lietuviški palydovai

Nuo kūdikių maisto iki mobiliųjų telefonų, nuo didžiųjų duomenų iki orų prognozių, nuo pažangių gydymo metodų iki atminties putplasčio čiužinių – kosmosas dalyvauja mūsų kasdienybėje net ir tada, kai pamirštame pakelti akis į dangų.

Šiemet pirmąkart šalies istorijoje Lietuva į kosmosą paleido du palydovus. Šiam istoriniam įvykiui įamžinti Lietuvos paštas išleidžia naują pašto ženklą, kuris apyvartoje pasirodys jau šį šeštadienį, rugsėjo 20 dieną. Dailininkės Evelinos Paukštytės kurtame pašto ženkle pavaizduoti abu šių metų pradžioje į kosmosą pakilę lietuviški palydovai – „LituanicaSAT-1“ ir „LitSat-1“. Naujasis pašto ženklas bus išleistas 132 tūkst. tiražu, jo nominalas – 2,90 Lt, arba 0,84 Eur.

Pirmųjų lietuviškų palydovų kūrėjai, kurių sukurti aparatai prieš porą savaičių paleisti į orbitą, jau planuoja naujus projektus. „Ateinantį pusmetį abi komandos dar rinks informaciją, darys eksperimentus, vėliau analizuos surinktą informaciją. Tuo pat metu jau ruošiamės kitam projektui – abiejų palydovų komandos jau turi po sekantį projektą.

Šiandien 9.30 val. Lietuvos laiku iš Tarptautinės kosminės stoties į orbitą vienas po kito sėkmingai išleisti du pirmieji lietuviški palydovai. Pirmasis į atvirą kosmosą išleistas Kauno technologijos universiteto „LitSat-1” palydovas ir iš karto po jo – Vilniaus universiteto „LituanicaSat-1”. Šiuo metu Kauno technologijos universitete įrengtoje naujoje ryšio stotyje budi „LitSat-1” komanda – tikimasi, kad pirmąjį ryšį pavyks užmegzti dar šiandien.

Pirmieji lietuviški palydovai į kosmosą buvo gabenami raketa, turinčia geriausius pasaulyje variklius, sako „LituanicaSAT-1“ misijos vadovas Vytenis Buzas. Anot jo, tai ypač brangūs varikliai, kuriais varoma raketa turėjo nuskraidinti į Mėnulį pirmuosius rusų kosmonautus. „Šių variklių efektyvumas yra aukščiausias iš visų istorijoje sukurtų, kosmosui skirtų variklių. O jų svorio ir kuro sunaudojimo santykis – pats geriausias pasaulyje“, – tvirtina V. Buzas.

Šiandien pranešta, kad pirmieji lietuviški palydovai iš Tarptautinės kosminės stoties į atvirą kosmosą bus paleisti vasario 25-28 dienomis. Juos „išmes“ robotinė ranka, valdoma stotyje šiuo metu dirbančio japonų astronauto Koichi Wakata.

Nors iš Saulės Žemę pasiekusios įelektrintos dalelės jau praskrido, grėsmių, kodėl pirmieji lietuviški palydovai galėtų nepakilti, ir ketvirtadienį visgi yra. Taip portalui LRT.lt teigė Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorius plėtrai Saulius Lapienis. „Viena realiausių grėsmių – galimas šalto oro masės susijungimas su Atlanto oro mase, kuri yra šiltesnė“, – sakė S. Lapienis. Anot jo, Amerikos žemyninę dalį sukaustęs šaltis buvo tikrai neįprastas.

JAV kompanijos „Orbital Sciences“ planus šiandien paleisti į kosmosą savo raketą „Antares“ su kosminiu laivu „Cygnus“, kuriame yra pirmeiji lietuviški palydovai „LitSat-1“ ir „LituanicaSat-1“, vėl gali pakoreguoti nepalankios kosminių orų prognozės.

Panašu, kad tarp neįprastai permainingų orų, kurie šiuo metu kankina rytinę Jungtinių Amerikos Valstijų pakrantę, NASA vis tik pavyko rasti tarpą, kai sąlygos bus palankios paleisti erdvėlaivį „Cygnus“. Oficialiais NASA vertinimais, yra 95 proc. tikimybė, jog raketos startas bus duotas šiandien 20:32 val. Lietuvos laiku.