kosmosas

Žemė darosi vis tylesnė. Kabeliais ir palydovais perduodami skaitmeninės televizijos signalai sparčiai keičia analogines transliacijas, taip mažindami į kosmosą skleidžiamų radijo bandų skaičių ir galią. Vartotojams tai leidžia matyti daugiau kanalų ir geresnės kokybės vaizdą. Tačiau už Saulės sistemos ribų galimai egzistuojančių civilizacijų ieškantiems mokslininkams ši tyla sukelia papildomų problemų.

Informacija apie įvairius į kosminę erdvę paleidžiamus zondus, raketas, observatorijas ir teleskopus tapo kasdienybe. Tačiau iš tiesų tai liudija neįtikėtiną žmonių išradingumą bei technologijų galią. Visai neprošal būtų prisiminti keletą tokių rekordininkų. Ilgiausiai veikiantis: „Voyager 2“ NASA paleido du palydovus, pavadintus „Voyager“ vardu. Antrasis buvo paleistas anksčiau - 1977 metų rugpjūčio 20 dieną ir nuskriejo Jupiterio, Saturno, Urano ir Neptūno link.

Ketvirtadienį į kosmosą paleista Pietų Korėjos raketa nešėja KSLV-1 sprogo praėjus 8 minutėms nuo starto, pranešė naujienų svetainė „Yonhapnews.co.kr“. P. Korėjos atstovai informavo, kad sprogimas veikiausiai Žįvyko maždaug 70 kilometrų aukštyje virš  Žemės. Anksčiau buvo pranešta, kad, įveikus 70 kilometrų aukščio ribą, nutrūko ryšys su raketa. KSLV-1 turėjo iškelti į orbitą P. Korėjos palydovą STSAT-2B, kurio masė – 91 kg.

Planeta, kurioje mes gyvename, nuostabi! Bet dar nuostabiau ji atrodo iš kosmoso. 1. 2004 metų gruodžio 26 diena. Šri-Lankos pakrantė. Pirmoje nuotraukoje matyti, kaip vandenynas per 400 metrų atsitraukia nuo pietvakarių Šri-Lankos, o antrojoje nuotraukoje, darytoje po 5 minučių, sugrįžta su milžiniška cunamio jėga.     2. Aliuvilis Xinjiang provincijoje, Kinija Na, turbūt ne daugeliui bus žinoma žodžio Aliuvilis reikšmė. Ne, tai ne vietovės pavadinimas.

Užvakar į kosmosą pakilusiems daugkartinio erdvėlaivio „Shuttle“ astronautams per artimiausias dvi savaites teks susidurti su nuovargiu, raumenų ir kaulų tankio sumažėjimu bei daugybe kitų „kosminių“ ligų. Tačiau jų bendrakeleivės - laboratorinės pelės - greičiausiai patirs didesnes problemas - genetinius imuninės sistemos sutrikimus.

Vykdant Irano kosminę programą į orbitą bus iškelti 5 – 6 dirbtiniai Žemės palydovai, remdamasi šalies telekomunikacijų ministru Reza Taqipouru, pranešė naujienų agentūra „FARSNews“. Pirmąjį iš jų planuojama paleisti 2011 metais, sakoma pranešime. Ministro teigimu, Irane taip pat bus pastatyti keli nauji kosmodromai, iš kurių galėtų kilti raketos – nešėjos. Šiuo metu tam naudojamas tik viena raketų paleidimo aikštelė.

Amerikietė astrofizikė Džil Tarter (Jill Tarter) yra SETI programos direktorė: šioje programoje dalyvaujantys mokslininkai jau 50 metų klausosi signalų iš kosmoso, ieškodami tokių, kuriuos galėtų siųsti kitos civilizacijos. Apie kol kas nevaisingų paieškų prasmę su ja kalbėjosi vokiečių žurnalistai. - Kaip jums pačiai kilo noras aptikti nežemišką civilizaciją? - Kadaise man į rankas pateko NASA studija, kaip būtų galima aptikti nežemiškų būtybių pėdsakus. Šiuo reikalu iškart susižavėjau.

Senų senovėje Rytų išminčiai savaitę padalino į septynias dienas. Šis skaičius atitiko tuo metu žinomų planetų skaičių, įskaitant Saulę ir Mėnulį. Kiekviena diena gavo vienos iš planetų vardą. Manoma, kad konkrečią dieną globojanti planeta astrologiškai veikia tos dienos energiją. Pirmadienis Žmones, gimusius pirmadienį, globoja Mėnulis – pati emocionaliausia planeta. Ji daro žmogų romantiku, svajotoju, ir tuo pačiu sukelia jo viduje šiek tiek nerimo.

Japonijos kosmoso tyrimų agentūros vadovas paragino šalies vyriausybę pradėti nacionalinę pilotuojamų kosminių skrydžių programą, pranešė „Kyodo News“. „Kažin ar žmonijai naudinga, kad tik trys šalys – JAV, Rusija ir Kinija – turi galimybę skraidinti žmones į kosmosą“, - pareiškė Japonijos Aerokosminių tyrimų agentūros prezidentas Keiji Tachikawa. Jis dalyvavo spaudos konferencijoje, skirtoje numatomam JAV erdvėlaivių „Space Shuttle“ eksploatavimo programos užbaigimui.

Nepaisant dabartinės JAV administracijos sprendimo taupymo sumetimais atsisakyti pilotuojamų skrydžių į Mėnulį programos, Kinija neatidėlios savo Mėnulio tyrimų planų, pranešė „China Daily“. Kinijos Mėnulio tyrimų programos vadovas Ye Peijianas patvirtino, kad visi šios programos etapai bus pradėti nustatytu laiku.

1961 m. balandžio 12 dieną Sovietų  Sąjungos kosmonautas Jurijus Gagarinas pakilo iš Baikonuro kosmodromo, per 108 minutes vieną kartą apskrido aplink žemę, ir nusileido Rusijos stepėse. Šis skrydis jį pavertė tarptautiniu didvyriu, o istorijos knygų puslapiuose - pirmuoju apskridusiu žemės orbitą. Jurijus Gagarinas tuo metu buvo sulaukęs tik 27 metų. Kosmonautų programa iki šiol turi daug tradicijų susijusių su pirmuoju skrydžiu.

Dar prieš kelerius metus atrodė, jog „Mėnulio lenktynės“ prasidės iš naujo – astronautus į Žemės palydovą ketino skraidinti JAV, Kinija, vėliau tokias mintis išsakė Indija ir Japonija. Dabar, JAV atsisakius tikslų artimiausią dešimtmetį nuskraidinti į Mėnulį astronautą, tą patį padarė ir Japonija.

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos pasirašė Europos kosmoso agentūros projekto „SubCoast“ įgyvendinimo sutartį. Šis tarptautinis projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos 7-osios bendrosios programos kosmoso srityje lėšų. Jame dalyvauja šešių ES šalių 12 geologijos tarnybų ir mokslinių institucijų. Projekto tikslas – iš palydovų atliekamus tyrimus pritaikyti grimzdimo sukeliamiems pavojams Europos krantų žemumose stebėti ir prognozuoti.

Irano aerokosminė organizacija (IAO) pranešė trečiadienį sėkmingai paleidusi dirbtiniams Žemės palydovams kelti skirtą raketą nešėją „Kavoshgar 3“. Šalies nacionalinio transliuotojo naujienų tarnyba „IRIB News“ skelbia, kad raketa į orbitą iškėlė eksperimentinę kapsulę su gyvais bandomaisiais gyvūnais – žiurke, vėžliais ir kirminais. Pasak IAO, atstovų, kapsulės ryšio įranga gali perduoti į Žemę duomenis apie jų būklę.

JAV prezidentas B. Obama siūlys Kongresui pratęsti Tarptautinės kosminės stoties veiklą, bet atsisakyti iki 2020 m. planuojamo Amerikos  astronautų išsilaipinimo Mėnulyje. NASA ir Baltųjų rūmų atstovai patvirtino, kad 2011 m. biudžeto projekte, kurį ateinantį pirmadienį prezidentas pateiks Kongresui, atsispindės svarbūs Amerikos kosminės programos pokyčiai, skelbia „Space.

Šio siužeto tema – žaibo raštai, nufilmuoti įvairiose pasaulio vietose ir sujungti į 10 minučių žaibų šou. Ar teko kada matyti, kaip atrodo žaibavimas iš kosmoso?...

JAV karinių oro pajėgų vadovybė ieško būdų, kaip sumažinti Amerikos ginkluotės priklausomybę nuo GPS palydovinės navigacijos sistemos. Ironiška, tačiau už GPS (Global Positioning System) kosminės navigacijos sistemos priežiūrą ir plėtrą atsakingų JAV karinių oro pajėgų vadovybė skubiai ieško galinčių ją pakeisti alternatyvių globalios navigacijos technologijų, skelbia Jungtinių Valstijų gynybos naujienas ir naujoves apžvelgiantis internetinis leidinys „DoD Buzz“. Apie tai, kad būtina mažinti...

Indijos mokslininkai ir inžinieriai pradėjo kurti specialius lazerius ir egzosferoje naudojamą raketą naikintoją, kurių prireiks būsimajam šalies antipalydoviniam ginklui. Apie tai pranešė Indijos Gynybos tyrimų ir plėtros organizacijos generalinis direktorius V. K. Saraswatas, skelbia „Space.

Indijos kosmoso tyrimų organizacija (ISRO) pranešė pradėjusi kandidatų į būsimųjų savo astronautų būrį atranką. Iš maždaug 200 šalies karinių oro pajėgų pilotų, panorusių dalyvauti nacionalinėje kosminių skrydžių programoje, ISRO specialistai atsirinks 4. Du pirmieji Indijos astronautai, vadinami vijomautais (sanskrito kalba „vyoma“ reiškia dangų arba kosmosą), į kosmosą turėtų pakilti 2015 metais.

Turėdami tik kamerą, kainuojančią 56 svarus ir latekso balioną paaugliai sugebėjo padaryti nepaprastas kosmoso nuotraukas 32,5 tūkst. metrų nuo žemės aukštyje. Įrodant, kad visai nereikia Google milijardų ar BBC oro centrų duomenų, keturi ispanų paaugliai sugalvojo išsiųsti kamerą pritvirtintą prie oro baliono į stratosferą. Atsižvelgdami į rodmenis atmosferoje šie sugebėjo padaryti nuotraukas 20 mylių virš žemės.

Rusijos mokslininkai planuoja siųsti į Marsą beždžionę, praneša „Telegraph.co.uk“ . Nors misijos metu beždžionę prižiūrės robotas, manoma, kad šis sprendimas sukels gyvūnų teises ginančių organizacijų nepasitenkinimą. Pirmą kartą Rusijos mokslininkai sėkmingai išsiuntė beždžiones į kosmosą 1983 m. JAV mokslininkai tą padarė dar anksčiau - šiais metais kaip tik buvo švenčiamas 50 metų jubiliejus pirmosios beždžionės skrydžiui į kosmosą paminėti.

Švietimo ir mokslo ministerija nesanti pajėgi užmegzti sutarties su Europos kosmoso agentūra, o dalyvavimas kosmoso veikloje nėra vienas iš Lietuvos prioritetų ir interesų. Tokiu būdu Lietuvos mokslininkai praranda kūrybinės raiškos galimybes, verslas taip pat netenka savo galimybių. Šiuos mokslininkų kreipimesi išdėstytus teiginius apsvarstė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.

Rugsėjo 27-ąją  Vilniuje įsisiūbavęs 19-asis tarptautinis modernaus šokio festivalis spalio 1-ąją persikels į savo gimtąjį miestą Kauną ir vyks čia iki spalio 4 d. Per likusias keturias festivalio dienas savo kūrybinius darbus pristatys šokio trupės iš JAV, Šveicarijos, Ispanijos, Lenkijos ir Lietuvos. Pasirodymai vyks VDU koncertų salėje ir Kauno kameriniame teatre.

Lenkų rašytojas Witoldas Gombrowiczius (Vitoldas Gombrovičius, 1904–1969) – viena ryškiausių XX a. avangardo figūrų. Nuo 1939 m. gyveno Argentinoje, nuo 1964 m. – Prancūzijoje.