kosmosas

Europos kosmoso agentūra (ESA) 2013 metais planuoja paleisti į kosmosą eksperimentinį daugkartinio naudojimo kosminį laivą IXV, kuris savarankiškai galės nusileisti į Žemę. ESA pranešė su privačia bendrove „Thales Alenia Space Italia" pasirašiusi sutartį pradėti kosminio laivo IXV (Intermediate eXperimental Vehicle) gamybos darbus. Numatyta, kad jis pirmą kartą į kosmosą pakils 2013 metais.

Galbūt iš tiesų vertėtų į žvaigždes siųsti erdvėlaivius, skraidinančius žmogaus genomą, iš kurio, pasiekus kelionės tikslą, būtų galima rekonstruoti žmones, turėsiančius teisę vadintis tarpžvaigždinės erdvės pionieriais? Taip būtų išvengta visų išgyvenimo ilgoje kosminėje kelionėje problemų. Tai – tik viena iš idėjų. Jos autorius – Džėjus Kregas Venteris (J. Craig Venter), kurio vaizduotę žadina DARPA „100 metų kelionės žvaigždėlaiviu“ projektas.

Naujos zondo darytos Merkurijaus nuotraukos verčia mokslininkus pergalvoti, kaip prieš 4 mlrd. metų ši planeta susiformavo. Pirmieji NASA zondo „Messenger“, jau tris mėnesius tyrinėjančio Merkurijų, pateikti duomenys rodo, kad krateriais nusėtoje planetoje, kitaip nei kitose Saulės sistemos planetose, yra dideli sieros telkiniai, praneša britų „Daily Mail“. Dabar mokslininkai įtaria, kad formuojant planetą didžiulį vaidmenį vaidino ugnikalniai.

Kosminis teleskopas „Spitzer“ padarė įspūdingą ūko RCW 120, didžiulio dujų ir dulkių debesies, kuriame neseniai susiformavo žvaigždės, nuotrauką. RCW 120 yra už maždaug 4,3 tūkst. šviesmečių, Skorpiono žvaigždyne, šiek tiek aukščiau galaktikos plokštumos, praneša BBC. Ūkas infraraudonųjų spindulių srityje skleidžia plataus spektro spalvų šviesą, kurios bangos ilgiai yra daug didesni, nei mes galime matyti.

Iranas sėkmingai paleido į kosmosą palydovą „Rassad-1", pranešė šios šalies TV kanalas „Al-Alam“. Jį į numatytą 260 kilometrų aukščio orbitą iškėlė raketa nešėja „Safir". Palydovas skirtas Žemės paviršiaus stebėjimams, sakoma pranešime. Pranešama, kad „Rassad-1" per 24 valandas apsisuka aplink Žemę 15 kartų, numatytas jo buvimo orbitoje laikas – 2 mėnesiai. Pirmąjį palydovą į kosmosą Iranas paleido 2009 metais.

Saulės sistemos pakraštys yra audringa vieta, užpildyta besidrumsčiančios didžiulių magnetinių burbulų jūros, teigiama naujo tyrimo išvadose. Šie duomenys, gauti remiantis NASA zondų „Voyager“ surinkta informacija, verčia suabejoti tuo, kaip iki šiol buvo įsivaizduojamas Saulės sistemos tolimosios sritys.

Europos kosminis aparatas „Rosetta“, 2014 metais turintis pasiekti kometą, buvo užmigdytas, praneša BBC. Komanda, nurodanti zondui panirti į gilaus miego fazę, trečiadienį pasiųsta iš valdymo centro Vokietijoje. Dabar veikia tik jo šildytuvai ir „žadintuvas“. Erdvėlaivis jokių signalų nebesiųs artimiausius 2,5 metų. „Rosetta“ turėtų prabusti 2014 metų sausio 20 dieną, 10 val. Grinvičo laiku.

Žiūrėti draugo kelionėje darytas mėgėjiškas nuotraukas – nelabai žavintis užsiėmimas. Tačiau ši astronautų orbitoje filmuota medžiaga tiesiog nežemiška. Šį didelės raiškos vaizdo klipą iš geriausių astronautų darytų nuotraukų sukūrė NASA mokslininkas Justinas Wilkinsonas, rašo „Daily Telegraph“. Septynių minučių trukmės filmas, pavadintas „Ką mato astronauto kamera“ („What An Astronaut's Camera Sees“) prasideda pietvakarių Afrikoje, virš Namibijos pakrantės.

Artėjant paskutiniajam NASA erdvėlaivių „Space Shuttle" programos skrydžiui apie JAV ir Sovietų Sąjungos kosmines lenktynes ir tiesioginį jų dalyvį, pirmąjį kosmonauto kvalifikaciją įgijusį lietuvį Rimantą Stankevičių kalbamės su jo bičiuliu, aviatoriumi ir žurnalistu Edmundu Ganusausku. – Liepos 8 d. į kosmosą paskutinį kartą kilsiantis NASA erdvėlaivis STS-135 „Atlantis„ užbaigs 30 metų trukusią daugkartinio naudojimo kosminių laivų istoriją.

Šie metai – turtingi. Turtingi užtemimais, kurių su nerimu laukiame: Saulės - birželio 2 d. (maksimali fazė 0 val. 17 min. Vilniaus laiku ir 1 d. 21 val. 17 min. Grinvičo laiku) ir liepos 1 d., Mėnulio - birželio 15 d. (maksimali fazė 23 val. 14 min. Vilniaus laiku ir 20 val. 14 min. pagal Grinvičą). Užtemimo fenomeną ko gero tiksliau būtų sieti su iliuzija – žmogus tarsi apanka. Tuo metu tampame įtaigiais, neatsargiais, sunkiai kontroliuojame tiek savo emocijas, tiek bet kokią situaciją.

Daugkartinis erdvėlaivis „Endeavour“ trečiadienį sėkmingai nusileido Kennedy kosmoso centre, užbaigdamas paskutinę savo ir priešpaskutinę erdvėlaivių programos misiją. „Liūdna matyti jį nusileidžiant paskutinį kartą, tačiau jis sukaupė didžiulį palikimą“, – praėjus kelioms akimirkoms po nusileidimo teigė erdvėlaivio vadas Markas Kelly. „Endeavour“ yra jauniausias NASA erdvėlaivis. Jis pakeitė „Challenger“, kuris 1986 metais sprogo starto metu, praneša BBC.

Anaiptol ne paslaptis, jog mes esame gyvybės forma, kurios pagrindą sudaro anglis. Tačiau įdomu tai, kad įvykis, pradėjęs mūsų Visatos vystimąsi – Didysis sprogimas – nesukūrė anglies, tad kyla klausimas, kaip mes galėjome atsirasti. Šiaurės Karolinos valstybinio universiteto (JAV) tyrėjai, bendradarbiaudami su kolegomis iš Vokietijos, atliko kompiuterinį modeliavimą, kuris atskleidė, kaip anglis susidaro žvaigždėse, taip patvirtindami seniai sugalvotą teoriją.

Pirmą kartą istorijoje Katalikų bažnyčios vadovas susisiekė su kosmose esančiais astronautais, su kuriais kalbėjo apie jų patirtį, emocijas bei mokslą. Kad mokslas ir tikėjimas nėra priešingose barikadų pusėse, bet gali kartu tarnauti žmonijai, ne kartą sakė palaimintasis popiežius Jonas Paulius II. Tokią pat Vatikano poziciją ne tik žodžiais, bet ir veiksmais tęsia ir jo įpėdinis popiežius Benediktas XVI.

Naujausiais tyrimų duomenimis, tarpžvaigždinės planetos (vienišos kosmoso klajūnės be savosios žvaigždės) gyvybei gali būti tikras rojus. Tokie dangaus kūnai dažnai būna beveik nepastebimi, nes yra nepalyginamai blausesni už žvaigždes. Be to, arti jų nėra žvaigždžių, kurios jas apšviestų. Vis tik, kaip rodo naujausio tyrimo duomenys, šiuos pasaulius būtų įmanoma aptikti pagal jų skleidžiamą pašvaisčių švytėjimą.

Juodosios skylės – sudėtingi kosminiai objektai, nuo kurių pasprukti neįmanoma, tačiau jos gali būti arčiau mūsų nei įsivaizduojame. Nors kosmoso platybėse juodųjų skylių, susidariusių suirus didelėms žvaigždėms, yra gausybė, gali egzistuoti ir miniatiūrinės juodosios skylės, kurios per Žemę gali keliauti kasdien, rašo „Daily Mail“. Ir kitaip nei didžiosios juodos ios skylės, praryjančios viską, netgi šviesą, mažosios juodosios skylės objektus išlaiko savo orbitoje.

Privati skrydžių į kosmosą kompanija, Space Adventures, kuri 2001 metais į orbitą nuskraidino pirmąjį kosmoso turistą Dennis Tito, planuoja dar vieną neįtikėtiną nuotykį. Minėta skrydžių kompanija, jau 2015 metais, ketina organizuoti ir pradėti keliones aplink Mėnulį. Space Adventures prezidentas, Eric Anderson tikina, kad jau parduotas pirmasis kelionės programos bilietas.

Esame matę daug Mėnulio ir Žemės nuotraukų iš kosmoso, bet susidaryti tikrovišką įspūdį apie jų dydį ir atstumą tarp jų  yra gana sunku. Laimė, gali padėti ši nuotrauka, kurioje išlaikytos visos dydžio ir nuotolio proporcijos.

Miestuose gyvenantys žmonės dėl šviesos taršos niekada naktį nepamatys tikro dangaus skliauto grožio. Laimė,  metus trukusio „Photopic Sky Survey" projekto kūrėjų dėka po Paukščių Taką galime dairytis internetu. Tai 5000 megapikselių dydžio mūsų galaktikos atvaizdas, sulipdytas iš 37 440 fotonuotraukų.

Per 50 kosmoso užkariavimo metų daug kas pasikeitė. Šaltojo karo metu technologiniai pasiekimai pirmiausia buvo naudojami kaip ginklai ideologinėje kovoje. Šalys finansavo skrydžius į kosmosą, neatsižvelgdamos į išlaidas. Gamybą vykdė slaptos organizacijos. 1990-aisiais paaiškėjo, kad šalių vadovybės nebeturi nei noro, nei lėšų finansuoti kosmes lenktynes. Užtat skrydžius į kosmosą pasiruošę apmokėti pavieniai asmenys bei privačios kompanijos.

Šiandien sukanka lygiai 50 metų pirmajam Jurijaus Gagarino skrydžiui į kosmosą, trukusiam vos 108 minutes. Šis skrydis pradėjo kosmoso pažinimo erą – iki šiol į kosmosą pakilo apie 500 žmonių. Šaltojo karo lenktynes dėl kosmoso užkariavimo pakeitė mokslo tyrinėjimo tikslų vedami skrydžiai į orbitą, bet prie jų po truputį prisijungia ir nauja, dar visai neseniai kaip neįmanoma ateities vizija skambėjusi kosminių skrydžių atšaka – kosminis turizmas.

Pirmasis žmogus, apsilankęs kosmose, „sugrįžo į orbitą“, kai į misiją pakilo rusų raketa, ant kurios išraižytas kosmonauto veidas.Kosminis laivas, kuriuo į Tarptautinę kosminę stotį buvo išskraidinti trys astronautai, Jurijaus Gagarino veidu papuoštas minint 50-ąsias istorinio skrydžio į kosmosą metines, praneša telegraph.co.uk. Mike'o Suffredini, Tarptautinės NASA kosminės stoties programos   vadovas, patikino, kad raketos paleidimas buvo sėkmingas.

Rusijos ir Izraelio kosmoso tyrimų agentūros pasirašė sutartį dėl bendradarbiavimo kosmoso tyrimų srityje, sekmadienį paskelbė Rusijos federalinės kosmoso agentūros „Roskosmos“ spaudos tarnyba, pranešė „RIA Novosti“. Šia sutartimi siekiama sudaryti teisines prielaidas dėl bendradarbiavimo kosmoso tyrimų srityje, įskaitant kosmoso technologijų plėtojimą taikiems tikslams.

Netrukus, balandžio 12-ąją, sukaks 50 metų, kai pirmasis žmonijos istorijoje žmogus SSRS pilietis Jurijus Gagarinas pakilo į kosmosą. Tačiau taip jau sutapo, kad šiek tiek ankstesnę, kovo 27 dieną prisimename kaip tragišką sukaktį: po šlovingo skrydžio praėjus septyneriems metams, J. Gagarinas žuvo aviakatastrofoje. Rusijoje iki pat šių dienų kalbama, kad šie du įvykiai prilygsta žygdarbiams, tačiau abu jie vis dar apgaubti paslapties skraiste.

Kosmonautai, kurie buvo orbitoje, regėjo kosminius peizažus. Juos apnikdavo keistos haliucinacijos, kurių prigimties kol kas mokslininkai negali suprasti. Būtina atlikti šio reiškinio tyrimus, mano kosmonautas Sergejus Kričevskis. Tačiau mokslininkai kol kas šios temos nesiima, guodėsi jis ,,Utro Rosiji" eteryje. Yra žinoma, kad Jurijus Gagarinas ir Aleksiejus Leonovas girdėjo kosmose muziką, o Vladislavas Volkovas – šuns lojimą, kuris netrukus virto kūdikio verksmu.

Šeštadienio naktį Mėnulis prie Žemės praskriejo arčiausiai per pastaruosius 20 metų. Toks priartėjimas pilnaties metu būna itin įspūdingas. Nors Žemės palydovas priartėjo prie mūsų planetos maždaug iki 354 tūkst. kilometrų – esant apogėjui, jis būna 60 tūkst. kilometrų toliau. „Nuo vidutinio atstumo jis priartės prie Žemės net 30 tūkst. kilometrų. O tai sudaro maždaug 2,5 Žemės skersmenų“, – aiškino Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Gunaras Kakaras.

Kas nėra kada nors gyvenime užvertęs galvą į naktinio dangaus platybes ir tyrinėjęs paslaptingą tamsią kosmoso gelmę? Linksmo būdo žmonės mėgsta pajuokauti: dėl gamtinių reikalų atlikimo ypatybių tai dažniau daro vyrai... Šiaip ar taip, dažniausiai mes žvelgiame į Mėnulį, žvaigždynų figūras, rečiau plika akimi įžiūrime kokią planetą. Su kuo valgomas tas Marsas? Raudoną Marso tašką taip pat rasime nelengvai.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Rusija turi sukurti savo atskirą kosmoso tyrimų programą, pranešė „RIA Novosti“. „Manau, kad tai labai svarbi tema. Jei mes to nepadarysime, atsiliksime“, – teigė D. Medvedevas. Rusija šiuo metu negali viena vykdyti pasaulinio masto kosmoso programų ir turi pasikliauti Indijos ir Kazachstano pagalba, sausį teigė rusų raketų mokslininkas Borisas Čertokas.

2011  metais bus išleistas išslaptintų dokumentų, susijusių su Jurijaus Gagarino skrydžiu į kosmosą, rinkinys. Dokumentų publikavimas sutaps su pirmojo skrydžio į kosmosą penkiasdešimtmečiu. Šio jubiliejaus proga Rusijoje ir kitose šalyse bus daug renginių, konferencijų ir susitikimų su žmonėmis, kurie dalyvavo pirmojo skrydžio parengime. Pagrindinė šventė – festivalis Starmus – vyks Ispanijos saloje Tenerifėje.

Daugėja įrodymų, kad gyvybę Žemėje galėjo pasėti medžiagos iš asteroidų ir kometų, praneša BBC. Ankstesni tyrimai parodė, kaip amino rūgštys, svarbiausios gyvybės sudedamosios medžiagos, galėjo susiformuoti kitose kosmoso vietose. Šios molekulės gali būti dviejų skirtingų rūšių, tačiau gyvybė Žemėje išskirtinai naudoja tik vieną jų. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad aplink tolimą žvaigždę esančios sąlygos gali skatinti antrojo tipo molekulių susidarymą.

Skrydžiai lėktuvais smarkiai nepakenkia nėščioms moterims ir jų vaisiams, tačiau to paties negalima pasakyti apie kosmoso keliones, rašo „NewScientist“. Atliki tyrimai su dryžuotosios Danijos žuvytės embrionu, kurie buvo išauginti mikrogravitacijos sąlygomis, atskleidė tam tikrus trūkumus. Kanados Mount Saint Vincent universiteto biologė Tamara Franz–Odendaal teigė, kad tai kol kas neturėtų sukelti problemų gyvų organizmų sveikatai.

Daugiau nei 400 žmonių pasisiūlė savanoriais keliauti į Marsą ir iš ten nebe sugrįžti. Tiek savanorių atsirado po to, kai „The Journal of Cosmology“ praėjusį mėnesį išspausdino straipsnį, kuriame buvo svarstoma tokia idėja. Kodėl ryžtųsi tokiam nuotykiui? BBC nusprendė prakalbinti vieną iš savanorių, norėdama sužinoti motyvus.

Pastaraisiais mėnesiais svarbios pasaulio organizacijos ir asmenybės prabilo apie ateivius žemėje, jų atliekamus veiksmus, ypatingą jų priartėjimą prie žmonių. Net Lietuvoje pasigirdo vienas kitas balsas apie ateivius ir jų galimą įtaką Žemės gyventojams. Susidomėjimas ateiviais yra neslopstantis, kartkartėmis pagyvinamas vieno kito pranešimo ir pareiškimo, tiesa, pasiremiančio ne kokiais naujais faktais, o dažniausiai – senomis istorijomis ar nuogąstavimais.

Viena JAV bendrovė pirmą kartą į kosmosą paleido privačią kosminę kapsulę. Nešančioji raketa su „Dragon“ kapsule trečiadienį pakilo iš Kanaveralo kyšulio kosmodromo, praneša agentūra AFP.

Šiame vaizdo siužete – NASA kosminio teleskopo „Hubble“ 2010 metais padarytų nuotraukų rinkinys. Kosmoso vaizdus malda paverčia Indijos kompozitoriaus Ravi Shankaro „Shanti“ mantra.

Jau šiemet prasidės pirmojo lietuviško palydovo projektavimas, kūrimas ir gamyba. Lietuvos kosmoso asociacija pristato idėjų konkursą nanopalydovų grupės misijai, taip pat pirmojo lietuviško dirbtinio Žemės palydovo kūrimo projektą. Idėjų konkurso dalyviai gali laimėti pagrindinį 500 tūkst. Japonijos jenų piniginį pri zą (antrosios vietos nugalėtojui atiteks 300 tūkst. Japonijos jenų prizas, trečiosios – 200 tūkst.

Infliacija kosmose kilo, nes produktai, iš kurių gaminamas kosmonautų maistas, pabrango, praneša agentūra AFP. Kainų kilimas nepaiso nesvarumo būklės: per metus gerokai išaugo Tarptautinėje kosmoso stoties rusų kosmonautų kasdieninio maisto raciono išlaidos. „Pernai vieno kosmonauto maitinimas kosmose kasdien atsiėjo 11 tūkst. rublių (256 eurus). Šiandien ši suma yra 15 tūkst. rublių (351 euras)“, – sakė kosmonautais besirūpinančio instituto direktorius Viktoras Dobrovolskis.

Atsižvelgdami į pastaruoju metu pasirodžiusią klaidinančią informaciją žiniasklaidoje informuojame, kad Lietuva pasirašiusi Bendradarbiavimo susitarimą su Europos kosmoso agentūra (EKA) dar netampa visateise EKA nare, rašoma pranešime spaudai. Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Europos kosmoso agentūros pasirašyto susitarimo pagrindu Lietuva kelerius metus be jokių finansinių įsipareigojimų gaus mokslinę, techninę ir organizacinę pagalbą iš EKA ekspertų.

Retkarčiais mus pasiekia naujienos, kad štai dar vienas milijardierius nusipirko bilietą kelionei į kosmosą. Tuomet tik pavydžiai pasvarstome, kaip būtų įdomu atsidurti jo vietoje. Alexanderis MacDonaldas, dirbantis tyrėju-ekonomistu viename iš NASA tyrimų centrų Silicio slėnyje (JAV), yra įsitikinęs, kad per savo gyvenimą turės galimybę atsidurti tokio milijardieriaus vietoje. „Aš noriu turėti galimybę keliauti į kosmosą, tačiau nenoriu būti astronautu.

Lietuvos Vyriausybė ir Europos kosmoso agentūra (ESA, European Space Agency) pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo taikiais tikslais kosmoso srityje. Pasirašytas susitarimas užtikrins, kad Lietuva be jokių finansinių įsipareigojimų gaus mokslinę, techninę ir organizacinę pagalbą iš ESA ekspertų, teigiama Ūkio ministerijos pranmešime.

Lietuva pagaliau atsigręžė į kosmosą. Netrukus vyksiančioje, pirmojoje šalyje tarptautinėje kosmoso konferencijoje, bus padėtas Lietuvos parašas ant Bendradarbiavimo su Europos kosmoso agentūra (EKA) susitarimo. Tiesa, šiame sąraše būsime vieni paskutiniųjų Europoje. „Ką padarysi: paskutiniai priėmėme krikštą, paskutiniai įstosime ir į EKA“, – taip buvo juokaujama Seime vykusioje diskusijoje apie inovacijų kosmoso srityje plėtrą.

Spalio 6-8 d. Lietuvoje įvyks pirmoji tarptautinė kosmoso konferencija „KEDP2010: Kosmoso ekonomika daugiapoliame pasaulyje“, kurioje patirtimi ir pasiekimais dalinsis net 30 kosmoso organizacijų, tokių kaip Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA, JAV), Europos kosmoso agentūra (ESA), Europos kosmoso politikos institutas (ESPI), Jungtinių Tautų Kosmoso reikalų biuras (UNOOSA), atstovai.

Jau dešimtmečius skamba mokslininkų įspėjimai, kad žmonės dusina Žemę. Gyventojų skaičius auga, ekonomikos plečiasi, o vartojimas taip pat nelėtėja.Nors Žemę saugoti skatinančios kampanijos ragina tausoti energiją ir vandenį, perdirbti atliekas ir net tapti vegetarais, kai kurie mokslininkai siūlo tiesiogine šio žodžio prasme dairytis už šio pasaulio ribų ir teigia, kad žmonėms galiausiai teks svarstyti galimybę palikti Žemę, jei jie norės išlikti kaip rūšis, rašo SPACE.com.

Tarptautinė mokslininkų komanda sukonstravo orbitinį dalelių detektorių, kurio pagalba sieks atskleisti didžiausias Visatos paslaptis. Jau dabar mokslininkai džiaugiasi, jog tai bus jautriausias iš visų dabar esančių kosminio spinduliavimo detektorių. Be to, naujasis detektorius, pavadintas AMS-02 (Alpha Magnetic Spectrometer), tyrinės Visatą ir jos savybes ieškodamas tamsiosios medžiagos ir antimaterijos. „Nieko panašaus į tai nėra“, – teigia šio NASA projekto vadovas Trentas Martinas.

Mokslininkai mano, jog Keuntauro Alfos (Alpha Centauri) dvinarėje žvaigždžių sistemoje gali būti į Žemę panašių planetų Prie Kentauro alfos žvaigždės (tai artimiausia žvaigždė, nutolusi nuo žemės už 4,3 šviesmečių) sukasi dujinė milžinė – planeta Polyphemus, o aplink ją – Pandoros planeta, pasižyminti unikalia biosfera.

Rugpjūčio 19 dieną sukako lygiai 50 metų nuo tos dienos, kai du keturkojai – Belka ir Strelka kosminio laivo „Vostok“ prototipu sėkmingai pakilo į kosmosą. Skrydžio raketa įtaka gyvūnų organizmui mokslininko konstruktoriaus Sergejaus Koroliovo iniciatyva imta tirti 1948 m. Tinkamiausiu biologinių tyrimų objektu pripažintas šuo. Jaunos, gražios, protingos Pirmasis keturkojų būrys buvo surinktas 1951 m. Jį sudarė paprasti kiemsargiai šunys.

1977-aisiais NASA zondai „Voyager 1" ir „Voyager 2" išskriejo į kosmosą, nešdami specialias plokšteles su tam tikrais sąmoningų būtybių Žemėje egzistavimo simboliais. Viena tokia plokštelė parodyta nuotraukoje Nežemiško intelekto įrodymų astronomai tikisi rasti per kitus 25 metus. „Manau, kad tokia tikimybė yra gana didelė, - tarptautinėje konferencijoje teigė Sethas Shostakas, SETI (angl.

Katy Perry (25) vestuvių proga savo būsimam vyrui ketina įteikti neįprastą dovanėlę. Dainininkė savo sužadėtinį Russellą Brandą (35) nori išsiųsti į kosmosą! Katy Perry sako, kad nori užsakyti trumpą kelionę į kosmosą. „Virgin Galactic“ atstovė patvirtino šiuos pranešimus: „Tai tiesa. Džiaugiamės, kad juos priimsime į laivą.“ Kelionė į kosmosą kainuoja 200 000 JAV dolerių.

Tarptautinės kosminės stoties (TKS) borto inžinierius Michailas Kornijenka paskambino šešiametei Sankt Peterburgo gyventojai Anai Troškejevai, nemėgstančiai avižinės košės, ir papasakojo jai, kas valgoma kosmose, bei paragino košės neatsisakyti, pranešė agentūrai Kosmonautikos memorialinio muziejaus bendradarbė.

Tarptautinės kosminės stoties (TKS) borto inžinierius Michailas Kornijenka paskambino šešiametei Sankt Peterburgo gyventojai Anai Troškejevai, nemėgstančiai avižinės košės, ir papasakojo jai, kas valgoma kosmose, bei paragino košės neatsisakyti. „Pateikti klausimą kosmonautui Ania galėjo per kosmonautų pašto dėžutę, kuri jau kelias savaites veikia mūsų muziejuje“, - pasakojo Kosmonautikos memorialinio muziejaus bendradarbė Svetlana Gavriš.