kosminis aparatas

Europos kosminio aparato „Rosetta“ kameros pastebėjo mažytį kosminį zondą „Philae“ – pirmą kartą nuo 2014 metų lapkričio, kai jis nesėkmingai nutūpė ant Čuriumovo-Gerasimenkos kometos, pirmadienį pranešė Europos kosmoso agentūra (ESA). „Likus mažiau nei mėnesiui iki misijos pabaigos „Rosetta“ didelės raiškos kamera parodė, kad zondas „Philae“ yra tamsiame plyšyje ant Čuriumovo-Gerasimenkos kometos“, – sakoma pareiškime. ESA paskelbė skalbyklės dydžio kosminio zondo nuotrauką.

Europos kosmoso ekspertai penktadienį pranešė sėkmingai „pažadinę“ šaldytuvo dydžio kibernetinį zondą, turintį tapti pirmuoju kosminiu aparatu, nutūpsiančiu ant kometos branduolio paviršiaus. 100 kilogramų sveriantis zondas „Philae“ buvo pažadintas po ilgiau nei trejus metus trukusios hibernacijos, pradedant svarbiausią etapą milijardą JAV dolerių kainavusioje misijoje, startavusioje prieš daugiau kaip dešimtmetį.

NASA įvykdė dar vieną sėkmingą nusileidimo modulio „Morpheus“, skirto saugiai nusileisti kitose planetose, bandymą. 1000 kilogramų svorio modulį reaktyviniai varikliai iškėlė į 177 metrų aukštį, o po to 85 sekundžių trukmės skrydžio vidutiniu 48 km/h greičiu nuleido tiksliai į numatytą vietą. Kitas projekto etapas – į modulį integruoti autonominio nusileidimo ir pavojų išvengimo sensorius, kurie leistų aparatui pačiam parinkti nusileidimui saugią vietą.

Entuziastai iš Rusijos NASA padarytose didelės raiškos Marso paviršiaus nuotraukose ieško prieš 40 metų Marse mįslingai pradingusio Sovietų Sąjungos kosminio aparato „Mars-6“, praneša „MySLO.ru“. „Mars-6“ Marse nusileido 1974 m. kovą, tačiau likus vos 0,3 sekundės iki planuojamo minkšto nusileidimo laiko dėl iki šiol nenustatytų priežasčių nutraukė ryšį su Žeme. Minimos kelios galimos šio kosminio zondo avarijos priežastys.

Grupė Suomijos, Prancūzijos ir Italijos mokslininkų pasiūlė tarplanetinio kosminio aparato, naudojančio elektrinės burės technologiją, koncepciją. Mokslininkų manymu, tokiais kosminiais zondais būtų galima tirti dujinių milžinių atmosferą. Naujoviško kosminio zondo koncepcija pristatyta „arXiv.org“ publikacijoje.

Indija, į Marsą siųsdama dirbtinį palydovą, kosmoso varžybose siekia vytis Jungtines Valstijas, Rusiją ir savo kaimynę Kiniją. Palydovą Indija į kosmosą paleisti žada lapkritį, minėdama pirmojo raketos paleidimo penkiasdešimtmetį. Indijos komikai juokauja, kad jų kosmonautai keltų pavydą amerikiečiams, jie išmokyti gyventi be vandens, maisto, pastogės ir gryno oro. Juk šalies visuomenė kenčia nuo bado ir skurdo, o ekonomikos augimas – lėčiausias per pastaruosius dešimtį metų.

Šeštadienį 05.27 val. Lietuvos laiku iš NASA kosmodromo Wallopso saloje pakilusi raketa „Minotaur V“ turėtų iškelti į orbitą naująjį NASA kosminį aparatą LADEE (Lunar Atmosphere and Dust Environment Explorer). Raketos paleidimo laikas priklauso nuo oro sąlygų: planuojamo starto metu bus vos 4 minučių trukmės „langas“. Esant nepalankioms oro sąlygoms raketos paleidimas gali įvykti per 4 artimiausias dienas, skelbia „Space.com“. 383 kg svorio ir maždaug 280 mln.

Ketvirtadienį aukšti Indijos pareigūnai informavo, kad kitais metais į Marsą išsiųs erdvėlaivį, kuris skries orbitoje aplink raudonąją planetą ir tirs jos klimatą bei geologiją, pranešė AFP. Indija vykdo ambicingą kosmoso tyrimų programą, pagal kurią 2016 metais planuoja pirmą kartą į kosmosą išsiųsti žmones.

Indijos kosmoso tyrimų organizacijos ISRO mokslininkai laukia teigiamo šalies vyriausybės sprendimo dėl pirmosios Indijos mokslinės misijos į Marsą, skelbia „Aviation Week“. Kai formaliai toks sprendimas bus patvirtintas, 2013 metų spalį į Marsą bus paleistas Indijos kosminis aparatas, kuris, pasiekęs Marsą, tirs jį iš orbitos, sakoma pranešime. Šis ISRO projektas vertinamas 22,6 mln. JAV dolerių. Tiek kainuos kosminio aparato gamyba ir paleidimas į kosmosą.