Žemės kryptimi lekia iš Saulės išmestas plazmos pliūpsnis, kuris rytoj gali sukelti stiprią geomagnetinę audrą, pranešė NASA mokslininkai.
Vakar rytą NASA kosminė observatorija SDO (Solar Dynamics Observatory) užfiksavo Saulėje kilusią audrą, kuri savo apogėjų pasiekė maždaug 06.41 val. GMT laiku ir truko ilgiau nei 3 valandas, pranešė NASA Goddardo kosminių skrydžių centras. Įvykusios Saulės vainiko masės išvaržos metu buvo išmestas milžiniškas žvaigždės medžiagos debesis. Pasak NASA atstovų, tai buvo labai įspūdingas reiškinys: įmagnetintos plazmos „debesis" buvo uždengęs kone pusę Saulės paviršiaus.
„Saulėje įvyko tikrai įspūdingas išsiveržimas, lydimas saulės žybsnio ir didelės energijos dalelių debesies. Dar niekad nesu matęs tokio didelio išmestos medžiagos kiekio, – pareiškė Goddardo kosminių skrydžių centro heliofizikas Alexas Youngas. – Viskas atrodė taip, tarsi kas nors būtų paspyręs į viršų milžinišką purvo gabalą, kuris po to nukrito žemyn."
Saulėje vykstančius procesus stebintis NASA kosminis aparatas SDO nufilmavo šį reiškinį didele raiška įvairių bangos ilgių diapazonuose, sakoma NASA pranešime. Šis reiškinys buvo priskirtas M-2 klasės Saulės žybsniams, o tai reiškia, kad ši audra Saulėje laikoma vidutinio stiprumo, kuri neturėtų sukelti pavojaus dirbtiniams Žemės palydovams ar mūsų planetos infrastruktūrai.
JAV kosminių orų prognozavimo centras paskelbė pranešimą, informuojantį, jog ši Saulės vainiko masės išvarža ketvirtadienį, birželio 9 dieną, Žemėje gali sukelti stiprią geomagnetinę audrą. Paprastai jų metu matomos ryškesnės nei įprastai Šiaurės pašvaistės.
NASA praneša, kad į kosmosą išmestas Saulės plazmos debesis lekia Žemės kryptimi maždaug 5 milijonų kilometrų per valandą greičiu. Pasak mokslininkų, dėl jo trajektorijos kampo poveikis Žemei turėtų būti sąlyginai nedidelis, tačiau kosminių orų permainas mūsų planeta turėtų jausti bent kelias dienas.
Šiame vaizdo siužete – SDO nufilmuota birželio 7 d. audra Saulėje.
