keliai

Vienas euras, investuotas į automobilių kelių tinklo remontą ir priežiūrą, valstybei sukuria apie 1,5–1,7 euro ekonominės naudos, rodo Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų atliktas tyrimas. Anot jo, per metus valstybinės reikšmės keliams skiriami vidutiniškai 392 mln. eurų šalies ekonomikai sukuria apie 581 mln. eurų naudos, o iš jų beveik 75 mln. eurų mokesčiais grįžta į valstybės biudžetą.

Valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ skaičiuoja, kad Lietuvoje šiuo metu yra 154 blogos būklės tiltai – metų pradžioje tokių buvo 140. Ir, nors 27 iš šiuo metu į sąrašą įtrauktų tiltų jau yra tvarkomi, savivaldybių, kuriose atliekami darbai, merai pasigenda remonto spartos. „Blogos būklės tiltų skaičius nuolat kinta – vieni buvę blogos būklės tiltai sutvarkomi, bet atsiranda kitų, kurių būklė pablogėja.

Socialiniuose tinkluose Susisiekimo ministras Juras Taminskas pažėrė kritikos Vilniaus merui Valdui Benkunskui dėl sostinės savivaldybės atstovo siūlymo vilniečiams, kenčiantiems nuo rugsėjo prasidėjusiomis eismo spūstimis, dažniau rinktis keliones pėsčiomis.  Apie tai ministras pasisakė savo „Facebook“ paskyroje.  „Vilnių paralyžiavo ne remontai, o mero negebėjimas planuoti. Siūlymas dėl to kenčiantiems tautiečiams tiesiog eiti pėsčiomis yra aukščiausio lygio cinizmas.

Rugsėjis dar neatėjo, o sostinės gatvėse – tikras chaosas. Dėl išraustų gatvių stoja eismas, piko metu miesto arterijos nepravažiuojamos. Gyventojai nerimauja, kas bus po savaitės, kai rugsėjo pradžioje gatves užplūs skubantys studentai, moksleiviai ir jų tėvai. Vilniaus miesto meras skelbia, kad šiuo metu kelininkai remontuoja 25 sostinės gatves, tačiau jau tuoj remontai baigsis.

Šią vasarą keliuose fiksuojama itin skaudi statistika – avarijose žuvo tris kartus daugiau nei pernai tui pačiu metu. Kas penktas žmogus, kurį šiemet ugniagesiams teko vaduoti iš sumaitoto automobilio, jau buvo žuvęs. Kas slypi už šių tragedijų ir kokių klaidų vairuotojai turėtų vengti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo vairavimo instruktorius, eismo ekspertas Darius Kanapinskas.

Bendrovė „Viadukas“ už beveik 1,8 mln. eurų (su PVM) rekonstruos rajoniniame kelyje Anykščiai–Burbiškis–Rubikiai esantį tiltą per Anykštos upę, pranešė „Via Lietuva“. Skelbiama, kad prieš daugiau nei 60 metų pastatyto tilto techninė būklė nebeatitinka šiuolaikinių techninių ir eismo saugos reikalavimų, todėl jis bus iš esmės atnaujintas.

Valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ gavo statybos leidimą beveik 12 kilometrų ilgio kelio tarp Kauno ir Prienų rekonstrukcijai įrengiant keturių eismo juostų magistralę.

Automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda liepos 23–24 d., vykdant Gėluvos viaduko kapitalinio remonto darbus, numatomi laikini eismo ribojimai, pranešė kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“. Skelbiama, kad ketvirtadienį, liepos 23 d., dienos metu eismas Klaipėdos kryptimi bus trumpam, iki 10 minučių, stabdomas apie 10–11 val. ir apie 15 val.

„Via Lietuva“ informuoja, kad vykdant Gėluvos viaduko, esančio automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) 144,72 km, kapitalinio remonto darbus, liepos 23–24 d. bus taikomi laikini eismo ribojimai automagistralėje A1. Vykdant valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 144,72 km dviejų lygių sankryžos viaduko kapitalinį remontą, vietoje esamo statomas naujas viadukas.

Magistraliniame kelyje Šiauliai–Palanga už 6 mln. eurų (su PVM) bus atnaujinamas 7,3 kilometro ruožas Telšių rajone. Kaip skelbia valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“, darbus iki 2027 metų vasaros atliks konkursą laimėjusi įmonė „Eurovia Lietuva“.  „A11 yra vienas pagrindinių kelių į Lietuvos pajūrį, todėl jo būklė svarbi tiek regionų gyventojams, tiek poilsiautojams ir verslui“, – pranešime sakė „Via Lietuvos“ vadovas Martynas Gedaminskas.

Žinomas Lietuvos mados dizaineris Juozas Statkevičius socialiniuose tinkluose neslėpė įniršio dėl šalies infrastruktūros būklės. Keliaudamas pagrindine šalies magistrale, kūrėjas pasidalijo vaizdais iš kelio, kurį šiuo metu kausto remonto darbai, ir rėžė aštrią kritiką valdžios institucijoms.

Valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ šiemet ketina už 8 mln. eurų nuo laukinių gyvūnų apsauginėmis tvoromis aptverti dar apie 90 km valstybinės reikšmės kelių ruožų, penktadienį pranešė bendrovė. Šiuo metu tokiomis apsaugos sistemomis aptverta automagistralė Vilnius–Panevėžys (A2) ir didžioji dalis automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Pastarojoje darbai tęsiami ir šiemet – sistemos diegiamos ruože nuo 146,57 iki 204,75 km.

Seime siūloma išplėsti pareigūnų, galinčių vykdyti eismo priežiūrą, ratą. Jeigu įstatymui būtų pritarta, dalį iki šiol kitų institucijų vykdytų funkcijų perimtų ir savivaldybių administracijų įgalioti pareigūnai. Pagal projektą, pakeitimai įsigaliotų 2026 m. lapkričio 1 d. Daugiau pareigūnų galėtų vykdyti eismo priežiūrą Pastaraisiais metais miestuose itin išaugo elektrinių mikrojudumo priemonių, dviračių ir motorinių dviračių naudojimas, taip nurodoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

Seimas apkarpė valstybės paramą savivaldybėms, neperimančioms jų miestuose ir miesteliuose nutiestų valstybinės reikšmės rajoninių kelių, daugiausia naudojamų vietiniam susisiekimui. Nuo 2027 metų jos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) gaus iki 5 proc., o ne fiksuotą 5 proc. finansavimą. Susisiekimo ministerijos teigimu, tai leis pritaikyti finansavimą prie realaus ir faktiškai deklaruoto savivaldybių poreikio.

Magistraliniame kelyje A2 Vilnius–Panevėžys prie Ukmergės pradedami Vaitkuškio ir Kurėnų viadukų rekonstravimo darbai. Jų metų po viadukais esančiuose krašto keliuose bus taikomi laikini eismo ribojimai, skelbia „Via Lietuva“. Kaip nurodo bendrovė, darbai bus vykdomi ties magistralinio kelio 64,609 km ir 78,424 km. Esami viadukai bus nugriauti, o jų vietoje pastatyti nauji statiniai, pritaikyti dabartiniams transporto srautams ir saugumo reikalavimams.

Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ pradeda magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda paprastojo remonto darbus ties Elektrėnais. Šiemet planuojama atlikti kairės kelio pusės (Kaunas–Vilnius kryptimi) darbus – bus sutvarkyta kiek daugiau nei 10 km ilgio atkarpa nuo 39,72 iki 50,00 km. Tuo metu dešinės kelio pusės darbai nuo 39,29 iki 55,58 km numatyti 2027 metais. Šiuo metu objekte jau vykdomi paruošiamieji darbai.

Vasara įsibėgėja, o vasarai įsibėgėjant, tęsiasi ir darbymetis kelių darbuotojams. Gariūnų ir kiti viadukai, A1 magistralinis kelias, Molėtų plentas ir kiti keliai turi remontuojamų ilgų ruožų.

Vyriausybei ruošiantis keliuose nuo kitų metų įvesti sunkiojo transporto elektroninę kelių rinkliavos sistemą, arba vadinamąjį e. tollingą, ieškoma tarptautinio tarpininko, kuris pasiūlytų patogesnį mokėjimą vežėjams, teigia valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“. Bendrovės Strategijos ir vystymo grupės vadovė Rima Valentukevičienė sako, kad vadinamiesiems Europos elektroninės rinkliavos paslaugos (EERP) tiekėjams birželio 19 dieną bus paskelbtas kvietimas ateiti į Lietuvą.

Pirmadienį magistralės A1 tarp Vilniaus ir Klaipėdos ruože nuo 230,4 iki 234,9 kilometro pradedami dešinės kelio pusės paprastojo remonto darbai, praneša „Via Lietuva“. Skelbiama, jog šiame ruože Šilalės rajono savivaldybėje darbus atliks rangovas „Kelių priežiūra“, o juos užbaigti planuojama iki lapkričio mėnesio.

Trečiadienio rytą Lietuvoje buvo paskelbtas oro pavojus po to, kai netoli šalies sienos užfiksuotas objektas, turintis bepiločiams orlaiviams būdingų požymių. Reaguojant į situaciją buvo pakelti NATO oro policijos naikintuvai, dalyje šalies gyventojai sulaukė perspėjimo pranešimų telefonuose, o Vilniuje laikinai sustabdytas viešojo transporto ir traukinių eismas.

Automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda šeštadienį įvedami eismo pokyčiai, o pirmadienį bus pradėti vykdyti pagrindiniai kelio remonto darbai, kuriuos užbaigti planuojama iki spalio. Kaip pranešė kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“, eismo ribojimai įvedami ruože nuo 89,42 iki 94,34 kilometrų, dešinėje pusėje. Kelio darbai bus vykdomi važiuojant iš Vilniaus link Kauno.

Per pirmąjį 2026 m. ketvirtį į šiemet veikti pradėjusį Kelių fondą buvo surinkta 39,7 mln. eurų, skelbia Valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“. Kaip skelbia fondą administruojanti ir Susisiekimo ministerijai pavaldi bendrovė, visos lėšos skiriamos šalies kelių infrastruktūros atkūrimui, plėtrai ir modernizavimui.

Valstybinės reikšmės keliai galės būti perduodami laikinai valdyti privačiam verslui, kad juos būtų galima ne tik tiesti, bet ir remontuoti, nutarė Seimas.  Tokiu atveju būtų sudaroma viešojo ir privataus sektorių partnerystės (angl. public private partnership, PPP) sutartis. Už tokias Kelių įstatymo pataisas antradienį balsavo 97 parlamentarai, prieš buvo du, o šeši susilaikė.

AB „Kelių priežiūra“ visuomenei atveria informaciją apie krašto keliuose planuojamus „dešiniojo rato“ dangos pažaidų tvarkymo darbus. Nuo šiol gyventojai gali vienoje vietoje matyti, kuriuose ruožuose šiemet bus vykdomi darbai – parengtas ir viešai pristatomas planuojamų darbų žemėlapis. Krašto kelių „dešiniojo rato“ provėžų tvarkymo programa orientuota į kritinių dangos pažaidų šalinimą intensyviausio eismo ruožuose, kur vyrauja didžiausi krovininio transporto srautai.

Bendrovė „Kelių priežiūra“ šią savaitę paskelbė 2025–2026 metų žiemos sezono pabaigą. Pasak įmonės, ši žiema išsiskyrė sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis – ilgai trukusiais snygiais, pustymu ir vietomis iki 30 laipsnių šalčio siekusiu speigu. „Kelių priežiūros“ vadovas Audrius Vaitkus pažymi, kad, nepaisant ekstremalių oro sąlygų, šalies kelininkai užtikrino, kad keliai būtų pravažiuojami.

AB „Kelių priežiūra“ skelbia 2025–2026 m. žiemos sezono pabaigą. Šis sezonas išsiskyrė išskirtinai sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis – ilgai trunkančiais snygiais, nuolatiniu pustymu bei užsitęsusiu stipriu šalčiu. Kai kuriuose Lietuvos regionuose fiksuotas iki –30 laipsnių siekiantis speigas, o žemų temperatūrų periodai tęsėsi ne dienomis, o savaitėmis. Toks veiksnių derinys lėmė ne tik itin intensyvius kelių priežiūros darbus, bet ir iš esmės kitokį jų organizavimo pobūdį.

Prasta kelių būklė Lietuvoje jau seniai kelia vairuotojų nepasitenkinimą, tačiau greitų sprendimų tikėtis nereikėtų. Susisiekimo ministras pripažįsta, kad situacija pasiekė kritinį tašką. Tačiau kartu jis tikina, kad pirmieji pokyčiai turėtų pasimatyti po kelerių metų. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja susisiekimo ministras Juras Taminskas ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Greičio viršijimas, išsiblaškę pėstieji ir po žiemos primiršti motociklininkai – tai problemos, kurios pavasarį Lietuvos keliuose išryškėja labiausiai. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad situacija nėra tokia prasta: eismo kultūra po truputį auga, tačiau atsargumo vis dar pritrūksta visoms eismo dalyvių grupėms. Apie tai laidoje kalbėjo Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys ir lenktynininkas Darius Jonušis.

Susisiekimo ministerijai ir bendrovei „Kelių priežiūra“ trečiadienį ketinant pristatyti kritinių pažeidimų šalinimo krašto keliuose programą, susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad šie keliai bus sutvarkyti šiais ir kitais, tuo metu siauresni rajoniniai keliai bus taisomi vėliau. Vis dėlto ministras keliams, kuriuose dėl siauro pločio prasilenkti sunku, taip pat žada dėmesį.

Siekiant stiprinti Lietuvos kelių kontrolę ir apsaugoti juos nuo perkrautų transporto priemonių, darbą pradėjo Susisiekimo ministro Juro Taminsko įsakymu sudaryta speciali darbo grupė, praneša ministerija.

Susisiekimo ministerija su verslo, pramonės, savivaldybių atstovais sutarė stiprinti sunkiasvorio transporto kontrolę keliuose ir mažinti jų žalą keliams. Susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad Lietuvos keliuose daugės vilkikų svėrimo vietų, o jų patikros vyks visą parą.

Susisiekimo ministerijoje pirmadienį bus pasirašytas memorandumas „STOP kelių gadinimui“, skirtas griežtinti sunkiasvorių transporto priemonių kontrolę Lietuvos keliuose. Memorandumu siekiama sutelkti valstybės institucijas, savivaldybes ir verslą, kurių bendros pastangos apsaugotų kelius nuo perkrauto transporto ir skatintų sąmoningą jų naudojimą.

Susisiekimo ministras pripažįsta, kad po šios rekordiškai šaltos žiemos Lietuvos keliai subyrėjo, jų būklė dar labiau pablogėjo. Tiesa, suplanuotus kelių taisymo darbus dabar jau koreguoja besitęsiantis karas Irane ir Hormūzo sąsiaurio blokada. Pasak Susisiekimo ministerijos, kelių tvarkymo darbų apimtys gali sumažėti dėl išaugusių kuro ir asfaltui reikalingų medžiagų kainų.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Per artimiausius penkerius metus kelių situacija šalyje negerės, nes finansavimas sektoriui kol kas išlieka per mažas, sako asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko. Anot jo, valdžia pastaruoju metu priėmė gerų sprendimų susisiekimo srityje, tačiau pabrėžia, jog apčiuopiamą rezultatą jie duos tik po kurio laiko. „Iki šiol priimti geri sprendimai – Kelių fondas, e-tollingo programa – jie rezultatus duos po 4-5, o gal net daugiau metų.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas sutinka, kad Lietuvoje keliai yra susidėvėję, tačiau tikina, kad situacija yra sprendžiama. „Mūsų kelių infrastruktūra yra visiškai susidėvėjusi ir akyse subyrėjo po šios žiemos“, – LRT radijui pirmadienį sakė ministras. Anot jo, tą lėmė ilgametis netolygus finansavimas, infliacija, perkrautų sunkiasvorių transporto priemonių sukeliama kelių apkrova.

Statybos įmonė „Fegda“, kelių tiesimo bendrovė „Hisk“ ir jos valdomi „Ukmergės keliai“ už 18 mln. eurų remontuos daugiau nei 16 kilometrų krašto kelio ruožą tarp Dusetų ir Degučių Zarasų rajone. Darbus planuojama pradėti pavasarį, o baigti – iki 2028 metų pradžios, antradienį pranešė valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“. Atnaujinamo kelio važiuojamoji dalis yra siauresnė nei 5 metrai.

Nors žiema ilgai buvo šalta ir temperatūra dažnai nešokinėjo iš neigiamos į teigiamą, Lietuvos keliuose su atšilimu atsivėrė tūkstančiai duobių, įtrūkimų ir įdaužų. Kelininkai pripažįsta, kad šiemet didele problema tapo automagistralės, kuriose duobių atsivėrė daugiau nei įprastai. Tai ypač pavojinga, nes dideliu greičiu lekiantiems automobiliams duobės kur kas grėsmingesnės nei miestų centruose.

Po žiemos sezono prasidėjus polaidžiui, keliuose vis dažniau atsiveria įvairaus dydžio duobės ir įgriuvos, todėl dėmesys skiriamas visam kelių tinklui, o pirmiausia – pavojingiausioms vietoms, kur pažeidimai kelia didžiausią riziką eismo saugumui, rašoma savivaldybės pranešime. „Atėjus atodrėkiui išryškėja per žiemą susiformavę gatvių dangos pažeidimai – tai neišvengiamas sezoninis reiškinys.

Šią žiemą Lietuvos gyventojams jau ne kartą teko susidurti su sudėtingomis eismo sąlygomis, dėl intensyvių, žiemiškų orų. O ir dabar gyventojai toliau susiduria su sunkumais keliuose. Štai Ukmergės rajone, šalia Paželvių kaimo, gyventojai dalinasi, kad jau ne kartą teko keisti planus, dėl nuo kelio nuslydusių sunkiasvorių transporto priemonių, kurios užblokuoja pravažiavimą, tačiau keliai ir toliau lieka nebarstomi.

Visi, kas šią žiemą daugiau vairuoja, keikia Lietuvos kelius – aštrių duobių tiek, kad kai kur tenka tiesiog vairuoti zigzagais. Ar dėl to kalti vien speigai ir temperatūrų šuoliai, ar vis dėlto savo dalį atsakomybės neša ir kelių priežiūra? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje „Piko minutės“, kalba Almantas Karčiauskas.

Svyruojant temperatūrų skirtumui, šalies keliuose vis dar yra slidžių kelio ruožų, sako įmonės „Kelių priežiūra“ atstovas Rimantas Zagrebajevas. „Nors dienomis temperatūra jau teigiama, naktimis ji vis dar krinta žemiau 0, dėl to keliuose formuojasi plikledis. Anksti ryte vietomis danga gali būti tikrai apgaulingai slidi“, – LRT radijui trečiadienį teigė R. Zagrebajevas.

AB „Kelių priežiūra“ informuoja, kad šią žiemą, kuomet taip dažnai keičiasi kritinės oro temperatūros bei vyrauja mišrūs krituliai, taikomos papildomos kelių priežiūros technologijos bei sprendiniai. Dalyje valstybinės reikšmės kelių naudojami smėlio arba smėlio–druskos mišiniai, kurie būtent tokiomis oro sąlygomis padeda užtikrinti kuo įmanoma labiau saugias eismo sąlygas. Plačiau – pranešime spaudai.

Vilnius šią žiemą skęsta druskoje – taip skelbia gamtosaugos aktyvistai. Pasak jų, šaligatviai pasidengę gausiais kiekiais druskos kristalų, o esant šalčiams kai kur formuojasi ir balos. Toks intensyvus barstymas supykdė aktyvistus, kurie baiminasi, kad sostinėje esą nebeliks medžių. Pasak mokslininkų, alternatyva druskai galėtų būti skaldelė, kuri ne tik mažiau kenkia aplinkai, bet ir gali būti naudojama pakartotinai, tačiau yra brangesnė.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Prieš Naujuosius metus kelyje A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai pradėtas pilotinis eismo stebėsenos projektas jau davė pirmuosius rezultatus. „Via Lietuva“ praneša testavusi naują radarinį skaitiklį „XP20“, kuris turėjo parodyti, ar tokia technologija gali tapti alternatyva iki šiol plačiai naudojamoms indukcinėms kilpoms.

Lietuvoje vis dažniau kalbama apie taršos mažinimą – steigiamos ne tik mažos taršos zonų miestuose, bet ir planuojami realaus laiko taršos matuokliai keliuose. Vis dėlto automobilių rinkos ekspertai atvirauja – vien kontrolė ir baudos vairuotojų neprivers persėsti į netaršius automobilius. Jų vertinimu, be realios finansinės pagalbos ir infrastruktūros kūrimo, bet kokie nauji reikalavimai tik didins žmonių nepasitenkinimą.

Prasidėjus piko valandoms ir esant sunkioms eismo sąlygoms, sostinėje pradėjo formuotis daugybė spūsčių, fiksuojami eismo įvykiai.  Remiantis „Susisiekimo paslaugų“ (JUDU) interaktyvaus žemėlapio sviesoforai.lt duomenimis, dar prieš 17 val. sostinėje buvo užfiksuoti 7 eismo įvykiai bei užfiksuota 12 grūsčių skirtingose miesto gatvėse.  O jau 17 val. duomenimis, interaktyviame žemėlapyje buvo užfiksuoti 2 eismo įvykiai ir nurodyta, kad susidarė 15 grūsčių.

Už sostinės gatves atsakinga įmonė „Grinda“ įspėja vilniečius, kad prieš artėjančias piko valandas sostinėje vėl pradėjo gausiau snigti. Todėl vairuotojai yra raginami pasirūpinti savo transporto priemonių švara, o kelionėms skirti daugiau laiko. Kaip rašoma „Grindos“ feisbuko puslapyje, prieš pat piko valandas Vilniuje pradėjo gausiau snigti, o kritulių intensyvumas keletą pastarųjų valandų nemažėja.

Žiema kasmet ateina ne tik su šventine nuotaika, bet ir didesne nelaimių rizika – daugėja gaisrų, traumų bei skendimų atvejų. Slidūs keliai ir šaligatviai, netinkamai kūrenamos krosnys ar neatsargus elgesys prie vandens telkinių gali baigtis skaudžiomis pasekmėmis.

Antradienio naktį ir rytą visos Lietuvos kelius padengė ledo sluoksnis, susiformavęs dėl lijundros. Vilniaus kelių priežiūrą vykdanti „Grinda“ praneša, kad eismo sąlygos blogės. „Gatvių danga šlapia, padengta šlapio sniego mase. Laukiama gausaus sniego, todėl eismo sąlygos blogės. Būkite atsargūs“, – feisbuke nurodo UAB „Grinda“. Anksčiau „Grinda“ rašė, kad gatvės visą naktį buvo intensyviai barstomos.