Pirmųjų lietuviškų palydovų kūrėjai, kurių sukurti aparatai prieš porą savaičių paleisti į orbitą, jau planuoja naujus projektus.
„Ateinantį pusmetį abi komandos dar rinks informaciją, darys eksperimentus, vėliau analizuos surinktą informaciją. Tuo pat metu jau ruošiamės kitam projektui – abiejų palydovų komandos jau turi po sekantį projektą.
Mažiausiai du lietuviški nauji palydovai skris jau po dvejų metų“, – pirmadienį po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite sakė „LituanicaSat-1“ komandos narys Vytenis Buzas.
Jo teigimu, per tris savaites buvo atlikta didžioji dalis palydovo misijai numatytų darbų.
„Užmezgėme sėkmingą abipusį ryšį, palydovas stabilizavosi ir atsiuntė nemažai duomenų apie savo būklę. Dabar stebime, kas vyksta toliau, krauname baterijas ir bandysime atlikti visus eksperimentus, kuriuos esame numatę. Mūsų atveju galima teigti, kad per tas tris savaites atlikome 80 proc. misijos darbų, o visa kita liko ateinančiam pusmečiui“, – sakė V. Buzas.
Anot jo, įgyta patirtis ateityje mažų palydovų pagalba leis atlikti svarbius mokslinius eksperimentus.
„LitSat-1“ komandos narys Domantas Bručas teigė, kad komanda taip pat planuoja naują palydovo projektą. Anot jo, Lietuvai tęsiant kosmoso projektus, būtina bendradarbiauti su kitomis šalimis.
„Visi maži palydovai yra daugiau ar mažiau nepriklausomos technologijos vystymas. (...) Tai įgalina vykdyti nacionalinius projektus. Bet, be abejo, reikia bendradarbiauti su Europos, Amerikos ar kitomis šalimis,
Bendradarbiavimas yra efektyvus, kai gali pats kažką duoti, nes kitaip bendradarbiavimas gali tapti vienpusis. Šiuo atveju turime kompetencijos ir tam tikras gamybines bazes, yra kelios palydovų sekimo stotys. Tokius dalykus mes jau galime pasiūlyti“, – pirmadienį žurnalistams sakė D. Bručas.
Lietuvos kosmoso asociacijos direktoriaus Vidmanto Tomkaus teigimu, lietuviškų palydovų paleidimas gali paskatinti šių technologijų panaudojimą ne tik mokslo, bet ir komercijos tikslams.
„Lietuva žengia pirmuosius praktinius žingsnius ir norėčiau tikėti, kad kiti projektai bus skirti ne tik viešinimui ar mokslui, bet turės ir tam tikrų verslo elementų“, – pirmadienį žurnalistams sakė V. Tomkus.
Du lietuviški palydovai – Kauno technologijos universiteto („LitSat-1“) ir Vilniaus universiteto („LituanicaSat-1“) mokslininkų sukurti aparatai – į Tarptautinę kosminę stotį nugabenti sausį, vasario pabaigoje jie buvo paleisti į orbitą.
Orbitoje lietuviški palydovai skries apie pusmetį ir leisdamiesi sudegs atmosferoje.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
