kortizolis

Atliekant įvairius tyrimus įprasta, kad imamas kraujas, šlapimas ar net seilės. Tačiau medicinos biologė dr. Eglė Mazgelytė su komanda ištyrė lietuvių plaukus ir išsiaiškino, kas ženkliai prisideda prie didesnės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas, Lietuva neturi kuo didžiuotis – mūsų šalyje mirtingumas nuo minėtų ligų yra maždaug keturis kartus didesnis nei Europos sąjungos vidurkis.

Kava yra vienas populiariausių gėrimų visame pasaulyje. Jos sudėtyje yra labai populiaraus stimulianto, vadinamo kofeinu. Daugelis žmonių kavą geria vos pabudę, tačiau specialistai pasakė, kada iš tiesų geriausia gerti kavą.  Daugelis vos atsikėlę ar netrukus po to pasimėgauja puodeliu ar dviem kavos. Tačiau manoma, kad geriant kavą per anksti, jos energizuojantis poveikis sumažėja, nes vos pabudus streso hormono kortizolio kiekis būna didžiausias, rašo healthline.com.

Specialistai įspėja, kad rytinis kavos puodelis prieš pusryčius gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai, jei kava geriama tuščiu skrandžiu. Bato universiteto mokslininkai patarė prieš pirmąjį kavos gurkšnį, kuris, anot jų, gali smarkiai paveikti gliukozės kontrolę, būtina bent kažką užkąsti, rašo mirror.co.uk. Kaip anksčiau pranešė dienraštis „Daily Express“, tyrimai parodė, kad miego sutrikimai ir kavos vartojimas gali paveikti suaugusiųjų gliukozės kiekį ir jautrumą insulinui.

Dauguma žmonių neįsivaizduoja savo ryto be karštos kavos puodelio, kadangi toks ritualas – gerti kavą – yra tapęs kasdienės rutinos dalimi. Visgi, viena ekspertė pasakė, kad toks malonus įprotis gali kelti žalą sveikatai, kadangi išbalansuoja hormonų veiklą.

Naujausio Ajovos universiteto mokslininkų tyrimo duomenimis, egzistuoja potencialus ryšys tarp streso hormonų ir trumpalaikės atminties: didelis kortizolio (natūralaus atpalaiduojančio hormono, išsiskiriančio streso metu) kiekis kraujyje gali lemti trumpalaikės atminties sutrikimus vyresniame amžiuje, skelbia sciencedaily.com. Trumpalaikiai kortizolio kiekio padidėjimai organizmui yra itin svarbūs norint išlikti.

Britų mokslininkai sukūrė naują mokslą, tyrinėjantis fundamentalius fiziologinius ir kitas bučinių ypatybes. Jo mokslinis pavadinimas - filematologija (philematology), rašo BBC. Naujo mokslo sritis oficialiai buvo pripažinta  Amerikos mokslo pažangos asociacijos (American Association for the Advancement of Science) kongrese. BBC pranešimu,  nepaisant to, jau buvo atlikti ir kiti tyrimai filematologijos klausimais.

JAV mokslininkams pirmą kartą pavyko atrasti klinikinės depresijos biožymenį. Tyrimo autorių straipsnį paskelbė žurnalas PNAS. Pranešama, kad tai pavyko padaryti vykdant eksperimentą, kurio metu buvo matuojamas streso hormono kortizolio lygis beveik 2 000 paauglių kraujyje. Jų kraujas buvo tiriamas tam tikrais laiko tarpais bei praėjus vieneriems metams po pirmojo tyrimo.

Išsiskyrimas su mylimu žmogumi gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tvirtinama „The Times of India“. Pavyzdžiui, skyrybos gali iššaukti chronišką stresą. Ilgo skyrybų proceso metu organizmas nuolatos gamina streso hormoną kortizolį, kuris pakelia spaudimą ir paspartina širdies ritmą. Neretai panašios problemos sukelia nemigą (dėl to irgi kaltas kortizolis). Miego trūkumas alina organizmą.