karščiai

Vyriausybė ketina paskelbti valstybės lygio ekstremalią padėtį dėl sausros padarinių žemės ūkiui. Sprendimas turėtų būti priimtas trečiadienį ministrų kabineto posėdyje, BNS patvirtino žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Tokį siūlymą birželio 25 dieną pateikė Vyriausybė ekstremalių situacijų komisija. Pasak Žemės ūkio ministerijos, ekstremali situacija visoje šalyje skelbiama, kai jos padarinių ribos viršija trijų savivaldybių teritorijas.

Ispanijoje įsiplieskęs didelis miškų gaisras ketvirtadienį tapo nebekontroliuojamas ir apėmė didžiulius plotus, nepaisant per naktį dirbusių šimtų ugniagesių pastangų, pranešė vietos valdžios pareigūnai. Šis gaisras įsiplieskė Europą alinant didelių karščių bangai. Šiaurės rytiniame Katalonijos regione trečiadienio popietę kilęs gaisras iki ketvirtadienio sunaikino daugiau nei 4 tūkst. hektarų plotą, informavo regiono vidaus reikalų ministras Miquelis Buchas.

Vokietiją svilinanti karščio banga sukėlė smagių rūpesčių policijos pareigūnams, kuriems teko įspėti mopedo vairuotoją, nusprendusį pasivažinėti gatvėmis nusimetus visus drabužius. Tuo tarpu Miunchene įsiplieskė konfliktas tarp saulės vonių mėgėjų, kurios deginosi be viršutinės bikinio dalies, ir būrio apsaugininkų. Brandenburgo policija socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė dvi nuotraukas, kuriose matyti mopedo vairuotojas tik su šalmu ir vasariniais batais.

Vasara – griaustinio metas. Beveik kiekvieną savaitę dangus prakiūra liūtimis ir žaibais. Kartais griaustinis pasigirsta visai netikėtai ir puolame į vidų. Ar reikėtų išsigąsti, jei išgirsite griaustinį gulėdami vonioje? Žaibus supa daug mitų. Žmonės dažnai galvoja, kad žaibas netrenkia du kartus į tą pačią vietą ar automobilio padangos izoliuoja mašiną ir jos keleivius nuo elektros iškrovos. Tai – nesąmonės. Žaibas dažnai trankia į jau aplankytą vietą - dangoraižiai trankomi nuolat.

Trečiadienį vėl kaisime nuo tropinio karščio – termometro stulpeliai žada šokti net iki 35 laipsnių karščio. Tokiu karštu oru pasitaiko skęstančiųjų ir sustreikavus širdžiai. Kaip elgtis tokiu atveju ir ką derėtų žinoti apie savo širdį TV3 Žinių „Dienos komentare“ žurnalistė Jolanta Svirnelytė kalbasi su kardiologu profesoriumi Pranu Šerpyčiu. Dažnai girdime, kad žmonės po darbų, sukaitę, lipa į vandenį ir staiga jiems pasidaro bloga, jie pradeda skęsti.

Artėjančias dienas, panašu, žemė maišysis su dangumi – iš dangų aptraukusių debesų kartais pasipils lietus, gali iškristi ir kruša. Nepasislėpsime ir nuo vėjo, kurio gūsiai per perkūniją sieks net iki 20 m/s. Ketvirtadienį daug kur numatomi trumpi lietūs, vietomis smarkūs. Griaudės perkūnija, kai kur gali iškristi kruša. Per perkūniją vietomis gūsiai 15–20 m/s. Aukščiausia temperatūra 27–31 laipsnis karščio. Penktadienį daug kur trumpi lietūs, naktį vietomis, dieną daug kur perkūnija.

  Šeštadienį bus sausa, mažai debesuota ir pakankamai šilta, tačiau sekmadienį laukiama pokyčių, o permainas žada nedidelis žemesnio slėgio sūkurys, kuris link Lietuvos artėja iš pietvakarių, sako Hidrometeorologijos tarnybos sinoptikas Vytautas Sakalauskas.   Pasak jo, šeštadienį Lietuvos orus lems aukšto atmosferos slėgio sūkurys, žadantis vasariškus orus, padangė bus mažai debesuota, bus saulėta, lietaus tikimybė labai menka.

Karščio bangai nuslūgus medikai skaičiuoja nukentėjusiuosius. Pasak Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės specialistų, į juos šiomis dienomis kreipėsi itin daug pacientų susižalojusių darbo metu, taip pat ir tų, kuriems apsvaigę nuo saulės nesėkimingai nukrito. Būtent tokių – netikėtai parkritusių, dėl karščio praradusių sąmonę ir ką nors susilaužiusių pacientų Vilniaus universitetinės ligoninės skubiosios pagalbos skyriuje – būriai.

Savaitės pradžioje svilinant karščiams ir net naktį neatvėstant orui zoologijos sodo darbuotojai griebėsi už galvų. Visą parą kai kuriems gyvūnams buvo purškiamas šaltas dušas, pateikiama stipriai atšaldyta mėsa, o štai beždžionės mėgavosi pačių darbuotojų gamintais ledais. Ledai pagaminti iš užšaldyto jogurto, pagardinti vaisiais – obuoliais, bananais. Zoologijos sodo darbuotojai sakė vos spėję suktis ir tokių porcijų šiomis kaitriomis dienomis beždžionėms paruošė kelis kartus – ypač po pietų.

Ketvirtadienio vakarą Vilniaus Viršuliškių miegamajame rajone vyras, besileisdamas liftu, įstrigo tarp antrojo ir trečiojo namo aukštų. Per karščius jam lifte pasidarė bloga. Pastebėję nelaimę namo gyventojai puolė skambinti namo administratoriui, bet nesėkmingai. Administratoriaus telefonas visą valandą buvo užimtas. Namą administruoja bendrovė „Namų priežiūros centras“. Į įvykio vietą atskubėję ugniagesiai gelbėtojai bei greitoji medicinos pagalba vyrą iš lifto išvadavo.

Tvyrant karščiams, laikinai stabdomas ūkinių gyvūnų vežimas iš Lietuvos tolimais atstumais. Tolimos kelionės su ūkiniais gyvūnais neturi būti planuojamos, kai dienos temperatūra yra 30 laipsnių ar aukštesnė, pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba. Anot specialistų, rekomenduojama ūkinių gyvūnų nevežti ir trumpais atstumais. Jei kelionės išvengti negalima, ji turėtų būti suplanuota anksti ryte, vėlai vakare ar naktį, kad gyvūnai išvengtų karščio streso.

Dėl tvyrančių karščių ne tik dažniau tikrinami prekybininkai, bet ir daugėja vartotojų skundų dėl netinkamai laikomų maisto produktų. Maisto ir veterinarijos tarnybos teigimu, daugėjant skundams, daugėja ir pažeidimų. „Tarnyba kaip ir kasmet atėjus karščiams stiprina kontrolę dėl laikymo sąlygų, nes netinkamos sąlygos, kai aplinkos temperatūra yra labai aukšta, yra ypatingos rizikos veiksnys.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad mokyklų vadovai gali koreguoti ugdymo procesą ir, esant ypatingai karštiems orams, gali leisti vaikams neiti į mokyklą, jei oro sąlygos kelia pavojų mokinių sveikatai ir neleidžia užtikrinti tinkamų mokymosi sąlygų nei mokyklų patalpose, nei kitose aplinkose, rašoma pranešime.

Panašu, kad artėjantys orai ne itin  džiugins – lietus lis, tačiau nevėsins, nes lietų lydės ir kaitra.  Trečiadienį Lietuvoje daugelyje rajonų trumpi lietūs su perkūnija. Vėjas pietryčių, per perkūniją gūsiai 15–18 m/s. Aukščiausia temperatūra 30–35 laipsniai karščio. Ketvirtadienio naktį vietomis, dieną daug kur trumpi lietūs, perkūnija. Vėjas pietryčių, naktį 3–8 m/s, dieną 6–11 m/s, per perkūniją kai kur gūsiai 15–18 m/s. Temperatūra naktį 19–23, dieną 31–36 laipsniai.

Į Lietuvą plūstantiems karščiams, regis, ribų nėra. Pranešama, kad jau trečiadienio dieną sulauksime net iki 35 laipsnių karščio. Antradienio dieną nepastoviai debesuota. Lietaus tikimybė maža. Vėjas pietryčių, pietų, 5–10 m/s. Aukščiausia temperatūra 28–33 laipsniai. Trečiadienio dieną vietomis, daugiausia šiaurės rytinėje Lietuvos pusėje, trumpas lietus su perkūnija. Temperatūra naktį 17–22, dieną 30–35 laipsniai.

30-ies ir daugiau karščiui iš Lietuvos nesitraukiant, medikai sako jau pastebintys tokio karščio žalą žmonių sveikatai. Vien Panevėžio apskrityje greitosios pagalbos medikai sulaukė dešimčių pagalbos skambučių gelbėti nuo kaitros kenčiančius vietinius. Tiesa, medikai neslepia sulaukiantys ir tokių pagalbos šauksmų, kai nežinia – ar pykti, ar juoktis išgirdus skundą. Pakalbinta vilnietė Aldona dėvi savo nertą kepuraitę, be kurios šiomis karštomis dienomis neišeina iš namų.

Svilinantys karščiai šalyje išbudino ir vieninteles Lietuvoje nuodingas gyvates – angis. Ropliai šliaužioja ne tik miškuose, bet atklysta ir į žmonių kiemus. Į ligonines kreipiasi vis daugiau gyvačių įkąstų žmonių. O medikai įspėja, kad tai tik pradžia. Kokias pasekmes žmogui gali sukelti gyvatės suleisti nuodai? Vasara tik prasidėjo, o į gydymo įstaigas jau kreipiasi žmonės, įkąstigyvačių. Šią savaitę Vilniaus respublikinėje ligoninėje pagalbos prašė pacientas, su angimi susidūręs sodyboje.

Prasidėję alinantys karščiai sukelia vis daugiau problemų ne tik širdies problemų turintiems, bet ir iš pažiūros visiškai sveikiems žmonėms. Orų kaita, temperatūrų svyravimai, karštis turi įtakos mūsų savijautai, o ypatingai širdies ir kraujagyslių sistemai. Kokie pavojai tyko vasarą? Kardiologė Rūta Marija Babarskienė sako, kad dažna problema vasarą – kalio trūkumas organizme. ,,Jeigu mūsų pacientai gausiai prakaituoja, jei pavartoja alkoholio, gali sutrikti širdies ritmas.

Vasara tik startavo, o įspūdingi karščiai jau muša naujus rekordus. Termometro stulpeliams perkopus 30 laipsnių, vis daugiau žmonių griebiasi už širdies ar galvos. Kaip gelbėtis atėjus karščiams ir kokie negalavimai kamuoja dažniausia žurnalistė Jolanta Svirnelytė kalbasi su Greitosios medicinos pagalbos stoties direktorium Zdislavu Skvarciany. Dienos tampa vis karštesnės.

Pietų Australiją svilinanti karščio banga pranoko visus ankstesnius rekordus. Adelaidės mieste keliomis dešimtosiomis dalimis buvo pagerintas 1939 metais užfiksuotas karščio rekordas, kuris vakar siekė 46,6 laipsnio, o kiek šiauriau nuo Adelaidės užfiksuotas net 49,1 laipsnio karštis. Nuo itin aukštos temperatūros lydosi keliai, miršta žuvys, o iš medžių krenta negyvi šikšnosparniai. Tuo tarpu vienam australui Timui Whallui pavyo užfiksuoti itin retą vaizdelį.

Jau 6-ą dieną iš eilės Lietuvoje fiksuojami nauji maksimalios oro temperatūros rekordai. Dar daugiau, tokią bobų vasarą esą jau galima vadinti anomalija. „Kai yra sumušamas rekordas, kai yra pasiekiamas ar vienos dienos, ar dešimtadienio, ar mėnesio rekordas, mes tai vadiname anomalija, orų ilgalaike anomalija“, – sakė Vilniaus universiteto Hidrologijos ir meteorologijos katedros vedėjas Arūnas Bukantis. Visgi pasidžiaugti bobų vasara laiko liko vos kelios dienos.

 Artėjant karščio bangai, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai pataria vengti būti saulėje ir rekomenduoja gerti daug skysčių. Tyrimų duomenys rodo, kad dėl aukštos aplinkos oro temperatūros padaugėja mirčių. Esant karščiams pagrindinės sveikatos sutrikimų priežastys yra kraujotakos ir kvėpavimo sistemos ligos. Pažeidžiamiausi yra maži vaikai, senjorai, lėtinėmis ligomis sergantys asmenys bei kai kurių profesijų darbuotojai.

Nors jau paskutinis vasaros mėnuo, daugumos mėgstamas sezonas dar kurį laiką nesitrauks, o su juo liks ir nemaloniai alinantys karščiai. Sunku užmigti ar tiesiog ramiai pabūti namie, nes neturite kondicionieriaus? Šie mokslo patikrinti triukai padės išsivaduoti nuo svilinančio karščio. Žaliuzes ir užuolaidas laikykite užtrauktas Gal atrodo savaime suprantama, bet uždengti langai padės užtikrinti, kad jūsų namai netaps šiltnamiu. Per langus į būsto patalpas patenka iki 30 proc.

Ispanijoje du žmonės penktadienį mirė nuo šilumos smūgio, o Nyderlanduose stinga vandens, Europą apėmus rekordinei karščių bangai ir temperatūrai kai kur pasiekus 45 laipsnius Celsijaus. Be to, meteorologai sako, kad kaitra artimiausiomis dienomis tik šiek tiek atlėgs. Aukščiausia temperatūra Europoje buvo užfiksuota 1977 metais Graikijoje – tąsyk Atėnuose termometrai rodė 48 laipsnius.

Japonijos pareigūnai paragino vyrus kuriam laikui pamiršti vietinius lyčių stereotipus ir nešiotis skėčius nuo saulės dėl šiuo metu per šalį besiritančios karščio bangos. Praėjusį mėnesį nuo karščio mirė mažiausiai 119 žmonių visoje šalyje, o daugiau nei 49 000 buvo hospitalizuoti.

Alinantys karščiai pateikia iššūkių verslininkams. Galvą sukti reikia ne tik dėl darbuotojų, kurių produktyvumas tokiu metu krenta, bet ir gamybos apsukų bei tinkamų sanitarinių sąlygų palaikymą. Darbuotojai Valstybinę darbo inspekciją jau užvertė skundais apie nepakeliamas darbo sąlygas. Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė tv3.lt tvirtina, kad darbdaviai nebespėja suvaldyti susidariusios situacijos.

Šilti ir sausi orai praeitą savaitę toliau didino elektros kainą Baltijos šalyse, šiek tiek augo vėjo energijos gamyba, pranešė nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. Liepos 23–29 dienomis Lietuvoje ir Latvijoje elektros kaina išaugo 2,9 proc. iki 56,08 euro už megavatvalandę (MWh), o Estijoje – 2,3 proc. iki 55,37 euro už MWh. Palyginti su ankstesne savaite, Baltijos šalyse elektros energijos suvartojimas augo 2,3 proc.

Neįprastai karštą Europoje vasarą atsigaivinti Baltijoje gali ir nepavykti: Lenkijos pareigūnai šią savaitę uždraudė maudytis daugiau kaip 50-yje paplūdimių prie šios jūros, nes dėl karščių neįprastai šiltame vandenyje prisiveisė labai daug toksiškų bakterijų. Baltijos jūros temperatūra ketvirtadienį kai kuriose vietose viršijo 23 laipsnius.

Ši vasara visame pasaulyje pasižymėjo rekordiniais karščiais. Vienu metu net keliose Žemės vietos buvo užfiksuoti karščio rekordai. Nepakenčiamai karšta ne tik Afrikoje, tačiau net ir Šiaurės Sibire ar Kanadoje. Įprastai šaltoje Kanadoje šiais metais ekstremaliai karšta vasara. Lauke 34 °C, tačiau dėl didelės drėgmės reali juntama temperatūra siekia ir 40 °C. Per pusantro mėnesio nuo karščių žuvo 54 kanadiečiai.

Per paskutinius penkerius metus net keturis kartus karščiausia vasaros ir metų diena buvo užfiksuota rugpjūtį. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis karščiausią vasaros dieną per paskutinius 18 metų turėjome prieš trejus metus rugpjūčio 8 dieną. 2015 metais Birštone termometro stulpelis šoktelėjo iki 37,4 °C. Tiesa, nedaug trūko, kad tą dieną būtų užfiksuotas ir Lietuvos aukščiausios temperatūros rekordas.

Amerikiečiai šąla, o štai Australijoje šiandien užfiksuotas kone 80-ies metų karščio rekordas: termometrai Sidnėjuje prikaito iki 47-nių laipsnių. Žmonės masiškai plūsta į paplūdimius atsigaivinti. Sidnėjaus paplūdimiai žmonių nugulti ne šiaip – dabar čia beprotiškai karšta ir visi ieško atgaivos. Šiandien vakarinėje Sidnėjaus dalyje užregistruotas rekordinis karštis – net 47,3°C. Tokios temperatūros miestas nematė nuo pat 1939 m., kai temperatūra čia buvo beveik pasiekusi 48°C karščio.

Didžiąją Britaniją pastarosiomis dienomis užplūdo itin šilti orai, kurie privertė ofisų darbuotojus rinktis drabužius, kurie atitiktų pragarišką karštį. Tačiau kai kuriose įmonėse galioja gana griežti aprangos standartai, kuriems išimtys dėl oro sąlygų nėra taikomis. Vieno iš skambučių centrų darbuotojas Joey Barge’as buvo išsiųsta namo iš darbo po to, kai ten pasirodė apsirengęs šortais.

Vidurio ir rytų Europoje ir rytoj tebebus karšta. Trisdešimt (ir daugiau) laipsnių numatoma ne tik Lenkijoje, Ukrainoje, bet ir Maskvoje. Tuo tarpu vakarų Europos orams daugiau įtakos turės žemo slėgio sritis, tad bus ir vėsiau, ir debesuočiau, ir lietingiau. Šias oro mases ciklonas artins link Lietuvos, o kai jos susidurs su aukšto slėgio sritimi – bus audrų, vėjų ir žaibų. Tačiau pradžioje –skrydis po pietų kurortus ir Europos sostines.

Paskutinę kalendorinę pavasario dieną – karšta lyg vidurvasarį. Karščiai jaučiasi ir pajūryje – daugybė nudegusių, alpstančių ir patyrusių saulės smūgį. Prie jūros besiilsintiems poilsiautojams gelbėtojai kartoja atmintinę: vanduo, galvos apdangalai ir saulės kremai – be šių priemonių prie paplūdimių reikėtų nesiartinti. Su dukromis prie jūros vidurdienį atvykusi Eglė iškart įspėja – tik trumpam. Kai taip karšta, ilgai būti pavojinga, ir svarbiausia saugoti atžalas nuo perkaitimo.

Sekmadienį vietomis trumpai palis, naktį didesnė tikimybė vakariniuose rajonuose. Dieną kai kur griaudės perkūnija. Temperatūra naktį bus 11–16, dieną pakils iki 23–28, Kuršių nerijoje iki 20–22 laipsnių. Pirmadienio naktį kai kur, dieną daugelyje rajonų numatomi trumpi lietūs, vietomis su perkūnija. Temperatūra naktį 12–17, dieną 22–27 laipsniai.

Užsitęsę rugpjūčio karščiai pastaruoju metu džiugina nebent atostogaujančius, o štai šalies ūkininkams kaip reikiant gadina nervus, nes sausra išdžiovino laukus. Daržovių augintojai dejuoja, kad šiemet užaugo kur kas mažesnis derlius, todėl kainos ne kris, o kils. Tačiau vasara nepalanki ne tik daržininkams, dėl sausros nuseko upės, o dėl gaisrų pavojaus draudžiama lankytis ir miškuose.

 Pirmadienį iš vandens telkinių ištraukti trijų skenduolių kūnai. Nelaimės vandenyje užregistruotos Kaune, Mažeikiuose ir Trakų rajone, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. 12.27 val. gautas pranešimas, kad Trakų rajone, Valų kaime, Neries upėje plūduriuoja skenduolis. Lavonas rastas už 20 metrų nuo kranto. 15.38 val. gautas pranešimas apie Kaune, Šilainiuose, Berlainių gatvėje esančiame Romainių tvenkinyje rastą skenduolį.

 Dėl užgriuvusios alinančios kaitros veterinarai stabdo planines naminių gyvūnų operacijas. Tuo metu šeimininkai raginami atidžiai stebėti tiek katinus, tiek šunis. Įspėjami tie šeimininkai, kas keturkojus vežiojasi mašinose – nei šuo nei katinas net ir pavėsyje negali būti laikomas automobilyje nė minutės. Veterinarijos specialistai per karščius pataria ne tik vyresnius, bet ir jaunus naminius gyvūnus labiau prižiūrėti. Duoti atsigerti daugiau vėsesnio vandens, riboti riebesnį maistą.

Šią savaitę Lietuvoje prognozuojami didžiausi karščiai šiais metais, sveikatos specialistai rekomenduoja nepalikti namų be buteliuko geriamojo vandens. Meteorologė Margarita Kirkliauskaitė BNS sakė, kad šeštadienį temperatūra gali šoktelėti iki 35 laipsnių karščio – tai būtų aukščiausia šiemet užfiksuota temperatūra. „Reikia sulaukti šeštadienio – galbūt tų 35 ir nepasieksime, tačiau yra didelė tikimybė“, – sakė meteorologė.

Atėjus karščiams Vilniaus visuomenės sveikatos biuro atstovė Dovilė Jakubavičiūtė pataria, kaip apsisaugoti nuo saulės ir negauti karščio smūgio, o taip pat ko vengti ir ką derėtų daryti palengvinant karštą dieną. Pirmas ir svarbiausiais dalykas yra vengti tiesioginės saulės spindulių pačiu intensyviausiu metu - tai yra nuo 10 iki 16 valandos. Ir jeigu jau tuo metu būnate laukia, geriau tą laiką praleisti mirguliuojančiame pavėsyje.

Vasariškus karščius jau pajuto tiek JAV, tiek ir Europa. Už Atlanto Aliaskos valstijoje jau dvi paras liepsnoja eglynai, o lietuvių pamėgtame Londone ugnis naikino pastatus. Atėjus vasarai JAV siautėja ugnies stichija. Miškų gaisrai nuo savaitgalio niokoja Aliaską – liepsnos jau pasiglemžė 45 pastatus ir tūkstančius hektarų miškų ploto. Greitai plintančią ugnį suvaldyti bando 200 ugniagesių, o jiems į pagalbą jau vyksta specialiai su šia stichija kovoti apmokytos komandos iš kitų JAV valstijų.

Užsitęsus alinančiam karščiui Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Nėštumo patologijos skyriaus dienos stacionare daugėja nėščiųjų dėl organų tinimo – moterims diagnozuojamas elektrolitų disbalansas. Moters ir vaiko klinikos direktorius akušeris-ginekologas dr. Linas Rovas pastebi, jog ne tik alinantis karštis, bet ir pats nėštumas moters organizmui suteikia didesnio krūvio, ypač apsunkinama kardiovaskulinė sistema – širdies ir kraujagyslių funkcija.

Į Lietuvą atslinkus karščio bangai, žmonės nežino kur dėtis ir griebiasi įvairių apsisaugojimo nuo kaitros priemonių – geria vandenį ar slapstosi šešėliuose, o medikai rekomenduoja dienos metu tiesiog likti namuose. Deja, ne visuomet nuosavi namai tampa prieglobsčiu nuo kaitros – neretai dėl tokių neapgalvotų detalių, kaip karščiui pralaidus stogas ar tamsių spalvų interjeras, viduje gali tapti karščiau nei lauke.

Šią vasarą užsitęsus karščiams, skubios pagalbos priėmimo skyriuose padaugėjo pacientų, po alpimo atvežtų greitosios pagalbos medikų iš įvairių darboviečių, viešojo transporto ar gatvės. Nemažai pacientų kreipiasi ir dėl peršalimo ligų, ypač padaugėjo sergančiųjų viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, artimiausią savaitę karščiai vis dar laikysis, o ir apskritai rugpjūčio vidutinė temperatūra bus aukštesnė nei vidutinė daugiametė.

 Į karštį nervų sistema reaguoja itin jautriai – gali atsirasti galvos svaigimas, sutrikti gebėjimas mąstyti, sako šeimos gydytoja Natalija Vaicekauskienė. Specialistės teigimu, protinei veiklai karštis kenksmingiausias, jei žmogus serga lėtinėmis ligomis, o karšį lydi didelė oro drėgmė. Gydytojos teigimu, širdis dėl karščio ima dirbti greičiau, varinėti daugiau kraujo, todėl ji pradeda dirbti nekokybiškai, dėl to tikėtina, kad į galvos smegenis priteka mažiau kraujo.

 Orams sušilus daugiau nei iki 30 laipsnių, sostinės Vinco Kudirkos ir Katedros aikštėse Vilniaus savanorių centro savanoriai šiandien, liepos 31 d., nuo 15 val. ir, jei orai nesikeis, rytoj dalins praeiviams vandenį. Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva per keletą dienų ketinama išdalinti daugiau nei 4 tūkst. mineralinio vandens buteliukų. „Medikai įspėja, kad esant tokiai temperatūrai, vanduo žmogui yra būtinas. Dėkojame bendrovei „Žalia giria“ už padovanotą vandenį.

LRT radijo laida „Litas prie lito“, LRT.lt Tęsiantis karščiams sveikatos specialistai ragina žmones būti atsargius ir neperkaisti. O didžiųjų Lietuvos miestų sveikatos biurai organizuoja akcijas, kuriose žmonėms bus pasakojama, kaip apsisaugoti. Šią savaitę Vilniaus paplūdimiuose bus galima sutikti visuomenės sveikatos specialistų. Jie besideginantiems žmonėms dalys informacines korteles, pasakos, kaip saugiai degintis, bus galima pasimatuoti kraujospūdį.

Per savaitgalio karščius daugybė poilsiautojų kurorte laiką leido prie unikalaus Druskininkų fontano. Gydyklų parko fontaną druskininkiečiai bei kurorto svečiai pamėgo ir todėl, kad gali trumpąja žinute užsisakyti mėgstamą melodiją. Savaitgalio dienomis sulaukta rekordinio – daugiau nei 200 sms užsakymų skaičiaus. Parko lankytojai mėgavosi muzikos bei trykštančių versmių spektakliu. Muzikiniame sąraše – daugiau nei šimtas įvairių žanrų kūrinių.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Dėl didelių karščių, kurie šį savaitgalį užplūs visą Lietuvą, gyventojai gali susidurti su sveikatos problemomis: sutrikusia orientacija, galvos skausmu, vėmimu, karščiavimu. Tokiu atveju, anot Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotojos Vandos Pumputienės, be medikų pagalbos jau nebeapsieisi. Pasak medikės, labai svarbu tinkamai apsirengti.