. JAV dolerių (apie 43 mln. litų) neplanuotų išlaidų.
Auditoriai rekomendavo daugiau nesinaudoti šių bendrovių paslaugomis. „Reuters“ duomenimis, šios rekomendacijos šiuo metu vertinamos. Taip pat aiškinamasi, kodėl N. Vergezo vardu buvo registruota viena telefono linija P. Borisovo name Amerikoje.
Pentagono sekliams iškilo galvosūkis, kam buvo naudingos įtartinos finansinės operacijos, specialiai nutiesta telefono linija, ką dar buvo planuojama ir rengtasi įvykdyti, išstudijavus telefoninių pokalbių išklotines?
Šio tyrimo rezultatų nekantriai turėtų laukti ne tik Lietuvos pareigūnai.
Turėjo planų ir kosmose
Kai prieš ketverius metus lankiausi J. Borisovo vadovaujamos bendrovės „Avia Baltika“ būstinėje, esančioje Kauno priemiestyje Karmėlavoje, verslininkas lyg tarp kitko pasigyrė ką tik pagaminęs aukšto lygio aviacijos testavimo aparatūrą.
J. Borisovas aiškino, kad artėja diena, kai tokia aparatūra bus įdiegta ne tik užsienio aviacijos kompanijose gaminamuose sraigtasparniuose, bet ir lėktuvuose. Anot iškalba pasižyminčio milijonieriaus, minėtą technologiją galima tinkamai pritaikyti ne tik aviacijoje, bet ir kitose plačiai taikomose ir milžinišką finansinį kapitalą garantuojančiose srityse – kosmose, energetikoje, ūkyje.
Pastaraisiais metais žiniasklaidos dėmesio vengiantis kaunietis prisipažino, kad Kaune retokai užsibūna, mat dažniausiai verslo reikalais lankosi Meksikoje ir Indijoje. Kokie tai verslai, J. Borisovas tada nebuvo linkęs plačiau komentuoti.
Minėto pašnekesio metu pasiteiravau ir apie bendrovės „Sparc“ atsiradimo perspektyvas Lietuvoje. Galbūt netgi toje pačioje Karmėlavoje, kur veikia „Avia Baltika“.
„Matote, „Sparc“ centrą prieš dešimtmetį įkūriau Sankt Peterburge. Šiandien jis laikomas vienu pagrindinių mokymo centrų visoje Rusijoje. Šis centras išugdė jau per dešimtį tūkstančių pilotų. „Mi-8“ sraigtasparniais Lietuvoje skraido gal dvidešimt ekipažų, tad vien tokiam žmonių skaičiui steigti centrą ekonominiu požiūriu visiškai nenaudinga“, – tada paaiškino J. Borisovas.
Dešimtmečio politinis skandalas
Šių metų spalio pabaigoje sueis lygiai dešimt metų, kai šalį sudrebino prezidentinis R. Pakso skandalas. Per 2002-ųjų prezidento rinkimus J. Borisovo „Avia Baltika“ skyrė R. Pakso kampanijai 1,2 mln. litų. Šalies vadovu tapęs R.Paksas 2003 metų balandį išimties tvarka suteikė savo finansiniam rėmėjui Lietuvos pilietybę.
Tokį žingsnį Konstitucinis Teismas įvertino kaip atlygį už paramą per rinkimus ir panaikino sprendimą dėl pilietybės suteikimo. Tai tapo vienu iš apkaltos R. Paksui priežasčių. Nuo 2004-ųjų Lietuvos migracijos departamento atstovai mėgino J. Borisovą išsiųsti iš Lietuvos, tačiau nesėkmingai.
„Aš niekada savęs nelaikiau tokiu, kuris dalyvauja politinėje veikloje, – „Balsas.lt savaitei“ kalbėjo J. Borisovas. – Bet jei sakysime, kad padėjau per R. Pakso rinkimų kompaniją, tai mano dalyvavimas tuo ir pasibaigė. Pirmiausia, politika – tai kova už valdžią. Nuo tada, kai R. Paksas buvo išrinktas prezidentu, atsikračiau ir ilgai kamavusio pražūtingo potraukio rūkyti.
Šiandien manęs visiškai nedomina politinė veikla. Užtenka tų bėdų ir problemų, kurios ilgai persekiojo. Kaip žinote, buvau išleidęs vieno laikraščio numerį net milijono egzempliorių tiražu, jame viską smulkiai paaiškinau. Galbūt kam nors galėjo pasirodyti, kad švaisčiausi pinigais, tačiau tada tai buvo vienintelė mano galimybė atsakyti į visus visuomenę kamuojančius klausimus.“
TIK FAKTAI
2001 metais kilo tarptautinis skandalas dėl eksportuoto į Sudaną kauniečio J. Borisovo firmos „Avia Baltika“ sraigtasparnio „Mi-8T“. Buvusiam sovietinės armijos majorui, Afganistano karo veteranui J. Borisovui vis dėlto pavyko įrodyti, kad į konfliktų krečiamą Sudaną buvo išgabentas ne karinės, o civilinės paskirties sraigtasparnis.
Šalia J. Borisovo tuo metu kaip verslo partneris buvo minimas ir dėl tarptautinės ginklų kontrabandos 25 metams nelaisvės JAV pernai nuteistas Viktoras Butas.
Kai „Balsas.lt savaitės“ žurnalistas tiesiai paklausė J. Borisovo, ar jam anksčiau yra tekę girdėti žiniasklaidos paskleistą informaciją apie tariamus jo ryšius su V. Butu, kaunietis tąsyk tvirtu karišku tonu atšovė: „Tokia informacija neatitinka tikrovės. O jei kada nors ir pasirodė panašaus pobūdžio pranešimų, apie tai mane būtų pasiekusios kalbos iš verslo partnerių ir artimų kolegų iš Rusijos.“
