Kinija

Antradienį Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, tęsdamas kelionę į Europą, vyks į Prancūzijos Pirėnų kalnus ir Serbiją. Pirmąją derybų su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen dieną Paryžiuje daugiausia dėmesio buvo skirta prekybos politikai ir Ukrainai. Pasak Eliziejaus rūmų, antradienį planuojamas asmeniškesnis vizito aspektas.

Prancūzija nesiekia pakeisti Rusijos režimo ir nekariauja su Rusijos Federacija. Tai pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas per susitikimą su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu Paryžiuje, praneša „Le Monde“. „Mes nekariaujame su Rusija ar Rusijos žmonėmis ir neturime jokio noro pakeisti režimą Maskvoje“, – pabrėžė E. Macronas. Nepaisant to, Prancūzijos lyderis patikslino, kad būtina užtikrinti saugumą Ukrainoje. Anot jo, be to negali būti Europos saugumo.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen po pokalbio su Kinijos ir Prancūzijos prezidentais pareikalavo ryžtingesnių veiksmų, kad Rusijos nepasiektų prekės, kurias galima naudoti karinėms reikmėms. „Turi būti dedamos didesnės pastangos, kad būtų pažabotas dvejopos paskirties prekių, kurios atsiduria mūšio lauke, tiekimas Rusijai“, – sakė U. vaon der Leyen, pirmadienį Paryžiuje susitikusi su Kinijos ir Prancūzijos vadovais Xi Jinpingu ir Emmanueliu Macronu.

ES Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį pasakė esanti įsitikinusi, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas padės sumažinti dėl Rusijos grasinimų panaudoti branduolinį ginklą susidariusią įtampą. „Prezidentas Xi vaidiną svarbųą vaidmenį deeskaluojant neatsakingus Rusijos grasinimus branduoliniu ginklu“, – po Paryžiuje įvykusio susitikimo su Xi ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu pasakė ji.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas sekmadienį atvyko į Prancūziją valstybinio vizito pas Emmanuelį Macroną, prancūzų lyderiui bandysiant paspausti savo kolegą įvairiais klausimais – nuo Ukrainos iki prekybos. Xi Jinpingas šiuo vizitu, skirtu Prancūzijos ir Kinijos diplomatinių santykių 60-mečiui paminėti, pradeda savo pirmąją kelionę į Europą nuo 2019 metų. Jos metu jis taip pat aplankys Serbiją ir Vengriją.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas atvyksta vizitų į Europą: sekmadienį popiet jį Paryžiuje ketina priimti Prancūzijos ministras pirmininkas Gabrielis Attalas. Pirmadienį numatyti Xi Jinpingo pokalbiai su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Po apsilankymo Prancūzijoje svečias ateinančiomis dienomis vyks toliau į Serbiją ir Vengriją.

Taivano gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad per pastarąją parą aplink savivaldžią salą aptiko 26 Kinijos orlaivius ir penkis karinius laivus. Apie tai pranešta artėjant Taivano naujojo prezidento Lai Ching-te (Lai Čingtė) inauguracijai gegužės 20 dieną.

Kinija penktadienį paleido nematomoje Mėnulio pusėje turintį nusileisti zondą, kuris į Žemę atskraidintų grunto mėginių, padėsiančių išsiaiškinti geologinius ir kitus skirtumus tarp mažiau ištirto regiono ir geriau žinomos artimosios Žemės palydovo pusės. Raketa su Mėnulio zondu „Chang'e-6“ prieš pat 17 val. 30 min. vietos (12 val. 30 min.

Pekinas ketvirtadienį pareiškė, kad imsis „būtinų priemonių“, kai Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė naujas sankcijas, kuriomis siekiama sužlugdyti Rusijos karinius ir pramoninius pajėgumus ir nubausti įmones Kinijoje ir kitur, padedančias Maskvai įsigyti ginklų karui Ukrainoje. Trečiadienį JAV iždo departamento paskelbtame didžiuliame pakete Vašingtonas nusitaikė į beveik 300 Rusijos, Kinijos ir kitų šalių subjektų, kaltinamų prezidento Vladimiro Putino invazijos rėmimu.

Filipinų užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė iškvietusi aukšto rango Kinijos ambasados pareigūną dėl nuolatinio filipiniečių laivų persekiojimo Pietų Kinijos jūroje. „Filipinai pareiškė protestą dėl Kinijos pakrančių apsaugos ir kinų karinių jūrų pajėgų vykdomo laivų persekiojimo, taranavimo, apsupimo, sekimo ir blokavimo, pavojingų manevrų ir vandens patrankų naudojimo bei kitų agresyvių veiksmų prieš Filipinų vyriausybės laivus“, – sakoma pareiškime.

Pietų Kinijoje sugriuvus greitkeliui žuvo 36 žmonės, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. „Gegužės 2 dieną  5 val. 30 min. vietos (24 val. 30 min Lietuvos) laiku 36 žmonės žuvo, o 30 buvo sužeisti“, – pranešė oficialioji naujienų agentūra „Xinhua“ ir pridūrė, kad sužeidimai nekelia pavojaus gyvybei. Valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ paskelbė, kad trečiadienį vietos (antradienį 21 val. 10 min. Lietuvos) laiku apie 2 val. 10 min.

Kinijos Guangdongo provincijoje įgriuvus greitkelio atkarpai žuvo 19 žmonių. Dar 30 asmenų buvo sužeisti ir nugabenti į ligonines, pranešė kinų valstybinė stotis CCTV. Incidentas įvyko trečiadienio rytą. Nuotraukose socialiniuose tinkluose buvo matyti kelias, einantis palei šlaitą. Dalis kelio buvo įgriuvusi ir nugarmėjusi žemyn. Taip pat matėsi sumaitoti automobiliai. Regione jau kelias dienas smarkiai lyja. CCTV duomenimis, įgriuvo maždaug 18 metrų ilgio kelio atkarpa.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, siekdamas daryti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įtaką, nori sustiprinti asmeninius ryšius su Kinijos vadovu Xi Jinpingu, kuomet šis gegužės pradžioje viešės Prancūzijoje Apie tai pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi savo šaltiniais.

Kinijos sostinėje technologijų magnatas Elonas Muskas sekmadienį surengė derybas su kinų premjeru Li Qiangu.  Tai antroji JAV elektromobilių gamintojos „Tesla“ vadovo kelionė į didžiausią pasaulyje elektrinių transporto priemonių rinką per mažiau nei metus. Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV pranešė, kad per derybas premjeras E. Muskui pažadėjo, jog Pekinas imsis daugiau priemonių, kad padėtų užsienio bendrovėms.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį sakė, jog per susitikimus su Kinijos lyderiais išreiškė susirūpinimą dėl Pekino paramos Rusijai, nurodydamas, kad Maskvos invazija Ukrainoje yra priklausoma nuo kinų palaikymo. „Rusijai būtų sunku palaikyti savo puolimą prieš Ukrainą be Kinijos paramos“, – po Pekine įvykusių susitikimų žurnalistams sakė A. Blinkenas.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui pasakė, kad dvi didžiausios pasaulio ekonomikos turėtų būti partnerės, o ne varžovės, pranešė valstybinė žiniasklaida. „Abi šalys turėtų būti partnerės, ne varžovės“, – sakė Xi Jinpingas. Jį citavo transliuotojas CCTV. „Dar reikia išspręsti virtinę klausimų ir vis dar yra erdvės tolesnėms pastangoms“, – sakė Kinijos lyderis, susitikęs su A. Blinkenu Pekino Didžiojoje liaudies salėje.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį Pekine surengė derybas su JAV valstybės sekretoriumi  Antony Blinkenu, pranešė valstybinė žiniasklaida. Prieš šį susitikimą A. Blinkenas daugiau nei puspenktos valandos kalbėjosi su kinų užsienio reikalų ministru Wang Yi. JAV valstybės sekretorius šias derybas apibūdino kaip konstruktyvias ir išsamias.

Pekinas Berlyno pareiškimus, kad Vokietijoje veikia kinų šnipai, penktadienį pavadino visišku prasimanymu. „Vadinamoji kinų šnipų byla yra visiškas prasimanymas“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas. „Kinija jau pareiškė griežtų protestų vokiečiams dėl nepagrįstų Vokietijos kaltinimų“, – pridūrė jis. Vokietijos ambasadorė Pekine ketvirtadienį pranešė, kad Kinijos pareigūnai ją iškvietė dėl keturių vokiečių, įtariamų šnipinėjimu Kinijos naudai, sulaikymo.

JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui penktadienį susitikus su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi, buvo akcentuojamos išsiskiriančios pozicijos dėl daugybės ginčytinų dvišalių, regioninių ir pasaulinių klausimų. Abu diplomatai pabrėžė, kad svarbu išlaikyti atvirą bendravimą, tačiau apgailestavo, kad nesutarimai tarp jų šalių didėja ir darosi vis rimtesni. „Apskritai Kinijos ir JAV santykiai visose srityse pradeda stabilizuotis, – A. Blinkenui sakė Wang Yi.