kazys starkevičius

Du konservatoriai siūlo leisti savivaldybėms nuo 2025 metų vėjo jėgainėms nustatyti perpus mažesnius nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifus nei po svarstymo yra pritaręs Seimas.  Energetikos ministras Dainius Kreivys ir parlamentinio Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius siūlo vėjo jėgainių vystytojams taikyti 0,05-2 proc. tarifo „žirkles“, o ne 0,05-4 proc., kaip pritarė Seimas. Konkretų mokestį nustatytų savivaldybės. Šiuo metu vėjo elektrinėms galioja 0,5–3 proc.

Pasirodo, kad ne tik prezidentas Gitanas Nausėda, bet ir pora dešimčių dabartinių Seimo narių savo biografijose nutylėjo, jog prieš ne vieną dešimtmetį buvo Komunistų partijos nariai. Seimūnai dabar teisinasi, esą iki šiol apie savo narystę nepranešė, nes anksčiau jokios prievolės tą sakyti nebuvo.

Seimas priėmė svarstyti pataisas, kuriomis siūloma supaprastinti sodininkų bendrijų susirinkimų šaukimo tvarką – siūloma pakoreguoti vietų, kur būtų galima skelbti apie susirinkimą, sąrašą.

Lietuvoje siūlant steigti smulkių ir vidutinių įmonių ombudsmeno instituciją ji galėtų veikti Seimo kontrolieriaus tarnyboje, sako Seimo Ekonomikos komitete pirmininkas. Pasak konservatoriaus Kazio Starkevičius, tokiu atveju nereikėtų papildomų etatų.   „Nesakyčiau, kad mus reikia didinti etatus. Tai biurokratijos didinimas.

Sodininkų bendrijoms dažnai negalint surengti susirinkimų ir aptarti svarbių klausimų, Seimo narys siūlo procesą supaprastinti – pakoreguoti vietų, kur būtų galima paskelbti apie susirinkimą, sąrašą.    Ekonomikos komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius įsitikinęs, kad tokiu būdu žmonėms bus patogiau gauti informaciją, tuo metu sodininkai abejoja, ar pavyks į susirinkimus prikviesti daugiau žmonių.

Aplinkos ministrą Simoną Gentvilą ūkininkai kaltina užmojais išduoti tėvynę ir lietuvius nuskurdinti. Ministras tokių kaltinimų sulaukė dėl siūlymo leisti nuosavybėn sukaupti didžiulius dirbamos žemės plotus – panaikinti dabar galiojantį 500 hektarų ribojimą. Ūkininkų atstovai gąsdina, kad panaikinus limitą Lietuvos žemes supirks stambūs šalies žemvaldžiai ir užsienio korporacijos, o lietuviai gimtoje žemėje esą beliks tik samdiniais.

Jeigu gyventojai norėtų įsigyti autobuso bilietą vykti iš vieno miesto į kitą balandžio mėnesiui, jie susidurtų su nemalonia realybe. Bilietai neparduodami nei internetu, nei stotyje. Taip nutiko, nes tolimojo susisiekimo autobusais vežėjai kariauja su Susisiekimo ministerija ir pastarajai pavaldžia Lietuvos transporto saugos administracija.

Sumažėjusių pieno supirkimo kainų neapsikentę ūkininkai ėmė pilti pieną į laukus arba jį atidavinėti žmonėms už dyką. Ūkininkai tikina, kad jiems mokami grašiai, o prekybininkai ir perdirbėjai susižeria visą pelną. Tad kaip yra iš tikrųjų? Ar tikrai perdirbėjai mausto ūkininkus? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

Susisiekimo ministerijos pasiūlyta tolimojo susisiekimo autobusais reforma patiems vežėjams kelia nelabai malonius jausmus. Iš esmės ministerija panoro užtikrinti konkurenciją, kad į rinką galėtų ateiti naujų įmonių, bei papildomai pasiūlė įvairių kitokių pataisymų: įvedė reikalavimus autobusų amžiui, nustatė, kad autobusais būtų galima vežti judėjimo negalią turinčius žmones, pasiūlė leisti maršrutus pradėti ir pabaigti ne tik autobusų stotyse, bet ir oro uostuose ar geležinkelio stot...

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį grįžta prie tolimojo susisiekimą autobusais pertvarkos. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius kiek anksčiau BNS sakė manantis, kad Kelių transporto kodekso pataisos bus priimtos Seimo pavasario sesijoje.  Pasak jo, kai kurias šios rinkos problemas, pavyzdžiui, traukinių maršrutų iš Vilniaus oro uosto į Kauną vakarais ar per pandemiją dingusių vietinių autobusų maršrutų, Vyriausybė galėjo spręsti ir be reformos ar teismų įsipareigojimo.

Susisiekimo ministerija ėmėsi reformuoti tolimąjį susisiekimą autobusais Lietuvoje taip, kad į rinką galėtų patekti nauji vežėjai, kad autobusai galėtų pradėti ir pabaigti maršrutus ne tik autobusų stotyse, bet ir oro uostuose ar geležinkelio stotyse, bei kad būtų derinami autobusų bei traukinių tvarkaraščiai, tai yra, kad tame pačiame mieste autobuso išvykimo laikas bent 10 minučių nesutaptų su traukinio išvykimu ta pačia kryptimi.

Po „Perlas Energija“ griūties, Seimas griežtina elektros tiekėjų veiklą ir reikalaus papildomos finansinės apsaugos. Parlamentarai taip pat nusprendė sumažinti garantinio tiekimo tarifą tiems, kas nenori elektros iš nepriklausomų tiekėjų. O energetikos reguliavimo taryba jau įspėja, kad dar vienas nepriklausomas elektros tiekėjas patiria sunkumus, su kokiais susidūrė „Perlas Energija“ – elektrą klientams esą turi parduoti pigiau nei pats ją perka biržoje.

Kol Lietuvos verslininkai stebi mažesnius pirkėjų srautus, šie traukia apsipirkti į Lenkiją, kur per pusmetį jau išleido beveik 130 milijonų eurų. Labiausiai žmones stebina net ir kaimynų lentynose esančių lietuviškų prekių kainos, kurios yra gerokai mažesnės nei mūsų šalyje. Anot ekspertų, prekybininkai kitoms šalims siūlo mažesnes kainas, nes nenori prarasti užsienio rinkų.

Lietuvai būtina skubiai mažinti bet kokias sąsajas su Rusijos ir Baltarusijos geležinkeliais, sako Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius. Pasak jo, „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė vėluoja ieškoti alternatyvų jos dalyvavimui Maskvoje įsikūrusios Geležinkelių transporto tarybos (GTT) veikloje.  „Būtina kiek įmanoma greičiau minimizuoti bet kokias Lietuvos geležinkelių sąsajas su Rusijos ir Baltarusijos geležinkelių sistemomis.

Po siūlymu kitų metų biudžete rasti papildomų lėšų turizmui skatinti nebeliko konservatoriaus Kazio Starkevičiaus parašo. Pats parlamentaras BNS ketvirtadienio vakarą sakė iniciatyvą parėmęs netyčia. „Techninė klaida įvyko. (...) Pasirašiau, po to pažiūrėjau, ką pasirašiau, ir atšaukiau“, – teigė Seimo narys. Turizmui papildomus 10 mln. eurų pasiūlė grupė Seimo narių, dirbančių Seimo Ekonomikos komitete. K. Starkevičius yra šio komiteto pirmininkas.

Nepriklausomų elektros tiekėjų pasirinkimo chaose valdžia spaudžia stabdžio pedalą. Paskutinį, trečiąjį etapą, kurio metu tiekėją turi pasirinkti daugiau nei 400-ai tūkstančių mažiausiai elektros sudeginančių vartotojų, planuojama atidėti metams ar net ilgesniam laikotarpiui. Energetikos ministerija taip pat pritaria prezidento siūlymui: planuoja didinti kompensacijas taupiausiems, suvartojantiems iki 150-ies kilovatvalandžių elektros per mėnesį.

Dabartiniai signalai, kurie pasaulyje sklinda apie Lietuvą, tikrai neprisidės prie gero šalies įvaizdžio ir taip mes nepritrauksime investuotojų, TV3 žinių „Dienos komentare“ sakė Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius. Seimo narys taip pat pasisakė ir apie situaciją, susijusią su susisiekimo ministru. Kai tik susigadinome santykius su Kinija, buvo sakoma, kad tai nieko baisaus, nes mūsų importas menkas, eksportas taip pat nieko tokio.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad valstybė galėtų skolintis geležinkelių infrastruktūros išlaikymui tik su sąlyga, jog tai nedidins viešųjų finansų deficito. Taip jis komentavo Vyriausybės sprendimą pritarti skolinimosi galimybei, jeigu būtų uždraustas „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą. „Skolintis galima tik tokiu atveju, jei užtikrinama, kad valdžios sektoriaus deficitas nedidės ir bus ne blogesnis negu 3,3 proc. BVP.

Seimas svarstys Vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimo projektą, kuriuo siūloma nuo kitų metų pradžios tikslinti tvarką, reglamentuojančią, kas gali būti pramoginių laivų laivavedžiais, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą laisvalaikio pramoga siekiant išsinuomoti asmeninį laivą (vandens motociklą) teisėtai yra pasiekiama tik mažam ratui vartotojų.

Seime kelia skinasi atskirų parlamentarų iniciatyvos laisvadienių skirti ir vyresnių vaikų turintiesiems tėvams, taip pat aiškiau nustatyti nuotolinio darbo metu patiriamų išlaidų kompensavimą bei nemokėti išeitinių pašalpų per prastovą iš darbo savo noru išėjusiems darbuotojams. Visiems šiems pasiūlymams parlamentarai pritarė pateikimo stadijoje, toliau juos svarstys Seimo komitetai, vertins Trišalė taryba, Vyriausybė.

Daugelis politikų turbūt norėtų, kad kai kurios jų viešai pasakytos frazės taip ir nugarmėtų į užmarštį. Ypač, jei jos išsakytos jautriais klausimais, pavyzdžiui, apie LGBT bendruomenę ir šių asmenų partnerystę. Dar labiau, jei jų sakiniuose skambėjo neapykanta ir kaltinimas iškrypimais ar ligomis. Tačiau tai sunku, kai jų mintys nugula žiniasklaidoje ir interneto kampeliuose.

Alytaus rajone gyvenantis Darius Glušauskas sulaukė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) laiško, kuriame vyro reikalaujama nugriauti savo namą. Priežastis – dar praeitame amžiuje šalia Dariaus namų pastatytas elektros stulpas. Keblią situaciją aiškinosi TV3 televizijos laida „Prieš srovę“. ESO prašo namą nugriauti Į netoli Alytaus esantį Nemunaičio miestelį Darius Glušauskas su žmona ir vaikais atsikraustė prieš septynerius metus.

Kalbos apie Lietuvoje greitu metu turintį pradėti galioti imuniteto pasą kelia audras ne tik opozicijos, bet ir tarp valdančiųjų. Vieni sako, kad atskiro dokumento kurti nereikia, nes jau vasaros pradžioje pradės veikti Europos Sąjungos imuniteto pasas. Taip pat šios priemonės priešininkai atkreipia dėmesį ir į galimą šalies gyventojų diskriminaciją. Tačiau lietuviško galimybių paso šalininkai sako, kad šio paskirtis yra visiškai kita nei europinio.

Šią savaitę Vyriausybė turėtų patvirtinti galimybių, kitaip vadinamą imuniteto, pasą. Ir nors, atrodytų, tai turėtų būti sveikintinas projektas, nes toks pasas leis naudotis daug daugiau veiklų nei dabar galima, galimybių pasas sulaukia kritikos ne tik iš opozicijos, bet ir iš valdančiųjų. Vieni įžvelgia galimą diskriminaciją, kiti siūlo galimybių pasui skirtas jėgas ir pinigus investuoti ten, kur jų labiau reikia, kadangi netrukus dienos šviesą išvys ir europinis sertifikatas.

Trys parlamentarai siūlo miškų valdymą ir valstybės politikos formavimą perduoti Žemės ūkio ministerijai. Dabar šias funkcijas atlieka Aplinkos ministerija.  Tokias pataisas siūlo valstietis Viktoras Rinkevičius, konservatorius Kazys Starkevičius ir socialdarbietis Petras Čimbaras. Pastarieji du parlamentarai dirba Seimo Kaimo reikalų komitete.  „Dabar Aplinkos ministerija vykdo ir ūkinę, ir aplinkosauginę funkcijas.

Ramūno Karbauskio dar kadencijos pradžioje išsakytas pažadas, kad ši valdžia netaps įdarbinimo tarnyba giminaičiams, kelia vis didesnių klaustukų. Sutapimas ar ne, tačiau žemės ūkio ministru tapus socialdarbiečiui Andriui Palioniui, šiltas vietas ministerijoje rado jau antra šios partijos nario dukra. Vos 24-erių mergina pačiam ministrui patarinės kol kas dar nežinomais klausimais. Beje, nedaug trūko, kad įdarbintas būtų dar ir trečio partiečio vaikas.

Žemdirbių atstovai sako, kad prezidento Gitano Nausėdos siūlymas apkarpyti lengvatą ūkininkų naudojamam dyzeliniam kurui gerokai apsunkintų jų veiklą ir pabrangintų maisto produktus. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus BNS sakė, kad pabrangus kurui lietuvių ūkininkams taptų dar sunkiau konkuruoti su žemdirbiais iš kitų Europos šalių.

Lietuvoje tęsiasi medienos krizė, o miškuose ir sandėliuose tebeguli didžiuliai kiekiai medienos. Vyriausybė nusprendė valstybinių miškų medieną parduoti daug pigiau nei pernai. Tačiau aplinkos ministrui Seime teko aiškintis, ar taip jis netarnauja stambiesiems pramonininkams ir kartu neskurdina valstybės biudžeto. Lietuvos valstybinių miškų urėdijos paruošta mediena niekaip nesulaukia pirkėjų. Didžiuliai kiekiai prikirstų medžių ir medienos stūkso miškuose ir sandėliuose.

Žemės ūkio ministerija bus perkelta į Kauną, nutarė Seimas. Už rezoliuciją dėl ministerijos perkėlimo sustabdymo balsavo 39 Seimo nariai, prieš – 39, o susilaikė 23. „Labai neatsakinga sakyti: stabdykime, kai pusė ministerijos perkelta. Šitas projektas įsivažiavęs tiek, kad jo stabdyti nebegalima“, – antradienį Seime sakė „valstietė“ Goda Burokienė. Ji taip pat pranešė, kad ateityje į Kauną planuojama perkelti ir ministerijai pavaldžias įstaigas.

Seime dirba keturi milijonieriai: „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, liberalas Kęstutis Glaveckas ir konservatoriai Gabrielius Landsbergis bei Kazys Starkevičius, rodo antradienį paskelbtos turto deklaracijos. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, R. Karbauskis deklaravo pernai turėjęs 16 mln. eurų vertės turto. K. Glaveckas deklaravo turto už 1,6 mln. eurų, G. Landsbergis – už 1,4 mln. eurų turto, o K. Starkevičius – už 1 mln. eurų.

Naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys apie politikų turto deklaracijas atskleidžia, kad, kaip ir pernai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis išlieka turtingiausiu Seimo nariu. Seime šiuo metu daugiau nei milijoną eurų turi tik septynių politikų šeimos. Portalas tv3.lt pateikia turtingiausių Seimo narių dešimtuką. LVŽS pirmininkas R. Karbauskis – vis dar turtingiausias Seimo narys. Jo ir žmonos deklaruotas turtas pernai viršijo 15,2 mln. eurų.

Grupė Seimo narių siūlo kitus metus skelbti Laikinosios sostinės metais. Taip būtų paminimas šimtmetis nuo Kauno tapimo laikinąja Lietuvos sostine. „2019 metais sukanka 100 metų, kai 1919 metų sausio 2 dieną iš okupuoto Vilniaus pasitraukė Laikinoji Lietuvos vyriausybė ir Kaunas de facto tapo Lietuvos Respublikos Laikinąja sostine ir jau Pirmosios Lietuvos nepriklausomybės metinės buvo minimos jau Kaune“, – rašoma Seimo narių parengtame projekte.

Po beveik 4 mėnesių, Seimo laikinoji tyrimo komisija pateikė išvadas, kodėl Lietuvai tiekiami prastesnės kokybės maisto produktai ir, kaip šią situaciją reikėtų ištaisyti. Pirmiausia prieita išvados, kad Europos Komisija dar šiais metais turėtų apibrėžti, ar tikrai vienoms šalims yra tiekiami prastesnės maisto kokybės produktai nei kitoms Europos šalims. Tačiau komisija nutarė, kad reikia imtis prevenciškai veiksmų.

Seime jau prasidėjo intensyvus pageidavimų koncertu vadinamas procesas dėl kitų metų biudžeto išlaidų – per dvi savaites parlamentarai pateikė pasiūlymų daugiau kaip 240 mln. eurų padidinti išlaidas įvairioms sritims. Tačiau dauguma šių siūlymų, kaip ir kasmet greičiausiai bus atmesta, rašo „Verslo žinios“. „Dėmesingai bus nagrinėjami visi argumentuotieji pasiūlymai dėl biudžeto. Vis dėlto privalome laikytis griežtų fiskalinės drausmės reikalavimų.

Nuo kitų metų dirbti su kvitais siūloma leisti ne tik žemės ūkyje ir miškininkystėje, bet ir namų ūkyje, pavyzdžiui, valant namus, prižiūrint vaikus ar neįgaliuosius, tvarkant teritorijas, prižiūrint sodus ir daržus. Tokį įstatymų pakeitimų paketą Seime užregistravo konservatoriai Edmundas Pupinis ir Kazys Starkevičius.

Tokių apleistų, akis badančių pastatų, kiekviename Lietuvos rajone stūkso ne po vieną dešimtį. Tai ne tik rodo tuštėjančią šalies realybę, bet ir iki šiol neišspręstą sovietinio palikimo problemą. Dalis apleistų, griūvančių pastatų skaičiuoja ne vieną dešimtį. Turėdami kelis ar nė vieno savininko – kelia galvos skausmą tiek vietiniams gyventojams, tiek valdžiai. Į portalą tv3.lt kreipėsi Šilalės rajone gyvenantis Kęstutis Tarvydas.

Kilus ažiotažui dėl ūkininkų sumokamų nedidelių mokesčių, pasirodo, kad tokiomis lengvatomis naudojasi ir didžiules pajamas gavę Seimo nariai. Kai kurie deklaruoja gavę šimtus tūkstančių ar net milijonus eurų pajamų, o mokesčiams atidavė vos kelis procentus. Tiesa, mokesčių ekspertas paaiškina, kaip iš tikro reikėtų traktuoti šią statistiką.  Finansų ministerija užsimojo peržiūrėti visas taikomas lengvatas, o tarp jų ir ūkininkams. O pastarųjų daugiau nei dvidešimt.

Seime pateikti pirmieji parlamentarų siūlymai 2017 metų biudžete papildomai numatyti lėšų. Melioracijai siūloma rasti 34,7 mln. eurų, o pedagogų atlyginimams bei kitoms švietimo sistemos reikmėms - 51,8 mln. eurų. „Darbiečiai“ Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas ir švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė siūlo 35,4 mln. eurų numatyti pedagogų darbo apmokėjimui, 2 mln. eurų - doktorantų stipendijoms laipsniškai didinti, 6,2 mln.

 Pučiantis Liberalų sąjūdžio (LS) reitingams, sėkmė šiai partijai Seimo rinkimuose dar negarantuota – LS savo stipriausius lyderius išsiuntė į savivaldą bei Europos Parlamentą, o nauji lyderiai kol kas nepristatomi. Politologai aiškina, kad partijoms kur kas naudingiau turėti keletą lyderių, nes pirmininkų žvaigždės bet kada gali užgesti.

 „Nutiko taip, kad Lietuvos kolegų norą kurti skandalus ir juos platinti – tramdo gyvenimas. Rusija pakoregavo mūsų darbotvarkę ir dabar jau beveik visiems aišku, kad informacinis karas sklinda plačiai.Todėl mes visi turime susitelkti,“ - šeštadienį sakė Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) vadove perrinkta žurnalo "Nemunas" vyr. redaktoriaus pavaduotoja Gražina Viktorija Petrošienė.

Būna momentų valstybės gyvenime, kai, rodos, net patys didžiausi politiniai oponentai turi suprasti, kad tai laikas ne pigiam partiniam kapitalui krautis, o sutelktai dirbti, nes nuo to darbo rezultatų priklausys ne vienos ar kitos politinės partijos, o visos valstybės ateitis.

 Seimas kreipiasi į Europos Komisiją (EK), kad Lietuvos žemdirbiams būtų kuo skubiau kompensuojami nuostoliai, kuriuos jie patyrė dėl Rusijos embargo. Parlamentas taip pat prašo paramos ir kovai su afrikiniu kiaulių maru. EK prašoma nedelsiant imtis skubių priemonių Lietuvos žemės ūkio sektoriui paremti - skirti paramą pieno gamintojams, patyrusiems išskirtinių praradimų, ir maksimaliai kompensuoti jų patirtus nuostolius dėl Rusijos įvesto importo draudimo.

„Nors dabar ir sakoma, kad kaimas prasigėręs, o mes stipriai kovojame su girtavimu, bet, kitaip nei sovietmečio kolūkiuose, kaimo parduotuvių alkoholio skyrių nereikia prievarta uždarinėti, kai laikas sėti ar pjauti“, – Žinių radijo laidoje „Nelaisvės anatomija“ sakė ūkininkas ir politikas Kazys Starkevičius.

Buvęs Žemės ūkio ministras, Seimo narys Kazys Starkevičius tildo kalbas, kad dėl Lietuvos palaikymo Ukrainai kenčia šalies verslas. Jo teigimu, stringant maisto prekių tiekimui per Lietuvą, nuostolius patiriantys vežėjai signalų sulaukė dar prieš Ukrainos įvykius. Pasak jo, kur būtų kur kas blogiau, jei būtų blokuojamas lietuviškų maisto produktų eksportas. Tačiau ir čia šešėlinis Žemės ūkio ministras mato prošvaisčių.

Šeštadienį, sausio 25 dieną, į Kijevą nuvyko Seimo pirmininko pavaduotojas Pertas Auštrevičius ir Seimo narys, šešėlinės Vyriausybės žemės ūkio ministras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos Seime narys Kazys Starkevičius. Jie susitiko su Ukrainos Rados opozicijos atstovais, dalyvavo mitinge Maidane. Dar penktadienį  K. Starkevičius sakė: „Žmonės jaučia palaikymą, kai esi šalia.

Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Ukraina grupės nariai – Seimo vicepirmininkas Petras Auštrevičius ir Seimo narys Kazys Starkevičius – šį šeštadienį vyksta į Kijevą, kur perskaitys vakar Seimo priimtą pareiškimą, smerkiantį jėgos panaudojimą Ukrainoje. Numatoma, kad pareiškimą Lietuvos Seimo nariai perskaitys šeštadienį Maidano aikštėje. Vizito metu galimi susitikimai su Ukrainos opozicija, taip pat – valdančiųjų atstovais Aukščiausioje Radoje.

Kiaulių augintojai suka galvas, kaip išpildyti ES direktyvų nurodymus pranokstantį aplinkosaugos nutarimą, kurį prieš dvejus metus pasirašė buvę žemės ūkio ir aplinkos ministrai. Buvusios Vyriausybės žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius ir aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas įpareigojo gyvulių augintojus, laikančius daugiau kaip 500 sutartinių gyvulių, iki šių metų pabaigos uždengti senas mėšlides, tačiau nei techninių sprendimų, nei finansinės paramos tam nenumatė.

Eglė Šepetytė Buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius įsitikinęs, kad jo siūlyta, bet numarinta idėja ministeriją perkelti į Kauną ateityje bus įgyvendinta. Tačiau dabartinio ministro komandai tai kelia juoką. „Jūs juokaujat?“ Ketinimas decentralizuoti ministerijas dalį jų perkeliant į kitus miestus buvo įrašytas ankstesnės kadencijos Vyriausybės programoje.

Lietuvos žurnalistų draugijos įsteigta Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ šiemet paskirta penkioliktąjį kartą. Premijos laureate vertinimo komisijos nutarimu tapo vilnietė poetė, vertėja ir žurnalistė Marytė Kontrimaitė. Premija jai paskirta už drąsios ir aktyvios pilietinės pozicijos publicistinius straipsnius, įvertinant rašytojos ir vertėjos nuopelnus, taip pat už nuopelnus Lietuvos žurnalistų draugijai.