keliai

Jau kitą savaitę Lietuvoje mokamų kelių bus dvigubai daugiau. Pirkti vinjetes teks ir už važiavimą krašto keliais. Verslai perspėja, kad dėl to gyventojams brangs ne tik tarpmiestinių autobusų bilietai, bet ir maisto produktai, mat papildomos sąnaudos bus perkeltos ant gyventojų pečių.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Transporto saugos administracijos inspektorius krašto kelyje ties Pabrade stabdo komercinių mašinų vairuotojus ir tikrina dokumentus.

 Nuo liepos 1 d. krovininiam ir komerciniam transportui prasiplečiantis mokamų kelių sąrašas padės atstatyti teisingumą, teigia susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis. Anot jo, dabar vežėjai per dažnai išvengia kelių mokesčių važiuodami aplinkkeliais, taip juos gadindami ir neprisidėdami prie infrastruktūros atstatymo. „Mokamų kelių sistemos praplėtimas yra šioks toks sąžiningumo ir teisingumo atstatymas.

Lietuvoje šiltuoju metų laiku kelininkai kimba į darbus – vienur klojama nauja danga, kitur lopomos žiemos paliktos išdaužos. Tačiau ne visi darbai vyksta sklandžiai. Į naujienų portalą tv3.lt kreipęsis gyventojas dalijasi, jog dalyje kelių Vakarų Lietuvoje remonto darbai yra vykdomi netinkamai arba atidedami dėl neaiškių priežasčių. Visgi „Via Lietuva“ atstovai aiškina, jog kelių remonto darbai vyksta pagal planą.

Vyriausybei užsibrėžus rasti naujų finansavimo šaltinių keliams ir tam sukurti specialų Kelių fondą, trečiadienį Ministrų kabinetas svarstys jo steigimą numatantį įstatymo projektą.  Viliamasi, jog jis įsigaliotų nuo kitų metų bei bendrą Lietuvos kelių finansavimą padidintų 400 mln. eurų iki beveik 1 mlrd. eurų.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis sako, kad pabrangusiam milijardinės vertės Baltijos šalių europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektui svarstoma skolintis garantuojant, kad paskola būtų grąžinta iš būsimo Europos Sąjungos (ES) finansavimo. Jo teigimu, tai siūlo ir už susisiekimą, transportą bei infrastruktūrą atsakingi Bendrijos ministrai.

Ištisus dešimtmečius vairuotojus piktinusios vadinamosios „betonkės“ tarp Vilniaus ir Utenos kitais metais nebeliks – tikina Susisiekimo ministerija ir kelius prižiūrinti „Via Lietuva“. Pradėtas psakutinės kelio atkarpos remontas. Gyventojai sako, kad rekonstrukcijos jau seniai reikėjo ir beda pirštu į kitus baisius kelius.   Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.  Vienintelis magistralinis Lietuvos betono kelias vairuotojus piktino daugiau nei 40 metų.

Žūtbūt remonto prašosi jau trečdalis šalies kelių. Byrančiais ir tik palopomais Lietuvos keliais važinėjantys gyventojai niršta, kad dėl duobių vis tenka taisyti savas mašinas. Už kelių tvarkymą atsakinga „Via Lietuva“ skaičiuoja, kad jau šiandien taisyti reikėtų beveik 7 tūkstančius kilometrų plento. Tai yra maždaug tiek, kiek nuo Vilniaus iki Madrido ir atgal. Tačiau keliai netvarkomi, nes lėšų remontui reikia dvigubai daugiau nei turima.

Per dvejus metus Vilniuje atnaujinta beveik 230 km nusidėvėjusių gatvių dangų. Nusistovėjus palankioms oro sąlygoms, jau pradedamas ir šių metų gatvių remonto darbų sezonas, per kurį planuojama sutvarkyti dar bent 53 km gatvių. Šiais metais bus pradėti ir 4 tiltų remontai, taip pat ruošiamasi trijų naujų tiltų statyboms, tęsiami darbai gyvenamųjų namų kiemuose ir kt., rašoma savivaldybės pranešime spaudai.

Valstybinius kelius valdanti bendrovė „Via Lietuva“ šiemet ketina sutvarkyti daugiau nei 30 kilometrų blogiausios būklės krašto kelių bei 17 kilometrų abiejose magistralėse. Kelių remonto darbai turėtų prasidėti vasarą, pirmadienį pranešė įmonė. „Turėdami ribotą finansavimą (...) investicijas kreipiame tiek į pagrindines transporto arterijas, tiek į regionus – blogos būklės vietinės reikšmės kelius“, – „Via Lietuvos“ pranešime sakė susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

Įsibėgėja autostradoje esančio blogiausio šalies tilto per Kruną rekonstrukcijos darbai. Tačiau Lietuvoje yra apie 300 tiltų, kurių tarnavimo laikas baigiasi, o kas ketvirtas Lietuvos kelias laikomas blogos būklės. Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinti įmonė sako, kad galėtų atlikti daugiau remonto darbų, bet trūksta pinigų, tad Susisiekimo ministerija steigia Kelių fondą, o kad surinktų daigiau lėšų į jį, didins mokamų kelių skaičių.

Pasak sinoptikų, artimiausiomis dienomis Lietuvoje numatomi krituliai – daugelyje šalies rajonų prognozuojamas lietus, o rytų Lietuvoje gali iškristi ir sniegas. Oro temperatūra dienomis kils iki teigiamos, tačiau naktimis leisis žemiau nulio, sudarydama sąlygas plikledžio susidarymui. Kaip informuoja AB „Kelių priežiūra“, tokios permainingos meteorologinės sąlygos kelia pavojų eismo saugumui, todėl vairuotojai raginami išlaikyti budrumą.

Susisiekimo ministerija paskelbė, kad Lietuvoje turėtų pradėti veikti valstybinis Kelių fondas, dėl kurio kasmet būtų viršijamas 1 milijardas eurų kelių finansavimui. Apie Lietuvos kelių, tiltų, viadukų būklę ir infrastruktūros lygiavimąsi į Lenkiją „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo ekspertai.  Susisiekimo ministerijos vicepirmininkas Roderikas Žiobakas komentavo, kad kelių fondas anksčiau nebuvo vadinamas taip.

Susisiekimo ministerija šiemet Lietuvos keliams skirs 583,2 mln. eurų, iš kurių po 20 mln. eurų numatyta magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena rekonstrukcijai bei žvyrkelių asfaltavimui. Kaip trečiadienį pranešė ministerija, valstybinės reikšmės keliams ir kitoms kelių srities reikmėms finansuoti šiemet numatyta 336,8 mln. eurų, o regionuose vietinės reikšmės kelių tinklas sulauks daugiau kaip 206,4 mln. eurų.

Susisiekimo ministerija į kuriamą valstybinį Kelių fondą tikisi kasmet surinkti apie 400 mln. eurų.  Skaičiuojama, kad jau kitąmet finansavimas šalies keliams, įskaitant šio fondo ir Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas, turėtų siekti beveik 1 milijardą eurų be Europos Sąjungos paramos, pirmadienį pranešė ministerija ir valstybių kelių valdytoja „Via Lietuva“.   „Siekiamybė, kad kelių fondas kiekvienais metais prasidėtų nuo 400 ar truputį daugiau nei 400 mln.

Valstybinių kelių valdytoja bendrovė „Via Lietuva“ kartu su Lazdijų savivaldybe bei partneriais iš Lenkijos iki 2026 metų pabaigos už beveik 13 mln. eurų planuoja sutvarkyti kelią tarp Lazdijų ir Seinų. Praėjusią savaitę pasirašyta Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programos (INTERREG) finansavimo sutartis leis atnaujinti 22,25 km kelią, iš jų 11,3 km – Lietuvoje, ketvirtadienį pranešė „Via Lietuva“.  „Šis projektas skatins socialinę gerovę ir pasienio zonos plėtrą.

Susisiekimo ministerija per trejus metus valstybinių bei vietinės reikšmės kelių finansavimui skirs daugiau nei 1,5 mlrd. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų. Praėjusią savaitę registruotą programos lėšų sąmatą artimiausiame posėdyje turės patvirtinti Ministrų kabinetas. Pernai gruodį Seimo priimtame 2025-ųjų valstybės biudžete KPPP skiriama 583,2 mln. eurų, ministerija planuoja, kad 2026 ir 2027 m. šios sumos sieks po 493,4 mln. eurų.

Rekonstruoti kelią iš Vilniaus link Augustavo Lenkijoje – jis patenka į vadinamąjį Suvalkų koridorių – ir pritaikyti jį karinio mobilumo poreikiams ketinama iki 2028 metų vidurio. Tai numatyta parengtame Vyriausybės programos priemonių plano projekte. Siekiant išvystyti vadinamąjį alternatyvų Suvalkų koridorių numatyta rekonstruoti 113 kilometrų ilgio kelią, jungiantį Vilnių, Alytų, Lazdijus ir Augustavą, bei aštuonis tiltus.

Praėjusią savaitė vykdyto patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė „Arbora LT“ netinkamai vykdė kelių priežiūros darbus Avižienių, Zujūnų ir Sudervės seniūnijose. Už tai įmonei atlygis mokamas nebus, praneša Vilniaus rajono savivaldybė. „Praėjusią savaitę susidariusios sudėtingos oro sąlygos reikalavo ypatingo vairuotojų atidumo. Suprantame, kad gausus sniegas kelia nepatogumų, todėl dėjome dideles pastangas, kad keliai būtų valomi kuo operatyviau.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba pritarė siūlymui perimti dalį savivaldybės teritorijoje esančių valstybės valdomų vietinės reikšmės infrastruktūros objektų: kelių, tiltų bei pralaidų. Pranešama, jog nuo šiol savivaldybė bus atsakinga už jų priežiūrą, remontą bei plėtrą.

1 mlrd. eurų per metus siekiantis kelių tinklo priežiūros ir plėtros finansavimas nėra pakankamas, teigia „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas. Pasak jo, visų blogos būklės kelių sutvarkymui šiandien reikėtų apie 5,4 mlrd. eurų, o dar 300 mln. eurų pareikalautų blogos būklės tiltų remontas. „Kelių tinklo priežiūros ir plėtros finansavimas praėjusiais metais priartėjo prie beveik 1 mlrd.

Daugiau nei trečdalis valstybinės reikšmės kelių yra blogos būklės, o dauguma jų remonto darbų 2021-2023 metais vėlavo, sako Valstybės kontrolės (VK) atstovas. Tuo metu „Via Lietuvos“ vadovas tikina, kad strateginių kelių statyba ar atnaujinimas nevėlavo.  „2023 metų pabaigai maždaug 37 proc. kelių su asfalto danga buvo blogos būklės“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete teigė VK Veiklos audito 3-ojo departamento vadovas Mindaugas Šalčius.

Seimas dešimtadaliu padidino finansavimą rajoniniams keliams, lėšas paskirstant pagal gyventojų skaičių ir kelių ilgį juos valdančiose savivaldybėse, taip pat leido pačioms savivaldybėms apsispręsti, kokio lygio kelio remonto nori. Šiuos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo bei jį lydintį įstatymą pateikė prezidentūra. Skubos tvarka priėmimo stadijoje antradienį už įstatymus balsavo 88, prieš buvo 3 ir susilaikė 8 parlamentarai.

Seime baigiami svarstymai dėl prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvos šalies keliams skiriamas lėšas savivaldybėms paskirstyti pagal nuolatinių gyventojų skaičių ir kelių ilgį.  Už Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo įstatymo pataisas po svarstymo pirmadienį balsavo 89 Seimo nariai, trys buvo prieš, o 10 susilaikė.   Seimas dėl pataisų svarbos regionams siūlo jas svarstyti skubos tvarka ir priimti antradienį.

Vyriausybė palaiko šalies vadovo siūlymą dešimtadaliu padidinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimą, skiriamą vietinės reikšmės keliams, savivaldybių nuosavybėn perleidžiant daugiau valstybei priklausančių rajoninių kelių. Ministrų kabinetas pritaria, jog lėšos turėtų būti paskirstomos pagal gyventojų skaičių ir kelių ilgį savivaldybėse, siūlo leisti joms pačioms apsispręsti, kokio lygio kelio remonto nori.

„Via Lietuva“ praneša, kad per 2024 m. buvo sutvarkyta beveik 300 km valstybinės reikšmės kelių, 30 tiltų ir viadukų, naujai nutiesta ar atnaujinta 70 km pėsčiųjų ir dviračių takų, 360 pėsčiųjų perėjų. Toliau buvo tęsiami didieji infrastruktūriniai projektai: „Via Baltica“ rekonstravimas, automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir kelio Vilnius–Utena atnaujinimas, vykdomi karinio mobilumo projektai.

Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė Prezidento inicijuotiems įstatymų pakeitimams, kuriuose numatoma daugiau dėmesio skirti vietinės reikšmės keliams bei savivaldybių savarankiškumui. Projektuose siūloma suteikti savivaldybėms galimybes sparčiau ir lengviau tvarkyti vietinės reikšmės kelių infrastruktūrą, taip pat numatyti didesnę kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo savivaldybėms tenkančią lėšų proporciją.

Lietuvos keliams toliau byrant, naujieji valdantieji pradeda pinigų paieškas jiems remontuoti. Kitąmet pinigų trūks net būtiniausiems remontams, tad valdantieji svarsto kelius apmokestinti. Politikai užsimena, kad visi vairuotojai galėtų susimokėti už remontuojamus kelius, taip pat už pagrindines automagistrales. Tiesa, naujasis susisiekimo ministras mėgina raminti, kad apmokestinti kelių skubiai neketina ir tai esą būtų paskutinė kelių finansavimo priemonė.

Seime kelią skinasi prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas savivaldybėms paskirstyti pagal nuolatinių gyventojų skaičių ir kelių jose ilgį.  Pakeitimais siekiama per dvejus metus dešimtadaliu padidinti vietinės reikšmės keliams skiriamo KPPP biudžeto dalį – nuo 33 proc. iki 43 proc. Dėl to savivaldai papildomai tektų apie 54 mln. eurų.

Kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis teigia, kad matant Lietuvos kelių ir tiltų degradaciją planuojama sukurti kelių fondą, kuris užtikrins tvarų finansavimą infrastruktūrai.

Artėjant žiemai daugėja avarijų dėl pasikeitusių orų ir slidžios kelio dangos. Štai praėjusią savaitę Kauno gatves padengus plikledžiui, įvyko ne viena masinė avarija. Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) atstovai tvirtina, kad šaltuoju metų laiku eismo įvykiai įvyksta dėl pakitusios kelio dangos ir vairuotojų bei pėsčiųjų elgsenos. O eismo ekspertas ir vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas primena pagrindines taisykles, ką daryti vairuotojams pradėjus slysti kelyje.

Stiprus sniegas penktadienio rytą sukaustė Vakarų Lietuvą. Žmonės, „Facebook‘o“ grupėje Orų entuziastai dalinosi, kad eismas keliuose tapo itin sudėtingas. Gyventojai dalijasi, kad prasidėjo sunkusis etapas transporto priemonių vairuotojoms, kada eismo sąlygos tampa itin prastos. Kai kuriose vietose sniegas siekė 25 cm aukščio.  Gyventojai feisbuko grupėse dalijasi filmuotais vaizdais ir rašo, kad automobiliai Vakarų Lietuvoje slydo nuo kelio, klimpo pusnyse.

Pastaraisiais dešimtmečiais klimato kaita ir dėl jos šiltėjančios žiemos yra vis labiau klimatologų pastebima tendencija. Ekspertai teigia, kad per pastaruosius dešimtmečius temperatūra žiemos metu pakilo daugiau nei 2 laipsniais, o dienų su sniego danga sulaukiame keliomis dešimtimis mažiau.

Vilniaus gatvėse siautėja ir pavojų kitiems kelia greičio ir adrenalino mėgėjai. Pilaitės rajono gyventojai pasipiktinę, kad dėl triukšmo, kurį naktimis kelia drifteriai, negali miegoti. Lietuvos kelių policija teigia, kad šiais metais chuliganiškai važinėjančių vairuotojų sučiupo dvigubai daugiau nei per visus praėjusius metus. Dažnai chuliganai, patys to nesuvokdami, kelia savo naktinius pasivažinėjimus į socialinius tinklus, taip palengvindami policijai jų paieškas.

Kaune įsibėgėja gatvių siaurinimo vajus. Tuo nepatenkinti ir automobilių, ir viešojo transporto vairuotojai. Dažnai tokiose gatvėse sunku prasilenkti, o apie sklandų eismo judėjimą nėra net kalbos, įvykus avarijai spūstys sukausto dalį miesto. Valdininkai atkerta, kad siaurindami gatves vadovaujasi teisės aktais, o sklandus eismas esą priklauso nuo vairuotojų profesionalumo ir vairavimo kultūros. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Vyriausybė užsimojo dar labiau apsaugoti keliuose dviratininkus ir pėsčiuosius. Įveda privalomą metro ir pusantro metro atstumą juos lenkiantiems automobiliams. Ne visi vairuotojai tokiu sprendimu patenkinti, mat gali tekti ne vieną kilometrą važiuoti paskui dviratį, kol pakaks vietos jį apvažiuoti. Dviratininkai taip pat abejoja, ar visi vairuotojai naujo reikalavimo laikysis. Tarp naujovių  – ir draudimas palikti automobilius intensyvesnio eismo keliuose.

Nuo penktadienio šalies keliuose pradeda galioti žiemos sezono taisyklės. Autostradoje bei greitkeliuose lengvieji automobiliai iki balandžio mėnesio galės važinėti ne didesniu nei 110 km/val. greičiu. Šis greičio ribojamas iki kovo 31 d. taip pat galios ir krovininėms transporto priemonėms, kurių bendras svoris neviršija 3,5 t, motociklams bei triračiams. Keliuose su asfalto ar betono danga maksimalus greitis šioms transporto priemonėms sieks 90 km/val.

Kritikuodama dabartinį kelių finansavimą, Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) neeiliniame suvažiame priėmė tvaraus kelių infrastruktūros finansavimo šaltinius numatančią rezoliuciją. Rezoliucijai pritarta bendru sutarimu. Joje teigiama, kad dabartinei kelių būklei gerinti skirti ne mažesnę kaip 80 proc. degalų akcizo dalį. Taip pat akcentuojama būtinybė nedelsiant įvesti kelių rinkliavos paslaugų („e-tolling“) sistemą.

Lietuvos keliams toliau griūnant, Vyriausybė kitąmet jų tiesimui ir remontui numatė dar dešimtadaliu mažiau pinigų. Premjerė ir finansų ministrė teisinasi, esą biudžetas labai įtemptas ir tiesiog neužtenka pinigų keliams. Liberalai ir opozicija tvirtina, kad biudžetą būtina keisti ir keliams žada daugiau pinigų. Tiesa, užsimena, kad tam teks peržiūrėti ir mokesčius. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Vyriausybė kelių finansavimą kitais metais siūlo sumažinti dar labiau.

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino 2025 m. biudžeto projektą. Vienas iš ryškesnių projekto sprendimų buvo skirti mažiau pinigų keliams ir infrastruktūros tvarkymui. Lietuvoje ir taip kelių darbai, atrodo, nesibaigia, o reikšmingų rezultatų, ypatingai sostinėje ar kituose didžiuosiuose miestuose, nepastebima. Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo, lobisto Šarūno Frolenko teigimu, ši skiriama suma yra istoriškai mažiausia, kokia tik buvo.

Vyriausybės parengtame 2025-ųjų valstybės biudžete numačius mažesnį nei šiemet finansavimą keliams, susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad pradėti projektai bus tęsiami, be to, numatyta galimybė skolintis ir taip papildomai finansuoti kelių infrastruktūros projektus. „Man yra labai svarbu, kad tie projektai, kurie yra pradėti, jie turi užtikrintą tęstinumą ir kartu numatytą galimybę skolintis“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė M. Skuodis.

Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas sako, kad ministerijos netenkina pirminiame kitų metų valstybės biudžete numatytas finansavimas keliams. Anot jo, yra galimybė, kad suma dar gali būti padidinta, dalį finansavimo kelių infrastruktūrai skolinantis iš Europos Sąjungos (ES) fondų. „Tai yra starto pradžia, kuri ministerijos netenkina ir tikimės, kad derybų procese ta suma objektyviai turi augti“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė J. Skačkauskas.

Vilniečius jau kurį laiką gąsdina chuliganišku ir pavojingu vairavimu pasižymintis rusakalbiai vairuotojai. Negana to, savo pavojingą vairavimą vyrai demonstruoja ir socialiniuose tinkluose. Gyventojai buriasi ir apie taisykles pažeidinėjančius vairuotojus praneša policijai. O policijos atstovai teigia, kad pakliuvę pareigūnams, nusikaltę vairuotojai ima graudintis.

Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas sako, kad kitų metų valstybės biudžete kelių finansavimui bus numatyti bent 700 mln. eurų. Anot jo, galutinė suma turėtų būti didesnė, taip pat yra pateiktas poreikis dėl 1,375 mlrd. eurų valstybinės reikšmės bei 600 mln. eurų savivaldybių kelių finansavimo. „Esame pateikę poreikį valstybinės reikšmės keliams 1,375 mlrd. eurų. Pagal formulę, jeigu būtų maksimaliai patvirtina, savivaldybės keliams būtų skiriama dar beveik 600 mln. eurų.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis, sako, kad kitiems metams kelių finansavimui reikėtų skirti papildomus 1,3 mlrd. eurų, siekiant efektyviausių pokyčio. Tai jis teigė paskaičiavęs ministerijos ir rangovų galimybes bei atsižvelgdamas į prastą kelių padėtį šalyje. „Kas man didžiausią nerimą kelia, jog pagal tą finansavimo lygį, kurį turime, kai kurių kelių, kurie atrodo labai blogi, mes artimiausius 3-5 metus net netvarkysime.

Kelininkai per dešimtmetį žada Lietuvos kelius ir tiltus sutvarkyti taip, kad jie prilygs vokiškiems. Tiesa, už tai jie reikalauja dvigubinti finansavimą keliams ir skirti bent po 2 milijardus eurų kasmet. Tačiau politikai tokius kelininkų norus vadina nerealiais. Mat pinigų esą trūksta ir sveikatos apsaugai, pensijoms, šalies saugumui.  Žvyrkeliu Puodžiūnėlių kaimo gyventojai kasdien priversti 5 kilometrus dardėti į Panevėžį. Į Pasvalį tenka važiuoti kitu, tačiau labai panašiu žvyrkeliu.

Kelininkai per dešimtmetį žada Lietuvos kelius ir tiltus sutvarkyti taip, kad jie prilygs vokiškiems. Tiesa, tik su sąlyga, kad valdžia padvigubins finansavimą keliams ir skirs bent po 2 milijardus eurų kasmet. Tačiau politikai tokius kelininkų norus vadina nerealiais. Mat pinigų trūksta ne tik keliams, bet ir sveikatos apsaugai, pensijoms, šalies saugumui. Premjerė Ingrida Šimonytė kelininkų norus vadina sezonine daina ir didesnio finansavimo nežada.

Blogos būklės Lietuvos keliams ir tiltams sutvarkyti 2025-2028 metais reikėtų iki 8 mlrd. eurų, tačiau geriausiu atveju tam planuojama skirti tris kartus mažiau – apie 2,4 mlrd. eurų, teigia asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas. „Mūsų vertinimas, kuris pagrįstas ir „Via Lietuvos“ informacija, sako, kad 2025-2028 metais realus poreikis siekiant sutvarkyti būtinąjį kiekį tiltų, siekiant tvarkyti tuos kelius, kurių būklė neatitinka nustatytų reikalavimų (...) yra arti 8 mlrd.

Artėjant rinkimams, valdantieji ir opozicija vis garsiau kalba apie tragišką kelių būklę ir dalija pažadus. Esą regionus prikeltų naujam gyvenimui būtent sutvarkyti keliai ir tiltai. Tačiau tam valdantieji niekaip nesukrapšto pinigų, nors pirkdami degalus vairuotojai kasmet sumoka apie milijardą eurų akcizo. Tad politikai jau siūlo pačius įvairiausius receptus, kaip sutvarkyti kelius, tiltus ir žvyrkelius. Tarp siūlymų – ir mokami keliai bei nauja Regionų ministerija.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui perduoti Kauno, Klaipėdos, Telšių ir Trakų rajonų savivaldybių nuosavybėn valstybei nuosavybės teise priklausančių ir šiuo metu akcinės bendrovės „Via Lietuva“ patikėjimo teise valdomų kelių dalį. Nuspręsta Kauno rajono savivaldybės nuosavybėn perduoti rajoninio kelio Nr. 1919 Ramučiai–Martinava dalį (ilgis – 3,035 kilometro), kurios likutinė vertė 2024 m. gegužės 31 d. – 889 tūkst. eurų.