kelių būklė

Pastaruoju metu naktimis šalyje pridrėbus gausiai sniego, ryte vairuotojai strigo kilometrinėse spūstyse, keikė kelius valančias įmones. Po pūgos Lietuvoje pasipylė avarijos: automobiliai daužėsi į stulpus, šviesoforus. Vien pirmadienį per parą policija užfiksavo 75-is eismo įvykius, kurių metu nukentėjo 21-as žmogus. Pasak kelininkų, vietomis šalyje iškrito 25 centimetrai sniego, o kai kuriuos kelius teko valyti po kelis kartus. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Seime politikai jau galanda ginklus prieš mūšį dėl kitų metų biudžeto. Ne vienas parlamentaras garsiai kalba apie būtinybę didinti finansavimą šalies keliams. Nors premjerė aiškina, kad prie kelių finansavimo gali pridėti papildomas kelias dešimtis milijonų, kritikai atšauna – nepakanka. „Paprasčiausias atsakymas būtų naudoti tą modelį, kuris mūsų valstybėje yra įstatymiškai sureguliuotas – surenkami akcizai, keliami akcizai. Jie pirmiausia yra skiriami keliams.

Lietuvoje keliai ypač prastos būklės, o esamo finansavimo užtenka tik avariniams tvarkyti. Didesnio finansavimo nori Prezidentūra, merai, dalis Seimo narių, ir Susisiekimo ministerija. Kad keliai būtų tvarkingesni, kitąmet, anot ekspertų, papildomai gali prireikti iki 350 milijonų eurų. Tačiau Premjerė Šimonytė žada galbūt skirti vos dešimtadalį šios sumos, tad kai kurie parlamentarai jau siūlo Lietuvoje įvesti mokamus kelius.

Siekiant gerinti šalies kelių būklę Prezidentūra siūlys perskirstyti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas daugiau jų skiriant savivaldybėms, taip pat suteikti daugiau laisvės skolintis Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD), sako prezidento vyriausiasis patarėjas Jarekas Niewierowiczius. Anot jo, savivaldybėms galėtų būti skiriama iki 50 proc. programos lėšų.  „Prezidentas siūlys padidinti finansavimo procentą savivaldybėms nuo dabartinių 33 judant link 50 procentų.

Politikai ir ekspertai unisonu kalba – Lietuvos kelių būklė tragiška. Bet vienybė baigiasi, kai pasisuka kalba apie pinigus. Premjerė sako, kad papildomai gali ištraukti tik kelias dešimtis milijonų, tačiau keliams būtina jau dabar skirti šimtus milijonų. Kitu atveju, ekonomisto teigimu, suma išaugs iki miljardinės ir taps nepakeliama valstybei. „Rimtų iššūkių Lietuvos ateičiai jau dabar kelia prastėjanti kelių būklė.

Lietuviškų kelių degradavimo simbolis – kelias iš Vilniaus į Uteną – niekaip nesulaukia kapitalinio remonto. Vairuotojai metų metus priversti kratytis ir gadinti automobilius šiame kelyje, kurio danga vis labiau yra. Ištrupėjusių ir nelygių kelių šiuo metu pilna Lietuva. Kelių direkcijos vadovybei tokios duobės nereikšmingos, o šį kelią sutvarkyti žada, tačiau ne anksčiau nei po 2 metų, o gal ir dar vėliau.

Aistros dėl pinigų kitų metų biudžete vis labiau įsisiūbuoja. Reikalaudami didesnių algų šalį grasina sudrebinti streikuojantys mokytojai. Neatsilieka ir kelininkai. Jie primena, kad vairuotojai sumoka beveik po pusę euro akcizo mokestį už kiekvieną nupirktą litrą degalų, tačiau tik pusė šių pinigų valdžia skiria  keliams. Lietuviškų kelių degradavimo simbolis – kelias iš Vilniaus į Uteną – niekaip nesulaukia kapitalinio remonto.

Lietuvos keliai – nepavydėtinos būklės. Skelbiama, kad beveik 40 procentų krašto kelių neatitinka keliamų dangos kokybės reikalavimų. Automobilių ekspertas Vitoldas Milius žvelgia į kadaise blogais keliais garsėjusią Lenkiją. Anot jo, lenkai ne tik sparčiau dirba, tačiau jų keliai nesugriūna taip greitai kaip mūsų.

Kelininkai žiemai pradėjo ruoštis jau vasarą. Kadangi nuspėti, kokia šiais metais bus žiema, sunku – yra kaupiami įprasti druskos ir druskos mišinio kiekiai, o žiema neturėtų užklupti netikėtai.  Pasak kelininkų, jie tinkamai pasiruošę žiemos sezonui, o kad kelininkus žiema užklumpa netikėtai – stereotipas.