Per 50 kosmoso užkariavimo metų daug kas pasikeitė. Šaltojo karo metu technologiniai pasiekimai pirmiausia buvo naudojami kaip ginklai ideologinėje kovoje. Šalys finansavo skrydžius į kosmosą, neatsižvelgdamos į išlaidas. Gamybą vykdė slaptos organizacijos.
1990-aisiais paaiškėjo, kad šalių vadovybės nebeturi nei noro, nei lėšų finansuoti kosmes lenktynes. Užtat skrydžius į kosmosą pasiruošę apmokėti pavieniai asmenys bei privačios kompanijos. Per pastaruosius 15 metų įsikūrė dešimtys nedidelių kompanijų, kurioms kosmosas ne tik tikslas, bet ir uždarbio šaltinis. Forbes.ru pristato dešimt kosmose paslaugas teikiančių pasaulio kompanijų.
Suborbitinės turistinės kelionės
Įsteigta: 2004
Ričardo Bransono įsteigta kompanija į kosmosą dar nenuskraidno nei vieno žmogaus, tačiau kosminį turizmą jau padarė masine pramoga. Į 200 tūkst. dolerių kainuojantį suborbitinį skrydį su „Virgin Galactic“ jau užsirašė 400 žmonių. Skrydis tęsis kelias valandas, o nesvarumo būsena – apie 6 minutes. Į 100 kilometrų aukštumas (ten oficialiai prasideda kosmosas) turistus kels „SpaceShip Two“ (SS2) laivas. SS2 pirmąjį bandomąjį skrydį įvykdė 2010 m., o turistines keliones pradės vykdyti kitų metų pradžioje.
„Space Exploration Technologies“
Krovinių pervežimas į orbitą
Įsteigta: 2002
„SpaceX“ steigėjas, generalinis ir techninis direktorius Alonas Maskas į kompaniją jau investavo 100 mln. dolerių. Jos tikslas – sumažinti kosminių pervežimų kainą 10 kartų. „SpaceX“ egzistuoja mažiau nei metus, tačiau jau spėjo sukurti nuosavus raketų modelius – „Falcon 1“ ir „Falcon 9“ bei kosminį laivą „Dragon“. A.Masko ir kolegų pasiekimus įvertino NASA, pasirašiusi su kompanija 1,6 mlrd. dolerių sutartį dėl krovinių pervežimo. Artimiausiu metu „Dragon“ planuojama perdaryti taip, kad jis galėtų vežti ir žmones.
Maži palydovai
Įsteigta: 2000
„Pumpkin“ produktai – maži, 10 * 10 cm. dydžio palydovai „CubeSat“, kuriuos kiekvienas norintysis gali įsigyti už kelis tūkstančius dolerių (paleidimas atsieis brangiau). Kad padarytų savo produkciją įkandamesnę, kompanijos steigėjas Andrew Calmanas mušą palydovų kainą, pakeitęs specializuotus komponentus įprastais „čipais“, sukurtais vartojimo įrengimams. Kol kas palydovus perka ne privatūs asmenys, bet universitetai ir observatorijos – iš viso buvo parduota daugiau nei 200 įrengimų. 12 patobulintų palydovų, kiekvienas kurių kainavo 250 tūkst. dolerių, įsigijo Nacionalinė JAV karinės-kosminės žvalgybos valdyba.
„Хcor Aerospace“
Suborbitnis transportas
Įsteigta: 1999
Per daugiau nei 11 egzistavimo metų „Xcor“ ir jos inžinieriai spėjo suprojektuoti daugiau nei dešimtį variklių modelių ir įgyti sėkmingos patirties laivų pilotavime. Suborbitinius turistus (už 95 tūkst. dolerių kiekvieną) į 100 km. aukštį kels „Lynx“ kosminis laivas, kuriuo keliauti gali tik vienas žmogus. Tačiau laivas sugeba įvykdyti iki keturių pusės valandos trukmės skrydžių per dieną. Didelis „Lynx“ pranašumas: jis gali kilti nuo paprasto pakilimo kelio. KLM aviakomanija lapkritį pranešė, kad įtraukė „Lynx“ skrydžius į dažnų klientų paskatinimo programą.
Orbitinis turizmas
Įsteigta: 1998
Šiandien tai vienintelė kompanija kosminio turizmo srityje, kuri jau išsiuntė žmogų į kosmosą. „Space Adventures“ dėka septyni turistai jau pabuvojo Tarptautinėje kosminėje stotyje (vienas iš jų dukart). Šiuo metu turistiniai skrydžiai nevykdomi, tačiau bus atnaujinti 2013 m. Ateityje kompanija kartu su „Armadillo Aerospace“ planuoja pardavinėti suborbitinius skrydžius už 100 tūkst. dolerių. Be to, norintieji gali įsigyti kelionę aplink mėnulį už 100 mln. dolerių.
„Bigelow Aerospace“
Viešbutis atvirame kosmose
Įsteigta: 1998
Robertas Bingelow savo turtą susikrovė atidaręs nebrangių viešbučių tinklą „Budget Suites of America“, o dabar leidžia uždirbtus pinigus tam, kad atidarytų viešbutį žemės orbitoje. Jo investicijos jau perkopė 180 mln. dolerių. „Bigelow Aerospace“ jau išsiuntė du eksperimentinius pripučiamus modulius „Genesis I“ ir „Genesis II“. Pripučiami moduliai (tokia konstrukcija leidžia sutaupyti paleidimo sąskaita) bus nuomojami turistams ir tyrėjams. 2010 m. kompanija pasirašė kontraktus su šešiais perspektyviais klientais.
„Astrobotic Technology“
Robotas mėnulyje
Įsteigta: 2008
„Carnegie“ universiteto bendradarbių įsteigta „Asrtobotic Technology“ kompanija kuria mėnulėigį, kuris turėtų išsilaipinti mėnulyje 2013 m. Mėnuleigis „Red Rover“ pretenduoja gauti „Google“ ir „X Prize“ fondo įsteigtą 20 mln. dolerių premiją. Premija pažadėta komandai, kurios sukurtas robotas nuvažiuos mėnulio paviršiumi 500 km ir perduos į žemę duomenis ir nuotraukas. Net jei „Asrtobotic Technology“ nebus pirmasis (kompanija turi 30 konkurentų), ji planuoja atgauti į kūrimą investuotus pinigus transportuodama į mėnulį krovinius (tarifas – 1,8 mln. dolerių už kilogramą).
Suborbitinis transportas
Įsteigta: 2000
Kompanijos herbe užrašyta „Gradatim, Ferociter“ – „palaipsniui ir aršiai“ ir „Blue Origin“, įkurta „Amazon“ kūrėjo Jeffo Bezoso, tikrai niekur neskuba. Kosminis laivas „New Shepard“ į 120 km aukštį žmones galės pakelti ne anksčiau, kaip 2012-aisiais. Tačiau tuo J.Bezoso ambicijos neapsiriboja – milijardierius įsigijo 700 kv. metrų teritoriją Teksase, kad galėtų pasistatyti kilimo aikštelę, o jo kompanija pasirašė 3,7 mln. dolerių kontraktą su NASA dėl avarinio kosmonautų gelbėjimo.
„Orbitalinės Technologijos“
Komercinė kosminė stotis
Įsteigta: 2010
Rusijos kompanija „Orbitalinės Technologijos“ planuoja iki 2016 m. orbitoje, kurioje sukasi Tarptaurinė kosminė stotis (ISS) įkurti komercinę kosminę stotį. Ji gali būti naudojama kaip viešbutis kosminiams turistams (6 žmonės plius ekipažo vadovas), laboratorija eksperimentams nesvarumo būsenoje atlikti bei prieglobstis ISS gyventojams nelaimės atveju.
Privačių kompanijų kosmodromas
Statybų pradžia: 2006
Pirmasis pasaulyje privačių kompanijų kosmodromas „Spaceport America“ atsidarys šiais metais New Meksiko valstijoje. Kosmodromą projektavo žymaus Britanijos architektoriaus biuras „Foster + Partners“. „Spaceport America“ taps bazine išvykimo stotele „Virgin Atlantic“, planuojančiai kosmodrome nuomotis beveik 8000 kv. metrų plotą, bei bus naudojama ir kitų kompanijų. Projektą 200 mln. dolerių finansuoja New Meksiko valstija.
