karštis

Artimiausiais mėnesiais pasaulio dėmesys vėl krypsta į klimato sistemos reiškinį El Nino – Ramiajame vandenyne, galintį sukelti potvynius, sausras ir dar labiau paspartinti globalinį atšilimą, praneša CNN. Klimatologas įvardijo, kada bus galima pajausti jo poveikį ir ar galima tikėtis itin karštos vasaros. Kaip buvo rašoma CNN, per artimiausius kelis mėnesius girdima daug daugiau apie klimato sistemos reiškinys El Nino.

Vakarų Europą apglėbus karščio bangai, Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje antradienį registruoti nauji gegužės mėnesio temperatūros rekordai. Preliminariais meteorologijos tarnybos „Météo-France“ duomenimis, Prancūzijoje vidutinė temperatūra šalyje antradienį siekė 24,8 laipsnio. Tai daugiau nei pirmadienį fiksuotas 24,6 laipsnio šio mėnesio rekordas. Naujas gegužės karščio rekordas, „Met Office“ duomenimis, antradienį išmatuotas ir Didžiojoje Britanijoje.

Prancūzijos vyriausybė antradienį pranešė apie septynių žmonių mirtis, susijusias su Vakarų Europą užklupusia karščio banga. Penki iš šių žmonių nuskendo.

Didžiojoje Britanijoje pirmadienį buvo pagerinta karščio rekordas, skelbia Jungtinės Karalystės spauda. Pranešama, kad pirmadienį buvo karščiausia gegužės mėnesio diena: Londono Heathrow oro uoste buvo užfiksuota 33,5 laipsnio temperatūra. Užklupo karščiai Kai kurie ekspertai pažymi, kad ši temperatūra net nebuvo užfiksuota karščiausiu dienos metu, todėl tikėtina, kad realus rekordas bus dar didesnis. Naktį prieš tai taip pat buvo pagerintas temperatūrinis rekordas.

Jungtinėje Karalystėje (JK) pirmadienį bus pagerintas karščiausios gegužės dienos rekordas, prognozuoja Nacionalinė meteorologijos agentūra. Šalis šiuo metu kenčia nuo beprecedentės karščių bangos.

Jungtinėje Karalystėje (JK) gegužės mėnesį buvo fiksuojama neįprasta kaitra – meteorologai jau patvirtino karščio bangos sąlygas aštuoniose šalies vietovėse. Pirmadienį gali būti pagerintas net daugiau nei 80 metų gyvuojantis šios šalies gegužės temperatūros rekordas, pranešama anglija.lt. Kaip rašoma anglija.lt, meteorologijos tarnyba BBC patvirtino, kad aštuoniose Anglijos vietovėse vyrauja karščio bangos sąlygos, nes neįprastas gegužės mėnesio karštis stiprėja.

Didelė Vakarų Europos dalis ruošiasi pirmajai reikšmingai vasaros karščių bangai, skelbia „The Guardian“. Prognozuojama, kad temperatūra normą viršys net 10 laipsnių, turėtų būti pagerinti gegužės rekordai. Prognozuojama, kad kitą savaitę temperatūra Portugalijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje viršys 30 laipsnių, Paryžiuje ir Londone pasieks 32 laipsnius.

Naujos prognozės rodo vis didesnį įsitikinimą, kad tropinėje Ramiojo vandenyno dalyje besiformuojantis El Nino reiškinys gali būti vienas stipriausių per visą stebėjimų istoriją. Įspėjama apie rekordinius karščius ir didžiulį humanitarinį poveikį. Kai kurios Ramiojo vandenyno dalys sparčiai šyla. Šios savaitės duomenys rodo, kad jūros paviršiaus temperatūra yra maždaug 0,5 °C aukštesnė nei įprasta.

Naujos prognozės rodo vis didesnį įsitikinimą, kad tropinėje Ramiojo vandenyno dalyje besiformuojantis El Nino reiškinys gali būti vienas stipriausių per visą stebėjimų istoriją. Įspėjama apie rekordines pasaulines temperatūras ir didžiulį humanitarinį poveikį. Kai kurios Ramiojo vandenyno dalys sparčiai šyla. Šios savaitės duomenys rodo, kad jūros paviršiaus temperatūra yra maždaug 0,5 °C aukštesnė nei įprasta.

Orai Europoje ir Lietuvoje labai dinamiškai keičiasi. Po karščio bangos jau dabar matome ir audringus orus, lietų, perkūniją. Ko sulauksime artimuoju metu? Kokia bus ši vasara Lietuvoje ir kokių orų tikėtis gyventojams? Taip pat – kaip temperatūrų svyravimai bei kaitra gali paveikti žmonių sveikatą? Apie tai diskutuoja VU profesorius Arūnas Bukantis ir šeimos gydytojas, profesorius Julius Kalibatas.

Mokslininkai nustatė, kad praėję 2025 m. Europoje buvo vieni šilčiausių metų per visą stebėjimų istoriją, rašo „Politico“. Tačiau nepaisant to, siunčia įspėjimą ir dėl šių metų – jie gali būti dar karštesni. Kaip rašo leidinys, dabar pasaulis ruošiasi rimtam „El Niño“ reiškiniui, kuris, tikėtina, dar labiau pakels pasaulio temperatūrą. Perspėja Europą apie laukiantį karštį Praėjusiais metais karščio bangos siautėjo Europoje tiek sausumoje, tiek jūroje.

Tailando Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės ministerija patvirtino, kad pranešimai apie 2026 m. balandžio pradžioje galintį pasiekti 60°C karščio indeksą yra teisingi, rašoma „Nation Thailand“. Remdamasi Meteorologijos departamento duomenimis, ministerija ragina visuomenę laikytis saugaus elgesio rekomendacijų esant ekstremaliam karščiui.

Kai kuriose Australijos dalyse antradienį buvo fiksuojami šilumos rekordai; užėjus karščio bangai oras čia įkaista beveik iki beveik 50 Celsijaus laipsnių.  Viktorijos valstijoje esančiuose Hoptauno ir Volpeapo miesteliuose užfiksuota preliminari 48,9 laipsnio Celsijaus temperatūra. Jei per naktį šie duomenys bus patvirtinti, tai bus aukščiausia užfiksuota temperatūra nuo 2009 metų, kai per krūmynų gaisrus Australijoje, pramintus „Juoduoju šeštadieniu“, žuvo 173 žmonės.

JAV mokslininkai ir Europos Sąjungos (ES) klimato stebėtojai trečiadienį paskelbė, kad 2025-ieji buvo treti karščiausi metai per visą stebėjimų istoriją. Tai pratęsia precedento neturintį šylančių temperatūrų ciklą, o prognozės rodo, kad 2026 metais atšilimas neslūgs.

Kol Lietuvą užklojo sniegas, o oro temperatūra nukrito žemiau nulio, kitoje pasaulio pusėje žmonės kenčia nuo nenormalių karščių. Australijoje termometrai rodo daugiau kaip 40 laipsnių karščio. Vietiniai masiškai plūsta į paplūdimius ir baseinus, kad bent kiek atsivėsintų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Ant saulės įkaitinto tilto susirinko dešimtys nuo karščio išsekusių australų.

Jungtinės Karalystės (JK) meteorologijos tarnyba penktadienį patvirtino, kad 2025-ieji buvo karščiausi ir saulėčiausi metai Britanijos istorijoje, pavadindama tai „akivaizdžiu klimato kaitos poveikio įrodymu“. „2025-ieji dabar prisijungia prie 2022-ųjų ir 2023-iųjų, kaip treji šilčiausi metai nuo 1884-ųjų“, – sakoma meteorologijos tarnybos pareiškime. Pažymima, jog vidutinė temperatūra JK pernai buvo 10,09 laipsnio Celsijaus.

Karštis Ispanijoje šią vasarą pražudė beveik 4 tūkst. žmonių – tai yra daug daugiau nei pernai vasarą. Iš viso 3 tūkst. 930 mirčių nuo 2025 m. gegužės 16 d. iki rugsėjo 30-osios siejama su aukštomis temperatūromis, pareiškė Ispanijos sveikatos ministerija. Tai yra 87,6 proc. padidėjimas, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Daugiau kaip 65 proc. karščio aukų buvo vyresni nei 85 metų amžiaus žmonės, daugiau kaip 96 proc. – vyresni nei 65-erių.

Šiandien Lietuvoje vietomis trumpas, nedidelis lietus. Vėjas vakarų, šiaurės vakarų, 9–14 m/s, kai kur gūsiai 15–18 m/s. Aukščiausia temperatūra 17–22 laipsniai šilumos. Šeštadienį vietomis trumpas, nedidelis lietus. Vėjas pietvakarių, 8–13 m/s. Temperatūra naktį 10–15, kai kur apie 17, dieną 20–25 laipsniai šilumos. Sekmadienį žymesnio lietaus nenumatoma. Vėjas pietvakarių, pietų, 5–10 m/s. Temperatūra naktį 12–17, dieną 22–27 laipsniai šilumos.

Ispanija šiemet fiksavo karščiausią vasarą istorijoje, antradienį pranešė ispanų meteorologijos agentūra „Aemet“. Tai naujausias iš daugybės pasaulyje pasiektų temperatūros rekordų. Šios vasaros vidutinė oro temperatūra siekė 24,2 laipsnio Celsijaus.

Penktadienio dieną vietomis trumpas lietus, kai kur galimaperkūnija. Rytą vietomis rūkas. Vėjas pietryčių, 5–10 m/s. Aukščiausia temperatūra 24–29 laipsniai šilumos. Šeštadienio naktį vietomis, dieną daug kur trumpi lietūs, perkūnija. Vėjas naktį pietryčių, silpnas, dieną pereinantis į pietų, pietvakarių, 3–8 m/s, per perkūniją gūsiai iki 13 m/s. Temperatūra naktį 12–17, dieną 23–28 laipsniai šilumos. Sekmadienio naktį vietomis, dieną daug kur trumpai palis.

Artimiausiomis dienomis orai Lietuvą žada ne tik šilumą, bet ir keletą nemalonių netikėtumų. Pateikiame naujausią meteo.lt sinoptikų prognozę: Ketvirtadienio dieną kai kur, daugiausia rytiniuose rajonuose, trumpas lietus, perkūnija. Rytą vietomis rūkas. Vėjas nepastovios krypties, 5–10 m/s. Aukščiausia temperatūra 23–28 laipsniai šilumos. Penktadienio dieną kai kur trumpas lietus, galima perkūnija. Naktį ir rytą vietomis rūkas. Vėjas silpnas.

Japonija ir Pietų Korėja išgyveno karščiausią vasarą per visą stebėjimų istoriją, pirmadienį pranešė jų meteorologijos agentūros.  Pastaraisiais metais visame pasaulyje temperatūra smarkiai pakilo, dėl klimato kaitos vis dažniau kylant nepastovių orų reiškiniams.

Ketvirtadienio dieną lietaus tikimybė nedidelė. Vėjas pietryčių, 5–10 m/s. Temperatūra 20–25, pietuose kai kur iki 27 laipsnių šilumos, praneša sinoptikai. Penktadienio naktį vietomis, dieną daug kur trumpi lietūs, kai kur su perkūnija. Vėjas pietryčių, pietų, dieną pereinantis į pietvakarių, 6–11 m/s. Temperatūra naktį 13–18, dieną 24–29, pajūryje 21–23 laipsniai šilumos. Šeštadienį daug kur palis, vyraus trumpas lietus. Kai kur perkūnija.

Šiandien lietaus tikimybė nedidelė. Vėjas pietvakarių, pietų, 4–9 m/s. Temperatūra 16–21 laipsnis šilumos, praneša sinoptikai. Ketvirtadienio naktį kai kur truputį palis, dieną be žymesnio lietaus. Vėjas naktį silpnas, dieną pietų, pietryčių, 4–9 m/s. Temperatūra naktį 6–11, Kuršių nerijoje 12–14, dieną 21–26 laipsniai šilumos. Penktadienio naktį vietomis, dieną daug kur trumpi lietūs, kai kur su perkūnija.

Karštos vasaros dienos Paryžiuje ne tik priverčia miestą kaisti – jos „užaugina“ ir vieną garsiausių jo simbolių. Eifelio bokštas, atlaikęs 136 metus istorijos, kasmet vasarą tampa aukštesnis net iki 15 centimetrų. Pasirodo, už šį neįprastą reiškinį galima padėkoti fizikos dėsniams ir geležies savybėms. Šiandien visiems žinomas kaip Eifelio bokštas, iš pradžių jis buvo pavadintas 300 metrų bokštu.

Trečiadienį žymesnio lietaus nenumatoma. Vėjas nepastovios krypties, 3–8 m/s. Temperatūra dieną 21–26 laipsniai, praneša meteo.lt sinoptikai. Ketvirtadienį be lietaus. Vėjas rytinių krypčių, naktį silpnas, dieną 3–8 m/s. Temperatūra naktį 9–14, Kuršių nerijoje apie 16, dieną 23–28 laipsniai šilumos. Penktadienį lietaus tikimybė nedidelė. Vėjas pietryčių, pietų, naktį silpnas, dieną 4–9 m/s. Temperatūra naktį 10–15, Kuršių nerijoje iki 17, dieną 25–30 laipsnių.

Europa laukia dar vienos karščio bangos ir oro temperatūra kai kuriuose miestuose artimiausiomis dienomis turėtų pakilti iki 40 laipsnių Celsijaus ir daugiau. Italijos meteorologai prognozuoja, kad šeštadienį Florencijoje bus 40 laipsnių Celsijaus, o Alpių mieste Bolzane – 38. Romoje numatomi 36 laipsniai, Neapolyje – 35, taip pat nuo didelio karščio ypač kentės Toskanos, Emilijos-Romanijos ir didysis Romos regionas.

Japonijoje pirmadienį užfiksuota 17 karščio rekordų, pranešė meteorologijos tarnyba, šaliai išgyvenus karščiausią birželį ir liepą.  Pasak mokslininkų, dėl žmogaus sukeltų klimato pokyčių karščio bangos visame pasaulyje tampa vis intensyvesnės ir dažnesnės, ir Japonija nėra išimtis. Japonijos meteorologijos agentūra (JMA) pranešė, kad pirmadienį Komacu, esančiame centriniame Išikavos regione, užfiksuotas naujas 40,3 laipsnio Celsijaus temperatūros rekordas.

Japonija trečiadienį užfiksavo naują temperatūros rekordą  – 41,2 laipsnių Celsijaus.  Pastaraisiais metais visame pasaulyje temperatūra smarkiai pakilo, dėl klimato kaitos vis dažniau kylant nepastovių orų reiškiniams, ir Japonija nėra išimtis. Trečiadienio temperatūra vakarinėje Hiogo prefektūroje viršijo ankstesnį rekordą, kuris buvo 41,1 laipsnių Celsijaus. Rekordiniai karščiai užfiksuoti Hamamacu 2020-aisiais ir Kumagajoje 2018-aisiais, pranešė meteorologijos tarnyba.

Turkija pranešė apie naują karščio rekordą. Pasak Aplinkos ministerijos Ankaroje, termometrų stulpeliai Silopyje šalies pietryčiuose penktadienį pakilo iki 50,5 laipsnio padalos. Tai aukščiausia iki šiol užregistruota temperatūra. Ligšiolinis 49,5 laipsnio rekordas buvo fiksuotas 2023 m. rugpjūtį. Turkiją šiuo metu alina karščio banga, šalyje kilo daug miškų gaisrų.

Nors šiųmetės gana lietuviškos vasaros orai džiugina ne visus, pastaraisiais metais alinančios karščio bangos tampa vis dažnesniu reiškiniu. Daug iššūkių sukėlė ir šiemet Europą užplūdę didžiuliai karščiai. Kokios yra pagrindinės klaidos per karščius ir kaip jų išvengti? Karšti orai, o juo labiau užklumpančios karščio bangos – ne tik iššūkis komfortui, bet ir tikrai rimta grėsmė sveikatai. Ypač pavojus kyla mažiems vaikams, senjorams ir sergantiems lėtinėmis ligomis.

Graikija, kurią, kaip prognozuojama, visą savaitę alins karščio banga, antradienį ėmėsi neatidėliotinų priemonių, kad padėtų dirbantiesiems atlaikyti iki 43 laipsnių Celsijaus siekiančią oro temperatūrą. Miestuose atidarytos viešosios patalpos su oro kondicionieriais, o darbo ministerija nurodė didžiojoje šalies dalyje, įskaitant Atėnus, nuo vidurdienio iki 17 val. vietos (ir Lietuvos) laiku stabdyti darbus lauke.

Antradienio dieną daug kur trumpas lietus. Pietvakarių Lietuvoje vietomis lis smarkiai, kai kur bus perkūnija, galima kruša. Vėjas besikeičiančios krypties, 6–11 m/s, per perkūniją vietomis gūsiai 15–17 m/s. Temperatūra 26–31, kai kuriuose šiaurės rytiniuose rajonuose 23–25 laipsniai šilumos. Trečiadienį daug kur lietus, dieną protarpiais. Vietomis lis smarkiai ir su perkūnija.

Pasiilgusiems itin vasariškų dienų – gera žinia. Prognozuojama, kad antradienį kai kur kais iki 31 laipsnio karščio.  „Po itin lietingos praėjusios savaitės šios savaitės pradžioje numatomi švelnesni ir ramesni orai, tačiau jau trečiadienį galimi sugrįžtantys neramumai – prognozuojami orų reiškiniai, primenantys praeitos savaitės scenarijus“, – praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT). Pirmadienio dieną vietomis numatomas trumpas lietus, galimos perkūnijos . Vėjas dau...

Ši savaitė bus šilta, bet lietinga. Kai kur lietų lydės perkūnija, kruša. Tačiau vieną dieną sulauksime ir karščio – antradienį vietomis turėtų sušilti iki 30 laipsnių. Anot sinoptikės Elvyros Latvėnaitės, gamtos siurprizų atnešęs ciklonas traukiasi į rytus ir silpnėja, bet nauja ciklonų sistema beveik per visą Europą nusidriekė nuo Islandijos iki Italijos. Tuo metu Lietuvos link plečiasi audringas ciklonas Isaac I ir III-asis.

Lietuvą aplenkęs vasaros karštis pasiekė net poliarinį ratą. Suomijos šiaurėje, Kalėdų Senelio kaimelyje, termometrų stulpeliai pakilo aukščiau 30 laipsnių karščio. Įprastai vasaromis ten vyrauja bent 10 laipsnių vėsesnė temperatūra.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Kalėdų Senelio kaimelis Laplandijoje, šiaurės Suomijoje, visiems asocijuojasi su sniegu, šalčiu ir elnių traukiamomis rogėmis.

Keletas Europos šalių paskelbė meteorologinius perspėjimus dėl stiprių liūčių ir audrų. Tai įvyko po to, kai didžioji dalis žemyno patyrė ekstremalias karščio bangas. Pranešama, kad Katalonijoje du žmonės laikomi dingusiais be žinios po to, kai liepos 12 d. stiprios liūtys sukėlė potvynius Ispanijoje. Tuo tarpu Lenkijoje buvo paskelbtas pavojus 5 šalies regionuose.

Orų ir draudimo ekspertai atskleidė, ko tikėtis Europoje šią vasarą ir ką daryti, jei kelionę sutrikdo ekstremalios orų sąlygos. Europą alina pirmoji didelė šių metų karščio banga – visame žemyne fiksuojami temperatūros rekordai. Birželio mėnesį kai kuriose šalyse užfiksuotos liepos ir rugpjūčio temperatūroms būdingos kaitros. Maža to, dėl ekstremalaus karščio paskelbti sveikatos įspėjimai, uždarytos mokyklos, apribotas darbas lauke.

Graikijos kultūros ministerija trečiadienį paskelbė, kad dėl karščio bangos jau antrą dieną iš eilės apribojamos Atėnų Akropolio darbo valandos. Ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad Graikijos sostinėje esanti senovinė vietovė, bus uždaryta iki 17 val. vietos (ir Lietuvos) laiku „siekiant užtikrinti darbuotojų ir lankytojų saugumą dėl aukštos temperatūros“. Meteorologų teigimu, sekmadienį Graikiją užklupo keturių dienų karščio banga – antroji nuo vasaros pradžios.

Graikijos kultūros ministerija antradienį nurodė daliai dienos uždaryti Akropolį – svarbiausią šalies paminklą, kad karščio bangai neslopstant apsaugotų lankytojus. Ministerijos pareiškime teigiama, kad „dėl aukštos temperatūros, siekiant užtikrinti darbuotojų ir lankytojų saugumą“ objektas nuo 13.00 iki 17.00 val. (10.00–14.00 val. Grinvičo laiku) bus uždarytas. Sekmadienį prasidėję ir jau ketvirtą dieną besitęsiantys karščiai – antroji nuo birželio pabaigos Graikiją užklupusi karščio banga.

Europa kenčia nuo karščio bangos, temperatūra kai kuriose vietovėse siekia net 46 °C. Skaudi tiesa yra ta, kad klimato kaita reiškia, jog turėsime prisitaikyti prie vis dažnesnių ekstremalių oro sąlygų, rašo „The Times“. Net jei, kaip šią savaitę Ispanijoje teigė JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas, šis karštas Europos vasaros sezonas yra „naujoji norma“, daugeliui žmonių tai vis dar atrodo nenatūralu. Miškų gaisrai ir sausros jau tapo įprastu reiškiniu.

Garsi sinoptikė Elvyra Latvėnaitė teigė, kad artimiausiomis dienomis Lietuvoje vyraus orų permainos – po trumpalaikės vėsos ir sausesnio anticiklono įtakos savaitgalį sugrįš šiluma, karštis, o nuo pirmadienio galimos liūtys ir dažnesnis lietus. Specialistė sakė, kad per Europą slenkantis šaltasis frontas atnešė trumpalaikę gaivą ir lietų, bet greitai užleis vietą anticiklonui, o nuo savaitgalio vėl grįš drėgnesni ir nestabilesni orai.

Dideli miškų gaisrai apėmė Graikijos kurortinius regionus. Liepsnoja pušynai Chalkidikėje, grėsmė kyla ir Kretai, iš turistinių zonų evakuojami žmonės. Tuo metu Europos miestai ir toliau kenčia nuo alinančio karščio – termometro stulpeliai negailestingai artėja prie 40 laipsnių ribos. Karščio aukų skaičius auga. Jau žinomos šešios mirtys, tarp jų – dešimtmetė mergaitė. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Ypač karštą dieną, kuomet termometro stulpeliai bene visoje Lietuvoje perkopė 30 laipsnių ribą, tautiečiai suskubo pasimėgauti saule ir atsigaivinti prie vandens telkinių. Nors darbo dienos įkarštis, tačiau populiariausi paplūdimiai jau buvo pilni, formavosi automobilių spūstys. Medikai perspėja – ne visi saule džiaugiasi atsakingai. Į ligonines greitoji veža perkaitusius, šilumos smūgius patyrusius poilsiautojus. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Europą toliau svilina karščių banga. Kaip praneša „Daily Mail“, Prancūzijoje mirė 10-ies mergaitė. Prancūzijoje dėl karščio buvo uždaryta apie 2 200 mokyklų. Pranešama, kad su šeima keliavusi mergaitė anksčiau šią savaitę susmuko Versalio rūmų kieme. Mergaitė turėjo tam tikrų sveikatos problemų. Pranešama, kad ją ištiko širdies smūgis. Praėjus valandai buvo konstatuota jos mirtis. Pirminiais duomenimis, jos liga galėjo paūmėti dėl didelio karščio.

Šiandien Lietuvą užplūdo svilinantis karštis – termometro stulpeliai kils net iki 31–36 laipsnių, pajūryje – 27–30 laipsnių. Sveikatos priežiūros specialistai įspėja tokiomis dienomis labiau rūpintis savo sveikata, o vartojantiems kai kuriuos vaistus svarbu prisiminti, kad didėja odos reakcijų saulėje rizika. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie LR SAM socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi įspėjimu apie galimas fototoksines ir fotoalergines reakcijas.

Atėjus karščio bangai vieni mėgaujasi saulės voniomis, poilsiu gamtoje ir maudynėmis, o kitiems tokiame karštyje tenka dirbti. Specialistai įspėja, kad tai labai kenkia sveikatai, tad dirbdami tokiomis sąlygomis darbuotojai turi teisę reikalauti tam tikrų dalykų. Pvz., papildomų priedų prie algos, specialios darbo aprangos, kondicionierių, kurie užtikrintų reikiamą temperatūra, taip pat daugiau pertraukų ar net kito darbo laiko.

Naujausias tyrimas rodo, kad Lietuvos gyventojai vis dar neišgeria tiek vandens, kiek rekomenduoja specialistai. Nors pažanga matoma, visuomenės sveikatos ekspertai pastebi – pasitempti dar tikrai yra kur. Vis dėlto tuos, kuriems atrodo, kad per dieną išgerti du ar net tris litrus vandens – pernelyg sunki užduotis, nuramina: dalį reikalingų skysčių galima gauti ir iš tinkamai parinkto maisto.

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) medikai primena, kad karštis, nors ir siejamas su vasaros malonumais, gali tapti išbandymu sveikatai. Skubios medicinos klinikos vidaus ligų gydytoja Rūta Tatarėlytė atkreipia dėmesį, kad aukšta oro temperatūra veikia visus – tiek sveikus, tiek sergančius žmones, tačiau ypač jautrūs karščiui yra vyresnio amžiaus asmenys ir tie, kurie serga širdies, kraujagyslių, onkologinėmis, endokrininėmis, plaučių ligomis ar diabetu.