konstitucinis teismas

Didesnė dalis visuomenės nepalankiai vertina Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą, kuriuo jis konstatavo, kad partnerystė Lietuvoje turi būti registruojama ir tarp skirtingos, ir tarp tos pačios lyties porų, ir įpareigojo Seimą šį sprendimą detaliai sureglamentuoti, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa. Reprezentatyvaus gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, nepalankiai KT sprendimą vertina 38,5 proc., labiau nepalankiai – 15,5 proc. apklaustųjų.

Parlamentarai linkę pritarti siūlymui suteikti Seimui daugiau laiko naujų Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų kandidatūroms apsvarstyti. Antradienį po svarstymo už tai numatančius Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko, socialdemokrato Juliaus Sabatausko inicijuotus Statuto ir Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimų projektus po svarstymo balsavo 106 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 2 parlamentarai susilaikė. Dėl šių projektų parlamente dar laukia galutinis balsavimas.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį priėmė nagrinėti „MG grupės“ (buvusios „MG Baltic“) politinės korupcijos byloje nuteisto buvusio koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio individualų skundą dėl žvalgybos informacijos rinkimo apie privatų asmenį.

Konstituciniam Teismui priėmus istorinį sprendimą dėl tos pačios lyties partnerystės, jau mažiausiai 22 šalies poros planuoja tai padaryti. Kol Seimas nesutvarkė partnerystės klausimo, poros „susirašyti“ gali tik per teismus – procesas ilgas ir painus, o išlaidos teisininkams yra didelės. Homoseksualių asmenų poros nepraranda vilties ir tikisi, kad visa tai jau netrukus pasikeis.

Istorinis Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas – partnerystė tarp tos pačios lyties asmenų turi būti leidžiama. O kol Seimas nesutvarkė partnerystės klausimo, homoseksualios poros galės „susirašyti" tik per teismus.  Valdantieji aiškina, kad galutinį tašką šioje dešimtmečius trunkančioje istorijoje padės Seimas, kuris turės keisti įstatymus. Buvusi Seimo Pirmininkė, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, kad šis sprendimas yra signalas poroms, kurios laukia pagarbos iš valstybės.

Konstitucinio Teismo sprendimas atveria kelią realiam teisiniam porų, nesudariusių santuokos, pripažinimui. Nuo šiol tos pačios lyties poros galės kreiptis į teismą dėl partnerystės registravimo, tai buvo aptariama „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“. Tiesa, didelę įtaką turės Seimas ir jo politinė valia.

Po Konstitucinio teismo (KT) sprendimo dėl partnerystės, parlamente gali kilti audringos diskusijos Civilinės sąjungos įstatymo klausimu, sako Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Laurynas Šedvydis. Socialdemokratas taip pat pabrėžia, kad būtų įdomu išgirsti skeptiškai apie pastarąjį įstatymą ne kartą pasisakiusio šalies vadovo Gitano Nausėdos nuomonę.

Ketvirtadienį priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl partnerytės yra istorinis, sako teisingumo ministras Rimantas Mockus. „Šis Konstitucinio Teismo nutarimas turim pripažinti, yra istorinis, istorinis žmogaus teisių apsaugos raidoje. Taip pat turim pripažinti, kad partnerystės institutas po šio Konstitucinio Teismo nutarimo, jau akivaizdu, bus suprantamas kitaip, tai yra ne tik tarp vyro ir moters, bet ir tarp tos pačios lyties asmenų“, – Eltai sakė R. Mockus.

Vienalytėms poroms teismuose atstovaujantis advokatas Aivaras Žilvinskas sako, kad po Konstitucinio Teismo nutarimo Seimas turės priimti Partnerytės įstatymą, o kol jo nebus, partnerystės siekiančios poros galės eiti į teismus, norėdamas apginti savo teisę į partnerystę. „Seimas turi priimti įstatymą, kad įsigaliotų partnerystė ir ją galėtų sudaryti bet kokios poros. Kada Seimas pasiryš tokį įstatymą priimti, tai tik politinės valios klausimas“, – Eltai sakė advokatas.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs sprendimą, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja tai, jog nėra įteisintas tos pačios lyties partnerystės institutas. Byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka. Dėl partnerystės instituto nebuvimo į KT kreipėsi buvusi Vyriausybė, prašyta įvertinti dvi Civilinio kodekso ir jo įsigaliojimo įstatymo normas.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs, ar praėjusios kadencijos parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. Teismas nutarimą skelbs išnagrinėjęs grupės parlamentarų prašymą įvertinti, ar 2023 metų rudenį priimtas įstatymas, draudžiantis nuo 2027-ųjų verstis kailinių žvėrelių auginimu, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintoms sąlygoms, kada ūkinė veikla gali būti ribojama.

Prancūzijos prezidentui kovo pradžioje prakalbus apie „branduolinio skėčio“ idėją, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad atsiradus siūlymams branduolinius ginklus ar jų komponentus dislokuoti Lietuvoje, gali tekti koreguoti Konstituciją. Tačiau buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas, europarlamentaras Dainius Žalimas įsitikinęs, kad tai būtų galima padaryti ir nekeičiant Konstitucijos.

Kovo 5 dieną Konstitucinis Teismas atvers bylą dėl kailinių žvėrelių verslo draudimo ir netinkamo kompensavimo priverstinai uždaromam legaliai veikiančiam verslui. Tai bus precedento formavimas, kai valstybės atstovai gali sustabdyti verslą, kuris netinka vienai iš visuomenės grupių ir kaip toks uždarymas turi būti vykdomas arba nevykdomas apskritai. Įdomu tai, kad ši byla bus nagrinėjama žodinio proceso metu, tai nėra dažnas atvejis, kad taip elgtųsi Konstitucinis Teismas.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Seimo frakcijos politikai pirmadienį registravo pataisas, kuriomis siūloma pildyti Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų nušalinimo ar nusišalinimo pagrindus. Panašų projektą tuomet opozicijoje buvę politikai registravo 2023-iaisiais, kai ilgametis Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Stasys Šedbaras buvo paskirtas KT teisėju.

Konstituciniam Teismui (KT) nusprendus, kad įstatymo nuostata, draudžianti nepilnamečiams pasakoti apie LGBTIQ šeimos sampratą, prieštarauja Konstitucijai, buvusi premjerė Ingrida Šimonytė pažymi – vaikų apsauga yra svarbu, tačiau tai negali tapti „manipuliacijų įrankiu“. Politikė nurodo, kad tokia teisėkūra neturi nieko bendro su Vakarų pasauliu. „Konstitucinis Teismas šiandien priėmė svarbų sprendimą.

Įstatymo nuostata, draudžianti nepilnamečiams skleisti informaciją, „kuria niekinamos šeimos vertybės“ ir skatinama LGBTIQ šeimos samprata, prieštarauja Konstitucijai, trečiadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo atitikimą Konstitucijai teismo prašė įvertinti buvusi Vyriausybė.

Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas sako, kad konservatorių kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Vyriausybės tvirtinimo veikiausiai paskatino politinių oponentų nesugebėjimas susitaikyti su rinkimų rezultatais. Socialdemokratas atkreipia dėmesį, kad tai ne pirmas kartais Lietuvos istorijoje, kai yra tvirtinamas nepilnos sudėties Ministrų kabinetas. „Tai nėra pirmas kartas, kai nepilnos sudėties Vyriausybė yra tvirtinama.

Seimo konservatorių frakcija inicijuoja kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT), kuriuo prašoma įvertinti, ar prezidento sprendimas tvirtinti nepilnos sudėties Vyriausybę neprieštarauja Konstitucijai. „TS-LKD frakcija nutarė inicijuoti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar pagrindinį šalies įstatymą atitinka prezidento dekretas, kuriuo patvirtinta nepilnos sudėties Vyriausybė be dviejų ministrų.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį nutrarė, kad Vidaus tarnybos statuto nuostatos, kuriomis pareigūnams nustatytas vienas bendras visoms pareigybėms didžiausias pareiginės algos koeficientas, taip pat sumažintas didžiausias priedo už stažą dydis, neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs nutarimą dėl priimant naują Vidaus tarnybos statutą sumažintų priedų už tarnybą. Dėl to į KT kreipėsi grupė Seimo narių. Jie prašė ištirti, ar Konstitucijoje įtvirtintai teisei gauti teisingą atlyginimą neprieštarauja Vidaus tarnybos statuto nuostata, jog pareigūnų priemokos dydį nustato jį į pareigas skiriantis asmuo, o priemoka už papildomas užduotis ir didesnį darbo krūvį negali viršyti 50 proc. pareiginės algos.

Konstitucinis Teismas (KT) nutarė įvertinti, ar Sporto įstatymo nuostatos, kuriomis numatomi nevyriausybinėms sporto organizacijoms keliami tam tikri reikalavimai valstybės biudžeto lėtoms gauti, neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį paskelbė, kad nevertins Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) kreipimosi dėl moterų pavardžių rašymo su galūne -a. Kaip nurodo KT, kreipimusi skųstas 1991 metų sausio 31 dienos Aukščiausios Tarybos nutarimas „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ nereguliavo to klausimo, dėl kurio asmuo kreipėsi į teismus.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį priėmė sprendimą nevertinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) kreipimosi dėl moterų pavardžių rašymo su galūne -a. Teismo teigimu, skųstas 1991 metų sausio 31 dienos Aukščiausios Tarybos nutarimas „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ nereguliavo to klausimo, dėl kurio asmuo kreipėsi į teismus.

Konstitucinis Teismas (KT) nenagrinės grupės parlamentarų prašymo įvertinti Vyriausybės nutarimą, susijusį su valstybės tarnybos pertvarka. KT teigimu, grupės Seimo opozicijos atstovų kreipimasis neatitiko įstatymo reikalavimų – jie nenurodė, kas jiems atstovaus KT nagrinėjant bylą.

Pernai priimtos įstatymų pataisos, leidusios savivaldybėms be konkurso perduoti jų valdomoms įstaigoms teisę teikti viešąsias paslaugas, prieštarauja Konstitucijai, ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). „Pagal Konstituciją (...) savivaldybės (...), organizuodamos teritorinei bendruomenei būtinų viešųjų paslaugų teikimą, privalo paisyti Konstitucijos ir įstatymų, (...) laisvai ir savarankiškai veikdamos pagal ūkinę veiklą reguliuojančių įstatymų apibrėžtą kompetenciją, yra saistomos...

Rinkimuose nedalyvavusių, bet frakciją Seime turinčių partijų finansavimo tvarka neprieštarauja Konstitucijai, ketvirtadienį konstatavo Konstitucinis Teismas (KT). Jis pabrėžė, kad iš Konstitucijos įstatymų leidėjui nekyla pareiga skirti valstybės dotacijų politinėms partijoms, nedalyvavusioms rinkimuose, tačiau prisiėmus tokį įsipareigojimą, privalu užtikrinti tinkamą, skaidrų lėšų paskirstymą pagal objektyvius kriterijus.

Laukdamas Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sustabdė dar vieno buvusios Visagino merės Dalios Štraupaitės skundo nagrinėjimą. „Byla sustabdyta, kol Konstitucinis Teismas priims sprendimą dėl D. Štraupaitės galimybių kandidatuoti kitoje byloje“, – BNS sakė LVAT Teisinio bendradarbiavimo ir komunikacijos skyriaus patarėja Kristina Bielinienė.

Konstitucinis Teismas (KT) atsisakė priimti nagrinėti skundą dėl Seimo vienmandačių apygardų sudarymo tautinių bendrijų gyvenamose vietovėse. KT teigimu, skundą inicijavusi Seimo narių grupė nepateikė esminių teisinių argumentų, pagrindžiančių jos abejonę dėl Rinkimų kodekso atitikimo Konstitucijai.

Tailando Konstitucinis Teismas trečiadienį nušalino ministrą pirmininką Sretthą Thavisiną, priėmęs jam nepalankų sprendimą etikos byloje. Sprendimas vėl sukėlė politinę sumaištį Tailande. Teisėjas Punya Udchachonas skaitydamas nutartį sakė, kad penki Teismo teisėjai balsavo už Sretthos Thavisino nušalinimą, o keturi – prieš. Premjeras nušalintas dėl teistumą turinčio ministro paskyrimo. Bylą iškėlė grupė buvusių senatorių, kuriuos paskyrė buvusi Tailando valdančioji chunta.

Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili pirmadienį paprašė šalies Konstitucinio Teismo anuliuoti prieštaringai vertinamą „užsienio įtakos“ įstatymą, išprovokavusį masinius protestus ir pasmerkimą iš Vakarų. Valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ inicijuotas įstatymas gegužę buvo priimtas nepaisant kelias savaites trukusių beprecedenčių protestų ir įspėjimų, kad šiuo įstatymu bus pakirstos Tbilisio pastangos įstoti į Europos Sąjungą.

Konstitucinis teismas (KT) ketvirtadienį konstatavo, kad Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos, susijusios su išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimu, neprieštarauja Konstitucijai. Į KT kreipėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, prašydamas ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Administracinių nusižengimų kodeksas, nes jame nenumatyta galimybė teismui, nutraukus bylą dėl to, kad pažeidimas nepadarytas, advokato išlaidas priteisti administracinės teisenos iniciatoriui.

Kandidatas į socialinės apsaugos ir darbo ministrus Vytautas Šilinskas sako, kad siekiant tobulinti kaupimą antrojoje pensijų pakopoje bei įgyvendinti su tuo susijusį Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą reikia ieškoti balanso tarp skirtingų požiūrių į pensijų kaupimą. „Antra pakopa turi būti kaupimas pensijai, o ne kažkam kitam. Reikės pasižiūrėti, kad ir neprarastų tikslo – kad tai turi būti taupymas pensijai.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį pranešė priėmęs nagrinėti Vyriausybės prašymą įvertinti, ar tai, kad nėra įteisinta partnerystė tarp tos pačios lyties asmenų, neprieštarauja Konstitucijai. Vyriausybę gegužę nutarė kreiptis į KT, prašant įvertinti situaciją dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės nebuvimo. Kaip nurodoma Teisingumo ministerijos parengtame nutarimo projekte, kreipimusi į KT prašoma įvertinti dvi Civilinio kodekso normas.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį paskelbė, kad įstatymo nuostata, kuria nuteistiesiems iki gyvos galvos draudžiama vykti į artimųjų laidotuves, prieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį pradės nagrinėti bylą dėl to, kad iki gyvos galvos nuteistiems asmenims neleidžiama vykti į artimųjų laidotuves. Ši byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl tos pačios lyties partnerystės instituto nebuvimo. Pagal Vyriausybės nutarimo projektą, KT būtų prašoma įvertinti dvi Civilinio kodekso ir jo įsigaliojimo įstatymo normas.

Prezidentas Gitanas Nausėda toliau žeria priekaištus Ingridos Šimonytės vadovaujamai Vyriausybei ir nuo siekio atnaujinti Ministrų kabineto sudėtį neatsitraukia. Pasak antrosios kadencijos siekiančio šalies vadovo, klausimas dėl galimybės atnaujinti įgaliojimus gražinusios Vyriausybės sudėtį gali atsidurti ir Konstituciniame Teisme.

Konstitucinis Teismas (KT) pirmadienį skelbs sprendimą dėl Civiliniame kodekse įtvirtintos amžiaus ribos, nuo kurios žmogus nebegali tapti vaiko globėju. Byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka, sulaukus individualaus konstitucinio skundo. Dabar Civiliniame kodekse numatyta, kad vaiko globėju negali būti skiriamas asmuo, sulaukęs 65 metų arba vyresnis, išskyrus artimą giminaitį, jei jis nori laikinai globoti jaunesnį kaip dešimties metų vaiką.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas prašo Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar Rinkimų kodekse nustatytas draudimas registruoti į Europos Parlamento rinkimus kandidatą, kuris nėra atlikęs bet kokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės, yra proporcingas teisės būti renkamam ribojimas.

Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nagrinėti dalies opozicijai priklausančių parlamentarų kreipimąsi, prašant ištirti laikinosios Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos teisėtumą. KT priėmė nagrinėti pareiškėjos Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar parlamento nutarimas dėl VSD pranešėjo komisijos neprieštarauja atitinkamiems Konstitucijos straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo, valdžių padalijimo principams.

Teisingumo ministerijai inicijuojant kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl partnerystės įstatymo nebuvimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog tai rodo Seimo bejėgiškumą. Anot šalies vadovo, reikėtų atvirai pasakyti, jog parlamente nėra valios spręsti šiuos klausimus. „Aš, tiesa sakant, kartais nebesuprantu mūsų Seimo narių, kurie turi savo rankose instrumentus siekti vienokio ar kitokio įstatymo. Mano siūlymas – eiti per Civilinio kodekso pakeitimus. Tačiau jų valioje yra ir kiti būdai.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs išvadą Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltos byloje. Pernai lapkričio 21 dieną Seimas nusprendė pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariui R. Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų ir kreipėsi į KT, kad šis įvertintų, ar parlamentaro teiginiai prieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. Prašymą ištirti Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatų atitikimą pareiškė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT). Anot LAT, įstatyme nėra aiškiai nustatyta, už kokių įstatymų pažeidimą fiziniam asmeniui paskirtos baudos nėra nurašomos baigus jo bankroto procesą.

Šilumos ūkio įstatymo nuostata, jog Europos Sąjungos (ES) paramą gavusių nepriklausomų šilumos gamybos įmonių kainodara gali būti reguliuojama neterminuotai, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, antradienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).  „Privaloma šilumos gamybos kainodara buvo taikoma neterminuotai, neatsižvelgiant į tai, ar po tam tikro laiko tokios priemonės vis dar pagrįstos ir būtinos siekiamam tikslui įgyvendinti – užtikrinti sąžiningą konkurenciją“, – skelbia KT.

Siekiant išsklaidyti viešai reiškiamas abejones dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos veiksmų teisėtumo, reikėtų paprašyti Konstitucinio Teismo (KT) įvertinimo, teigia Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas. Politiko nuomone,  galimybę kreiptis į KT galėtų apsvarstyti ir patys valdantieji. „Variantas kreiptis patiems ir pasitikrinti, ką Konstitucinis Teismas mano – ar mes čia kažką blogai padarėme.

Ketvirtadienį Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako besitikinti, jog šis sprendimas įtikins konvencijos kritikus. „Labai norėčiau tikėti, kad Konstitucinio Teismo išvada ir pateikti argumentai įtikins abejojančiuosius, ir Lietuva prisidės prie tų šalių, kurios veiksmingai kovoja su smurtu prieš moteris ir mergaites“, – pranešime cituojama V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo narių grupė sudaryta iš 58 parlamentarų kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) prašydami išaiškinti, ar įsigaliojęs kailių fermų draudimas atitinka Konstituciją. Parlamentarai iškėlė klausimą, ar šis įstatymas neprieštarauja nuostatoms ginančioms asmeninį turtą ir verslą. „Noriu informuoti, kad šiandien Seime yra surinkta 58 parašai, dar yra galimybė ir kitiems prisidėti. Tai yra kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo, kuris buvo priimtas pernai metais.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs sprendimą dėl Stambulo konvencijos atitikties Konstitucijai. Sprendimą kreiptis į KT Seimas priėmė praėjusių metų rugsėjo 28 d. Teismo prašoma įvertinti, ar konvencijoje numatytos normos, susijusios su socialinės lyties samprata, smurtu prieš moteris, ugdymo programose įtraukiama informacija apie nestereotipinius lyčių vaidmenis, neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs sprendimą dėl Stambulo konvencijos atitikties Konstitucijai. Sprendimą pasikreipti į KT Seimas priėmė praėjusių metų rugsėjo 28 d. Teismo prašoma įvertinti, ar konvencijoje numatytos normos, susijusios su socialinės lyties samprata, smurtu prieš moteris, ugdymo programose įtraukiama informaciją apie nestereotipinius lyčių vaidmenis neprieštarauja Konstitucijai.