Atviras laiškas Finansų ministrui Z. Balčyčiui ir VMI viršininkui M. Kaseliauskui
Pastarąją savaitę pasirodę pranešimai apie tai, kad Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) esą nubaudė Žilviną Šilgalį yra tik paviršutiniškos interpretacijos, kurios neatitinka tikrovės.
VMI kol kas tik atliko mano šeimos pajamų ir išlaidų patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą. Jame gausu dviprasmybių, akivaizdžiai tendencingų bei dirbtinai pritemtų fantazijų, kurios viešai eskaluojamos, nors jokie sprendimai dar nėra priimti. Patikrinimo aktą vertinu kaip bandymą pagąsdinti, vengiant pačių VMI darbuotojų atsakomybės už ankstesnius neteisėtus veiksmus.
Kartu, tai akivaizdus pavyzdys, kaip dauguma Lietuvos piliečių pagal kažkieno užgaidas gali tapti potencialiais nusikaltėliais. Nors vargu, ar remiantis surašyto akto interpretacijomis gali būti priimami kokie nors sprendimai. Tačiau, jei politiniams vėjams pučiant taip nutiks, ginčysiu juos teisme, ką jau dėl vieno VMI tyrimo esu padaręs, ir kartu apginsiu Lietuvos piliečius, kurie gali bet kada turėti panašių problemų.
Kaip aktyviai Lietuvos politiniame gyvenime dalyvaujantis žmogus ir pilietis, pritariu bet kokiems patikrinimams, kurių tikslas būtų teisingai įvertinti faktus ir patvirtinti arba paneigti kilusius įtarimus. Sveikinčiau VMI veiksmus, jei jie butų objektyvūs ir visapusiški ne tik mano, bet ir kito istorijoje dalyvavusio politiko atžvilgiu.
Trumpai pateikiu faktus, o vertinimus, ar tai įprastas patikrinimas, ar persekiojimas, ginant savo munduro garbę ir vykdant politinį užsakymą, kuriuo siekiama mane „apjuodinti“ ir tokiu būdu „išbalinti“ politiko Petro Auštrevičiaus reputaciją, darykite patys.
2006 metais metines pajamų mokečių deklaracijas patikslino 24 tūkst. 428 gyventojai, tik 4 iš jų buvo inicijuoti patikrinimai ir nė vienas, išskyrus mane, nebuvo nubaustas. Po pirmojo patikrinimo ir man nepagrįstai paskirto įspėjimo, VMI sprendimą apskundžiau teismui, kuris tokią nuobaudą panaikino.
Todėl po tokio teismo sprendimo kreipiausi į teismą dėl man patikrinimą atlikusios Telšių apskrities VMI inspekcijos darbuotojų atsakomybės. Šis skundas dar neišnagrinėtas, todėl VMI ėmėsi atsakomųjų veiksmų, pradėdama iš naujo tikrinti ne tik mano ir mano žmonos pasatrųjų penkių metų pajamas, bet ir išlaidas.
Mano šeimos buvo prašoma pateikti visas išlaidas per pastaruosius 5 metus patvirtinančius dokumentus: sąskaitų kvitus už šildymą, telefoninius pokalbius, keliones, drabužius, maistą, pirktas dovanas, buities prekes ir t.t.. Žodžiu, paprašė to, ko žmonės neprivalo saugoti, neprivalo kaupti. Ar kuris nors iš Jūsų esatę išsaugojęs, pavyzdžiui, prieš 4 metus Šventoms Kalėdoms pirkto kalakuto ar Kalėdų eglutės čekį?
Pateikiau visas sąskaitas ir sutartis, kurias radau bei kartu raštu informavau VMI, jog kitų čekių, sąskaitų ir dokumentų nekaupiau, todėl pateikti negaliu. Po šio mano veiksmo VMI mane apkaltino nebendradarbiavimu ir paskaičiavo mano pajamas savo nuožiūra - prie mano pateiktos informacijos buvo pridėtos sumos, apskaičiuotos pagal Statistikos departamento paskelbtą Lietuvos piliečių vartojimo išlaidų vidurkį.
Šitaip inspektoriai nustatė, kad, pavyzdžiui, 2004 metais esą mano šeima negalėjo pragyventi už kiek daugiau nei 30 tūkst. litų, ji neva būtinai turėjo išleisti virš 50 tūkst. litų. Todėl atsirado VMI pareigūnų išgalvotas 20 tūkst. litų skirtumas, nuo kurio neva nėra sumokėti mokesčiai. Taip jie buvo paskaičiuoti už 5 metus, prie jų buvo pridėti delspinigiai ir grasinimai baudomis.
VMI nekreipė dėmesio į tai, jog mano šeimos turto vertė siekė beveik pusę milijono litų, o piniginės lėšos daugiau nei 150 tūkst. litų. Pažymėtina, jog pagal Statistikos departamento duomenis, 2004 metais apie 577 tūkst. gyventojų vartojimo išlaidos buvo mažesnės nei 50 proc. vartojimo išlaidų vidurkio, tai yra, šie gyventojai per metus pragyveno už ne daugiau nei 10 tūkst. litų. Žmonių, kurie pragyveno iš mažesnių nei vidutinis išlaidų vidurkis lėšų, yra beveik 2 milijonai, todėl kyla klausimas, ar VMI visus juos gali laikyti nuslėpusius savo pajamas ir žada persekioti?
Taip pat mano šeimos pajamų ir išlaidų patikrinimo akte VMI pripažįsta kaip faktą ir įtraukia į šeimos išlaidas 2004 metais per rinkimų į Seimą kampaniją P. Auštrevičiui duotą 7500 litų paramą. Sveikintina, kad VMI pripažino faktą, kurį anksčiau kažkodėl bandė neigti, ignoruojant net liudininkų parodymus.
Tačiau kyla klausimas kaip vertinti tai, jog VMI pripažįsta, jog Ž. Šilgalis davė savo pinigus P. Auštrevičiui, bet nepripažįsta, jog pastarasis juos gavo? Juk būtent gavęs pajamas asmuo privalo Valstybei sumokėti pajamų mokestį, bet VMI pinigus gavusio asmens atžvilgiu neatlieka pajamų ir išlaidų patikrinimo, kokį atliko mano atžvilgiu. Kodėl taip yra?
Tai yra dar ne viskas, kas liudija dvigubus Telšių apskrities mokesčių inspektorių taikomus standartus. Neseniai man pranešė, kad neva nedeklaravau 2004 metais gautų pajamų iš užsienio. Pradėjus domėtis dar ir šia istorija, paaiškėjo, kad VMI taip traktuoja dešimties dienų stažuotę JAV, vykusią pagal programą „Atviras pasaulis“.
Tuomet visi programos dalyviai buvo informuoti, jog stažuotės išlaidas apmoka JAV Kongresas. Stažuotės dalyviams niekas nenurodė sumų, o VMI dabar reikalauja, kad aš už neva ten gautas pajamas sumokėčiau apie tūkstantį JAV dolerių mokesčių.
Kaip reikėtų suprasti tokį reikalavimą? Ar tai reiškia, kad visi Lietuvos piliečiai, dalyvavę tūkstančiuose ne pačių apmokėtų įvairiausių stažuočių ir seminarų ar buvę pas kažką svečiuose ir už tai, kad buvo kviečiančiųjų apgyvendinti bei maitinti, dabar turės susiskaičiuoti ir susimokėti mokesčius? Kur absurdo riba?
Jaučiuosi lyg dalyvaučiau VMI eksperimente... Lietuvoje turi būti užkirstas kelias dvigubiems standartams ir politinių užsakymų realizavimui, panaudojant Valstybines institucijas, kurios visada turi paisyti piliečių interesų. Nesvarbu, ar tai būtų VMI ar kita kontroliuojanti institucija, jų darbuotojai privalo atsakyti už nepagrįstus persekiojimus ir žalą padarytą piliečiams. Tai yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas.
Teko gintis ir sudėtingesnėse situacijose, todėl esu ramus, jog apsiginsiu ir šį kartą. Tačiau man rūpi ne tik apsiginti pačiam, bet ir atsakyti į klausimą, ar dėl mokečių inspekcijos keistų interpretacijų beveik du milijonai Lietuvos gyventojų gali būti apkaltinti mokesčių nemokėjimu? Todėl nepaisant gąsdinimų ir toliau reikalausiu konkrečių VMI pareigūnų atsakomybės už akivaizdų persekiojimą bei dvigubų standartų taikymą.
Pirma, tikiuosi, kad VMI atliks tokį pat išsamų 5 praėjusių metų pajamų ir išlaidų patikrinimą ir Seimo nario P. Auštrevičiaus bei jo šeimos atžvilgiu. Antra, jog VMI visų Lietuvos politikų deklaruotas pragyvenimui lėšas patikrins vadovaudamasi statistiniais pragyvenimo vidurkiais, o rastus neatitikimus, kurie tokią skaičiavimo metodiką taikant dauguma atveju neišvengiami – apmokestins. Trečia, tikiuosi, kad asmenys, kurie dalyvavo kitų šalių apmokėtose konferencijose ir stažuotėse, taip pat bus apmokestinti pajamų mokesčiu.
Tikiuosi, kad tai bus padaryta. Tada paaiškės, kas yra persekiojamas tik už pasakytą kažkam nemalonią tiesą ir kas kiek iš tikrųjų yra skolingas Valstybei... Kad būtų paprasčiau mokesčių inspektoriams siūlau pasižiūrėti Vyriausiosios rinkimų komisijos tinklapyje skelbiamus duomenis. Ten yra politikų, kurie gaudami vos 5 tūkst. litų pajamų, 2004 metais sugebėjo savo partijas paremti dešimtimis ar net šimtais tūkstančių litų. Tikiuosi, kad dėl to bus pradėti lygiai tokie pat patikrinimai, kaip ir dėl manęs po to, kai parėmiau P. Auštrevičių 7500 litų.
Žilvinas Šilgalis yra Liberalų ir centro sąjungos pirmininko pavaduotojas
„Balsas.lt“ redakcija rubrikoje „Politikų tribūna“ publikuoja visus Lietuvos politikų pateiktus straipsnius, jų netrumpindama ir neredaguodama. Už straipsnyje išdėstytas mintis atsako politikas.
Pastarąją savaitę pasirodę pranešimai apie tai, kad Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) esą nubaudė Žilviną Šilgalį yra tik paviršutiniškos interpretacijos, kurios neatitinka tikrovės.
VMI kol kas tik atliko mano šeimos pajamų ir išlaidų patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą. Jame gausu dviprasmybių, akivaizdžiai tendencingų bei dirbtinai pritemtų fantazijų, kurios viešai eskaluojamos, nors jokie sprendimai dar nėra priimti. Patikrinimo aktą vertinu kaip bandymą pagąsdinti, vengiant pačių VMI darbuotojų atsakomybės už ankstesnius neteisėtus veiksmus.
Kartu, tai akivaizdus pavyzdys, kaip dauguma Lietuvos piliečių pagal kažkieno užgaidas gali tapti potencialiais nusikaltėliais. Nors vargu, ar remiantis surašyto akto interpretacijomis gali būti priimami kokie nors sprendimai. Tačiau, jei politiniams vėjams pučiant taip nutiks, ginčysiu juos teisme, ką jau dėl vieno VMI tyrimo esu padaręs, ir kartu apginsiu Lietuvos piliečius, kurie gali bet kada turėti panašių problemų.
Kaip aktyviai Lietuvos politiniame gyvenime dalyvaujantis žmogus ir pilietis, pritariu bet kokiems patikrinimams, kurių tikslas būtų teisingai įvertinti faktus ir patvirtinti arba paneigti kilusius įtarimus. Sveikinčiau VMI veiksmus, jei jie butų objektyvūs ir visapusiški ne tik mano, bet ir kito istorijoje dalyvavusio politiko atžvilgiu.
Trumpai pateikiu faktus, o vertinimus, ar tai įprastas patikrinimas, ar persekiojimas, ginant savo munduro garbę ir vykdant politinį užsakymą, kuriuo siekiama mane „apjuodinti“ ir tokiu būdu „išbalinti“ politiko Petro Auštrevičiaus reputaciją, darykite patys.
2006 metais metines pajamų mokečių deklaracijas patikslino 24 tūkst. 428 gyventojai, tik 4 iš jų buvo inicijuoti patikrinimai ir nė vienas, išskyrus mane, nebuvo nubaustas. Po pirmojo patikrinimo ir man nepagrįstai paskirto įspėjimo, VMI sprendimą apskundžiau teismui, kuris tokią nuobaudą panaikino.
Todėl po tokio teismo sprendimo kreipiausi į teismą dėl man patikrinimą atlikusios Telšių apskrities VMI inspekcijos darbuotojų atsakomybės. Šis skundas dar neišnagrinėtas, todėl VMI ėmėsi atsakomųjų veiksmų, pradėdama iš naujo tikrinti ne tik mano ir mano žmonos pasatrųjų penkių metų pajamas, bet ir išlaidas.
Mano šeimos buvo prašoma pateikti visas išlaidas per pastaruosius 5 metus patvirtinančius dokumentus: sąskaitų kvitus už šildymą, telefoninius pokalbius, keliones, drabužius, maistą, pirktas dovanas, buities prekes ir t.t.. Žodžiu, paprašė to, ko žmonės neprivalo saugoti, neprivalo kaupti. Ar kuris nors iš Jūsų esatę išsaugojęs, pavyzdžiui, prieš 4 metus Šventoms Kalėdoms pirkto kalakuto ar Kalėdų eglutės čekį?
Pateikiau visas sąskaitas ir sutartis, kurias radau bei kartu raštu informavau VMI, jog kitų čekių, sąskaitų ir dokumentų nekaupiau, todėl pateikti negaliu. Po šio mano veiksmo VMI mane apkaltino nebendradarbiavimu ir paskaičiavo mano pajamas savo nuožiūra - prie mano pateiktos informacijos buvo pridėtos sumos, apskaičiuotos pagal Statistikos departamento paskelbtą Lietuvos piliečių vartojimo išlaidų vidurkį.
Šitaip inspektoriai nustatė, kad, pavyzdžiui, 2004 metais esą mano šeima negalėjo pragyventi už kiek daugiau nei 30 tūkst. litų, ji neva būtinai turėjo išleisti virš 50 tūkst. litų. Todėl atsirado VMI pareigūnų išgalvotas 20 tūkst. litų skirtumas, nuo kurio neva nėra sumokėti mokesčiai. Taip jie buvo paskaičiuoti už 5 metus, prie jų buvo pridėti delspinigiai ir grasinimai baudomis.
VMI nekreipė dėmesio į tai, jog mano šeimos turto vertė siekė beveik pusę milijono litų, o piniginės lėšos daugiau nei 150 tūkst. litų. Pažymėtina, jog pagal Statistikos departamento duomenis, 2004 metais apie 577 tūkst. gyventojų vartojimo išlaidos buvo mažesnės nei 50 proc. vartojimo išlaidų vidurkio, tai yra, šie gyventojai per metus pragyveno už ne daugiau nei 10 tūkst. litų. Žmonių, kurie pragyveno iš mažesnių nei vidutinis išlaidų vidurkis lėšų, yra beveik 2 milijonai, todėl kyla klausimas, ar VMI visus juos gali laikyti nuslėpusius savo pajamas ir žada persekioti?
Taip pat mano šeimos pajamų ir išlaidų patikrinimo akte VMI pripažįsta kaip faktą ir įtraukia į šeimos išlaidas 2004 metais per rinkimų į Seimą kampaniją P. Auštrevičiui duotą 7500 litų paramą. Sveikintina, kad VMI pripažino faktą, kurį anksčiau kažkodėl bandė neigti, ignoruojant net liudininkų parodymus.
Tačiau kyla klausimas kaip vertinti tai, jog VMI pripažįsta, jog Ž. Šilgalis davė savo pinigus P. Auštrevičiui, bet nepripažįsta, jog pastarasis juos gavo? Juk būtent gavęs pajamas asmuo privalo Valstybei sumokėti pajamų mokestį, bet VMI pinigus gavusio asmens atžvilgiu neatlieka pajamų ir išlaidų patikrinimo, kokį atliko mano atžvilgiu. Kodėl taip yra?
Tai yra dar ne viskas, kas liudija dvigubus Telšių apskrities mokesčių inspektorių taikomus standartus. Neseniai man pranešė, kad neva nedeklaravau 2004 metais gautų pajamų iš užsienio. Pradėjus domėtis dar ir šia istorija, paaiškėjo, kad VMI taip traktuoja dešimties dienų stažuotę JAV, vykusią pagal programą „Atviras pasaulis“.
Tuomet visi programos dalyviai buvo informuoti, jog stažuotės išlaidas apmoka JAV Kongresas. Stažuotės dalyviams niekas nenurodė sumų, o VMI dabar reikalauja, kad aš už neva ten gautas pajamas sumokėčiau apie tūkstantį JAV dolerių mokesčių.
Kaip reikėtų suprasti tokį reikalavimą? Ar tai reiškia, kad visi Lietuvos piliečiai, dalyvavę tūkstančiuose ne pačių apmokėtų įvairiausių stažuočių ir seminarų ar buvę pas kažką svečiuose ir už tai, kad buvo kviečiančiųjų apgyvendinti bei maitinti, dabar turės susiskaičiuoti ir susimokėti mokesčius? Kur absurdo riba?
Jaučiuosi lyg dalyvaučiau VMI eksperimente... Lietuvoje turi būti užkirstas kelias dvigubiems standartams ir politinių užsakymų realizavimui, panaudojant Valstybines institucijas, kurios visada turi paisyti piliečių interesų. Nesvarbu, ar tai būtų VMI ar kita kontroliuojanti institucija, jų darbuotojai privalo atsakyti už nepagrįstus persekiojimus ir žalą padarytą piliečiams. Tai yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas.
Teko gintis ir sudėtingesnėse situacijose, todėl esu ramus, jog apsiginsiu ir šį kartą. Tačiau man rūpi ne tik apsiginti pačiam, bet ir atsakyti į klausimą, ar dėl mokečių inspekcijos keistų interpretacijų beveik du milijonai Lietuvos gyventojų gali būti apkaltinti mokesčių nemokėjimu? Todėl nepaisant gąsdinimų ir toliau reikalausiu konkrečių VMI pareigūnų atsakomybės už akivaizdų persekiojimą bei dvigubų standartų taikymą.
Pirma, tikiuosi, kad VMI atliks tokį pat išsamų 5 praėjusių metų pajamų ir išlaidų patikrinimą ir Seimo nario P. Auštrevičiaus bei jo šeimos atžvilgiu. Antra, jog VMI visų Lietuvos politikų deklaruotas pragyvenimui lėšas patikrins vadovaudamasi statistiniais pragyvenimo vidurkiais, o rastus neatitikimus, kurie tokią skaičiavimo metodiką taikant dauguma atveju neišvengiami – apmokestins. Trečia, tikiuosi, kad asmenys, kurie dalyvavo kitų šalių apmokėtose konferencijose ir stažuotėse, taip pat bus apmokestinti pajamų mokesčiu.
Tikiuosi, kad tai bus padaryta. Tada paaiškės, kas yra persekiojamas tik už pasakytą kažkam nemalonią tiesą ir kas kiek iš tikrųjų yra skolingas Valstybei... Kad būtų paprasčiau mokesčių inspektoriams siūlau pasižiūrėti Vyriausiosios rinkimų komisijos tinklapyje skelbiamus duomenis. Ten yra politikų, kurie gaudami vos 5 tūkst. litų pajamų, 2004 metais sugebėjo savo partijas paremti dešimtimis ar net šimtais tūkstančių litų. Tikiuosi, kad dėl to bus pradėti lygiai tokie pat patikrinimai, kaip ir dėl manęs po to, kai parėmiau P. Auštrevičių 7500 litų.
Žilvinas Šilgalis yra Liberalų ir centro sąjungos pirmininko pavaduotojas
„Balsas.lt“ redakcija rubrikoje „Politikų tribūna“ publikuoja visus Lietuvos politikų pateiktus straipsnius, jų netrumpindama ir neredaguodama. Už straipsnyje išdėstytas mintis atsako politikas.
