keliai

Nors ruduo dar tik įsibėgėjo, keliuose jau gali pradėti formuotis plikledis. Pastebima, kad, keičiantis oro sąlygoms, vairuotojai ne visuomet spėja persiorientuoti iš vasaros sezonui būdingų kelio sąlygų į kiek sudėtingesnes.  Draudimo bendrovės „Gjensidige“ ekspertas pranešime spaudai įspėja, kad pavojingos sąlygos kelyje atsiranda, kuomet oro temperatūra nukrenta iki +3°C ar žemiau, ypač tose kelio atkarpose, kurios yra pavėsyje, miško keliuose, ant tiltų ir viadukų.

Vėstant orams, kelininkai teigia besiruošiantys žiemos sezonui ir praneša, kad žiemą kelius barstys ne tik egiptietiška druska. Akcinė bendrovė „Kelių priežiūra“ primena, kad žiemą atliekamų kelio darbų pobūdis dažnai priklauso nuo meteorologinių sąlygų, todėl barstymai pradedami ne pagal nustatytą datą, o pasirodžius pirmiesiems žiemos ženklams.

Daugiau kaip 21 500 kilometrų valstybinės reikšmės kelių prižiūrinti AB „Kelių priežiūra“ pradeda pirmą tokio pobūdžio konkursą Lietuvoje – dvi savaites gyventojai galės siūlyti vardus keliuose žiemos metu dirbantiems barstytuvams. Šia iniciatyva siekiama pakviesti visuomenę prisijungti prie kelių priežiūros bendruomenės ir kartu dalyvauti bendrame simboliniame kūrybos procese, rašoma pranešime spaudai.

Dviratininkai patinka ne visiems – Vilniuje, Saulėtekyje, minusius vyrus iš važiuojančio automobilio apipurškė dujomis. Būrelis protestuotojų susirinkusių prie savivaldybės reikalavo užtikrinti saugius pėsčiųjų praėjimus ir užtikrinti dviratininkams ne kosmetines dviračių takų pertvarkas. Saulėtekio alėjoje, Vilniuje, dviračius minantys vyrai iš šalia važiuojančio „Toyota“ automobilio buvo apipurkšti dujomis. Šį vaizdą prieš porą savaičių užfiksavo „Minam100“ bendruomenės nariai.

Kitąmet pradedant veikti Valstybiniam kelių fondui, o verslui keliant klausimų dėl jo finansavimo, premjerė Inga Ruginienė sako, kad jo šaltinių dar ieškoma. Tačiau Vyriausybės vadovė pabrėžia, jog dėliojant kitų metų biudžetą pagrindinis dėmesys skiriamas gynybai. „Turime suprasti, kad biudžeto formavimas šiek tiek pasikeitė ir jis nėra jau toks, koks buvo prieš du, tris ar daugiau metų. Šiai dienai turime ypač stiprų prioritetą – tai gynyba ir saugumas.

Nuo kitų metų pradedant veikti Valstybiniam kelių fondui, kuris, teigiama, finansavimą keliams galėtų padidinti dar 400 mln. eurų, vis dar nėra aišku, ar jis tikrai augs, teigia asociacija „Lietuvos keliai“. Asociacijos teigimu, nepaisant įteisinto kelių fondo, iki šiol nėra aiškių išlaidų kelių priežiūrai ir plėtrai šaltinių, todėl finansavimas keliams gali būti netgi mažesnis nei šiemet.

Kelių remontai sostinėje ir toliau kelia aistras – vilniečiai skundžiasi, kad dėl netvarkingo darbų organizavimo kelyje Vilnius–Panevėžys jie negali saugiai pasiekti autobusų stotelės, o viešasis transportas vėluoja dešimtis minučių. Saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas teigia, kad neretai Vilniuje kelių remonto darbai sukelia daug nepatogumų gyventojams.

Ar norėtumėte šalies automagistralėse skrieti nebe 130, o 150 kilometrų per valandą greičiu? Čekija savo vairuotojus, mėgstančius greitį, jau pradžiugino – stipriau paspausti pedalą eksperimento metu jie gali vienoje automagistralės atkarpoje. Lietuvoje diskusijos kol kas kuklesnės – svarstoma tik kai kuriose greitkelių atkarpose žiemą leistiną greitį kelti nuo 110 iki 130 km/val.

Pastaraisiais mėnesiais vairuotojai sulaukė kelių naujovių, susijusių su automobiliais ir eismo taisyklėmis. Tačiau pokyčiai tuo nesibaigia – jau netrukus įsigalios ir daugiau sprendimų, galinčių pakeisti kasdienį judėjimą keliuose bei vairuotojų įpročius. Portalas tv3.lt apžvelgia, kokie pasikeitimai vairuotojams jau pradėjo galioti ir kokių naujų reikalavimų dar reikėtų laukti artimiausiu metu.

Valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ pradėjo taikyti naują tvarką, pagal kurią prieš greičio matuoklius pastatomi kelio ženklai, nurodantys leistiną greitį. Tai daroma įsigaliojus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimams, kuriais siekiama didinti eismo saugumą, sumažinti neaiškumą vairuotojams ir padėti jiems laikytis greičio apribojimų, pranešė bendrovė.

Dėl vyraujančių stiprių liūčių Varėnos rajone laikinai apribotas eismas krovininiais automobiliais kai kuriais vietos reikšmės keliais. Ribojimai taikomi Varėnos, Merkinės, Valkininkų, Marcinkonių, Jakėnų, Matuizų, Kaniavos, Vydenių seniūnijose, iš viso daugiau nei 130 vietos reikšmės kelių. Kaip BNS nurodė savivaldybė, ribojimai taikomi siekiant apsaugoti kelius. „Pas mus nuo 2010 metų iškrito pats didžiausias kiekis kritulių (...) ir yra užtvindytos tam tikros teritorijos.

Nuo 2026 metų žadama esminė reforma – jau įkūrus valstybinį Kelių fondą bus įvesta nauja elektroninė rinkliava, kuri leistų surinkti papildomų lėšų keliams. Tiesa, planuojama, kad ją mokės komercinis transportas. Ar tai padės išspręsti daugybe metų besitęsiančią problemą? Kada realiai galime tikėtis pokyčių, ir ar regionai vėl neliks nuošalyje? Apie tai – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

Lietuvos pagrindinės magistralės vietomis primena rajoninius kelius – vėžės, įlūžimai, kelio danga lyg skalda. Ar tikrai normalu, kad greičiausiuose šalies keliuose kasdien kratytis tenka tarsi važiuojant per seną geležinkelį ir kada tai pagaliau bus sutvarkyta? Kada realiai galime tikėtis pokyčių, ir ar regionai vėl neliks nuošalyje? Apie tai – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su susisiekimo ministru Eugenijumi Sabučiu.

Dėl planinių sistemos perkėlimo darbų į valstybinį duomenų centrą sekmadienį iki vidurnakčio nebus galima įsigyti elektroninių kelių vinječių (e-vinječių).  Kaip informuoja valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“, šių vinječių nuo 9 iki 24 val. nebus galima įsigyti nei svetainėje keliumokestis.lt, nei iš platintojų. Kelių naudotojai, planavę sekmadienį važiuoti mokamais keliais, elektroninę vinjetę turėjo įsigyti iš anksto.

Statybų bendrovė „YIT Lietuva“ už 2,41 mln. eurų (su PVM) per tris mėnesius rekonstruos automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda 4 kilometrų ruožą nuo Gelgudiškių iki Pagojų, netoli Kryžkalnio, važiuojant iš Klaipėdos Vilniaus kryptimi, bei kapitaliai atnaujins jame esantį viaduką, penktadienį pranešė valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“  Remonto metu eismas vyks keturiomis eismo juostomis, po dvi kiekviena kryptimi, eismo srautai bus atskirti gulekšniais, o ties pervažiavimo į priešin...

Susisiekimo ministras per kadenciją žada asfaltą nutiesti į visus didesnius šalies kaimus – pakloti apie 200 kilometrų asfalto. Tačiau šiemet žada asfaltuoti vos kelis kilometrus ir darbus pradėti tik rudenį, o kad gyventojai mažiau skųstųsi duobėtais žvyrkeliais ir dulkių debesimis, žada dažniau kelius laistyti druskingu vandeniu. Kad nesulaukdami greiderių vairuotojai nustotų skambinėti, atvertas internetinis žvyrkelių priežiūros darbų žemėlapis.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Liepos 20 dieną neveiks kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo sistema, todėl nebus galimybės įsigyti elektroninės vinjetės, pranešė bendrovė „Via Lietuva“. Pasak bendrovės, nurodytą dieną nuo 9 iki 24 val. bus vykdomi planiniai kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo sistemos tobulinimo darbai. „Elektroninės vinjetės nebus galimybės nusipirkti nei svetainėje keliumokestis.

Apeliacinis teismas leido valstybinių kelių valdytojai „Via Lietuva“ tęsti gegužės pradžioje paskelbtą sunkiojo transporto kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, nuomos konkursą.

Per artimiausius metus už 20 mln. eurų bus sutvarkyta apie 110 kilometrų žvyrkelių, sako susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas. Jo teigimu, šiuo metu apie ketvirtadalis valstybinės reikšmės kelių yra žvyrkeliai. „Po pertraukos kelių metų, šiemet bus pradėta įgyvendinti žvyrkelio asfaltavimo programa, kaip žinia, Vyriausybė yra numačiusi 20 mln. biudžete būtent tos programos startui ir su šitais pinigais bus galima nemažai padaryti per artimiausius metus.

Nuo liepos 1 d. Lietuvoje plečiamas kelių naudotojo mokesčio (vinjetės) taikymo tinklas. Prie iki šiol mokamų magistralinių kelių prijungiami 21 krašto kelio ruožai, kuriais važiuodami turės susimokėti komercinio transporto valdytojai.

Pirmadienį Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui vairuojant automobilį „Rolls-Royce“, perėjose buvo kliudytas jaunas pėsčiasis, kuris tą pačią dieną išleistas gydytis namuose. Ekspertai kritikuoja ne tik incidento aplinkybes, bet ir visą eismo kultūrą Lietuvoje – nuo nepakankamos kontrolės iki nesubalansuotų baudų sistemos. V. Matijošaičio pirmadienį partrenktas pėsčiasis tą pačią dieną iš gydymo įstaigos buvo išleistas gydytis į namus. Eltos žiniomis, jaunas vyras lūžių išvengė.

Jau kitą savaitę Lietuvoje mokamų kelių bus dvigubai daugiau. Pirkti vinjetes teks ir už važiavimą krašto keliais. Verslai perspėja, kad dėl to gyventojams brangs ne tik tarpmiestinių autobusų bilietai, bet ir maisto produktai, mat papildomos sąnaudos bus perkeltos ant gyventojų pečių.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Transporto saugos administracijos inspektorius krašto kelyje ties Pabrade stabdo komercinių mašinų vairuotojus ir tikrina dokumentus.

 Nuo liepos 1 d. krovininiam ir komerciniam transportui prasiplečiantis mokamų kelių sąrašas padės atstatyti teisingumą, teigia susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis. Anot jo, dabar vežėjai per dažnai išvengia kelių mokesčių važiuodami aplinkkeliais, taip juos gadindami ir neprisidėdami prie infrastruktūros atstatymo. „Mokamų kelių sistemos praplėtimas yra šioks toks sąžiningumo ir teisingumo atstatymas.

Lietuvoje šiltuoju metų laiku kelininkai kimba į darbus – vienur klojama nauja danga, kitur lopomos žiemos paliktos išdaužos. Tačiau ne visi darbai vyksta sklandžiai. Į naujienų portalą tv3.lt kreipęsis gyventojas dalijasi, jog dalyje kelių Vakarų Lietuvoje remonto darbai yra vykdomi netinkamai arba atidedami dėl neaiškių priežasčių. Visgi „Via Lietuva“ atstovai aiškina, jog kelių remonto darbai vyksta pagal planą.

Vyriausybei užsibrėžus rasti naujų finansavimo šaltinių keliams ir tam sukurti specialų Kelių fondą, trečiadienį Ministrų kabinetas svarstys jo steigimą numatantį įstatymo projektą.  Viliamasi, jog jis įsigaliotų nuo kitų metų bei bendrą Lietuvos kelių finansavimą padidintų 400 mln. eurų iki beveik 1 mlrd. eurų.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis sako, kad pabrangusiam milijardinės vertės Baltijos šalių europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektui svarstoma skolintis garantuojant, kad paskola būtų grąžinta iš būsimo Europos Sąjungos (ES) finansavimo. Jo teigimu, tai siūlo ir už susisiekimą, transportą bei infrastruktūrą atsakingi Bendrijos ministrai.

Ištisus dešimtmečius vairuotojus piktinusios vadinamosios „betonkės“ tarp Vilniaus ir Utenos kitais metais nebeliks – tikina Susisiekimo ministerija ir kelius prižiūrinti „Via Lietuva“. Pradėtas psakutinės kelio atkarpos remontas. Gyventojai sako, kad rekonstrukcijos jau seniai reikėjo ir beda pirštu į kitus baisius kelius.   Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.  Vienintelis magistralinis Lietuvos betono kelias vairuotojus piktino daugiau nei 40 metų.

Žūtbūt remonto prašosi jau trečdalis šalies kelių. Byrančiais ir tik palopomais Lietuvos keliais važinėjantys gyventojai niršta, kad dėl duobių vis tenka taisyti savas mašinas. Už kelių tvarkymą atsakinga „Via Lietuva“ skaičiuoja, kad jau šiandien taisyti reikėtų beveik 7 tūkstančius kilometrų plento. Tai yra maždaug tiek, kiek nuo Vilniaus iki Madrido ir atgal. Tačiau keliai netvarkomi, nes lėšų remontui reikia dvigubai daugiau nei turima.

Per dvejus metus Vilniuje atnaujinta beveik 230 km nusidėvėjusių gatvių dangų. Nusistovėjus palankioms oro sąlygoms, jau pradedamas ir šių metų gatvių remonto darbų sezonas, per kurį planuojama sutvarkyti dar bent 53 km gatvių. Šiais metais bus pradėti ir 4 tiltų remontai, taip pat ruošiamasi trijų naujų tiltų statyboms, tęsiami darbai gyvenamųjų namų kiemuose ir kt., rašoma savivaldybės pranešime spaudai.

Valstybinius kelius valdanti bendrovė „Via Lietuva“ šiemet ketina sutvarkyti daugiau nei 30 kilometrų blogiausios būklės krašto kelių bei 17 kilometrų abiejose magistralėse. Kelių remonto darbai turėtų prasidėti vasarą, pirmadienį pranešė įmonė. „Turėdami ribotą finansavimą (...) investicijas kreipiame tiek į pagrindines transporto arterijas, tiek į regionus – blogos būklės vietinės reikšmės kelius“, – „Via Lietuvos“ pranešime sakė susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

Įsibėgėja autostradoje esančio blogiausio šalies tilto per Kruną rekonstrukcijos darbai. Tačiau Lietuvoje yra apie 300 tiltų, kurių tarnavimo laikas baigiasi, o kas ketvirtas Lietuvos kelias laikomas blogos būklės. Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinti įmonė sako, kad galėtų atlikti daugiau remonto darbų, bet trūksta pinigų, tad Susisiekimo ministerija steigia Kelių fondą, o kad surinktų daigiau lėšų į jį, didins mokamų kelių skaičių.

Pasak sinoptikų, artimiausiomis dienomis Lietuvoje numatomi krituliai – daugelyje šalies rajonų prognozuojamas lietus, o rytų Lietuvoje gali iškristi ir sniegas. Oro temperatūra dienomis kils iki teigiamos, tačiau naktimis leisis žemiau nulio, sudarydama sąlygas plikledžio susidarymui. Kaip informuoja AB „Kelių priežiūra“, tokios permainingos meteorologinės sąlygos kelia pavojų eismo saugumui, todėl vairuotojai raginami išlaikyti budrumą.

Susisiekimo ministerija paskelbė, kad Lietuvoje turėtų pradėti veikti valstybinis Kelių fondas, dėl kurio kasmet būtų viršijamas 1 milijardas eurų kelių finansavimui. Apie Lietuvos kelių, tiltų, viadukų būklę ir infrastruktūros lygiavimąsi į Lenkiją „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo ekspertai.  Susisiekimo ministerijos vicepirmininkas Roderikas Žiobakas komentavo, kad kelių fondas anksčiau nebuvo vadinamas taip.

Susisiekimo ministerija šiemet Lietuvos keliams skirs 583,2 mln. eurų, iš kurių po 20 mln. eurų numatyta magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena rekonstrukcijai bei žvyrkelių asfaltavimui. Kaip trečiadienį pranešė ministerija, valstybinės reikšmės keliams ir kitoms kelių srities reikmėms finansuoti šiemet numatyta 336,8 mln. eurų, o regionuose vietinės reikšmės kelių tinklas sulauks daugiau kaip 206,4 mln. eurų.

Susisiekimo ministerija į kuriamą valstybinį Kelių fondą tikisi kasmet surinkti apie 400 mln. eurų.  Skaičiuojama, kad jau kitąmet finansavimas šalies keliams, įskaitant šio fondo ir Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas, turėtų siekti beveik 1 milijardą eurų be Europos Sąjungos paramos, pirmadienį pranešė ministerija ir valstybių kelių valdytoja „Via Lietuva“.   „Siekiamybė, kad kelių fondas kiekvienais metais prasidėtų nuo 400 ar truputį daugiau nei 400 mln.

Valstybinių kelių valdytoja bendrovė „Via Lietuva“ kartu su Lazdijų savivaldybe bei partneriais iš Lenkijos iki 2026 metų pabaigos už beveik 13 mln. eurų planuoja sutvarkyti kelią tarp Lazdijų ir Seinų. Praėjusią savaitę pasirašyta Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programos (INTERREG) finansavimo sutartis leis atnaujinti 22,25 km kelią, iš jų 11,3 km – Lietuvoje, ketvirtadienį pranešė „Via Lietuva“.  „Šis projektas skatins socialinę gerovę ir pasienio zonos plėtrą.

Susisiekimo ministerija per trejus metus valstybinių bei vietinės reikšmės kelių finansavimui skirs daugiau nei 1,5 mlrd. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų. Praėjusią savaitę registruotą programos lėšų sąmatą artimiausiame posėdyje turės patvirtinti Ministrų kabinetas. Pernai gruodį Seimo priimtame 2025-ųjų valstybės biudžete KPPP skiriama 583,2 mln. eurų, ministerija planuoja, kad 2026 ir 2027 m. šios sumos sieks po 493,4 mln. eurų.

Rekonstruoti kelią iš Vilniaus link Augustavo Lenkijoje – jis patenka į vadinamąjį Suvalkų koridorių – ir pritaikyti jį karinio mobilumo poreikiams ketinama iki 2028 metų vidurio. Tai numatyta parengtame Vyriausybės programos priemonių plano projekte. Siekiant išvystyti vadinamąjį alternatyvų Suvalkų koridorių numatyta rekonstruoti 113 kilometrų ilgio kelią, jungiantį Vilnių, Alytų, Lazdijus ir Augustavą, bei aštuonis tiltus.

Praėjusią savaitė vykdyto patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė „Arbora LT“ netinkamai vykdė kelių priežiūros darbus Avižienių, Zujūnų ir Sudervės seniūnijose. Už tai įmonei atlygis mokamas nebus, praneša Vilniaus rajono savivaldybė. „Praėjusią savaitę susidariusios sudėtingos oro sąlygos reikalavo ypatingo vairuotojų atidumo. Suprantame, kad gausus sniegas kelia nepatogumų, todėl dėjome dideles pastangas, kad keliai būtų valomi kuo operatyviau.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba pritarė siūlymui perimti dalį savivaldybės teritorijoje esančių valstybės valdomų vietinės reikšmės infrastruktūros objektų: kelių, tiltų bei pralaidų. Pranešama, jog nuo šiol savivaldybė bus atsakinga už jų priežiūrą, remontą bei plėtrą.

1 mlrd. eurų per metus siekiantis kelių tinklo priežiūros ir plėtros finansavimas nėra pakankamas, teigia „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas. Pasak jo, visų blogos būklės kelių sutvarkymui šiandien reikėtų apie 5,4 mlrd. eurų, o dar 300 mln. eurų pareikalautų blogos būklės tiltų remontas. „Kelių tinklo priežiūros ir plėtros finansavimas praėjusiais metais priartėjo prie beveik 1 mlrd.

Daugiau nei trečdalis valstybinės reikšmės kelių yra blogos būklės, o dauguma jų remonto darbų 2021-2023 metais vėlavo, sako Valstybės kontrolės (VK) atstovas. Tuo metu „Via Lietuvos“ vadovas tikina, kad strateginių kelių statyba ar atnaujinimas nevėlavo.  „2023 metų pabaigai maždaug 37 proc. kelių su asfalto danga buvo blogos būklės“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete teigė VK Veiklos audito 3-ojo departamento vadovas Mindaugas Šalčius.

Seimas dešimtadaliu padidino finansavimą rajoniniams keliams, lėšas paskirstant pagal gyventojų skaičių ir kelių ilgį juos valdančiose savivaldybėse, taip pat leido pačioms savivaldybėms apsispręsti, kokio lygio kelio remonto nori. Šiuos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo bei jį lydintį įstatymą pateikė prezidentūra. Skubos tvarka priėmimo stadijoje antradienį už įstatymus balsavo 88, prieš buvo 3 ir susilaikė 8 parlamentarai.

Seime baigiami svarstymai dėl prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvos šalies keliams skiriamas lėšas savivaldybėms paskirstyti pagal nuolatinių gyventojų skaičių ir kelių ilgį.  Už Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo įstatymo pataisas po svarstymo pirmadienį balsavo 89 Seimo nariai, trys buvo prieš, o 10 susilaikė.   Seimas dėl pataisų svarbos regionams siūlo jas svarstyti skubos tvarka ir priimti antradienį.

Vyriausybė palaiko šalies vadovo siūlymą dešimtadaliu padidinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimą, skiriamą vietinės reikšmės keliams, savivaldybių nuosavybėn perleidžiant daugiau valstybei priklausančių rajoninių kelių. Ministrų kabinetas pritaria, jog lėšos turėtų būti paskirstomos pagal gyventojų skaičių ir kelių ilgį savivaldybėse, siūlo leisti joms pačioms apsispręsti, kokio lygio kelio remonto nori.

„Via Lietuva“ praneša, kad per 2024 m. buvo sutvarkyta beveik 300 km valstybinės reikšmės kelių, 30 tiltų ir viadukų, naujai nutiesta ar atnaujinta 70 km pėsčiųjų ir dviračių takų, 360 pėsčiųjų perėjų. Toliau buvo tęsiami didieji infrastruktūriniai projektai: „Via Baltica“ rekonstravimas, automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir kelio Vilnius–Utena atnaujinimas, vykdomi karinio mobilumo projektai.

Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė Prezidento inicijuotiems įstatymų pakeitimams, kuriuose numatoma daugiau dėmesio skirti vietinės reikšmės keliams bei savivaldybių savarankiškumui. Projektuose siūloma suteikti savivaldybėms galimybes sparčiau ir lengviau tvarkyti vietinės reikšmės kelių infrastruktūrą, taip pat numatyti didesnę kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo savivaldybėms tenkančią lėšų proporciją.

Lietuvos keliams toliau byrant, naujieji valdantieji pradeda pinigų paieškas jiems remontuoti. Kitąmet pinigų trūks net būtiniausiems remontams, tad valdantieji svarsto kelius apmokestinti. Politikai užsimena, kad visi vairuotojai galėtų susimokėti už remontuojamus kelius, taip pat už pagrindines automagistrales. Tiesa, naujasis susisiekimo ministras mėgina raminti, kad apmokestinti kelių skubiai neketina ir tai esą būtų paskutinė kelių finansavimo priemonė.

Seime kelią skinasi prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas savivaldybėms paskirstyti pagal nuolatinių gyventojų skaičių ir kelių jose ilgį.  Pakeitimais siekiama per dvejus metus dešimtadaliu padidinti vietinės reikšmės keliams skiriamo KPPP biudžeto dalį – nuo 33 proc. iki 43 proc. Dėl to savivaldai papildomai tektų apie 54 mln. eurų.