Kasčiūnas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas inicijuoja įstatymų pataisas, užkirsiančias kelią Rusijos ir Baltarusijos piliečiais Lietuvoje turėti ginklų. Politikas teigia, kad to reikia, jog neramumų atveju Lietuvoje nesusikurtų diversinių grupių.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) paraginta su vokiečiais suderinti karių dislokavimo datas, atsižvelgiant į Lietuvoje įrengiamos karinės infrastruktūros planus. Tokį sprendimą trečiadienį uždarame posėdyje priėmė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). „NSGK vieningai priėmė sprendimą, įpareigojantį, raginantį Krašto apsaugos ministeriją tą infrastruktūros įgyvendinimo planą susieti su vokiečių brigados dislokavimo planu.

 Seimo Teisės ir teisėtvarkos vicepirmininkė Agnė Širinskienė kreipėsi į parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK) prašydama išsiaiškinti, kokia apimtimi krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atskleidė savo sutuoktinei įslaptintą informaciją apie Rusijos invaziją į Ukrainą. NSGK vadovas Laurynas Kasčiūnas savo ruožtu teigė nematantis pagrindo tokiam tyrimui, nes informacija apie gresiantį Maskvos puolimą buvo ir viešojoje erdvėje.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikisi, kad JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) penktadienį patvirtins įsipareigojimą keleriems metams dėl nepertraukiamo amerikiečių karių buvimo Lietuvoje. Penktadienį Briuselyje numatytas L. Austino susitikimas su Bukarešto devintuko šalių, tarp jų ir Lietuvos, gynybos ministrais.

Konservatorių pozicijoms dėl Vokietijos brigados Lietuvoje nesutampant, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako negalintis komentuoti partijos „vidinių reikalų“. Vis dėlto prezidentas sako matantis „pakankamai platų politinį konsensusą“ šiuo klausimu ir tikina, kad Vokietijos kariuomenė jau yra dedikavusi brigadą Lietuvai.

Vilnius, rugsėjo 27 d. (BNS). Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas antradienį atmetė parlamento teisininkų išvadą ir konstatavo, kad laikinas tiesioginis valdymas Lietuvos futbolo federacijoje (LFF) neprieštarautų Konstitucijai. „Situacija tokia: dviem balsavus už, penkiems balsavus prieš, vienam susilaikius, nepritarta Teisės departamento išvadai, kad šis projektas galimai prieštarauja Konstitucijai“, – po balsavimo komitete sakė komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

Rusijai paskelbus dalinę mobilizaciją būriai rusų ėmė bėgti iš šalies. Žmonės užgulė oro uostus, išpirko visus bilietus į artimiausias valstybes, prie Suomijos sienos nusidriekė didžiulė automobilių eilė. Na, o Lietuvoje kilo diskusija ar nuo mobilizacijos bėgantys rusai – politiniai pabėgėliai ir ar nevertėtų jų įsileisti. Visgi politikai Seime tikina, kad kariauti nenorintys rusai savo problemas turi spręsti gimtinėje, įsileisti jų mes neprivalome, o ir negalime.

82 parlamentarai pritaria laikinam tiesioginio valdymo Lietuvos futbolo federacijoje (LFF) įvedimui, BNS antradienį informavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Šiandien Seime kartu su kolega komiteto pirmininku Mykolu Majausku registravome laikino įstatymo projektą Lietuvos futbolui gelbėti. Atėjo laikas imtis principingų veiksmų ir ištraukti šią itin svarbią sporto šaką iš šešėlio“, – BNS teigė L. Kasčiūnas.

Du Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai siūlo įstatyme numatyti galimybę atimti pilietybę, jei asmuo padarė nusikaltimą prieš Lietuvą. Tokias Pilietybės įstatymo pataisas parengė ir registravo konservatoriai Arvydas Pocius bei Laurynas Kasčiūnas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas sako, kad neteisėtų migrantų apgręžimo politiką būtų galima įtvirtinti įstatymo lygmeniu, tačiau tam dar reikia politinio sutarimo. „Net yra minčių visai tai (apgręžimo politiką) įtvirtinti Lietuvos įstatymuose.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai lankosi Švenčionių rajone, kur pasienyje su Baltarusija statoma tvora.  Ši tvora – strateginis Lietuvos tikslas, norima tapti stipriausią sienos apsaugą turinčią ES valstybe nare. Pasak NSGK vadovo Lauryno Kasčiūno pasistatę fizinį barjerą nuo Baltarusijos nelegalių migrantų visiškai gal ir neišvengsime, bet jų sumažės bent 95 procentais.

Europos Komisijai (EK) trečiadienį leidus sankcionuojamų prekių Kaliningrado tranzitą, toks sprendimas yra lauktas, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Jis sako, kad jei Lietuva spręstų viena, sprendimas būtų kitoks, tačiau EK išaiškinimas yra kompromisinis. „Žinoma, kad jis nėra toks, koks būtų, jeigu Lietuva spręstų viena.

Vokietijos brigada Lietuvoje visa apimtimi, planuojama, bus dislokuota 2025 metų viduryje, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Tai jis pareiškė Krašto apsaugos ministerijai trečiadienį komitetui pristačius karinės infrastruktūros Lietuvoje plėtrą. Anksčiau turėti reikiamą infrastruktūrą brigadai priimti buvo tikimasi iki 2027-ųjų. „Tikrai galiu pasakyt, kad planas jau yra 2025 metų vidurys“, – žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.

Dėl įvairių politinių įtampų įstrigusį naują parlamentinių partijų susitarimą dėl nacionalinio saugumo stiprinimo ketinama pasirašyti liepos viduryje. Po dokumentu nebus šiuo metu didžiausios opozicinės partijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) – lyderio Ramūno Karbauskio parašo. „Jau ataušome, kalbame su partijų vadovais ir atstovais.

Pirmi ženklai rodo, kad Lietuvos lūkesčiai turėti NATO brigadą ir stiprinti oro gynybą bus atliepti Aljanso baigiamajame dokumente per viršūnių susitikimą, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas. „Vieningai žiūrime į tai, ką, kaip valstybė, turime pasiekti.

Galutinis tikslas, kad Vokietijos brigada būtų dislokuota Lietuvoje, nekinta, o dabartinis planas dėl didžiosios jos dalies buvimo Vokietijoje tėra startinė pozicija, teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas. „Čia yra tik startinė pozicija, tai yra tai, ką galima padaryti iš karto, kuo greičiau, ir po to jau augintis. Bet tam, kad augintumėmės, ir mes turime padaryti namų darbus“, – trečiadienį po NSGK posėdžio žurnalistams sakė Laurynas Kasčiūnas.

Kiečiamas Šaulių sąjungos finansavimo modelis ir pavaldumas, šauliai nuo kitų metų turėtų gauti šešis kartus didesnį finansavimą, nei dabar. Taip pat bus steigiami mokymo centrai, šauliai dar energingiau įsilies į visuotinės gynybos stiprinimą, visuomenės parengimą, savanorišką pagalbą nutikus nenumatytoms situacijoms.  Apie Šaulių sąjungos naujoves pranešė darbo grupės, kuri keturis mėnesius nagrinėjo būsimų pokyčių būtinybę, nariai.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, kad Vokietija atsisako planų dislokuoti Lietuvoje karius yra interpretacija ir dėl to nereikėtų panikuoti. Antradienį „Financial Times“ pasirodė informacija, kad Berlynas siūlo 3,5 tūkst. karių brigadą dislokuoti ne Lietuvoje, bet Vokietijoje, esant poreikiui ji esą skubiai galėtų būti permesta į Baltijos šalis. L. Kasčiūno teigimu, tai – tik startinės pozicijos.

Lietuva pagal karinę paramą Ukrainai, skirtingais skaičiavimas, yra penkioliktuke, o norėtųsi ją matyti dešimtuke, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas. „Esminis strateginis imperatyvas – ukrainiečiai kaunasi už mus savo žemėje, kiekviena diena, savaitė, kai Rusijos kariuomenė turi problemų, patiria didžiulių nuostolių, atitolina bet kokio karinio konflikto galimybę Baltijos šalyse“, – po uždaro Seimo NSGK posėdžio žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.

Suomijai įstojus į NATO, Lietuva taps labiau apginama, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Be jokios abejonės, Lietuvai tai irgi yra labai strategiškai svarbu, nes tapsime labiau apginami, sustiprinsime savo regioninį saugumą, turėsime daugiau strateginio gylio“, – BNS ketvirtadienį sakė parlamentaras. „Vieni pliusai mūsų saugumo požiūriu“, – pridūrė jis.

Naujas partijų susitarimas dėl gynybos juda į pabaigą, liko rasti kompromisą dėl visuotinio šaukimo ir 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) krašto apsaugos sistemai, sako dokumentą rengiančiai darbo grupei vadovaujantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Iš 33 punktų 31 jau išsianalizavom, kitą penktadienį darom tarpinį finišą, ieškom formuluočių dėl paskutinių dviejų klausimų.

Siekiant didinti NATO partnerių buvimą Lietuvoje, reikia galvoti apie naują poligoną, galbūt steigiant jį su Latvija, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Tu gali daug ko prašyti, bet tavęs paklaus, kur treniruosis kariai, kur jie gyvens? Mes sprendžiame šituos dalykus – Rūdninkų poligonas. Mano požiūriu, reikia pradėti kalbėti apie dar vieną poligoną Lietuvoje“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė parlamentaras.

Kiekvienas pilietis turi daugiau mažiau žinoti savo vaidmenį galimos karinės invazijos atveju, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas. „Mes vadovaujamės visuotinės gynybos principu, kad ginasi ne tik mūsų kariuomenė, bet ir tauta, kiekvienas pilietis.

NATO peržiūrint gynybos planus tikimasi, kad pajėgų buvimas rytų flange padidės du-tris kartus, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas. Diskusijos dėl Aljanso pajėgumų rytuose vyksta tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą.

Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas ir parlamentaras Justinas Urbanavičius nuvyko į Ukrainą. Lietuvos politikai perdavė paramą ir pasidalino, su kuo teko susidurti tik nuvykus. Lietuvos politikai ukrainiečiams atvežė paramą ir pasirašė bendradarbiavimo su Voluinės srities štabu sutartį. „Į Voluinės sritį Volodymyr-Volynskyi atvežėme paramą teritorinės gynybos padaliniams.

Siekiant užtikrinti gyventojų civilinę saugą reikia dirbti dviem kryptimis: stiprinti ne tik slėptuvių infrastruktūrą, bet ir oro gynybą, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas. „Galime galvoti apie slėptuvių infrastruktūrą, bet, kita vertus, reikia galvoti apie oro gynybą ir investicija į oro gynybą reikštų, kad tų slėptuvių reikia mažiau, ir abiem kryptimis reikia dirbti“, – trečiadienį BNS sakė komiteto pirmininkas.

Rusų kariams likus Baltarusijoje reikia keisti atgrasymo architektūrą Lietuvoje ir kitose regiono valstybėse, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas. „Tai tikrai yra lūžio taškas, kuris, manau, paskatins NATO ir mūsų strateginius sąjungininkus perplanuoti mūsų atgrasymo architektūrą“, – pirmadienį BNS teigė Laurynas Kasčiūnas.

Žmogaus teisių organizacijų koalicija kreipėsi į Seimo etikos ir procedūrų komisiją, prašydama įvertinti Seimo nario Lauryno Kasčiūno pasisakymą. Anot Koalicijos, L. Kasčiūnas viešai skatino diskriminaciją bei dehumanizavo migrantus.   Baigiantis 2021 m., Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas davė interviu TV3 žinioms, kuris publikuotas ir portale tv3.lt.

Ketvirtadienį TV3 Žinių „Dienos komentare“ Seimo narys Laurynas Kasčiūnas kalbėjo apie situaciją pasienyje. Jo mintis, kad vaikų vertė migrantų kultūroje neužima didelės reikšmės, o tai turėtume turėti galvoje. Toks pasisakymas sukėlė aistrų, į kurias reagavo ir parlamentaro kolegos. „Dėl vaikų – turėkime galvoje, kad kultūroje, iš kurios atvyksta tie žmonės, vaikų vertė jokiu būdu nėra didelė. Jie jais prisidengia ir manipuliuoja, dažnai šioje vietoje jie taip pataiko ant mūsų jautrumo.

Reaguojant į migrantų antplūdį, institucijos pasienyje su Baltarusija nutiesė daugiau nei 150 kilometrų spygliuotos vielos užtvaro ir dar dešimt kilometrų stacionarios tvoros, penktadienį pranešė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Metus baigiam su tokiais rezultatais: pasienyje įtvirtinta 150 km 436 m. šešių spiralių koncertinos ir pastatyta daugiau nei 10 km stacionarios neperkerpamos tvoros“, – feisbuke rašė politikas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia esantis užtikrintas, kad Seimas atmes prezidento Gitano Nausėdos veto įstatymui, kuriuo siekiama įteisinti žvalgybos kontrolieriaus institutą. „91 balsas buvo per priėmimą. Nematau kol kas tektoninių priežasčių, kurios pakeistų parlamentarų balsavimą. Manau, kad tie, kurie palaikė šitą įstatymą, tą patį padarys ir balsuodami dėl veto atmetimo“, – BNS trečiadienį sakė parlamentaras.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas „didele Lietuvos diplomatine pergale“ pavadino Europos Komisijos (EK) siūlymą leisti stabdyti kai kurias taisykles neteisėtiems migrantams Baltarusijos pasienyje. „Tai didelė Lietuvos diplomatinė pergalė, keičia stagnuojančią ir visiškai šiandienai nepritaikytą Europos Sąjungos migracijos politiką teigiama linkme“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.

Kai rimtas judėjimas artės prie Lietuvos, mes viską matysim, sako Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Anot jo, Lietuva yra pasiruošusi visiems scenarijams, tačiau bent jau kol kas nepanašu, kad mūsų laukia Lenkijos likimas. Plačiau apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ Seimo narį kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė. Kokia situacija Lietuvos pasienyje? Kol kas kalbėti, kad turime panašią situaciją kaip Lenkija, nereikėtų, kol kas jokių palapinių miestelių šalia mūsų pasienio nėra.

Į Lietuvą iš Baltarusijos teritorijos bandančių patekti nelegalių migrantų srautai paskutiniu metu didėja. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) nurodo, kad praėjusį šeštadienį į Lietuvą bandė patekti vienas didžiausių nuo rugpjūčio pradžios migrantų skaičius – 183. Be to, per spalį į Lietuvą bandė patekti dvigubai daugiau migrantų nei rugsėjį.

Seime sudaryta darbo grupė siūlo sukurti naują teisinę procedūrą, turinčią apsaugoti žurnalistus nuo persekiojimo už jų darbą. Pagal parengtą Civilinio proceso kodekso pakeitimų projektą, norima įtvirtinti operatyvią ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimo procedūrą, pranešė Teisingumo ministerija.

Talibanui užėmus Afganistaną kilo grėsmė, kad Lietuvoje gali padaugėti nelegalių migrantų, tačiau ar Lukašenka tikrai to imsis – neaišku. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas teigė, kad šiuo atveju nemalonumų gali kilti ir pačiai Baltarusijai.  Tokią mintį Seimo narys išsakė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis.“ Pone Kasčiūnai, jūs išreiškėte poziciją, kad tikėtina, jog šita krizė gali Lietuvai reikšti naują migrantų bangą.

Į protestus prieš neteisėtų migrantų apgyvendinimą rytų Lietuvoje įsitraukia ne tik įvairios politinės jėgos, bet ir žmonės, susiję su kontrabanda, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas. „Yra įvairių elementų, kurie įsijungia į tuos protestus, susijusių su pietryčių Lietuvoje vykstančiais procesais. Turiu omeny kontrabandinius dalykus.

Du Seimo komitetai ragina Užsienio reikalų ministeriją (URM) parengti siūlymus ir inicijuoti diskusiją Europos Sąjungos (ES) lygiu dėl migracijos politikos griežtinimo. Tokia iniciatyva teikiama Lietuvai susidūrus su rekordiniu nelegalių migrantų antplūdžiu iš Baltarusijos.

Pirmadienį Seime registruotas rezoliucijos projektas, kuriuo siūloma pripažinti išaugusią neteisėtą migraciją hibridine agresija ir svarstyti galimybę pradėti konsultacijas NATO. Kaip pranešė valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, šį projektą teikia Seimo valdančioji dauguma su daugelio opozicinių frakcijų seniūnais. „Šias savaites matome visokeriopas Vyriausybės pastangas kovojant su hibridine agresija.

Lietuvos sieną vėl kirto kelios dešimtys neteisėtų migrantų iš Irako. O valdžia prabilo apie tris scenarijus, jei migrantų per Baltarusią skaičiai pasiektų šimtus ar net 10 tūkstančių per parą. Tokiam skaičiui pabėgėlių apgyvendinti ir išmaitinti jau reikėtų savivaldybių pagalbos. Vyriausybė ir toliau svarsto pasienyje statyti fizinę sieną, kuri kainuotų 15 mln. eurų.

Pastaruoju metu smarkiai išaugus nelegalių migrantų srautui per Lietuvos sieną su Baltarusija, būtina pasienyje ne tik diegti modernias stebėjimo sistemas, bet ir statyti tvorą, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad pagal blogiausią scenarijų per savaitę Lietuvos sieną iš Baltarusijos galėtų bandyti kirsti apie 300 nelegalių migrantų. „Yra antradienį, ketvirtadienį reisai iš Bagdado į Minską ir iš Stambulo į Minską. Iš viso – keturi reisai, o su jais koreliuoja migracijos bangos. Tais reisais iš esmės ir atskrenda žmonės iš Sirijos, Irako. (...) Keturi reisai – 600 žmonių.

Lietuva svarsto galimybę siųsti karių į Prancūzijos vadovaujamą antiteroristinę operaciją Malyje. Šią savaitę pirmieji svarstymai vyko Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK). Komiteto nariai palankiai įvertino tokią galimybę ir rekomendavo ją apsvarstyti Vyriausybei.

Tarptautinio saugumo forumo hibridinėms grėsmės aptarti dalyviai joms atremti siūlo nuo kitokios krizių valdymo sistemos iki siekio pritraukti daugiau Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) investicijų į Lietuvą.

Lietuva galėtų įstatymuose numatyti konkrečias valstybes, su kuriomis siejamos įmonės automatiškai būtų laikomos nepatikimomis ir negalėtų dalyvauti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų statybose ar investuoti į juos, įsitikinęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas. Laurynas Kasčiūnas sako, kad tai itin aktualu kontroliuojant investuotojus į technologijas arba jų pardavėjus.

Buvęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pateikė atsakymą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Laurynui Kasčiūnui dėl Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktoriaus skyrimo proceso, kuriame galėjo dalyvauti prezidentas Gitanas Nausėda. Dokumente buvusio ministro buvo klausiama, ar eidamas šias pareigas jis gavo raštu ar elektroniniu paštu pasiūlymų skirti konkrečius asmenis į karinės žvalgybos vado pareigas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas siūlo sudaryti nepatikimų technologijų tiekėjų sąrašą. „Viena iš idėjų yra labai konkrečiai įvardinti konkrečius nedemokratinių valstybių gamintojus, kurių informacijos ir ryšių technologijų įranga kelia potencialią grėsmę šalies ir nacionaliniam saugumui, ir neturėtų būti naudojama Lietuvai diegiant penktos kartos 5G judrųjį ryšį“, – ketvirtadienį Seime sakė L. Kasčiūnas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad reikia pakeisti ne tik Nacionalinio saugumo strategijos turinį, bet ir užtikrinti, kad dokumentas nebūtų padėtas į stalčių. „Labai svarbu, kad tai nebūtų dar vienas dokumentas, kuris parašomas ir padedamas į stalčių, kad strategijos įgyvendinimas būtų prižiūrimas, kad jos nuostatos atsirastų ir kituose strateginiuose dokumentuose“, – BNS penktadienį sakė L. Kasčiūnas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Seime, Aplinkos apsaugos komiteto narė Aistė Gedvilienė ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas, reaguodami į visuomenę papiktinusius nusikaltimus prieš gyvūnus – nelegalius veislynus, kuriuose siaubingomis sąlygomis laikomi gyvūnai – registruoja įstatymų projektus, kuriais siūloma griežtinti atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais bei kviečia kalbėti apie sistemines šio sektoriaus pro...