kosmosas

Nuo šių metų lapkričio pradžios NASA pradės priiminėti naujus astronautus kandidatus, kurie dalyvaus ilgai trunkančiose misijose į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) bei kituose visatos tyrimuose, skelbiama oficialiame NASA interneto puslapyje.

Irano planai į kosmosą pasiųsti gyvą beždžionę atidėti neribotam laikui, pranešė aukštas šalies kosmoso pareigūnas. „Negalime pasakyti konkrečios šio projekto datos. Kai tik mūsų šalies mokslininkai praneš, kad yra pasirengę, tai bus paskelbta“, – teigė Irano kosmoso organizacijos vadovas Hamidas Fazeli.

Neutroninės žvaigždės, kartais vadinamos supernovų liekanomis, yra tokios tankios, jog protonai ir elektronai yra priversti sudaryti neutronus. Toks darinys yra ganėtinai nedidelis, tačiau jo tankis – tiesiog milžiniškas.

Vienas didžiausių XXI amžiaus mokslinių išradimų pradėjo „kosmoso aušros“ tyrimus, praneša BBC. Teleskopas „Atacama large milllimetre/submillimetre array“ („Alma“) Čilėje yra vienas didžiausių ir sudėtingiausių kada nors pastatytų teleskopų. Jo paskirtis – tyrinėti procesus praėjus keliems šimtams milijonų metų po kosmoso susikūrimo, kai pradėjo šviesti pirmosios žvaigždės. Padedant šiam teleskopui bus bandoma paaiškinti, kodėl visata šiandien atrodo būtent taip.

Lietuvoje viešėjęs NASA Ameso tyrimų centro vadovas dr. Simonas Pete'as Wordenas išskirtiniame interviu savaitraščiui „Ekonomika.lt“ tvirtina, kad šiuo metu išgyvename naują kosmoso revoliuciją, mat per keliasdešimt artimiausių metų žmonės galės gyventi kitose planetose. S. P. Wordenas su „Ekonomika.

Orbitos sekimo ekspertai nustatė, kad NASA palydovas į Žemės orbitą pateko virš Ramiojo vandenyno, 14,1 laipsnio Pietų platumos ir 170,2 laipsnio Vakarų ilgumos. Visos nuolaužos, kurios nesudegė, turėjo nukristi į atvirą vandenį, teigia JAV kosmoso agentūra. Teigiama, kad 6 tonas sveriantis kosminis aparatas į atmosferą pateko 4.01 val. Grinvičo laiku (7.01 val. Lietuvos laiku), praneša BBC. Aukštesniosios atmosferos tyrimų palydovas (angl.

Neveikiantis NASA palydovas šeštadienį sugrįžo į Žemę, tačiau kur tiksliai jis nukrito galime niekada nesužinoti, teigia NASA atstovai. Aukštesniosios atmosferos tyrimų palydovas (angl. Upper Atmosphere Research Satellite – UARS) į Žemės atmosferą pateko maždaug 20 minučių intervale 12.16 val. Rytų standartiniu laiku (7.16 val. Lietuvos laiku), teigė NASA orbitinių kosmoso nuolaužų mokslininkas Nickas Johnsonas iš NASA Johnsono kosmoso centro Hjustone.

Lietuvoje viešėjęs NASA „Ames“ tyrimų centro vadovas dr. Simonas Pete Wordenas išskirtiniame interviu tvirtino, kad šiuo metu išgyvename naują kosmoso revoliuciją, mat per keliasdešimt artimiausių metų žmonės galės gyventi kitose planetose. Jis teigia, kad ir Lietuva gali spėti į kosmoso technologijų kūrimo traukinį, mat šioje srityje turi nemažą potencialą.

Šešias tonas sveriantis NASA palydovas, penktadienį turintis nukristi į Žemę, greičiausiai nepataikys į Šiaurės Ameriką, teigia JAV kosmoso agentūra. „Palydovas į Žemės atmosferą turėtų sugrįžti rugsėjo 23 dienos popietę, Rytų standartiniu laiku. Tuo metu palydovas neskries virš Šiaurės Amerikos“, – ketvirtadienį popietę pranešė NASA.

Už kosminę žvalgybą atsakingas JAV Nacionalinis žvalgybos biuras (NRO) pirmą kartą visuomenei parodė Šaltojo karo metu naudotus itin slaptus GAMBIT ir HEXAGON projektų žvalgybinius palydovus, kurie, pasak kai kurių ekspertų, užkirto kelią Trečiajam pasauliniam karui.

Nors šalta ir dujinė, naujai atrasta Kepler-16b planeta yra panašiausia astronomų atrasta planeta į Luke‘o Skywalker‘io gimtają planetą Tatuiną. Kaip ir Tatuinas, ši planeta gali pasigirti dvigubu saulėlydžiu ir sukimusi apie dvi žvaigždes maždaug 200 šviesmečių nuo Žemės. Šis atradimas parodo, kokia yra planetų įvairovė mūsų galaktikoje.

NASA oficialiai pristatė naujos kartos sunkiosios raketos, galėsiančios skraidinti astronautus į Marsą, Mėnulį ir asteroidus, projektą. „Space Launch System“ (SLS) pavadinta raketa naudoja kai kuriuos iš „Space Shuttle“ ir „Constellation“ kosminių skrydžių programų paveldėtus technologinius sprendimus bei įrangą, praneša „Space.

Nors nepritekliai skurdina JAV, Rusijos ir kitų šalių kosmines programas, Amerikosnacionalinė aeronautikos agentūra (NASA) ir toliau varžosi su Rusija atlikdama įvairiausius kosmoso tyrimus. Ko gero, tai vienintelė mokslo sritis, kur tokios varžytynės nemažina tempo nuo pat istorinio J. Gagarino skrydžio prieš pusšimtį metų. Dabar jų objektai – Mėnulis, Marsas, Jupiteris.

Rusija antradienį paskelbė numačiusi, kad kitas pilotuojamas erdvėlaivis į kosmosą kils lapkričio 12 dieną. Planuotus skrydžius teko atidėti po incidento, kai sudužo į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) skridusi krovininė raketa, praneša naujienų agentūra AFP. „Pagal tvarkaraštį pilotuojamo „Sojuz“ erdvėlaivio paleidimas numatytas šių metų lapkričio 12 ir gruodžio 20 dienomis“, – teigiama Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ pranešime.

Naujausi tyrimai parodo, kad keletas senų žvaigždžių, kurios žinomos kaip baltosios nykštukės, nuo sprogimo susilaiko tik dėl greito sukimosi, ir kai sukimasis sulėtės, jos sprogs kaip Ia tipo supernovos. Tūkstančiai šių „laikrodinių bombų“ gali būti išsimėtę visoje mūsų galaktikoje. „Mes dar neradome nei vienos iš šių „laikrodinių bombų“ Paukščių Take, bet šis tyrimas parodo, kad mes ieškojome ne tų ženklų.

Kazachstano pareigūnai iš rusų, gyvenančių Baikonūro (Baikonuro) miestelyje, pareikalavo vizų. Tiksliau, tai ne tikros vizos, bet tam tikri dokumentai, leidimai, su kuriais Baikonure gyvenantys rusai galėtų vykti kitur. Į kitas vietoves vykstantys asmenys turi turėti specialius dokumentus, kuriuos jiems privalo išduoti Rusija. Neturintiems minėtų dokumentų gali tekti susimokėti baudą. Iki šiol visi Baikonuro mieste gyvenantys rusai neprivalėjo turėti vizų, rašo lenta.ru.

NASA pranešė, kad netrukus į atmosferą pateks 6,5 tonos sveriantis palydovas. Kai kurios jo dalys gali pasiekti žemę. Numatoma, kad didžiulis Aukštesniųjų atmosferos sluoksnių tyrimo palydovas (angl. Upper Atmosphere Research Satellite – UARS) nekontroliuojamo kryčio metu į atmosferą pateks rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje. Tikimasi, kad didžioji zondo dalis atmosferoje sudegs, tačiau kai kurios dalys gali nukristi ant žemės, pranešė NASA pareigūnai.

Pirmasis pasaulyje privatus kosmoportas „Amerca“, iš kurio jau po pusės metų galės prasidėti turistiniai reisai už Žemės ribų, paroštas 90 procentų - jau pabaigta trijų kilometrų ilgio pakilimo linija, futuristinių formų terminalas ir kosminių skrydžių valdymo centras. Šis kosmodromas Naujosios Meksikos valstijoje užima apie 70 kvadratinių metrų teritoriją.

Praradęs kontrolę šešias tonas sveriantis JAV kosmoso palydovas skrieja link Žemės. Planetos paviršių jis gali pasiekti per dvi savaites, pranešė amerikiečių kosmoso erdvės kontrolės sistema. Jei palydovas pasieks Žemės paviršių, jis gali nukristi tarp Šiaurės platumos 57 laipsnio ir Pietų platumos 57 laipsnio . Vesti.ru įspėja, kad Rusijos sostinei Maskvai gresia potencialus pavojus.

Atidėtas Rusijos ryšių palydovo paleidimas. Kaip skelbia lenta.ru, raketos su palydovu startas atidėtas, nes ekspertai sunerimo dėl Rusijos kosminio aparato gedimo. Raketos pagalba Rusija siekia iškelti į kosmosą ryšių palydovą "Glonass“ sistemai. "Glonass“ palydovų tinklas laikomas Rusijos atsaku į GPS. Jis skirtas tiek kariniams, tiek civiliniams tikslams. Abi sistemos leidžia vartotojams nustatyti objekto vietą kelių metrų tikslumu.

Pagaliau šalčiausios galaktikos žvaigždutės nebesislepia. Astronomai surado šešias nykštukines žvaigždutes, kurių temperatūra itin žema. Naudodamiesi NASA WISE (Wide-field Infrared Survey Explorer) teleskopu, jie pagaliau surado jau dešimtmetį nesėkmingai ieškotas vadinamąsias Y nykštukes – beveik žvaigždutes, rašoma newscientist.com. Y nykštukės yra šalčiausia rudųjų nykštukių klasė – į žvaigždes panašūs dangaus kūnai, kurių masė yra pernelyg maža, kad savo šerdyse degintų vandenilį.

„Matau Žemę! Ji tokia graži!“ – pirmojo pilotuojamo skrydžio į kosmosą metu kalbėjo 27-erių Jurijus Gagarinas. Jo skrydis truko 108 minutes, o Žemę kosmonautas apskriejo tik sykį. „Tačiau mažas melas, Štirlicai, pagimdo didelį nepasitikėjimą.“ Šie žodžiai, žinoma, ne J. Gagarino ir ne J. Gagarinui. Sovietų nuostata slėpti pirmojo skrydžio technines detales pasėjo daugybę gandų ir rimtų nesusipratimų.

Šiemet sukako 50 metų, kai 1961 m. balandžio 12 d. buvo sėkmingai įvykdytas pirmasis žmogaus pilotuojamas skrydis į kosmosą. Dar iki tos dienos, kai lakūnas-kosmonautas Jurijus Gagarinas pakilo į orbitą, visi puikiai suprato, jog toks įvykis į žmonijos istorijoje bus menamas amžinai, o su juo susiję asmenys ainių atmintyje liks „nemirtingi“. Kadangi pirmasis žmogaus skrydis į kosmosą kartu buvo dar ir proveržiui prilygstantis Tarybų Sąjungos pasiekimas, atrodė, jog įslaptinti bet kokią šio įvy...

Chruničevo valstybinis tyrimų ir gamybos centras pranešė, kad ketvirtadienį paleisto Rusijos palydovo kūrėjai ir gamintojai neturi jokios informacijos apie jo būklę ar buvimo vietą, skelbia „RIA Novosti“. Rusijos „Proton-M“ raketa su „Express-AM4“ palydovu buvo paleista iš Baikonūro kosminio centro Kazachstane, tačiau skrydžio kontrolės darbuotojams nepavyko užmegzti ryšio su palydovu.

Mėnulio uolienų analizė rodo, kad Žemės palydovui yra 4,36 mlrd. metų – maždaug 200 mln. metų mažiau nei manyta iki šiol. Nauji skaičiavimai gauti datuojant švino ir neodimo izotopus, rastus geležies anortozito, plutos uolienos, susidarančios iš magmos, pavyzdžiuose. Mėnulio kilmės teorija teigia, kad jis susidarė, kai su jauna Žeme susidūrė stambus planetos dydžio objektas.

Pagaliau mokslininkai galutinai paneigė klaidingus gandus, kad Žemė storėja, praneša LiveScience.com. Dar nuo Charleso Darwino laikų mokslininkai spekuliavo, kad planeta galbūt plečiasi ar traukiasi. Net prieš pusę amžiaus pripažinus plokščių tektoniką, paaiškinusią didelio masto Žemės tolimiausio sluoksnio judėjimus, kaltinimai nesiliovė. Kai kurie Žemės ir kosmoso mokslininkai, remdamiesi įvairiomis mokslo žiniomis, ir toliau spekuliavo apie galimą Žemės plėtimąsi ar traukimąsi.

Pavargote nuo kasmetinių dviejų savaičių trukmės atostogų vis toje pačioje vietoje? Iki gyvo kaulo įgriso perpildyti kurortai, kuriuose trūksta erdvės? Tuomet – ką pasakytumėt apie galimybę pasprukti absoliučiai nuo visko ir penkioms dienoms pasisvečiuoti vietoje, kurioje erdvės daugiau, nei pajėgtumėte įsivaizduoti – kosmose? Rugpjūčio 16 d. Rusija pranešė 350 km aukštyje ketinanti įkurti viešbutį, kurio keturiose kabinose vienu metu galėtų svečiuotis septyni žmonės ir pro milžiniškus langus ...

1884 metais šveicarų astronomas Arndtas pateko į pirmuosius laikraščių puslapius, kai pareiškė orbitoje už Neptūno atradęs labai keistą kubo formos planetą. Žinoma, net 1884 metais visi suprato, kad tai nesąmonė. Laikraštis „The New York Times“ savo lapkričio 16 dienos numeryje net išspausdino straipsnį, pavadinta „Kubiška planeta“, rašo news.discovery.com.

NASA Mėnulio palydovas „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) prie Mėnulio priartės 30 kilometrų ir tokiu atstumu išbus savaitę. Per šį laikotarpį jis turėtų padaryti geresnės kokybės „Apollo“ erdvėlaivių nusileidimo vietų nuotraukas, skelbiama socialiniame tinklalapyje „Twitter“....

Kinija antradienio rytą paleido raketą su okeanografijai skirtu palydovu „Haiyang-2“ („vandenynas-2“), pranešė naujienų agentūra „Xinhua“. Raketa „Long March-4B“ su palydovu „Haiyang-2“ pakilo iš Tajuano palydovų paleidimo centro, esančio šiaurinėje Kinijos Šansi provincijoje. Palydovą sukūrė Kinijos kosmoso technologijų akademija. „Palydovas “Haiyang-2„ skirtas jūros aplinkos priežiūrai ir tyrimams.

Perseidų lietus intensyviausias bus naktį iš penktadienio į šeštadienio. Tuomet per valandą danguje bus galima suskaičiuoti iki 100 meteorų. Kaip pasakojo astronomijos mėgėjų klubo „Albireo“ vadovas Jonas Kaspariūnas krintančiomis žvaigždėmis vadinami meteorai – tai buvusios kometos liekanos kurios skrieja orbita aplink Saulę. Kai Žemė tą orbitą kerta, jos pakliūva į atmosferą, ten įkaista ir sudega, taip sukurdamos krintančios žvaigždės įspūdį.

Planetos atmosferos simuliacijos padės astronomams geriau suprasti duomenis, kuriuos iš Jupiterio 2016 metais atsiųs NASA erdvėlaivis „Juno“. Jupiterio debesų juostos ir didelė raudona dėmė matoma ir pro mėgėjiškus teleskopus. Tačiau juos sudarančius elementus aptikti daug sudėtingiau, rašo SPACE.com. Rugpjūčio 5 dieną paleistas erdvėlaivis „Juno“ artimiausius penkerius metus keliaus Jupiterio, didžiausios planetos Saulės sistemoje, link.

1054-ųjų metų Kinijos (ir kai kurių kitų kraštų) metraščiai mini naują žvaigždę, suspindusią danguje. Ji buvo tokia ryški, kad nustelbė visų kitų žvaigždžių šviesą, ir netgi dieną švietė danguje, kone kaip antra Saulė. Panašių įrašų galima aptikti ir kitų senovės civilizacijų paliktose relikvijose, taip pat dvi tokios pasirodė Renesanso laikais: pirmoji 1572-aisiais, o antroji – 1604-aisiais metais.

JAV kosminių tyrimų agentūra NASA penktadienį pranešė paleidusi saulės energija varomą nepilotuojamą erdvėlaivį „Juno“ penkerių metų kelionei iki Jupiterio, rašo „RIA Novosti“. Erdvėlaivis, išsamiai nagrinėdamas didžiausią Saulės sistemos planetą, tirs šios sistemos susidarymo paslaptis. „Juno“ buvo pakeltas nepilotuojama „Atlas 5“ raketa Kanaveralo kyšulyje Floridoje 50 minučių vėliau nei planuota. Erdvėlaivio startas vėlavo dėl helio nutekėjimo antžeminėse sistemose.

Nufotografuotas už 35 milijonų šviesmečių esantis Leo A galaktikų tripletas. Leo A galaktikų tripletą sudaro trys  tarpusavyje sąveikaujančios spiralinės galaktikos, labai panašios į Paukščių Taką. Keista tai, kad profesionali observatorija nufotografavo visas tris galaktikas kartu, tačiau tai leido padaryti naujasis 2,6 m VLT apžvalgos teleskopas (VST), apginkluotas 268 megapikselių CCD kamera, kuri ir užfiksavo šią šeimyninę nuotrauką.

Dar šiemet Tarptautinę kosminę stotį (TKS) aplankys privačios JAV bendrovės „SpaceX" krovininis kosminis laivas „Dragon“, pranešė „Space.com". NASA daugkartinių erdvėlaivių „Space Shuttle" skrydžių į TKS estafetę „Dragon“ turėtų perimti lapkričio 30 dieną: būtent tada numatytas jo startas. O „SpaceX" konkurentė bendrovė „Orbital Science“ savąjį kosminį laivą į TKS planuoja paleisti po 3 mėnesių.

Po 2020-ųjų metų tarptautinės kosminės stoties (TKS) greičiausiai lauks toks pat likimas, kaip legendinės rusų orbitinės stoties „Mir“. Pasak Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovo pavaduotojo Vitalijaus Davydovo, TKS bus paskandinta, praneša agentūra „RIA Novosti“. „Mes būsime priversti nuskandinti TKS, kai baigsis jos eksploatacija.

JAV erdvėlaivis „Atlantis“ vakar paskutinį kartą nusileido Kenedžio kosmoso centre Floridoje. Taip buvo užbaigta 30 metų trukusi amerikiečių Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos NASA erdvėlaivių programa.

„Atlantis“ sėkmingai nusileido Kenedžio kosminiame centre šį rytą ir užbaigė 30 metų vykdytos programos misiją. Keturių JAV astronautų įgulą skraidinęs „Atlantis“ nusileido vėluodamas vos vieną minutę. Erdvėlaivio vadas Chrisas Fergusonas per radiją kalbėjo: „Misija baigta, Hiustone“. „Gerai padirbėta, Amerika!“ – jam pritarė misijos koordinatorius. Ch. Fergusonas pridūrė: „Po 30 metų šis kosminis erdvėlaivis nusipelno garbios vietos istorijoje.

Astronomai, naudodami kosminį teleskopą „Hubble“, identifikavo ketvirtąjį nykštukinės planetos Plutono palydovą. Tai – ketvirtasis žinomas objektas, skriejantis apie tolimą pasaulį. Pirmasis atrastas Charono palydovas, o ne taip seniai – Niktė ir Hidra, praneša BBC. Mokslininkai mano, kad naujojo palydovo, pavadinto P4, skersmuo gali siekti 13–34 kilometrus. Plutonas, 2006 metais prieštaringai netekęs planetos statuso, 2015 metais taps pagrindiniu svarbios kosminės misijos objektu.

„Samsung“ ir „Goggle“ sukurtas telefonas „Nexus S“ bus naudojamas paskutiniame NASA daugkartinio naudojimo kosminio laivo „Atlantis“ skrydyje. Jis bus diegiamas nedideliuose laisvai judančiuose palydovuose SPHERES („Synchronized Position Hold, Engage, Reorient, Experimental Satellites“) ir užtikrins kokybiškesnį ryšį tarp Žemės ir kosmoso erdvės, praplės techninių galimybių ribas.

Rusija Baikonūro kosmoso centre Kazachstane šeštadienio rytą paleido „Proton-M“ raketą su Kazachstano ir JAV ryšių palydovais, praneša „RIA Novosti“, remdamasi Rusijos kosmoso tyrimų agentūra „Roskosmos“. JAV „SES-3“ palydovas atsiskyrė nuo raketos 11 val. 17 min. Maskvos laiku, o „KazSat-2“ - 12 val. 40 min. Tai antrasis „Proton“ nešančiosios raketos paleidimas 2011-aisiais ir jau 365-asis „Proton“ istorijoje.

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) pirmąjį „Space Shuttle“ tipo erdvėlaivį į orbitą paleido 1981 metų balandį. Tuo tarpu paskutinis 135-asis šios programos skrydis prasidėjo šį penktadienį. Kai erdvėlaivis „Atlantis“ po 12 dienų misijos nusileis, jis ir kiti du išlikę erdvėlaiviai oficialiai taps muziejų eksponatais – tačiau daug brangesniais negu garsiausių tapytojų paveikslai.

Diskusijose apie tai, ar didžiulis asteroidas Vesta turi palydovą, greitai gali būti padėtas taškas. NASA erdvėlaivis „Dawn“ liepos viduryje ims skrieti aplink asteroidą ir tuomet padarys geriausias iki šiol didžiosios uolienos nuotraukas. Šios nuotraukos mokslininkams pateiks geriausius įrodymus, ar Vesta turi palydovą, ar ne, rašo SPACE.com. Galima manyti, kad asteroidai yra izoliuoti kūnai, keliaujantys per kosmosą, tačiau visai tikėtina, kad šie „vienišiai“ turi palydovų.

Apie ketinimus 2014 metų Sočio žiemos olimpiados ugnį nugabenti į kosmosą pasakojo Rusijos olimpinio komiteto prezidentas Aleksandras Žukovas. Jis pabrėžė, kad Rusija gali šį planą įgyvendinti, praneša rusų naujienų tarnybos. A. Žukovas priminė, kad prieš 50 metų tuomet gyvavusi SSSR valstybė pirmoji pakėlė į kosmosą žmogų, o dabar į orbitą gali nugabenti olimpinę ugnį. „Ir tuo mes didžiuojamės“, – teigė jis.

2015 m. į kosmosą turėtų pakilti naujas dvivietis Rusijos kosminis laivas „Rusj", skirtas kosminėms šiukšlėms iš orbitos surinkti ir sugedusiems palydovams remontuoti. Naujos kartos kosminį laivą kuria Rusijos raketinė – kosminė korporacija „Energija", pranešė naujienų agentūra „Interfax“. Pasak jos šaltinių korporacijoje, jį bus galima naudoti meteorologinių ir Žemės paviršiaus stebėjimams skirtų palydovų techniniam aptarnavimui.

Kontroliuojama termobranduolinė sintezė („fusion power“) – sena alternatyvios energijos šaltinio besidairančiųjų svajonė, kurią įgyvendinus pavyktų apsirūpinti praktiškai neišsenkančiais energijos ištekliais. Kol kas šiame energetikos fronte nuveikti yra pavykę nedaug. Tačiau NASA mokslininkai jau ėmėsi ieškoti sprendimų, kaip „įkinkyti“ termobranduolinės sintezės variklius, kad šie į Visatos gelmes skraidintų tolimojo kosmoso tyrimams skirtus zondus.

Antradienį Tarptautinė kosminė stotis (TKS) vos nesusidūrė su nenustatyta kosmine nuolauža, o 6 narių įgula buvo priversta skubėti į gelbėjimosi aparatus. Kosminė šiukšlė pro stotį praskriejo vos per 250 metrų, praneša naujienų agentūra „Interfax“, kuria remiasi AFP. „Įgulai pranešta, kad kosmoso šiukšlė praskrido pro stotį ir kad jie gali palikti „Sojuz“ gelbėjimosi aparatą“, – teigė Rusijos pareigūnas. Rusijos kosmoso kontrolės pareigūnas teigė, kad incidentas nutiko apie 16.30 val.

Pirmadienį labai arti Žemės praskris praėjusią savaitę atrastas maždaug 9 – 30 metrų skersmens asteroidas, pranešė NASA. Jį praėjusį trečiadienį, birželio 22 dieną, aptiko JAV Naujosios Meksikos valstijoje veikianti dviejų automatinių teleskopų stebėjimo sistema LINEAR, skirta netoli Žemės skriejančių dangaus kūnų paieškai. Atrastajam asteroidui, kurio skersmuo gali siekti nuo 9 iki 30 metrų, buvo suteiktas indeksas 2011MD.