karštis

Nors rugsėjo pradžia Lietuvoje dar lepina šiltesniais orais, bobų vasaros požymių kol kas nematyti. Klimatologas teigia, kad tradiciškai bobų vasara Lietuvoje fiksuojama jau po rudens lygiadienio, todėl šiemet jos reikėtų laukti ne anksčiau kaip rugsėjo pabaigoje ar net spalį. Tiesa, tikslesnį atsakymą, ar šiemet sulauksime saulėtų ir šiltų rudens dienų, bus galima pateikti tik artėjant spalio mėnesiui.

Europą vis dažniau alina rekordinės karščio bangos – šią vasarą daugelyje šalių fiksuotos aukščiausios temperatūros per visą stebėjimų istoriją. Ekspertai pabrėžia, kad tokių reiškinių daugėja dėl klimato kaitos, o karščio bangos tampa ne tik meteorologiniu, bet ir rimtu socialiniu bei ekonominiu iššūkiu.

Klimato krizė 2026 m. stipriai smogė Europai – ji kaista dvigubai greičiau nei bet kuris kitas žemynas, o padariniai yra mirtini. Visas pasaulis karštėja, nes iškastinio kuro deginimo sukelta anglies tarša sulaiko vis daugiau šilumos, tačiau Europa kaista dvigubai greičiau nei kiti žemynai. Padariniai tampa vis labiau mirtini – šią vasarą nuo karščio bangų jau mirė dešimtys tūkstančių žmonių.

Vokietijoje šią vasarą užregistruotas rekordinis 15,8 tūkst. su karščiais susijusių mirčių skaičius, ketvirtadienį pranešė nacionalinis visuomenės sveikatos institutas. Labiausiai nukentėjo vyresni nei 75 metų žmonės, o maždaug 9,6 tūkst. su karščiais susijusių mirčių užregistruota per vieną birželio pabaigos savaitę, Vokietijai leipstant nuo daugiau nei 40 laipsnių Celsijaus karščio, teigė Roberto Kocho institutas. Vokietijoje šią vasarą nuo karščių mirė rekordinis skaičius – 15,8 tūkst.

Japoniją alinant vasaros karščiams, po kelionės dviračiu į darbą prastai pasijutęs sandėlio darbuotojas Isao Tabuchi patraukė link naujausio savo įmonės pirkinio – šaldytuvo žmonėms. Šis telefono būdelės dydžio įrenginys, kurio viduje vėsaus oro srovės užtikrina ledinį komfortą, buvo pristatytas tik šiais metais, tačiau pasirodė esąs populiarus šalyje, kuri, regis, nenumaldomai šyla. „Dėl to man tikrai pavyko atsigauti.

Remiantis lenkų naudojamais orų modeliais, Lietuvą artimiausiomis dienomis pasieks dažnas ir vietomis stiprus lietus, kuris prasidės jau antradienį ir su trumpa pertrauka tęsis iki pat savaitgalio. Nors trečiadienį trumpam sušils iki 20 °C ir vakare dangus praskaidrės, ketvirtadienį bei penktadienį šalį vėl užlies gausūs krituliai, o savaitgalio prognozės kol kas taip pat nežada sausesnių orų.

Į Lietuvą plūsta karščio banga, praneša sinoptikai. Netrukus kais ir iki 30 laipsnių. Pateikiame naujausią meteo.lt prognozę: Ketvirtadienio dieną lietaus tikimybė maža. Vėjas vakarų, šiaurės vakarų, 6–11 m/s. Aukščiausia temperatūra 20–25 laipsniai šilumos. Penktadienį be lietaus. Vėjas naktį silpnas, dieną pietvakarių, vakarų, 5–10 m/s. Temperatūra naktį 8–13, pajūryje 14–17, dieną 22–27 laipsniai šilumos. Šeštadienį lietaus nenumatoma.

Europos regionuose, kuriuose gyvena mažiausiai 92 mln. žmonių – ypač Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje – trečiadienį, per naujausią karščio bangą žemyne, oro temperatūra turėtų viršyti 35 laipsnius Celsijaus, rodo AFP skaičiavimai. Europa yra sparčiausiai šylantis žemynas pasaulyje, o kai kuriose vietose ji nėra pakankamai pasirengusi tvarkytis su karščiu.

Tokios ekstremaliai karštos vasaros Vakarų Europa dar nematė. Klimato stebėjimo tarnyba užfiksavo, kad birželis ir liepa buvo du karščiausi mėnesius per visą stebėjimų istoriją. Vidutinė temperatūra visame žemyne perkopė 21,5 laipsnio. O alinančių karščių padariniai matomi visoje Europoje. Ispanijoje, Prancūzijoje, Graikijoje ir Italijoje dega šimtai tūkstančių hektarų miškų, o didžiausios upės sparčiai senka.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Didžioji Europos dalis ruošiasi dar vienai karščio bangai, užplūsiančiai žemyną po svilinančios kaitros, dėl kurios vandens lygis upėse pasiekė rekordines žemumas, kuri sukėlė miškų gaisrus ir prisidėjo prie tūkstančių žmonių mirčių. Kai kuriose Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos dalyse pirmadienį jau buvo paskelbti perspėjimai dėl ekstremalaus karščio; prognozuojama, kad temperatūros stulpeliai gali pasiekti apie 35 laipsnius Celsijaus.

Vakarų Europa fiksavo karščiausią birželį ir liepą   per visą stebėjimų istoriją. Vidutinė abiejų mėnesių temperatūra siekė 21,62 laipsnio – ir tai yra daugiau nei ligšiolinis 2022 m. rekordas, pirmadienį pranešė ES stebėjimų programa „Copernicus“. Šis rodiklis atspindi „išskirtina ilgai trukusį karštį“ šią vasarą, teigiama ataskaitoje. Be to, dirvožemio drėgmė buvo „žymiai mažesnė“ nei 2022 m. liepos mėnesį, kai Vakarų Europoje buvo fiksuota paskutinė ekstremali sausra.

Lietuvoje šiandien buvo debesuoti su pragiedruliais orai, kai kur truputį palynojo. Artimiausią naktį bus debesuoti su nedideliais pragiedrėjimais orai, kai kur gali labai negausiai palyti. Diena irgi debesuota su nedideliais pragiedruliais, kai kur truputį palis, praneša sinoptikas Naglis Šulija. Vakar tvyrojusi kaitra jau pasitraukė, grįžo lietuviškai vasarai įprasti orai, sako sinoptikas.

Esant geriems orams daugelis vyresnio amžiaus žmonių skuba į sodus ir daržus – ravėti lysvių, prižiūrėti šiltnamių, genėti vaismedžių ar nuimti pirmąjį derlių. Tačiau kartu su didesniu fiziniu aktyvumu vasarą dažniau pasireiškia ir sveikatos negalavimai, kurių nereikėtų ignoruoti. Vienas jų – galvos svaigimas.

Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė teigė, kad jau antradienį iš pietų plūstelės šiluma, tačiau pietiniuose ir pietrytiniuose rajonuose vietomis numatomas trumpas lietus su perkūnija, o savaitės pabaigoje orai vėl ims vėsti. Pasak sinoptikės, po vėsių ir sausų orų antradienį į Lietuvą iš pietų sugrįš šiluma, o pietiniuose ir pietrytiniuose rajonuose vietomis numatomas trumpas lietus su perkūnija.

Savaitgalį Rytų Lietuvą nusiaubusi audra paliko ryškius pėdsakus. Ant kelių, namų ir tvorų virto medžiai, gatvės virto upėmis, o vanduo užliejo ne tik kelius, bet ir žmonių požeminius garažus su automobiliais, motociklais bei kitu vertingu turtu. Nukentėję gyventojai pasakojo, kad gelbėti turtą teko savo jėgomis, o pagalbos kai kur laukė kelias valandas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Miegojimas prie įjungto ventiliatoriaus yra vienas populiariausių būdų ištverti karštas vasaros naktis, ypač būstuose, kuriuose nėra oro kondicionavimo sistemos. Nors vėsus oro srautas padeda greičiau užmigti ir gerina komfortą, specialistai atkreipia dėmesį į galimas tokio sprendimo pasekmes sveikatai. Esant aukštai temperatūrai, ventiliatorius dažnai tampa pagrindine priemone, padedančia geriau išsimiegoti, rašoma fakt.pl.

Išgyvenus pirmąją vasaros karščio bangą pastebime, kad komfortiškos temperatūros palaikymas namuose tampa tikru iššūkiu, ypač kai nėra klimato kontrolės technologijų. Tačiau padaryti erdvę aplink save labiau patogią galima ir be didelių finansinių investicijų. Paslaptis slypi elementarioje logikoje: dieną reikia maksimaliai izoliuoti patalpą nuo išorinio karščio, o naktį – įleisti vėsą į vidų.

Pietų Korėjoje sekmadienį užregistruota aukščiausia oro temperatūra nuo tada, kai prieš daugiau nei šimtmetį buvo pradėti rinkti duomenys, pranešė valstybinė meteorologijos tarnyba (KMA). Pietrytiniame Jangsano mieste temperatūra 13.26 val. (4.26 val. Grinvičo laiku) pasiekė 42,5 laipsnio pagal Celsijų, pranešė Korėjos meteorologijos administracija savo interneto svetainėje.

Penktadienį į šalį plūstelėjus vasariškai šilumai, artimiausiomis dienomis orai vės, sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikė Edita Gečaitė. Pasak jos, šeštadienio naktį dangus bus nepastoviai debesuotas, kai kur matomumą prastins rūkas, o paryčiais Lietuvą pasieks banguotas atmosferos frontas. Vietomis, didesnė tikimybė pietvakariniuose rajonuose, trumpai su perkūnija palis.

Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė teigia, kad penktadienį Lietuvoje numatoma šilčiausia savaitės diena, tačiau jau vakare orus ims keisti iš šiaurės artėjantis atmosferos frontas. Savaitgalį ciklonas Gudrun atneš lietų su perkūnija, vietomis krušą, stipresnį vėją ir žemesnę temperatūrą. Pasak sinoptikės, anticiklonas Olaf traukiasi į rytus, o iš šiaurės artėja ciklonas su atmosferos frontu.

Artimiausiomis dienomis Lietuvą pasieks karščio banga, praneša sinoptikai. Šiandien kai kur, daugiausia vakariniuose rajonuose, trumpai palis. Vėjas vakarų, pietvakarių, 7–12 m/s. Aukščiausia temperatūra 18–23, vietomis iki 25 laipsnių šilumos. Ketvirtadienį lietaus tikimybė nedidelė. Naktį vietomis rūkas. Vėjas silpnas. Temperatūra naktį 11–16, dieną 23–28 laipsniai šilumos. Penktadienio dieną daug kur trumpas lietus, perkūnija.

Ispanijoje ir Prancūzijoje toliau siaučiant miškų gaisrams, naujienų agentūra AFP apžvelgia pagrindinius su jais susijusius pirmadienio įvykius.  Meteorologijos tarnyba AEMET oficialiai paskelbė apie antradienį prasidėsiančią nauja karščio banga, kuri tęsis iki savaitės pabaigos. Anksčiau tarnyba pranešė, kad visoje Ispanijoje temperatūra smarkiai pakils, o drėgmės lygis sumažės.

Po kaitros bangos Lietuvoje vis dažniau kyla klausimas, ar tokie karščiai taps dažnesni ir likusią vasaros dalį. Klimatologas Donatas Valiukas sako, kad liepos ir rugpjūčio mėnesių tendencijos rodo šiltesnius nei įprastai orus. Tai kas laukia? Klimatologas D. Valiukas naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad šių metų birželis buvo šiltesnis nei įprastai, ypač mėnesio pabaigoje. „Birželis buvo 1,8 laipsnio šiltesnis už įprastą 30 metų klimato normą ir šiek tiek drėgnesnis.

Kai oras įkaitęs iki beveik 30-ies, geriausia atgaiva kūnui – maudynės. O čia – gražioje Kroatijos pakrantėje netoli Trogiro – maudynės gaivina ne tik kūną, bet ir sielą. Mat panėrus galima ir tikrą Kryžiaus kelią įveikti. „Tai vienintelis povandeninis muziejus Kroatijoje ir vienintelis povandeninis Kryžiaus kelias visame pasaulyje. Jame yra 52 statulos ir 15 Kryžiaus kelio stočių“, – sako povandeninio muziejaus šeimininkas Alenas Kunacas. Dauguma skulptūrų yra 3,5–4 metrų gylyje.

Lietuvoje vėl įsivyravus karščiams, specialistai ragina gyventojus neprarasti budrumo – aukšta temperatūra gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, ypač vaikams, senjorams ir lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Ekspertai primena, kaip išvengti dehidratacijos, saugiai vėsintis ir atpažinti pirmuosius perkaitimo požymius. Karščio bangos kasmet pareikalauja tūkstančių gyvybių visoje Europoje, todėl net ir įprastos vasaros dienos gali tapti pavojingos sveikatai.

Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė teigė, kad nors dalis Europos sulauks ramesnių dienų, savaitgalį Lietuvą pasieks stiprėjantis ciklonas – jis atneš gausų lietų su perkūnija, o nuo kitos savaitės galutinai išstums vasarišką šilumą ir atvers duris vėsiems bei vėjuotiems orams. Pasak sinoptikės, nors anticiklonas atnešė ramesnius orus iš šiaurės vakarų, Vakarų ir Vidurio Europoje formuojasi naujos stiprios audros.

Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė teigė, kad po kelių lietingų ir permainingų dienų Lietuvą pasieks anticiklonas Laurent, atnešiantis sausesnius ir ramesnius orus, tačiau savaitgalį prognozuojamas naujas ciklonas su lietumi, perkūnija, stipresniu vėju ir kitą savaitę prasidėsiančiu atvėsimu. Pasak specialistės, anticiklonas Laurent atneš sausesnius ir ramesnius orus – trečiadienį lietaus dar sulauks dalis Lietuvos, o ketvirtadienį ir penktadienio naktį bus sausa.

Šiurpi statistika – birželį Vakarų Europą kamavusi ekstremali karščio banga nusinešė daugiau nei 10 tūkst. gyvybių. Naujausius duomenis skelbia Europos mirtingumą stebinti agentūra. Tuo metu Prancūziją vėl svilina 40 laipsnių karštis. Įspėjimai dėl kaitros paskelbti Belgijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Ispanijoje ir Portugalijoje šią savaitę prognozuojamas daugiau nei 45 laipsnių karštis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Kur karštis – ten ir gaisrai.

Atėjus vasarai, lietuviai vis dažniau traukia poilsiauti prie jūros, ežerų ir kitų vandens telkinių. Poilsis prie vandens daugeliui tampa neatsiejama šiltojo sezono dalimi, tačiau kartu tai ir metas, kai kasmet fiksuojama daugiausia nelaimių. Gelbėtojai perspėja, kad net ir iš pirmo žvilgsnio rami jūra gali slėpti pavojų, o neatsargumas bei per didelis pasitikėjimas savo jėgomis gali baigtis skaudžiomis pasekmėmis.

Europa ir toliau kenčia nuo ekstremalių karščio bangų, ilgai lauktas vasaros atostogas paversdamos tikru ištvermės išbandymu. Prancūzijoje ir Ispanijoje, kurios tradiciškai yra vienos mėgstamiausių turistų krypčių, fiksuojami temperatūros ir istorinių karščių rekordai, o sąlygos jau kelia pavojų sveikatai. Leidinys „Daily Express“ aiškina, kokias vėsesnes kryptis ekspertai rekomenduoja keliautojams, norintiems išvengti alinančio karščio.

Vasaros karščiai Lietuvoje žmones gena prie upių ir ežerų, tačiau ne visi gyventojai ten sutinkami maloniai. Viena situacija prie Minijos upės sukėlė tikrą diskusijų audrą – gyventojai pasakoja esą buvę išprašyti iš maudyklos, kuri, kaip teigia, „priklauso kaimynui“. Socialiniuose tinkluose pasirodė įrašas, kuriame vietinė moteris pasakoja apie konfliktą su kaimynu, kuris, anot autorės, ėmė drausti žmonėms maudytis įprastoje vietoje.

Meteorologai skelbia, kad pirmoji 2026 m. kaitra pažymėta rekordais – pasiektas visų laikų birželio mėnesio oro temperatūros rekordas, o Vilniuje birželį tokios temperatūros nebuvo 250 metų. Birželio pabaigoje ir liepos pradžioje Vakarų bei Vidurio Europą alinusi rekordinė karščio banga neaplenkė ir Lietuvos.

Alinantį karštį Lietuvoje plauna lietus, o audra slenka per šalį. Vienus varginusi, kitus džiuginusi kaitra traukiasi, o artimiausiu metu, anot sinoptikų, vyraus įprasta lietuviška vasara – kiek aukštesnė nei 20 laipsnių temperatūra ir lietūs. Medikai džiaugiasi, kad baigsis ir jų darbo karštymetis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Sostinės Katedros aikštėje, kur per pačius karščius repetuoja moksleivių Dainų šventės dalyviai, išsuko greitosios medicinos pagalbos automobilis.

Ispanijoje dėl praėjusią savaitę Europą alinusios karščio bangos mirė mažiausiai 1 028 žmonės, trečiadienį pranešė valstybinis Carloso III sveikatos institutas. Šis skaičius daugiau nei dvigubai viršija 407 mirtis, kurios buvo susietos su karščiais 2025-aisiais. Nacionalinės meteorologijos agentūros „Aemet“ duomenimis, tai buvo karščiausias birželis Ispanijoje nuo stebėjimų pradžios.

Vengrijoje antradienį buvo užfiksuotas naujas temperatūros rekordas – 42 laipsniai pagal Celsijų, pranešė šalies meteorologijos tarnyba. Ankstesnis rekordas – 41,9 laipsniai karščio – buvo užfiksuotas 2007 m.  Rekordinis karštis užfiksuotas šiaurės Vengrijoje, netoli sienos su Slovakija esančiame Sėčenio mieste, „Facebook“ tinkle paskelbtame vaizdo įraše teigė nacionalinė orų tarnyba „HungaroMet“. „Generalinė repeticija“ Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono direktorius ...

Karštos naktys gali tapti tikru išbandymu net ir tiems, kurie įprastai užmiega be sunkumų. Kai temperatūra išlieka aukšta net sutemus, organizmui tampa sudėtingiau atvėsti ir pereiti į miego būseną. Dėl to daugelis žmonių prabunda dažniau, miega paviršutiniškai arba ilgai neužmiega visai. Šią savaitę fiksuotos rekordinės birželio temperatūra dar kartą priminė, kaip stipriai karštis veikia miego kokybę.

Šių metų vasara Europoje prasidėjo ryškia karščio banga, dar kartą priminusia, kad klimato kaita jau seniai nėra vien aplinkosaugos problema. Ji vis labiau tampa ekonomikos iššūkiu, darančiu įtaką tiek augimui, tiek infliacijai. Tai patvirtina ir naujausi Europos Centrinio Banko (ECB) tyrimai* – ekstremalus karštis veikia ekonominį aktyvumą ir kartu didina spaudimą maisto kainoms.

Per karščius daugeliui pakanka kelių minučių saulėje, kad norėtųsi sprukti į pavėsį. Tačiau kelių darbininkams pavėsis dažnai lieka tik trumpa pertrauka. Kol Lietuva slepiasi nuo kaitros, jie dirba ten, kur karštis smogia stipriausiai — ant įkaitusio asfalto. Apie sunkią kelių darbuotojų kasdienybę per karščio bangas pasakoja „Kelių priežiūra“ atstovė Gintarė Žilinskienė.

Vilniaus rajone įsikūrusi gyvūnų globos organizacija „Lesė“ skelbia gavusi krepšį su katėmis, kuris buvo paliktas karštyje sandariai užsegtas. Nors gyvūnai prieglaudą pasiekė dar gyvi, dalies kačių išgelbėti nepavyko. Incidentas įvyko pirmadienį, krepšys į prieglaudą atgabentas po pietų. Įkaitusiame krepšyje – leisgyvės katės Anot organizacijos, krepšyje buvo katė mama ir jos vaikai.

Preliminariais skaičiavimais pirmadienį pagerintas birželio 29 dienosLietuvos karščio rekordas, skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT). Pasak jos, Kaune temperatūra pakilo iki 34,6 laipsnio bei 0,6 laipsnio viršijo Varėnoje dar prieš 86 metus fiksuotą rekordą. „Šiandien išmatuotas jau devintas paros aukščiausios oro temperatūros rekordas šiais metais“, – feisbuke pirmadienį pranešė LHMT.

Lietuvą pasiekus kaitrai, sinoptikai prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis oro temperatūra kai kur gali pakilti iki 35–36 laipsnių. Tokie orai – ne tik nemalonus išbandymas. Jie tampa rimtu krūviu organizmui ir gali padidinti sunkių sveikatos sutrikimų riziką. Intervencinis radiologas gyd.

Ekstremali karščio banga juda į rytinę Europos pusę, link Lietuvos. Čekijoje ir Vokietijoje gyventojus vėsina komunalininkai, ugniagesiai ir net policininkai su vandens patrankomis. Karščiausia naktis užfiksuota Vokietijoje, Rytų Saksonijos mieste – čia temperatūra pasiekė beveik 30 laipsnių. Nepaisant svilinančios kaitros, vokiečiai vis tiek surengė triatlono varžybas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Karščio banga pamažu slenka į rytinę Europos dalį.

Vasarą vis daugiau žmonių laiką leidžia prie vandens telkinių, miškuose ar saugomose teritorijose, todėl Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nuo liepos 1 d. pradės vykdyti „Poilsiauk atsakingai“ reidus. Jų metu bus tikrinama, kaip poilsiautojai laikosi aplinkosaugos reikalavimų ir ar tausojama gamtinė aplinka.

Lietuvą užklupus didžiuliams karščiams kaip reikiant teko paplušėti ir gydytojams. Perkaitę ir traumuoti pacientai užplūdo ligoninių priėmimo skyrius, greitosios pagalbos prireikė ir dėl alergijos saulės ar vabzdžių įgėlimams. Kadangi karšti orai artimiausiomis dienomis dar užsibus, medikai primygtinai ragina saugotis patiems ir pasirūpinti artimaisiais.

Socialiniame tinkle „Facebook“ teisininkė ir mediatorė Raimonda Joskaudienė pasidalijo itin aktualiu įrašu apie darbą esant karščiams. Ji išsamiai paaiškina, kada karštis darbo vietoje tampa ne tik diskomfortu, bet ir realiu darbuotojų saugos bei sveikatos klausimu. Ji primena, kad darbdaviai turi pareigą ne ignoruoti situaciją, o aktyviai vertinti rizikas ir organizuoti darbą taip, kad darbuotojai nebūtų veikiami pavojingų sąlygų.

Karštos vasaros ir besikeičiantis klimatas kelia vis daugiau iššūkių miesto želdiniams. Pastebėjus, kad dėl drėgmės trūkumo pradėjo džiūti miesto medžiai, Marijampolės savivaldybės administracija ėmėsi skubių veiksmų – įsigijo specialius lėto laistymo maišus, kurie artimiausiomis dienomis bus įrengti prie medžių kamienų. Ši priemonė padės užtikrinti, kad jauni ir jautresni medžiai sėkmingai išgyventų net ir ilgesnius sausros laikotarpius.

Tiek visą Europą, tiek Lietuvą šiuo metu užklupo karščio banga. Lietuvoje termometrų stulpeliai vietomis šoktelėjo virš 36 laipsnių, o tokiose sąlygose dirbantys žmonės privalo būti atsargūs ir žinoti, kas jiems priklauso darbo vietoje bei ko gali reikalauti iš darbdavio. Biuruose dirbantys žmonės gali atsivėsinti kondicionierių pagalba, vis dėlto būtina žinoti, kaip tiksliai jis turi veikti, kad temperatūra nebūtų nei per aukšta, nei per žema.

Dėl kaitros praėjusią savaitę ketvirtadaliu išaugo didmeninė elektros kaina, fiksuota rekordinė saulės generacija, pirmadienį pranešė „Litgrid“. Birželio 22–28 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje padidėjo 24 proc. iki 100 eurų už megavatvalandę. Latvijoje kaina siekė 97 eurus, Estijoje – 64 eurus. „Praėjusią savaitę Lietuvoje fiksuota itin aukšta saulės elektrinių generacija – jų gamyba sudarė net 56 proc.

Praėjęs savaitgalis (birželio 26–28 d.), kai Lietuvoje buvo fiksuojami rekordiškai aukšti oro temperatūros rodikliai, Bendrajam pagalbos centrui (BPC) buvo vienas intensyviausių šią vasarą. Per tris dienas skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 sulaukta 18 241 skambučio. Nors tai šiek tiek mažiau nei ankstesnį savaitgalį (18 770), skambučių skaičius išliko gerokai didesnis nei įprastą vasaros savaitgalį, kai BPC vidutiniškai sulaukia apie 17 tūkst. skambučių.