Homoseksualių asmenų poros nepraranda vilties ir tikisi, kad visa tai jau netrukus pasikeis. Tradicinės šeimos gynėjai pasibasėję, tokį sprendimą kritikuoja ir sako, kad Konstitucinis Teismas peržengė visas ribas, mat Seimo sprendimų jis kontroliuoti negali.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Konstitucinis Teismas įgyvendino istorinį sprendimą: išaiškino, kad vienos lyties poros gali sudaryti partnerystę. Tačiau kol Lietuvoje partnerystė dar nėra sureguliuota įstatymo, ji gali būti įgyvendinta tik kreipiantis į teismą.
„Aš manau, kad pagrindinis pliusas yra toks, ir mačiau feisbuke žmonės taip pat irgi juokavo, kad praėjo 5 valandos po partnerystės įteisinimo, Lietuvos dangus dar nesugriuvo“, – juokavo Žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.
Lietuvos homoseksualai džiaugiasi
Žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė su partnere Birute Sabatauskaite augina dukrą. Moterys siekia susituokti Lietuvoje. Jūratė prisimena, kad išgirdusi Konstitucinio Teismo spendimą dėl partnerystės apsidžiaugė, tačiau iškart ėmė gilintis į nutarimo detales.
„Įsiklausiau tiek į nutarimo skelbimą, tiek paskui tekstą skaičiau kelis kartus, žiūrėjau, ką gali reikšti praktikoj, kalbėjausi su kitais teisininkais“, – pasakojo J. Juškaitė.
Tačiau Jūratė užtikrinta – su partnere kartu sieks partnerystės. Ir jos nėra vienintelė žinoma homoseksuali pora, kuri skubės pasinaudoti galimybe registruoti partnerystę. Lietuvos gėjų lygos pirmininkas Vladimiras Simonko sako, kad tokį teismo sprendimą su partneriu švenčia saulėtame Tunise. Jie dėl teisminių partnerystės registravimo procesų jau tariasi su teisininku.
„Tai yra viltis. Tai yra, eilinį kartą mes tokioj pakilioj nuotaikoj ir laukiam tų pokyčių“, – teigė Lietuvos gėjų lygos pirmininkas Vladimiras Simonko.
Teks paploninti piniginę
Tos pačios lyties poros pripažįsta, džiaugsmą dėl istorinio žingsnio apkartina aplinkybės. Negana to, kad procesas sudėtingas ir ne kiekvienam suprantamas, už teisininko paslaugas teks ir nemenkai paploninti piniginę.
„Faktas, kad turbūt niekas nenori klausti savo partnerio arba partnerės, ar eisi į teismą su manimi. Pasipiršimo momentas turbūt turėtų būti kitoks ir čia net negali būt klausimo“, – sakė J. Juškaitė.
„Už tai, kad pasinaudotume savo teise, mes turim dar ir pakloti pinigėlių“, – tikino V. Simonko.
„Praktiškai tai reiškia, kad vis dėlto pati procedūra yra, na, pakankamai apsunkinta ir lygiateisiškumo kriterijus nėra pilnai įgyvendintas, kol tos procedūros sureguliuotos nėra“, – teigė teisininkė, LGBT teisių aktyvistė Monika Antanaitytė.
Lietuviai žinią sutinka dvejopai
Vilniaus gatvėse sutikti praeiviai džiaugiasi ir sako, kad Konstitucinio Teismo sprendimas dėl partnerystės jau seniai turėjo būti priimtas:
„Super. Labai gerai. Reikėjo anksčiau.“
„Mano vertinimu, labai geras sprendimas, laukėm to labai ilgai.“
„Mes esame už lygybę, turim draugus, mes nežinome, mūsų vaikas ką mylės. Tai mes norime, kad visi turėtų vienodas teises.“
„Aš pritariu. – Kodėl? – Todėl, kad visi žmonės, nu, asmenybės, turi gyvent taip, kaip jiem prigimtis pašaukė.“
Panevėžiečiai turi kitokią nuomonę:
„Aš nepritariu. – Kodėl? – Ai, man nepatinka tokie. Viena lytis. Pričiom čia viena lytis?“
„Oi... Aš prieš.“
„Juos reikia, kaip sakant, sakau, į tą tokią salą jų. Ir tegul gyvena ten, viskas tvarkoj bus. O dabar? Šūkauja jie, jėga, jėga! Nu, Jėzus, Marija, nu nesąmonėm užsiiminėja.“
„Nu, ką jie? A pasigimdys vaikus? Nu kaip mama, tete čia? Ne, man tai nepriimtina.“
„Labai blogai. Labai blogai.“
Tradicinės šeimos gynėjai piktinasi
Konstitucinio Teismo sprendimas dėl partnerystės piktina ir tradicinės šeimos gynėjus Seime. Vytautas Sinica aiškina, kad tai jau ne pirmas kartas, kai teismas bando sureguliuoti Seimo sprendimus, o tai, pasak politiko, nepriimtina.
„Aš manau, kad jo rezultatas yra savotiška konstitucinė krizė, nes teismas stipriai peržengė savo įgaliojimus ir galias šituo sprendimu“, – sakė Seimo narys V. Sinica.
V. Sinica sako, kad tos pačios lyties partnerystei nepritarė ir nepritars, mat tai darko šeimos sampratą. Šiuo klausimu, kai Seimas liko bejėgis prieš teismą, politikas siūlo pakeisti pačią Konstituciją:
„Jeigu vis dėlto norim, kaip visuomenė, turėti normą, jog šeima yra tarp vyro ir moters, o visi kiti santykiai gali būti tvarkomi patogumui, bet nevadinami šeima, tai tam reikia tikslesnės formuluotės pačioj Konstitucijoj.“
Šiuo metu Civiliniame kodekse įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės) institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISAS TV3 ŽINIAS ŽIŪRĖKITE ČIA:
