kauno klinikos

Kaunietė Roberta Liubinskaitė gegužės 24-ąją palaidojo vos prieš mėnesį 60-ąjį gimtadienį atšventusią savo mamą Nijolę. Mamos netekusi dukra dėl to kaltina medikus – išleista iš ligoninės mama namuose mirė vos po kelių dienų. „Ji buvo mano geriausia draugė, bet netekome jos dėl Kauno medikų aplaidumo ir nekompetencijos“, – drąsiai tvirtina Roberta ir dalijasi itin jautria ir tragiška savo mamos ligos istorija.

Melanoma – viena agresyviausių odos vėžio formų, susiformuojanti iš pigmentą gaminančių ląstelių – melanocitų. Birželio 16-ąją dieną Kauno klinikų Ambulatoriniame diagnostikos centre gydytojai dermatovenerologai ir gydytojai rezidentai atliko nemokamą odos darinių patikrą ir švietė visuomenę, kaip apsisaugoti nuo odos vėžio. Per tris valandas trukusią akciją ištirti daugiau nei 300 žmonių, dviem iš jų diagnozuota melanoma, šešiems – nemelanominės odos karcinomos.

Jau ir patys medikai neslepia – situacija dėl milžiniško slaugytojų trūkumo sveikatos sektoriuje darosi sudėtinga. Dėl to net tenka atšaukti operacijas, auga darbo krūvis, didėja įtampa tarp medikų ir pacientų. Įspėjama, kad viso to kaina gali būti labai skaudi – kentės tiek pacientų priežiūros kokybė, tiek patys medikai. „Gydytojo paskirtas gydymas nevyksta taip sklandžiai, jei nėra, kas pacientą prižiūri, moko, padeda.

74 metų Veronika – viena vyriausių Kauno klinikų pacienčių, įveikusių klastingą onkologinę ligą – ūminę mieloleukemiją. Prieš dvejus metus moterį pradėjo varginti silpnumas, atsirado pavienių mėlynių kūne. Iš pradžių pacientė šių simptomų nesureikšmino ir galvojo, kad jie praeis, bet laikui bėgant, šie tik intensyvėjo. Be to, staiga pakilo kūno temperatūra. „Šeimos nariai paragino pasidaryti tyrimus, – pasakoja Veronika. – Taip atsidūriau Kauno klinikose.

Kamilė – pirmoji paauglė Lietuvoje, kuriai pritaikytas gydymas CFTR moduliatoriais, skirtais gydyti retą lėtinę ligą – cistinę fibrozę. Kauno klinikų Vaikų lėtinių kvėpavimo organų ligų centro vadovė doc. Valdonė Misevičienė pastebi, kad šie vaistai gali paveikti ligos mechanizmą ir visiškai pakeisti pacientų sveikatą bei ligos prognozę. „Šiandien mes jau galime pasidžiaugti pirmaisiais teigiamais rezultatais ligos valdymo kontrolėje.

Gegužės 27-ąją minint Tarptautinę Skubiosios medicinos dieną šiemet daug dėmesio skirta saugumo užtikrinimui skubiojoje pagalboje. Kalbamės su Audriu Kukulskiu, Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos skubiosios medicinos gydytoju, apie darbą skubiojoje medicinoje ir saugios darbo aplinkos svarbą. Kodėl pasirinkote dirbti Skubios pagalbos skyriuje? Darbas Skubios pagalbos skyriuje yra daugiadisciplinis.

Kauno klinikas parvežtas Ukrainoje sužeistas lietuvis karys, jo būklė stabili. „Minėtas žmogus yra Kauno klinikose, jo būklė stabili, – BNS ketvirtadienį sakė klinikų atstovė Ieva Tamulytė. – Pacientas nenori skelbti daugiau informacijos apie savo sveikatos būklę.“ Pirmasis apie sužeistą karį pranešė LRT naujienų portalas. LRT žiniomis, tai vienas iš dviejų balandį netoli Bachmuto sužeistų lietuvių, kovojančių Ukrainos kariuomenės užsieniečių legione.

Kauno klinikose praėjusią savaitę registruotas donoras, jo organai paaukoti penkiems žmonėms, trečiadienį pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras. Atlikus visus reikiamus tyrimus paaiškėjo, kad gali būti transplantuojamos donoro kepenys, inkstai bei ragenos. Kauno klinikose atliktos inkstų transplantacijos, taip pat Audinių bankui perduotos donorinės ragenos. Donoro kepenys transplantuotos Santaros klinikose laukusiam recipientui.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos dalyvauja Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos „Europos horizontas“ (angl. Horizon Europe) lėšomis finansuojamame projekte „IMPACT-AML“. Šiuo klinikiniu tyrimu siekiama įvertinti standartinius gydymo metodus pacientams, sergantiems sunkiai gydomu onkologinių ligų recidyvu arba gydymui atsparia ūmine mieloleukemija ir surasti naujus veiksmingus gydymo metodus tokioms ligoms gydyti.

Kauno klinikose besigydantys mažieji pacientai sulaukė išskirtinių dovanų. Jie gavo žaislų, kurie, kaip ir ligoniukai, turi specialius vamzdelius, dažniausiai gastrostomas. Pasak medikų, tokie žaislai vaikus nuramina, padeda jiems įveikti nerimą, stresą ir diskomfortą dėl svetimkūnio. Tai palengvina priežiūrą ir tėvams, ir medikams. Kauno klinikose besigydantis Arijus glaudžia savo mylimą herojų Lufį. „Čia yra Lufis, jis nori tapti piratų karalium, jis yra guminis žmogus.

Į pabaigą einant dabartinio Kauno klinikų generalinio direktoriaus kadencijai, nesutariama, kokie reikalavimai turėtų būti keliami šios vienos iš svarbiausių Lietuvos gydymo įstaigų vadovui. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), kuri yra viena iš Kauno klinikų dalininkių, nori nustatyti mažesnius reikalavimus, nei į panašias pareigas buvo taikomi iki šiol. Ministerija tai motyvuoja siekiu pritraukti daugiau kandidatų, nes pasitaikydavo atvejų, kai konkurse dalyvaudavo tik vienas žmogus.

Kauno klinikų pacientė Loreta jau seniai gyveno su aukštu kraujo spaudimu, gėrė jį mažinančius vaistus ir nuolat lankydavosi pas gydytoją. Moters sveikata suprastėjo po sesers laidotuvių. „Praėjus kelioms dienoms po laidotuvių, pajutau stiprų krūtinės skausmą, vėliau išpylė šaltas prakaitas, pakilo kraujo spaudimas, – pasakojimą pradeda Loreta. – Iš pradžių šių simptomų nesureikšminau, nes galvojau, kad tai tiesiog nuo streso.

Prasidėjus tarptautinėms karinėms pratyboms „Geležinis vilkas 2023-1“ antradienį pagal pratybų scenarijų vyko sužeistųjų transportavimas sraigtasparniu į Kauno klinikas. Masinės nelaimės simuliacijos metu į ligoninę atgabenta 30 sužeistųjų. Įspūdžiais iš pratybų plačiau pasidalino Kauno klinikų skubios skubios pagalbos skyriaus specialistai.  „Šiandien Kauno klinikose vykdoma masinės nelaimės simuliacija.

Linai antrojo nėštumo metu pastebėta prasiplėtusi pilvo aorta. „Nors vaisius buvo mažo svorio, tačiau buvo sunku vaikščioti, greitai pritrūkdavo oro, jutau keistą pulsaciją pilve, – prisimena moteris. – Kadangi laukiausi, gydytojai įtarė, kad pulsacija gali būti susijusi su vaisiau žagsėjimu“. Tačiau gimus dukrai ir dusuliui išlikus, Lina kreipėsi į gydytoją kardiologą Vilniuje. Kasmet ten lankydamasi sužinojo, kad kylančiosios aortos dalis pamažu plečiasi, reikalinga operacija.

Prieš 13 metų Saulius pajuto pirmuosius ligos simptomus. „Nuolat svaigo galva, temdavo akyse. Pastebėjau, kad atsirado koordinacijos sutrikimų“, – prisimena vyras. Saulius nusprendė nedelsti ir kreiptis į gydytojus. Kauno klinikose atlikus magnetinio rezonanso tyrimą (MRT), jo galvoje rastas 8 centimetrų auglys. Šarūnas Tamašauskas, Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos gydytojas neurochirurgas, pasakoja, kad šis auglys, vadinamas hemangiopericitoma, yra ypač retas.

Balandžio 21 dieną į Alytaus S. Kudirkos ligoninę gimdyti atvykusi alytiškė namo nebesugrįžo. Dėl gimdymo metu, kaip įtariama, įvykusios gimdymo komplikacijos – embolijos vaisiaus vandenimis – gimdyvė paniro į komą, naujagimis pasaulį išvydo po cezario pjūvio, abu jie buvo skubiai išgabenti į Kauno klinikas. Po savaitės šeimą pasiekė tragiška žinia: gimdyvė mirė, naujagimis – reanimacijoje, jo būklė sunki.

Gauti gydytojo konsultaciją neišėjus iš namų ar bent neišvykus iš mažo miestelio? Skamba neįtikėtinai, tačiau, medikų teigimu, tai yra artima ateitis. Jau dabar Kauno klinikose vykdomas pilotinis telemedicinos projektas kol kas akivaizdžiai pasiteisina – net 39 proc. skubios pagalbos reikalavę žmonės galėjo likti rajono ligoninėse, sutaupyta net 320 greitosios kvietimų.

Kauno klinikų pacientas Jonas, prisimindamas pirmuosius ligos simptomus, pirmiausia įvardija ūmų skausmą valgant. „Kasdien jaučiau vis stipresnį skausmą po šonkauliais ties saulės rezginiu, – pasakoja vyras. – Kai nebegalėjau visiškai valgyti, supratau, kad taip neturėtų būti, todėl kreipiausi į gydytojus.“ Kauno klinikose, įtarus žarnų nekrozę, diagnozės patikslinimui budėjimo metu pilvo chirurgai pacientui skubiai atliko diagnostinę operaciją. Kaip teigia doc.

Vaikų gydytoja doc. dr. Lina Jankauskaitė žodžio į vatą nevynioja: dabar ligoninės priimamasis virtęs skubia poliklinika, o ne gyvybei pavojingų būklių sprendimo vieta. Medikė apgailestauja, kad tėvų medicininis raštingumas dar šlubuoja ir skubios pagalbos jie puola ieškoti visai be reikalo. Tačiau ji sutinka, kad ir pati sistema netobula – šeimos gydytojai užversti biurokratija, dažnas specialistas apskritai arti perdegimo ribos.

Įprastai, pajutę pilvo skausmus ar pastebėję ant plaštakų odos pūsles, nepagalvojame, kad tai gali būti retos ligos simptomas. Tačiau reta lėtinė, genetinė liga porfirija, atsirandanti dėl vieno iš aštuonių hemo sintezės kelio fermentų pakitimų ir lemianti porfirinų, svarbiausių daugelio organizmo junginių struktūrinių elementų, kaupimąsi organizme, gali pažeisti virškinamąjį traktą, nervų sistemą ar odą ir sukelti tokius simptomus. Doc.

Lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) serga apie 384 mln. žmonių visame pasaulyje ir tai yra trečia pagrindinė mirties priežastis, sudaranti net apie 3 mln. mirčių per metus. Vien Lietuvoje yra per 28 tūkst. sergančių LOPL, iš kurių kasmet apie 1 tūkst. miršta dėl šios ligos komplikacijų. Prof.

Nors apie rūkymo žalą visuomenei į galvą kalama seniai, ne vienas į tai spjauna ir mesti rūkyti suskumba tik tada, kai sveikata jau gerokai pašlyja. Medikai pažymi, kad atsikratyti šios priklausomybės nėra paprasta ir net metus rūkyti neigiamos pasekmės sveikatai gali būti jaučiamos dar 5 metus. Didelė dalis sveikatos sutrikimų, ištinkančių vidutiniame ir vyresniame amžiuje, yra susijusi su pacientų gyvenimo būdu.

Kartais vis dar tenka išgirsti pasvarstymų, ar tai, kokiu transportu – nuosavu ar greitosios automobiliu – pacientas yra atgabentas į ligoninę, gali turėti įtakos pirmumo eilei pagalbai gauti. Specialistai pažymi, kad čia svarbus tik vienas kriterijus – paciento būklės sunkumas.

Pasaulyje per 7,5 metų, pasitelkiant genų terapiją, gydyta daugiau nei 3 tūkst. vaikų, sergančių reta nervų ir raumenų liga – spinaline raumenų atrofija. Šiandien pirmą kartą šis gydymo metodas pritaikytas ir Kauno klinikose. Simona Stankevičiūtė, Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė, sako, kad genų terapija – didelis žingsnis į priekį medicinos ir mokslo srityje.

Martynui pirmosios transplantacijos metu buvo vos 19 metų, antrosios transplantacijos jam prireikė praėjus keturiems metams nuo pirmosios. „Pirmąjį kartą buvo ir baimės, ir dvejonių, tačiau pasitikėjau gerosiomis kitų pacientų istorijomis bei gydytojais, – prisimena vaikinas. – Antrąjį kartą nuotaikos buvo kiek kitokios – pats prašiau kuo greičiau duoti pasirašyti dokumentus, kad galėčiau keliauti į operacinę transplantacijai.

Slaugytoja Kristina Skrockienė sako nesudvejojusi nė akimirką, kai pernai rugsėjį Kauno klinikų kieme išvydo staigios mirties ištiktą ir mėlynuoti jau pradėjusį vyrą. Prisimindama šį įvykį medikė sako pasijutusi tari išlaikiusi egzaminą, kai visa sukaupta patirtis ir žinios davė drąsos veikti ekstremalioje situacijoje. Už šį neabejingumą ir ryžtą veikti medikė buvo nominuota ir „Metų kaunietės“ konkurse.

Žaidimas su difuzoriaus pulteliu mažajam Kauno klinikų pacientui Tomui tapo lemtingu: berniukas netyčia prarijo ličio bateriją. Tuo metu jis buvo vos vienerių metų. „Netoliese dirbau, kai pamačiau, kad įvyko nelaimė, – pasakojimą pradeda Tomo mama Kristina. – Iš karto sureagavau ir iškviečiau Greitąją medicinos pagalbą (GMP), nes žinojau, kad tai – labai pavojinga.“ GMP automobilis nedelsiant berniuką atvežė į Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyrių.

Praėjusią savaitę Kauno klinikose užregistruotas 10-asis šiemet efektyvus organų donoras, pirmadienį pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB). Atlikus reikalingus tyrimus, medikai nustatė, kad organų transplantacijai yra tinkami abu donoro inkstai, abi ragenos, plaučiai ir kepenys. Pastarosios transplantuotos Santaros klinikose. Šis pacientas į transplantacijos laukiančiųjų sąrašą pateko vos dieną anksčiau. Iš viso donoro organai viltį pasveikti suteikė šešiems recipientams.

Kauno klinikų pacientė Gustė, būdama penkiolikos metų, pradėjo jausti varginantį mieguistumą, raumenų silpnumą ir jų atsipalaidavimą patiriant stiprias emocijas, pavyzdžiui juokiantis. Tuo metu jauna mergina nepagalvojo, kad tai gali būti pirmieji retos neurologinės ligos simptomai. „Kartais pamokų metu ar ramiai sėdint prasidėdavo nekontroliuojami miego priepuoliai. Užmigdavau net namuose ruošdama pamokas, – pasakojimą pradeda Gustė.

Cezario pjūvio operacija (CPO) atliekama tada, kai pagimdyti natūraliu būdu nėra galimybės arba natūralus gimdymas per daug rizikingas moters ir/ar vaisiaus sveikatai ar gyvybei. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Gitana Ramonienė pasakoja apie CPO indikacijas, skubumą ir eigos ypatumus. Kokios indikacijos lemia CPO? Cezario pjūvio operacija atliekama dėl vaisiaus problemų, nėštumo patologijos, moters ligų.

Nors stereotipiškai vis dar pasitaiko galvojančių, kad širdies ligas reikėtų „užgyventi“ ir jos dažniau užklumpa vyresniame amžiuje, kardiologai stebi gąsdinančią tendenciją. Jie ragina širdine sveikata pradėti rūpintis nuo mažų dienų, mat infarktas ar insultas, ištinkantis vos 30-ies metų, jau nebėra tokia didžiulė retenybė.

Susisiekimas su Kauno klinikomis dar šiemet taps patogesnis – pradedamas Eivenių gatvės kapitalinis remontas. Vairuotojai raginami įdėmiai paisyti laikinų kelio ženklų. Į didžiausią gydymo įstaigą vedančioje gatvėje numatyta pakeisti važiuojamosios dalies dangą, sutvarkyti šaligatvius, apšvietimą ir iš pagrindų atnaujinti žiedinę sankryžą. Darbai vyks keturiais etapais – eismo dalyviams prireiks supratingumo ir kantrybės.

Kauno klinikų pacientui Dariui dar vaikystėje prireikė inksto transplantacijos dėl galutinio inksto funkcijos nepakankamumo, sąlygoto retos inkstų ligos – juvenilinės nefronoftizės. Inkstas sėkmingai veikė 12 metų, tačiau vėliau vyrui vėl atnaujintos hemodializės, prireikė pakartotinės inksto transplantacijos. „Pamenu, keturis kartus per savaitę turėjau vykti į ligoninę ir svarbiausia – labai riboti skysčių kiekį. Tai kėlė didelių nepatogumų, – prisimena Darius.

Kauno klinikose trečiadienį atidarytose mamos-naujagimių intensyviosios terapijos palatose mama kartu su neišnešiotu kūdikiu galės praleisti visą parą. „Tai pirmosios tokio tipo palatos Lietuvoje – iki šiol Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje mamos kartu su kūdikiais būti galėdavo, tačiau palatos buvo nepritaikytos nuolat gyventi ir slaugyti naujagimį“, – rašoma klinikų pranešime. Šios palatos veiks Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje.

Devynerių metų Kauno klinikų pacientas Arijus serga reta liga – didelės šlapimo pūslės – mažos gaubtinės žarnos – sumažėjusios žarnų peristaltikos sindromu. Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos gydytoja vaikų chirurgė dr. Aušra Lukošiūtė-Urbonienė pastebi, kad tai itin retas, įgimtas ir gyvybei pavojingas sindromas, kurio tikslus paplitimas pasaulyje nėra žinomas.

Lietuvių kilmės JAV mišrių kovos menų sportininkė Rose Namajunas į Lietuvą atvyko vos kelioms dienoms ir kartu su Rimanto Kaukėno paramos fondu aplankė sunkiai sergančius vaikus Kauno klinikose.

Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės pacientė Gintarė jau po truputį pradeda vaikščioti. Prieš šešerius metus slidinėjimą kalnuose jaunai merginai apkartino patirta stuburo trauma. „Vos tik patyrus traumą, Prancūzijoje medikai atliko stuburo fiksaciją ir operaciją, kurios metu pažeistas slankstelis įtvirtintas implantais, – prisimena mergina. – Bet aš nebegalėjau vaikščioti ir judėjau tik neįgaliojo vežimėlio pagalba.

Vienas iš peršalimo ligų sezono atributų, ypač lydintis vaikų susirgimus – kosulys. Neretai kada jis užsitęsia ar pasirodo kažkoks „kitoks“, kai tėvai sunerimę skuba vaiką parodyti gydytojui. Koks kosulys yra normalus, o kada išties reikėtų kreiptis skubos pagalbos, išsamiau pasakoja Kauno klinikų Retų ir nediagnozuotų ligų koordinacinio centro vadovė doc. dr. Lina Jankauskaitė.

Kauno klinikų medikai atliko itin retą operaciją – jaunam vyrui atkūrė rankos nykštį į jo vietą persodinę antrąjį kojos pirštą. Tokios operacijos jam prireikė po nelaimės darbe, mat staklės sutraiškė visus penkis plaštakos pirštus. Operacija truko kelias valandas, o dabar laukia ilgas reabilitacijos procesas, kad pirštas būtų kuo funkcionalesnis.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) netoli Kauno klinikų rengiasi statyti naują Odontologijos fakultetą. Kaip BNS atsiųstame komentare teigė LSMU Medicinos akademijos Odontologijos fakulteto dekanas Dainius Razukevičius, statant šį fakultetą „šalies ir užsienio studentams užsibrėžta sukurti pasaulinio lygmens odontologijos mokslo ir studijų sąlygas, kurios išliktų šiuolaikiškos dar 20–25 metus“.   Pasak universiteto, šiuo metu rengiami projektiniai pasiūlymai, o iki 2023 metų p...

Artimieji meta kaltinimus LSMU Kauno ligoninei, prakalbo apie galimą smurtą prieš senjorę. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Dalia, kuri tikina, kad ligoninės seselė galėjo naudoti fizinę jėgą prieš 80-etę jos mamą.

Pasibaigus vieniems metams ir prasidedant naujiems daugelis stabteli apmąstyti nuveiktus darbus, sėkmes ir nesėkmes, nusimato ir naujus tikslus. Vis tik ne visiems didžiosios žiemos šventės ir metų sandūra dovanoja vien pakilią nuotaiką. Kiti šį laiką pasitinka vieni, ligos patale, vedini vilties pasveikti.

Jauno Kauno klinikų paciento Vainiaus istorija prasidėjo daugiau nei prieš pusmetį. Gegužės mėnesį, dirbant su staklėmis, mechanizmai netyčia įtraukė kairę plaštaką, todėl vyras neteko visų penkių pirštų.  Kauno klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos gydytojas dr. Domantas Rainys sako, kad patirta Vainiaus trauma – didelis psichologinis smūgis pacientui.

Atėjus šaltajam sezonui, žmonės pradeda skųstis peršalimu, gripu ar kitomis virusinėmis infekcinėmis ligomis  ir jų sukeliamais simptomais. Pajutus ligos simptomus, dažnai vartojamas paracetamolis – vaistas, malšinantis skausmą, uždegimą, karščiavimą. Vis tik gydytojai perspėja, kad šiuos vaistus reikėtų vartoti itin atsargiai.

Prienuose, montuodamas saulės baterijas, nuo stogo nukrito ir susižalojo 26 metų vyras. Kaip pranešė policija, nelaimė įvyko penktadienį, apie 11.22 val., F, Vaitkaus gatvėje, darbo metu nuslydus kopėčioms. Vyras gydomas Kauno klinikose.

Kauno klinikose jau veikia pirmasis Telemedicinos centras Lietuvoje. Artimiausiu dar du bus įsteigti Vilniuje. Tad nuo šiol kilus abejonėms, ar reikia ligonį vežti dešimtis kilometrų iš regiono į didmiestį, medikai pirmiausia tarsis tarpusavy. O modernių technologijų pagalba galės net apžiūrėti pacientą. Esą taip bus taupomas laikas, pinigai, o pacientai gaus kokybiškas paslaugas visoje Lietuvoje. Arūnui labai skauda inkstus, dėl to jis skubiai atvežtas į regiono ligoninę.

Penktadienį Kauno klinikose bus pristatytas šią savaitę pradėjęs veikti Telemedicinos centras. Pasak Kauno klinikų, centras „reikšmingai pagerins skubiosios medicinos paslaugų kokybę ir prieinamumą regionų gyventojams“.  „Pasitelkiant telemediciną atsiras galimybė rajonų/regionų ligoninių pacientams, gydytojams, slaugytojams konsultuotis su tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigų specialistais.

Raseinių rajone antradienį įvykus avarijai abiejų automobilių vairuotojai dėl sužalojimų gydomi Kauno klinikose, trečiadienį pranešė Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Kaip skelbiama, avarija kelyje Raseiniai-Tytuvėnai-Radviliškis, prie Katauskių kaimo, įvyko 12.13 val.  Jos metu susidūrė automobiliai „VW Caddy“ ir „Škoda Yeti“. Pastarąjį vairavo 64 metų vyras, su juo kartu keleivio vietoje važiavo 57 metų žmona.

Kauno klinikos ruošiasi už 3,5 mln. eurų rekonstruoti pastatą, kuriame įsikurs įstaigos informacinių technologijų ir duomenų analitikos padaliniai. „Ligoninėje plečiantis informacinėms technologijoms ir augant duomenų analitikos poreikiui, nuspręsta rekonstruoti buitinės paskirties pastatą, kuris jau mažiausiai dešimtmetį yra nenaudojamas, ir pritaikyti jį šioms veikloms“, – BNS atsiųstame komentare teigė Kauno klinikų atstovė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė.