konstitucinis teismas

Lietuvos Konstitucija teigia žmogų (pilietį) turint tam tikras prigimtinėmis laikomas teises. Tas Konstitucijoje nusakytas teises pagrindinis šalies įstatymas laiduoja ir gina. Tačiau klausimas - kaip laiduoja ir kaip gina, jei mūsų Konstitucinis Teismas (KT) nuo tokios veiklos yra beveik visiškai atsiribojęs? Konstitucija tik teisiškai įtvirtina žmogaus konstitucines teises, o jau jas realiai turi laiduoti ir ginti konkreti institucija - Konstitucinis Teismas.

Sūnus atnešė parodyti knygų sąrašą, kurį rekomendavo lietuvių kalbos mokytoja vasaros atostogoms. Didesnė pusė knygų - tos pačios, kurias aš pats skaičiau net nesakysiu prieš kiek dešimčių metų. "Raitelis be galvos", "Penkiolikos metų kapitonas", "Heklberio Fino nuotykiai", taip pat ir mūsų platumų "Kunigas", "Rambyno burtininkas". Širdy ramu pasidarė, kad pasaulis tiek mažai pasikeitė. Tiesa, daugybės metų prireikė, kad suprasčiau tikrąją kai kurių knygų, esančių tame sąraše, prasmę.

Šįkart drauge su praeiviais paklaidžiosime po Lietuvos valdžios labirintus - klausimėlis apie Lietuvos Vyriausybę - kaip ji atsiranda, ką ji veikia, galų gale kaip vadinasi pareigos žmogaus, kuris vadovauja Vyriausybei. Lietuvos Konstitucijoje teigiama, kad Vyriausybė - tai vykdomosios valdžios institucija, ji suformuojama bendradarbiaujant Seimui ir prezidentui. Tačiau, pasak praeivių, Lietuvoje pasitaiko ir kitaip.

Seimo narys Henrikas Žukauskas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisą, kuri tam tikrais, ypač svarbiais, atvejais įpareigotų viešosios informacijos rengėjus, žurnalistus atskleisti informacijos šaltinį. Pasak politiko, siūlomo įstatymo pakeitimo tikslas yra užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama informacijos šaltinio paslapties neatskleidimo teise, kuri, jo nuomone, gali trukdyti vykdyti teisingumą ir neleisti apginti asmenų teisių ir laisvių.

XXI amžiuje konkurencinė valstybių kova vyks ne dėl aukso, deimantų ar naftos. Kova vyks dėl talentų ir protų. Šioje kovoje nebus patrankų šūvių ir bombų. Todėl bunkeriai ir spygliuotos tvoros negelbės. Šalys, kurios sugebės pritraukti ir koncentruoti geriausių protų, įgis arba išlaikys jau turimą ekonominių, kultūrinių ir politinių traukos centrų statusą.

Valstybę į teismą dėl neišmokėtų algų padavę policininkai tvirtina esą stumiami į teisinę aklavietę. Pasak Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinių sąjungų atstovų, valstybė ne tik apvogė savo piliečius, bet ir tyčiojasi iš jų, kurdama keistus teisinius precedentus.

Konstitucinis Teismas (KT) Seimui suteikė galimybę panaikinti mandatus parlamentarams, iki priesaikos neatsisakiusiems pareigų, nesuderinamų su Seimo nario statusu. Tokį sprendimą KT priėmė išnagrinėjęs Seimo narių galimybes vadovauti visuomeninėms organizacijoms. Seimui teisme atstovavęs parlamentaras Algimantas Salamakinas sako, jog dabar Seimas gali svarstyti, ar nutraukti įgaliojimus Žemės ūkio rūmų prezidento pareigų neatsisakiusiam Jonui Ramonui.

Atėmęs teisę dalyvauti politinėje veikloje, Konstitucinis Teismas, laimei, neuždraudė man stebėti mūsų valstybėje vykstančių procesų ir pareikšti savo nuomonę apie juos. Kas ir kaip šiandien Lietuvoje klostosi, stebiu ne tik kaip politinei apatijai nepasidavęs Lietuvos Respublikos pilietis, Liberalų demokratų partijos pirmininkas, bet ir kaip buvęs valstybės, kurios žmonių labui norėjau dirbti, vadovas.

Seimo Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcijos narys Jonas Ramonas pareiškė neketinąs atsistatydinti iš Žemės ūkio rūmų pirmininko pareigų, nors tai padaryti išvakarėse jam esą liepė frakcijos kolegos. "Neturiu priežasčių atsistatydinti, nes jokių pareigų ir funkcijų Žemės ūkio rūmuose neatlieku. Be to, esu Lietuvos pilietis ir Seimo narys, todėl vadovaujuosi galiojančiais įstatymais", - penktadienį teigė parlamentaras.

Seimo posėdžių sekretoriate Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algirdas Monkevičius užregistravo nutarimo projektą, kuriuo siūloma pripažinti Seimo Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcijos nario Jono Ramono įgaliojimus nutrūkusiais. "Tai nėra apkaltos procedūra, tai yra kitas straipsnis, pagal kurį Seimo narys netenka mandato Seimo sprendimu, jeigu jis nevykdo tam tikrų reikalavimų", - interviu "Žinių radijui" ketvirtadienį aiškino Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.

Seimo Pirmininko pavaduotojas Alfredas Pekeliūnas įsitikinęs, kad Seimo statutas ir valdybos sprendimai suteikia teisę parlamentarams išvykti į užsienį Seimo sesijos metu. Kaip parlamento vicepirmininkas pirmadienį pareiškė Lietuvos radijo laidoje "Dienos tema", kurią veda Tomas Dapkus, visi išvykimai šiuose dokumentuose įvardijami kaip kelionės, išvykos ar komandiruotės. "Matote, kaip ten yra. Valdybos sprendime ir statute Seimo narys vis dėlto turi teisę išvykti.

Šiuo metu jau visiškai subrendo sąlygos pradėti naują mokslą - seimologiją. Žinoma, sakau tai juokais. Juo labiau kad imuosi išties nedėkingo uždavinio - mėginti nušviesti temą, kuria ir taip kiekvienas Lietuvos pilietis turi tvirtą, nepajudinamą nuomonę. Tačiau kiekviename juoke esama krislo teisybės. Apie Seimą daug kalbama ir rašoma, tačiau jo įvaizdis visuomenėje ganėtinai iškreiptas.

Nors valdančiosios daugumos atstovai antradienį atšaukė savo parašus dėl liberaldemokratų siūlymo inicijuoti parlamentinę komisiją aukštų pareigūnų ryšiams su KGB tirti, alternatyvus konservatorių parengtas projektas jau sulaukė per 50 Seimo narių palaikymo.

Politologai Mauzeris su Surskiu tapo sentimentalūs – kalba kaip proanūkių aprūpinimas veikia mūsų politinę sistemą. Paskui susiruošia slidinėti Alpėse. Mauzeris: (Tyliai) Žinai, Surski, Brazius tuoj turės proanūkį. Surskis: Tai esmė ne tai, kad jis turės proanūkį, o tai, kad jis tuoj taps proseneliu. Mauzeris: Surskis: O klausyk, proanūkis - čia dar giminė ar jau ne? Mauzeris: Statistiškai giminė, bet jau labai tolima.

Cunamis Indijos vandenyne dar kartą priminė žmogiškosios egzistencijos trapumą. Sykiu šis seisminis kataklizmas kurioziškai atskleidė, kokie dar netvirti Lietuvos teisinės valstybės pamatai. Iš tikrųjų viskas prasidėjo nuo tragikomiško kuriozo: Seimo Socialdemokratų frakcijos narys Bronius Bradauskas su savo jaunąja žmonele buvo susiruošęs Kalėdas ir Naujuosius metus švęsti Indijos vandenyno rojuje - Maldyvų salose.

Praeinantys metai buvo dosnūs Lietuvai bei jos žmonėms ir skaudžių, ir malonių išgyvenimų ar potyrių. Tokie jie buvo ir Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui, spėjusiam pabūti ir „sąmokslo“ prieš tuometį prezidentą organizatoriumi, ir laikinuoju valstybės vadovu. Apie tai, kas svarbiausia Lietuvai ir jam pačiam nutiko 2004 metais, „Ekstros“ pokalbis su Seimo pirmininku A.Paulausku. Gaila, dienoraščio nerašiau, o ir memuarus kurti dar ankstoka, o tie įspūdžiai priblėsta.

Policininkai laimėjo vadinamąją “atlyginimų bylą” – Konstitucinis Teismas pirmadienį paskelbė nutarimą, kuriame konstatuoja, kad niekam negali būti mokama už atliktą darbą mažiau nei priklauso. Dabar policininkai bandys prisiteisti iš valstybės neišmokėtus milijonus.

Už šiurkščius Konstitucijos pažeidimus ir priesaikos sulaužymą per apkaltą nuo prezidento pareigų nušalintas Rolandas Paksas sieks sugrįžti į Liberalų demokratų partijos (LDP) pirmininko postą. Šį šeštadienį vyks partijos kongresas, kuriame bus renkama nauja LDP vadovybė. "Neslėpsiu, jog tam ruošiuosi. Jeigu man bus pasiūlyta, manau, jog kandidatuosiu", - BNS patvirtino R. Paksas.

Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas gina premjeru patvirtinto Algirdo Brazausko poziciją, esą Vyriausybės vadovas neprivalo imtis atsakomybės už visus ministrų veiksmus. Kartu jis sako neketinantis atsakyti už visas Seimo naujokų klaidas. "Jis (ministras pirmininkas - ELTA) gali atsakyti solidariai už Vyriausybės darbą, bet yra tam tikri darbai, tam tikros sritys, kur kiekvienas konkretus žmogus turi atsakyti", - penktadienį Lietuvos radijo laidoje "Ryto garsai" teigė A. Paulauskas.

Buvusio prezidento Rolando Pakso finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui teismas skyrė 80 MGL, tai yra 10 tūkst. litų, baudą už grasinimus valstybės vadovui. Apkaltinamąjį Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismo nuosprendį J. Borisovas gali apskųsti per 20 dienų. Nuo pirmųjų proceso dienų verslininkas neigia savo kaltę ir tvirtina siekiąs išteisinimo visų pakopų Lietuvos teismuose, o dėl pažeistų savo teisių žada kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre.

Už grasinimus buvusiam šalies vadovui Rolandui Paksui jo finansinį rėmėją Jurijų Borisovą siūloma bausti 100 MGL, t. y. 12 tūkst. 500 litų bauda. Tokią bausmę ketvirtadienį vykstančiame Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismo posėdyje pasiūlė valstybinį kaltinimą palaikantis Generalinės prokuratūros prokuroras Mindaugas Dūda. Jo pasiūlyta bausmė yra maksimali įstatymų leidžiama finansinė bauda už tokio pobūdžio nusikaltimus.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas pirmadienį apklausė nušalintajam prezidentui Rolandui Paksui grasinimais įtariamą verslininką, Rusijos pilietį Jurijų Borisovą. Lapkričio 18 dieną verslininkui bus suteiktas paskutinis žodis ir teismas pradės rašyti nuosprendį.

Į Seimą išrinkti Vilniaus meras Artūras Zuokas ir Kėdainių meras Viktoras Muntianas negalės atsisakyti mandatų, neatsisakę mero posto, nebent jie atsisakytų duoti parlamentaro priesaiką. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, komisija negali svarstyti prašymo atsisakyti parlamentaro mandato, kol į parlamentą išrinktas asmuo neprisiekė ir netapo Seimo nariu.

Seime iki šiol klestėjo chaosas ne tik dėl neaiškių ryšių su verslo grupėmis, bet ir dėl atsainaus įstatymų kūrėjų požiūrio į savo darbą. Nors Konstitucinis Teismas išaiškino, kad dalyvauti posėdžiuose yra seimūno priedermė, daug tautos išrinktųjų iki šiol į savo darbą Seime žiūri kaip į pramogą. Bėga dėl mūsų Kol kas Algimanto Salamakino vadovaujamos Etikos ir procedūrų komisijos „klientais“ Seimo nariai tampa tik jei praleidžia per mėnesį daugiau nei ketvirtadalį posėdžių.

Laikraščiai rašo, kad Lietuvoje yra trys gyventojų luomai: runkeliai, elitas ir Briuselio kopūstai. O partijos esančios tradicinės ir netradicinės. Kalbama, kad vieni politikai rinkimų kampanijas vykdo pagal taisykles, o kiti, tokie kaip savo laiku Rolandas Paksas arba dabar Viktoras Uspaskichas, tų taisyklių nesilaiko. Tačiau ar nėra taip, kad kartais vartojame žodžius, nesusimąstydami apie jų reikšmę? Kai kas aišku.

Už Konstitucijos pažeidimus nušalinto eksprezidento Rolando Pakso Seimo rinkimams suformuota vadovaujama koalicija sieks perrašyti pagrindinį šalies įstatymą - Konstituciją. "Koalicijos programoje numatytos trys pagrindinės reformos - konstitucinė, valstybės valdymo ir teisinės sistemos", - penktadienį spaudos konferencijoje Vilniuje sakė buvęs Seimo narys, Europos Parlamento narys Rolandas Pavilionis.

Teisės ekspertų nuomone, ar Specialiosios tyrimų tarnybos (STT) procesiniais veiksmais buvo paveikta rinkėjų valia, gali nustatyti Seimas, Konstitucinis Teismas ir Vyriausioji rinkimų komisija. Ir laikinasis Prezidentas Artūras Paulauskas, ir Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas yra teigę, jog STT atlikti dokumentų poėmiai keturių partijų būstinėse neabejotinai paveikė piliečių valią prieš artėjančius Prezidento rinkimus.

Seimo pirmininko pavaduotojas socialliberalas Artūras Skardžius šiandien prabilo apie galimybę, jog, atsistatydinus vienam iš kandidatų, gali tekti rengti pakartotinius prezidento rinkimus. Tačiau Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko manymu, tokios galimybės įstatymai nenumato.

Raktą į pergalę Lietuvos prezidento rinkimuose turi premjeras Algirdas Brazauskas, mano JAV politologas Vladimiras Socoras. Jo teigimu, "vienas atkurtos Lietuvos valstybės tėvų, vykęs prezidentas ir premjeras A.Brazauskas" smarkiai pagadintų savo reputaciją ir vietą istorijoje, jei prisidėtų prie Kazimiros Prunskienės išrinkimo prezidente.

Europos Parlamento rinkimus laimėjusi Darbo partija antrajame prezidento rinkimų ture nusprendė užimti neutralią poziciją ir neremti nė vieno kandidato. Toks sprendimas priimtas penktadienį Raseiniuose vykusiame partijos tarybos posėdyje. Neutrali pozicija priimta atsižvelgiant į tai, kad nė vienas antrajame ture dalyvausiantis kandidatas nesulaukė svarios tarybos narių paramos. Už paramą V. Adamkui balsavo 35, už paramą K. Prunskienei - 32 tarybos nariai.

Seimas vėl ėmėsi Prezidento rinkimų įstatymo pataisų. Šį kartą taisomos vos prieš mėnesį priimtos Prezidento rinkimų įstatymo nuostatos. Šiandien Seimui pateiktas įstatymo projektas parašytas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą.

Vyriausiasis administracinis teismas penktadienį atmetė nušalintojo prezidento Rolando Pakso ir jį remiančios Liberalų demokratų partijos skundus dėl R. Paksui nepalankaus Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimo. Teismas pripažino, kad šių metų gegužės 7 d. priimtas VRK sprendimas Nr. 97 neregistruoti R. Pakso kandidatu į prezidentus yra pagrįstas ir lieka galioti.

Pagaliau kandidatai į prezidentus išsirikiavo į rinkimų tiesiąją. Spurtas šįkart turės būti kaip niekad trumpas, tad nebūtų nuostabu, jei pergalę nulemtų kelios akimirkos - fotofinišas. Pasklaidžius laikraščius ir pažiūrėjus pro langą - ramybė. Lengviau atsikvėpė tuometiniam prezidentui Rolandui Paksui saugumo bylas perdavęs Albertas Sereika - jam pareikšti įtarimai padarius nusikaltimą, tačiau jis nebuvo sulaikytas. Lengviau atsikvėpė ir Antanas Sireika - jis lieka "Žalgirio" treneriu.

Nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas, kuriam neleista dalyvauti valstybės vadovo rinkimuose, svarsto galimybę paremti vieną iš likusių penkių kandidatų. Tačiau kuris pretendentas gali pelnyti buvusio šalies vadovo simpatijas, jo bendražygiai neatskleidžia. "Tokia galimybė svarstoma.

Šiandien vykusioje spaudos konferencijoje Liberalų demokratų partijos lyderis Valentinas Mazuronis paragino per rinkimus išbraukti visų kandidatų į prezidentus pavardes ir įrašyti Rolando Pakso pavardę. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas mano, kad už tokius raginimus galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Nušalintas Prezidentas Rolandas Paksas, kuriam Konstitucinis Teismas (KT) užkirto kelią į bet kokį įtakingesnį politinį postą, taps naujos koalicijos vadovu. Apie tai trečiadienį informavo Seimo Liberaldemokratų frakcijos narys Rolandas Pavilionis. Seime vykusiame susitikime su Vilniuje veikiančių užsienio ambasadų atstovais R. Pavilionis pareiškė, kad Liberalų demokratų partija ir judėjimas "Už teisingumą ir demokratinę Lietuvą" rengiasi įkurti koaliciją.

Ne tik artimiausius 5 metus, kaip buvo numatęs Seimas gegužę priimtose įstatymo pataisose, bet ir visą likusį gyvenimą, nes pagal Konstituciją asmuo niekada negali užimti tokių pareigų, kurias užimdamas kartą jau sulaužė priesaiką. Pasak Konstitucinio Teismo nutarimo, Prezidento priesaika turi konstitucinę reikšmę ir sukelia konstitucines teisines pasekmes.

Konstitucinis Teismas praėjusios savaitės viešame posėdyje išnagrinėjo Prezidento rinkimų įstatymo papildymą nuostata, kad Respublikos Prezidentu 5 metus negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ir panaikino jo Seimo nario mandatą ir šiandien paskelbė išvadą, kad šis papildymas neprieštarauja Lietuvos konstitucijai.

“Mano pagrindinis tikslas - savo žiniomis ir patirtimi, turimais kontaktais su užsienio valstybių vadovais tarnauti Lietuvos žmonių labui”, - sako prezidentas Valdas Adamkus. Ir teigia, kad šį uždavinį gali įvykdyti geriau nei kiti kandidatai. O taip pat yra įsitikinęs, kad pagarba žmogui galėtų išspręsti gausybę dabartinę Lietuvą kamuojančių problemų. Sakėte, kad einate į prezidento rinkimus, norėdamas atkurti prezidento institucijos moralinį autoritetą.

Šiandien 13.00 val. Konstitucinis Teismas (KT) paskelbs išvadą dėl Prezidento rinkimų įstatymo nuostatų konstitucingumo. “Omni Laiko” šaltinių teigimu, KT išvados bus nepalankios R. Paksui, ir jis negalės dalyvauti šiuose prezidentiniuose rinkimuose. R. Paksas šiuo metu nėra įregistruotas kaip kandidatas į prezidentus, tačiau važinėdamas po Lietuvą vykdo rinkiminę kampaniją.

Šiandien Generalinėje prokuratūroje nušalintajam prezidentui Rolandui Paksui pateiktas įtarimas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, t.y. prezidento postu, praneša Lietuvos radijas. R. Paksas įtarimas tuo, kad eidamas prezidento pareigas darė spaudimą UAB “Žemaitijos keliai” akcininkams dėl bendrovės akcijų perleidimo R. Paksui artimiems asmenims. Nušalintąjį prezidentą apklausęs prokuroras teigė esąs patenkintas apklausa. Anot jo, R. Paksas atsakė į visus jam pateiktus klausimus.

Per apkaltą nušalintas nuo prezidento pareigų Rolandas Paksas ketvirtadienio rytą atvyko į Generalinę prokuratūrą, kur jam pateikti įtarimai ikiteisminiame tyrime dėl galimo neteisėto kišimosi sprendžiant turtinius kelininkų bendrovės valdymo ginčus. Tik atvykęs ir lydimas advokato Vytauto Sviderskio, R. Paksas žurnalistams teigė duosiąs prokurorams parodymus.

Konstitucinis Teismas (KT) baigė nagrinėti grupės parlamentarų prašymą ištirti, ar Seimo priimtos Prezidento rinkimų įstatymo pataisos, užkertančios Rolandui Paksui kelią į prezidento postą, neprieštarauja Konstitucijai ir pradėjo rengti išvadas, praneša Lietuvos radijas. Kada tiksliai bus paskelbtos KT išvados, nepranešama. Įtstatymai numato, kad išvados turi būti parengtos ne ilgiau kaip per mėnesį, bet prognozuojama, kad tai bus padaryta anksčiau.

Per apkaltą už Konstitucijos pažeidimus nušalinto nuo prezidento pareigų Rolando Pakso rėmėjai pirmadienį keliolikai Europos Sąjungos (ES) valstybių ambasadų Vilniuje įteikė prašymus "atkreipti dėmesį į konstitucinių Lietuvos rinkėjų teisių pažeidimus". Šeši R.Paksui remti sutelkto judėjimo "Už teisingumą ir demokratinę Lietuvą" aktyvistai su Aušrine Marija Pavilioniene priešakyje akciją pradėjo prie Prancūzijos ambasados.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas penktadienį įpareigojo grasinimų tuometiniam prezidentui Rolandui Paksui bylą tiriantį Generalinės prokuratūros prokurorą Mindaugą Dūdą iki birželio 14 dienos užbaigti ikiteisminį tyrimą ir priimti sprendimą: surašyti kaltinamąjį aktą arba nutraukti ikiteisminį tyrimą Rusijos piliečio Jurijaus Borisovo atžvilgiu. "Nematau čia nieko gero, nematau čia ir nieko blogo, viskas teka savo vaga", - BNS sakė prokuroras M.Dūda.

Gegužės 18 d. 9 val. Konstitucinis Teismas pradės nagrinėti bylą pagal Seimo narių grupės prašymą dėl Prezidento rinkimų įstatymo nuostatų konstitucingumo. Liberaldemokratai Konstituciniam Teismui jau yra įteikę 29 Seimo narių prašymą išaiškinti, ar Prezidento rinkimų įstatymo pataisa, draudžianti Konstituciją pažeidusiam asmeniui penkerius metus siekti prezidento posto, neprieštarauja Konstitucijai.

Priimdamas Prezidento rinkimų įstatymo pataisą Seimas gerokai sumaišė prezidento rinkimų kortų malką. Šia pataisa iš rinkimų išstumiamas Rolandas Paksas. Vis dėlto galutinį žodį, matyt, dar tars Konstitucinis Teismas, tad galimų rinkimų scenarijų padaugėjo, padėtis tapo dar sudėtingesnė, jau europietiškiems mūsų rinkėjams ir politikams gyvenimas kažin ar palengvėjo. Tačiau lengvo ir paprasto gyvenimo politikoje ir neverta tikėtis.

Šiandien išplatintame pareiškime per apkaltą būdu nušalintas prezidentas Rolandas Paksas teigia, kad dalyvaus “Prezidento rinkimuose, vedinas ne "keršto" ar "revanšo", o siekio įgyvendinti programą, kuriai pritarė dauguma rinkėjų ir kurios neleido vykdyti korumpuotas klanas”. Pareiškime rašoma, kad R. Paksas į rinkimus eina “su atnaujinta komanda ir atnaujinta programa, kurioje atsižvelgta į įgytą labai vertingą politinę patirtį, į besikeičiančią situaciją ir Prezidento kaip šalies vadovo kons...

Lietuvos žiniasklaida turi tam tikrus vidinės cenzūros mechanizmus, kurie kelia didelį nerimą. Savu protegavimu, baime kritikuoti tam tikras interesų grupes motyvuota cenzūra neretai iškreipia tikruosius demokratijos principus - nuomonių įvairovę, politinių ideologijų įvairumą, o kartais - ir rinkėjo pasirinkimo teisę. Lietuvoje dar nėra tikrosios dialogo kultūros. Taigi neseniai buvo pasiūlyta viena tema debatams ir netikėtai žiniasklaidos užgniaužta.