konstitucinis teismas

Elektroninių pinigų įstaiga „Paysera LT“ teikia individualų konstitucinį skundą Konstituciniam Teismui dėl, jos vertinimu, neaiškaus teisinio reguliavimo, kaip turi būti subendrinamos baudos už vieno patikrinimo metu nustatytus pinigų plovimo prevencijos pažeidimus, penktadienį rašo „Verslo žinios“. Sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą priimtas po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiemet kovą galutine ir neskundžiama nutartimi atkūrė Lietuvos banko 2020 metais skirtą 37...

Pirmojo lygtinai į laisvę paleisto už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus kalėjusio Remigijaus Jakščio advokatas sako, kad po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo į lygtinį paleidimą galės pretenduoti visi asmenys, nuteisti už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus. Tačiau visi tokie asmenys, išėję į laisvę, bus stebimi Probacijos tarnybos pareigūnų iki tol, kol nesibaigs bausmės laikas.

Opoziciniai konservatoriai ir liberalai svarsto kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl socialdemokrato Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybės teisėtumo. Jų teigimu, pažeista Konstitucija, kai pirma registruota XXI Vyriausybės programa, o pats Ministrų kabinetas patvirtintas po kelių dienų.

Po to, kai Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, jog absoliutus draudimas taikyti lygtinį paleidimą vaikus nuskriaudusiems seksualiniams nusikaltėliams prieštarauja Konstitucijai, į laisvę lygtinai paleistas už paauglių seksualinį išnaudojimą nuteistas buvęs jaunimo mentorius Remigijus Jakštys. Apie tai trečiadienį pranešė LRT naujienų portalas, kuriam R. Jakščio paleidimą patvirtino Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovas Mindaugas Kairys.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį nagrinėjo už paauglių seksualinį išnaudojimą kalinčio buvusio jaunimo mentoriaus Remigijaus Jakščio individualųjį skundą – nuteistasis siekia, kad jam ir kitiems už panašaus pobūdžio nusikaltimus asmenims būtų taikomas lygtinis paleidimas. Dabar Bausmių vykdymo kodeksas draudžia taikyti lygtinį paleidimą asmenims, nuteistiems už nusikaltimus nepilnamečio seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį pradės nagrinėti bylą, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja draudimas už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš nepilnamečius nuteistiems asmenims taikyti lygtinį paleidimą. Ši byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka pagal fizinio asmens individualų konstitucinį skundą.

Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nagrinėti Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar valdančiosios daugumos sprendimai pavesti Valstybės kontrolei (VK) atlikti neplanuotus auditus neprieštarauja Konstitucijai.  Parlamentarų grupė prašo KT įvertinti 2025 m. gruodžio Seimo nutarimą, kuriuo buvo pavesta VK atlikti 2021–2025 m. krašto apsaugos sistemai skirtų lėšų prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti valstybinį auditą.

Kandidatas į Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkus Tomas Davulis žada didinti teismo prieinamumą ir girdėti skirtingus argumentus nagrinėjant konstitucinės justicijos bylas. „Teismo pirmininkas yra tik vienas iš devynių teisėjų. Nagrinėjant konstitucinės justicijos bylas, jo balsas yra toks pats, kaip ir kitų teisėjų“, – antradienį prisistatydamas Seime sakė jis. „Pirmoji pirmininko užduotis – rūpintis sklandžiu institucijos darbu, išlaikyti kompetentingą kolektyvą ir gerą darbo klimatą.

Seimui antradienį bus pateikta teisėjo Tomo Davulio kandidatūra į Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkus. Šią kandidatūrą parinko prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak šalies vadovo, T. Davulis yra ne tik tarptautiniu mastu garsus teisės mokslininkas, bet ir turi vadovaujamo darbo patirties – jis ėjo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto prodekano ir dekano pareigas. T. Davulis turi 28 metų teisinio pedagoginio, mokslinio darbo, teisėkūros patirties.

Seime ketvirtadienį prisiekė paskirtieji Konstitucinio Teismo (KT) teisėjai – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkės Danguolės Bublienės deleguotas Artūras Driukas, prezidento Gitano Nausėdos į šias pareigas pasiūlytas Haroldas Šinkūnas bei Seimo pirmininko Juozo Oleko teiktas Artūras Drigotas.  Po priesaikos oficialiai įsigaliojo nutarimas dėl teisėjų paskyrimo.

Konstitucinis Teismas (KT) nutraukė bylą dėl prezidento Gitano Nausėdos dekretų, patvirtinant ne visos sudėties Vyriausybę. Tokį sprendimą antradienį paskelbė KT pirmininkas Gintaras Goda. KT taip nusprendė, nes G. Nausėdai paskyrus trūkstamus ministrus, nustojo galioti dekretai, kuriais patvirtinta nepilnos sudėties Vyriausybė. Šis teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka, sujungus du opozicinių Seimo narių kreipimusis.

Konstitucinis Teismas (KT) spręs, ar pernai priimti įstatymo pakeitimai, kuriais nuspręsta įšaldyti LRT finansavimą trejiems metams, neprieštarauja Konstitucijai.  KT ketvirtadienį priėmė nagrinėti Seimo narių prašymą. Į Teismą kreipėsi Seimo narių grupė Į Teismą dėl sprendimų, susijusių su LRT finansavimu, kreipėsi opozicijoje dirbančių Seimo narių grupė.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį pradės nagrinėti bylą dėl Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, ribojančios tam tikrais atvejais galimybę pateikti pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo. Ši byla žodinio proceso tvarka bus nagrinėjama pagal individualų buvusios Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktorės Indros Tamašauskienės skundą.

Seimo opozicijai kreipusis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo įšaldymo trejiems metams, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad KT negali Seimo nariams nurodyti, kaip balsuoti. „Konstitucinis Teismas, kaip žinot, nėra Seimas ir Konstitucinio Teismo sprendimų, kaip ir turi Seimas laikytis, kaip ir turi juos vykdyti. Bet niekas negali Seimo priversti balsuoti vienaip ar kitaip.

Konstitucinis Teismas (KT) per žodinį posėdį antradienį išnagrinėjo Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja parlamento sprendimas šio teismo teisėju skirti socialdemokratą Julių Sabatauską. Kada teismas skelbs savo galutinį ir neskundžiamą sprendimą, kol kas tiksliai nežinoma.

Konstitucinis Teismas (KT) per žodinį posėdį antradienį pradeda nagrinėti Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja parlamento sprendimas šio teismo teisėju skirti socialdemokratą Julių Sabatauską. Į posėdį šaukiami pareiškėjos, Seimo narių grupės, atstovai – parlamentarai Mindaugas Lingė, Paulė Kuzmickienė, Jurgis Razma, Agnė Širinskienė ir suinteresuoto asmens, Seimo atstovai, Seimo narys Raimondas.

Baudžiamojo proceso kodekso nuostata, neleidžianti atidėti nuosprendžio vykdymo už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus nuteistai nėščiajai, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, antradienį nusprendė Konstitucinis Teismas (KT). Teismas konstatavo, kad Konstitucijai prieštarauja toks kodekse įtvirtintas ribojimas už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus nuteistai nėščiajai ar vaikų iki trejų metų amžiaus turinčiam asmeniui, kuriam neapribota tėvų valdžia.

Regionų administracinis teismas antradienį nepaskelbė, ar ledo šokėjai Margaritai Drobiazko išimties tvarka suteikta Lietuvos pilietybė buvo atimta pagrįstai. Teismas nusprendė dar kartą kreiptis išaiškinimo į Konstitucinį Teismą – trijų teisėjų kolegijai kilo abejonių dėl prezidento priimto dekreto atitikties Konstitucijai ir Pilietybės įstatymo nuostatoms. Prezidentas Gitanas Nausėda 2023 m. rugsėjo viduryje pasirašė dekretą, kuriuo iš M. Drobiazko atėmė Lietuvos pilietybę.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį priėmė nagrinėti grupės Seimo narių prašymą įvertinti Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, kuriomis švelninama baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.  Prašymą KT lapkritį pateikė opozicijai priklausantys parlamentarai bei valdančiųjų „valstiečių“ frakcijos narys Dainius Gaižauskas.  Anot parlamentarų, daugiausia klausimų kyla dėl to, ar nebuvo pažeista BK pataisų priėmimo tvarka.

Grupė Seimo narių parengė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Baudžiamojo kodekso pataisų, nustačiusių švelnesnes bausmes už politikų ir valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą. Seimo vicepirmininkės liberalės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, jau surinkti ir būtini parlamentarų parašai kreiptis į KT dėl šių pataisų atitikimo Konstitucijai, tik dokumentas dar neišsiųstas. „Kol kas, mano žiniomis, tas kreipimasis yra Juozo Oleko, Seimo pirmininko, ofise, dabar laukiamas pasirašymas.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs nutarimą byloje dėl buvusiam Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadovui Ričardui Pociui skirtos tarnybinės nuobaudos atitikties Konstitucijai ir įstatymams. KT Regionų administracinio teismo skundą priėmė nagrinėti dar vasarį.  Pastarasis kreipėsi antrą kartą, nes pirmą kartą, pernai spalį, tokį prašymą KT atmetė, konstatavęs, kad nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių jo poziciją dėl ginčijamo Vyriausybės nutarimo konstitucingumo.

Seimas palaimino socialdemokrato Juliaus Sabatausko kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjus, nors tebekyla abejonių, ar jo išsilavinimas, taip pat teisinio darbo patirties nebuvimas leidžia eiti tokias pareigas. Kai kurie Seimo nariai sako, kad net po ilgų metų darbo su įstatymais Seime jiems nekiltų mintis kandidatuoti į Konstitucinį Teismą.

Darbo kodekso nuostata, pagal kurią darbdavių ir darbuotojų nesutarimai Darbo ginčų komisijoje nagrinėjami nemokamai, neprieštarauja Konstitucijai, ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Tokį sprendimą KT priėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) prašymu išnagrinėjęs bylą, kurioje sprendžiama, ar priteisti ikiteisminiame darbo ginčų nagrinėjimo procese patirtas išlaidas.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį pranešė priėmęs nagrinėti Seimo narių grupės prašymą įvertinti prezidento dekreto, kuriuo patvirtinta ne visos sudėties Vyriausybė, konstitucingumą.Opozicijai priklausantys parlamentarai KT apskundė rugsėjo 9 dieną Gitano Nausėdos pasirašytą dekretą, kuriuo paskirta 12 ministrų iš 14. Tuomet liko nepaskirti energetikos ir aplinkos ministrai. Rugsėjo 25 dieną valstybės vadovas pakeitė šį dekretą patvirtindamas jau visą Vyriausybę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) kilus abejonių, ar Seimo kanclerio Modesto Gelbūdos atleidimo procedūra užtikrino tinkamą teisinį procesą ir tinkamas sąlygas pasiruošti atsakyti į nepasitikėjimo argumentus. LVAT penktadienį sustabdė administracinės bylos dėl buvusio Seimo kanclerio atleidimo iš pareigų nagrinėjimą ir kreipėsi į KT.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas apsisprendė teikti partijos kolegos, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vadovo Juliaus Sabatausko kandidatūrą į Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkus, remdamasis šaltiniais skelbia naujienų portalas „15min“. Nurodo, kad ketvirtadienio popietę J. Olekas turėtų registruoti tai numatantį projektą. Tiesa, kol kas tokio projekto dar nėra. Apie tai, kad gali teikti partijos kolegos J. Sabatausko kandidatūrą, J. Olekas buvo užsiminęs jau anksčiau.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako turįs tris kandidatus į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus, tačiau jų neįvardija. Šalies vadovas patvirtino, kad tarp svarstomų kandidatų yra ir teisininkas Vaidotas Vaičaitis. „Tarp tų kandidatų svarstytų yra ponas Vaičaitis, yra trys pavardės. Visi rimti teisininkai, tačiau šiandien būtų turbūt neatsakinga man labai intensyviai kalbėti apie kiekvieną kandidatą, kadangi to pasirinkimo aš dar nepadariau“, – žurnalistams Rūdninkų poligone sakė G. Nausėda.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį atsisakė nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo prašymą dėl nesudarytos galimybės dokumentuose pakeisti duomenis apie asmens lytį ir jo asmens kodą. KT teigimu, šis kreipimasis nepriklauso jo kompetencijai, nes traktuotinas kaip prašymas ištirti įstatymų leidėjo neveikimą.

Konstitucinis Teismas (KT) nagrinės, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja tai, kad lygtinis paleidimas netaikomas asmenims, nubaustiems už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius. Kaip teigiama trečiadienį išplatintame pranešime, pareiškėjas į teismą kreipėsi po to, kai tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, įvertinę tai, kad asmuo atlieka bausmę už minėtus nusikaltimus, netenkino jo prašymo dėl lygtinio paleidimo.

Seimui priėmus mokesčių reformą, pasipylė nauja kritika iš verslo. Verslininkai piktinasi, kad valdantieji jiems didina mokesčius, o štai ūkininkams pataikauja ir kone kasdien įvedinėja vis naujas lengvatas. Didesnius mokesčius gavę advokatai jau perspėja, kad teisybės ieškos net Konstituciniame Teisme. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Verslo bendruomenė piktinasi, kad valdantieji numojo ranka į jų reikalavimus nedidinti pelno ir gyventojų pajamų mokesčių.

Didesnė dalis visuomenės nepalankiai vertina Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą, kuriuo jis konstatavo, kad partnerystė Lietuvoje turi būti registruojama ir tarp skirtingos, ir tarp tos pačios lyties porų, ir įpareigojo Seimą šį sprendimą detaliai sureglamentuoti, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa. Reprezentatyvaus gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, nepalankiai KT sprendimą vertina 38,5 proc., labiau nepalankiai – 15,5 proc. apklaustųjų.

Parlamentarai linkę pritarti siūlymui suteikti Seimui daugiau laiko naujų Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų kandidatūroms apsvarstyti. Antradienį po svarstymo už tai numatančius Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko, socialdemokrato Juliaus Sabatausko inicijuotus Statuto ir Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimų projektus po svarstymo balsavo 106 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 2 parlamentarai susilaikė. Dėl šių projektų parlamente dar laukia galutinis balsavimas.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį priėmė nagrinėti „MG grupės“ (buvusios „MG Baltic“) politinės korupcijos byloje nuteisto buvusio koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio individualų skundą dėl žvalgybos informacijos rinkimo apie privatų asmenį.

Konstituciniam Teismui priėmus istorinį sprendimą dėl tos pačios lyties partnerystės, jau mažiausiai 22 šalies poros planuoja tai padaryti. Kol Seimas nesutvarkė partnerystės klausimo, poros „susirašyti“ gali tik per teismus – procesas ilgas ir painus, o išlaidos teisininkams yra didelės. Homoseksualių asmenų poros nepraranda vilties ir tikisi, kad visa tai jau netrukus pasikeis.

Istorinis Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas – partnerystė tarp tos pačios lyties asmenų turi būti leidžiama. O kol Seimas nesutvarkė partnerystės klausimo, homoseksualios poros galės „susirašyti" tik per teismus.  Valdantieji aiškina, kad galutinį tašką šioje dešimtmečius trunkančioje istorijoje padės Seimas, kuris turės keisti įstatymus. Buvusi Seimo Pirmininkė, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, kad šis sprendimas yra signalas poroms, kurios laukia pagarbos iš valstybės.

Konstitucinio Teismo sprendimas atveria kelią realiam teisiniam porų, nesudariusių santuokos, pripažinimui. Nuo šiol tos pačios lyties poros galės kreiptis į teismą dėl partnerystės registravimo, tai buvo aptariama „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“. Tiesa, didelę įtaką turės Seimas ir jo politinė valia.

Po Konstitucinio teismo (KT) sprendimo dėl partnerystės, parlamente gali kilti audringos diskusijos Civilinės sąjungos įstatymo klausimu, sako Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Laurynas Šedvydis. Socialdemokratas taip pat pabrėžia, kad būtų įdomu išgirsti skeptiškai apie pastarąjį įstatymą ne kartą pasisakiusio šalies vadovo Gitano Nausėdos nuomonę.

Ketvirtadienį priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl partnerytės yra istorinis, sako teisingumo ministras Rimantas Mockus. „Šis Konstitucinio Teismo nutarimas turim pripažinti, yra istorinis, istorinis žmogaus teisių apsaugos raidoje. Taip pat turim pripažinti, kad partnerystės institutas po šio Konstitucinio Teismo nutarimo, jau akivaizdu, bus suprantamas kitaip, tai yra ne tik tarp vyro ir moters, bet ir tarp tos pačios lyties asmenų“, – Eltai sakė R. Mockus.

Vienalytėms poroms teismuose atstovaujantis advokatas Aivaras Žilvinskas sako, kad po Konstitucinio Teismo nutarimo Seimas turės priimti Partnerytės įstatymą, o kol jo nebus, partnerystės siekiančios poros galės eiti į teismus, norėdamas apginti savo teisę į partnerystę. „Seimas turi priimti įstatymą, kad įsigaliotų partnerystė ir ją galėtų sudaryti bet kokios poros. Kada Seimas pasiryš tokį įstatymą priimti, tai tik politinės valios klausimas“, – Eltai sakė advokatas.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs sprendimą, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja tai, jog nėra įteisintas tos pačios lyties partnerystės institutas. Byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka. Dėl partnerystės instituto nebuvimo į KT kreipėsi buvusi Vyriausybė, prašyta įvertinti dvi Civilinio kodekso ir jo įsigaliojimo įstatymo normas.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs, ar praėjusios kadencijos parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. Teismas nutarimą skelbs išnagrinėjęs grupės parlamentarų prašymą įvertinti, ar 2023 metų rudenį priimtas įstatymas, draudžiantis nuo 2027-ųjų verstis kailinių žvėrelių auginimu, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintoms sąlygoms, kada ūkinė veikla gali būti ribojama.

Prancūzijos prezidentui kovo pradžioje prakalbus apie „branduolinio skėčio“ idėją, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad atsiradus siūlymams branduolinius ginklus ar jų komponentus dislokuoti Lietuvoje, gali tekti koreguoti Konstituciją. Tačiau buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas, europarlamentaras Dainius Žalimas įsitikinęs, kad tai būtų galima padaryti ir nekeičiant Konstitucijos.

Kovo 5 dieną Konstitucinis Teismas atvers bylą dėl kailinių žvėrelių verslo draudimo ir netinkamo kompensavimo priverstinai uždaromam legaliai veikiančiam verslui. Tai bus precedento formavimas, kai valstybės atstovai gali sustabdyti verslą, kuris netinka vienai iš visuomenės grupių ir kaip toks uždarymas turi būti vykdomas arba nevykdomas apskritai. Įdomu tai, kad ši byla bus nagrinėjama žodinio proceso metu, tai nėra dažnas atvejis, kad taip elgtųsi Konstitucinis Teismas.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Seimo frakcijos politikai pirmadienį registravo pataisas, kuriomis siūloma pildyti Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų nušalinimo ar nusišalinimo pagrindus. Panašų projektą tuomet opozicijoje buvę politikai registravo 2023-iaisiais, kai ilgametis Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Stasys Šedbaras buvo paskirtas KT teisėju.

Konstituciniam Teismui (KT) nusprendus, kad įstatymo nuostata, draudžianti nepilnamečiams pasakoti apie LGBTIQ šeimos sampratą, prieštarauja Konstitucijai, buvusi premjerė Ingrida Šimonytė pažymi – vaikų apsauga yra svarbu, tačiau tai negali tapti „manipuliacijų įrankiu“. Politikė nurodo, kad tokia teisėkūra neturi nieko bendro su Vakarų pasauliu. „Konstitucinis Teismas šiandien priėmė svarbų sprendimą.

Įstatymo nuostata, draudžianti nepilnamečiams skleisti informaciją, „kuria niekinamos šeimos vertybės“ ir skatinama LGBTIQ šeimos samprata, prieštarauja Konstitucijai, trečiadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo atitikimą Konstitucijai teismo prašė įvertinti buvusi Vyriausybė.

Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas sako, kad konservatorių kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Vyriausybės tvirtinimo veikiausiai paskatino politinių oponentų nesugebėjimas susitaikyti su rinkimų rezultatais. Socialdemokratas atkreipia dėmesį, kad tai ne pirmas kartais Lietuvos istorijoje, kai yra tvirtinamas nepilnos sudėties Ministrų kabinetas. „Tai nėra pirmas kartas, kai nepilnos sudėties Vyriausybė yra tvirtinama.

Seimo konservatorių frakcija inicijuoja kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT), kuriuo prašoma įvertinti, ar prezidento sprendimas tvirtinti nepilnos sudėties Vyriausybę neprieštarauja Konstitucijai. „TS-LKD frakcija nutarė inicijuoti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar pagrindinį šalies įstatymą atitinka prezidento dekretas, kuriuo patvirtinta nepilnos sudėties Vyriausybė be dviejų ministrų.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį nutrarė, kad Vidaus tarnybos statuto nuostatos, kuriomis pareigūnams nustatytas vienas bendras visoms pareigybėms didžiausias pareiginės algos koeficientas, taip pat sumažintas didžiausias priedo už stažą dydis, neprieštarauja Konstitucijai.