klimatologas

Prasidėjusi vasara į Lietuvą atnešė tikrą karščių bangą. Visgi klimatologas pasakoja, kad tokiomis orų tendencijomis galėjome pasidžiaugti tik birželį, o dabar reikės priprasti prie tikros lietuviškos vasaros orų. Taip pat perspėjama ir apie galimų liūčių tikimybę.

Lietuvoje atvėsus ir subjurus orams į prognozes telefonuose žvilgčiojantiems tautiečiams kyla klausimas Ar vasara jau pasibaigė? Kol atostogautojai prie jūros nukabinę nosis laukia pasirodant saulės, sinoptikai, deja, džiugių naujienų artimiausioms dešimčiai dienų neturi. Lietus, vėjas, ir 20 laipsnių šilumos neperkopianti temperatūra. Klimatologai ragina nesistebėti – būtent tokia, permaininga, ir yra tipiška lietuviška vasara. Tačiau orai pasitaisys.

Lietuvą maudė liūtis ir kruša. Bene visoje šalyje tautiečiai fiksavo galingus gamtos reiškinius: kiaušinio dydžio ledokšnius, pliaupiantį lietų, žaibus su perkūnija. Na, o po lietingos nakties prasidėjo šiais metais dar neregėti karščiai.  Kiek tokie škvalai gali tęstis ir kiek tokios galingos krušos būdingos mūsų birželiui, klausiame klimatologo profesoriaus Arūno Bukančio. Laba diena.

Gegužės mėnuo šiemet stebina keistomis orų anomalijomis. Ką tik mėgavomės 20 laipsnių šiluma, o antradienio naktį pavasaris pateikė staigmenų ir ryte didelę dalį Lietuvos padengė sniegu. Kiek tęsis tokios orų permainos ir kodėl tai vyksta? Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas teigė, kad Lietuvoje ankstesniais metais yra buvę, kad gegužės mėnesį pasnigtų, tačiau šiemet įdomus reiškinys, kad sniegas išsilaiko taip ilgai ir netirpsta.

Praėjusi kalendorinė žiema Lietuvoje buvo šilčiausia per visą meteorologinių stebėjimų laikotarpį, pirmadienį paskelbė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Pasak klimatologo Donato Valiuko, šie duomenys atspindi klimato kaitos tendencijas. „Rekordiškai šilta žiema atspindi klimato kaitos tendencijas. Visi žiemos mėnesiai buvo kur kas šiltesni už įprastines daugiametes normas. Be to, svarbu įvertinti visą kontekstą – rekordiškai šilti buvo ir praėję metai“, – BNS pirmadienį sakė D. Valiukas.

Pats žiemos vidurys, tačiau Lietuvoje pakvipo pavasariu. Klimato anomalijos neramina ir klimatologus, o lietuvaičiai vis dar svarsto, ar šiemet sulauksime tikrosios žiemos. Apie klimato anomalijas kalbėjome su klimatologu profesoriumi Arūnu Bukančiu. Saulė šviečia, pavasariu kvepia, o žiemos vidurys. Kaip vertinate tokius oro pokyčius?  Jau ne pirma tokia žiema ir ne pirmas sausis. Per šį pastarąjį 30-metį, galima sakyti, tai antra tokia šilta žiema.

Iki Kalėdų dvi dienos, o gamta krečia pokštus. Lauke telkšo balos, o pievose ir pamiškėse jau žydi pavasarinės gėlės. Specialistai sako, kad jei taip ir toliau, greitai  miškuose išnyks eglės, mat mūsų žaliaskarėms šiltėjantis klimatas netinka. Gruodžio 23-ąją už lango pliusinė temperatūra – šilumos net keli laipsniai, o vietoj sniego telkšo balos. O Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode baltuoja saulutės. Ir jų čia ne viena kita, o ištisos dešimtys.

Kalendorinė žiema Lietuvoje jau prasidėjo. Iki šiol džiaugėmės šiltu, net rekordine šiluma pasižymėjusiu rudeniu. Ar savaitgalį pasirodžiusios snaigės atneš žiemą ir kokios jos galime tikėtis, kalbėjome su profesoriumi ir klimatologu Arūnu Bukančiu. Prasidėjo kalendorinė žiema, tad ar sulauksime šalčių?  Kalendorinė žiema prasidėjo, tačiau astrominė turėtų įsibėgėti dar tik už trijų savaičių. Taigi ypatingų, žiemiškų orų dar nereikia tikėtis.

Orų prognozės aktualios beveik visiems, tačiau, deja, tikslios jos gali būti vos kelioms dienoms į priekį. Tačiau yra ruošiamos ir ilgalaikės klimatinės prognozės, leidžiančios numatyti, kas laukia ilgalaikėje perspektyvoje. Naujienų portalo tv3.lt studijoje viešėjęs Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Arūnas Bukantis pasidalino mokslininkų žiniomis, kas mūsų laukia ilgalaikėje perspektyvoje.

Jau šią savaitę pasitiksime paskutinį vasaros mėnesį. Iki šiol Lietuvoje oro temperatūra nuolat keitėsi. Užplūdusias karščio bangas keitė vėsesni orai su krituliais ar net perkūnija. Įdomu išgirsti, ką apie ateinančio mėnesio orus kalba klimatologai. Būtent apie ateinantį rugpjūčio mėnesį, iki šiol vyravusias tendencijas TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir klimatologas Arūnas Bukantis. Skaičiuojame paskutines liepos dienas.

Prasidėjus gegužės mėnesiui, į Lietuvą gali atkeliauti kardinalūs orų pokyčiai. Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius sako, kad šį mėnesį galime tikėtis ne tik vėsesnių orų, tačiau taip pat ir daugiau kritulių. Klimatologas tv3.lt portalui teigia, kad žadamos šalnos gegužės mėnesį nėra keistas reiškinys, dėl ko vertėtų stebėtis. Jis taip pat priduria, kad tokio reiškinio pasikartojimas yra įmanomas ir birželio mėnesį.

Europa dabar labai aiškiai padalyta į dvi dalis – didesnę šiltąją ir mažesnę šaltąją. Žemyno pietuose vyraus saulėti orai, o vakaruose daug kur bus gana lietinga. Lietuva artimiausias kelias paras dar bus šaltojoje pusėje, dėl to čia šilta nebus, o dėl augančio slėgio dangus giedrysis, dienomis bus saulėta. Penktadienio naktis bus mažai debesuota, daug kur ir visai giedra, dėl to 1 – 3 šalčio bus bene visur, o gražią saulėtą dieną oras sušils iki 11 – 13 laipsnių šilumos.

Po vėsių paskutiniųjų balandžio mėnesio dienų gegužės mėnuo, pirmosios jo savaitės, lepino šiluma. Kai kuriems net sukėlė nuostabą. Ar tikrai gali būti, kad gegužės pradžioje jau kepina 26 laipsniai šilumos? Ar tai reiškia, kad Lietuva tampa tropikais? O gal tokią šilumą lemia sparti klimato kaita? Atsakymų į šiuos klausimus padėjo ieškoti klimatologas dr. Donatas Valiukas bei etnologas prof. dr. Libertas Klimka.

Indrė Urbaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Vis dažniau pasikartojančios karštos dienos rodo, kokie vyksta klimato pokyčiai, teigia Vilniaus universiteto (VU) profesorius klimatologas Arūnas Bukantis. Anot jo, nuo 1990 metų Lietuvoje karštų dienų per vasarą pasitaiko keliskart daugiau nei anksčiau. „Mūsų duomenimis, nuo 1990 m. karštų dienų ėmė sparčiai daugėti ir dabar jų užfiksuojama kartais net po 10–15 per vasarą.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt LRT televizijos laidos „Savaitė“ studijoje apsilankęs klimatologas Arūnas Bukantis patvirtino, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, anomalių oro reiškinių daugėja. Ypač pastebimi ekstremalūs temperatūrų pokyčiai – staigūs atšilimai ir atšalimai, kamuosiantys ir ateinančią vasarą. Būna, kad spalį pražysta kaštonai, o būna, kaip dabar, kad balandį dar vis gausiai sninga, ir naktimis temperatūra krinta iki 10 laipsnių šalčio.