kariai

Trečiadienį vienam JAV piliečiui už tai, kad dirbdamas civiliniu rangovu JAV karinėje bazėje Vokietijoje perdavė Kinijai slaptą informaciją, buvo skirta dvejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atsakovo – Martino D. – bylą nagrinėjo vakarinėje Vokietijos dalyje esančio Koblenco miesto teismas, o dalis teismo proceso vyko už uždarų durų.

Ukraina pernai metų pabaigoje pradėjo Tarptautinio legiono išformavimą, skelbia „Le Monde“, rašo UNIAN. Jis buvo įsteigtas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio iniciatyva pirmomis karo dienomis. Tarptautinio legiono kariai neslepia nuostabos Skelbiama, kad užsienio kariai perkeliami į reguliariosios armijos šturmo pulkus, kurie atlieka vieną iš pavojingiausių kovinių užduočių.

Nėra kalbų, kad Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) galėtų mažinti Lietuvoje dislokuotų karių skaičių, sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. „Mano nuomone tai yra labai aišku jau dabar. Kalbų apie karių skaičiaus mažinimą nėra“, – žurnalistams Seime teigė R. Kaunas.  „Kongresas pritaria „Baltic Security Initiative“ programai. Lietuva atliko savo namų darbus priimančiosios šalies paketo prasme. Vyksta diskusijos, kad infrastruktūra galbūt galėtų būti plečiama.

 Vos tik Suomija pasitraukė iš sutarties, draudžiančios priešpėstines minas, šalies ginkluotosios pajėgos jau rengia mokymus kariams, kaip jas dėlioti, motyvuodamos kaimyninės Rusijos keliama grėsme. Klampodamas per sniegą jaunas suomių šauktinis atsargiai tiesia ploną mėlyną vielą tarp dviejų pušų. Kitas galas pritvirtinamas prie paslėptos minos, esančios už maždaug 20 metrų.

Jungtinių Amerikos Valstijų kariai antradienį ir trečiadienį Klaipėdos rajone treniruojasi vykdyti kovinius šaudymus iš reaktyvinės salvinės ugnies sistemos HIMARS į Baltijos jūroje esančius taikinius. Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, pratybos yra svarbios ruošiantis HIMARS sistemų integracijai į Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų struktūrą, nes sistemos Lietuvą turėtų pasiekti dar šiemet.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kariai antradienį Baltijos jūroje vykdys kovinius šaudymus į joje esančius taikinius iš reaktyvinės salvinės ugnies sistemos HIMARS, pranešė Lietuvos kariuomenė. Šūvių metu bus ribojamas eismas, laivyba ir oro erdvė, taip pat nebus galima patekti į Kairių poligoną.  Šaudymams ruošiamasi po sausio mėnesį Generolo Silvestro Žukausko poligone vykusių bendrų Lietuvos ir JAV karių mokymų.

Vakar Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčią užplūdo būrys karių. Priežastis – neeilinė: paminėtos vyresniojo seržanto Svajūno Vitkausko 17-osios mirties metinės ir pagerbtas jo atminimas. S. Vitkauskas nuo 1998 metų iki pat mirties ėjo profesinės tarnybos kelią Birutės ulonų batalione, iki šiol visų atmintyje jis išlikęs kaip atsidavęs tarnybai ir ištikimas pareigai.

Kariuomenei laukiant reaktyvinių salvinių ugnies sistemų HIMARS, Lietuvos ir JAV kariai šį mėnesį rengia artilerijos sistemų įgulas. Kaip ketvirtadienį pranešė Lietuvos kariuomenė, mokymai vyksta sausio 5-28 dienomis Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje. Pranešime teigiama, kad pratybų tikslas – palaikyti individualius ir kolektyvinius įgūdžius, reikalingus savarankiškai ir efektyviai valdyti bei aptarnauti HIMARS sistemas.

Estija apsisprendė siųsti savo karius į Grenlandiją, tą svarsto daryti ir Latvija. Tuo metu Lietuva teigia, kad karius siųstų tik tuo atveju, jeigu misiją su amerikiečių žinia organizuotų NATO. Mūsų politikai pripažįsta, kad reikia palaikyti Daniją ir bandyti laviruoti, tačiau kartu neerzinti Donaldo Trumpo. Vis dėlto laviruoti sunku ne tik Lietuvai – Vakarų Europos sostinėse vis garsiau skamba mintis, kad Amerika nebėra patikima partnerė.

Vokietija prisijungs prie kitų Europos valstybių, kurios siųs savo karius į Grenlandiją, trečiadienį pranešė Berlynas, JAV prezidentui Donaldui Trumpui toliau grasinant perimti šią Danijos Karalystei priklausančią Arkties salą.

Karo komendantūrose po Naujųjų jau rikiuojasi aštuoniolikmečiai – pasikeitus šaukimo tvarkai, jie bus įtraukiami į šaukiamųjų sąrašus net ir tuo atveju, jeigu įstos į universitetą. Nuo šių metų pradinė karo tarnyba tampa lankstesnė: kai kuriems tarnauti reikės tik 3 mėnesius, kitiems tarnyba galės trumpėti iki 6 mėnesių. Dalis pašauktų karių gaus net 3 kartus didesnes pinigines išmokas.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuvos galėtų į Ukrainą siųsti pajėgas saugumui palaikyti po taikos sutarties pasirašymo, sako valdančiosios koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Jis Žinių radijui trečiadienį pabrėžė, kad „Nemuno aušra“ nepritaria Lietuvos karių siuntimui į Ukrainą karo metu, tačiau pajėgos galėtų būti siunčiamos sudarius taiką.

Europos šalys yra pasirengusios per pirmuosius šešis mėnesius po karo veiksmų nutraukimo į Ukrainą nusiųsti nuo 10 iki 15 tūkst. karių saugumo garantijų tikslais. Apie tai praneša leidinys vokiečių leidinys „Die Welt“. Remiantis Briuselio diplomatinių sluoksnių duomenimis, europiečiai yra pasirengę dalyvauti galimų paliaubų tarp Rusijos ir Ukrainos stebėjime. „Planai, kaip galėtų atrodyti saugumo garantijos Ukrainai, jau parengti.

Po kovo mėnesį vykusios žuvusių Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių gelbėjimo operacijos Pabradės poligone, Vyriausybė trečiadienį skyrė beveik 850 tūkst. eurų kompensaciją dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ patirtiems nuostoliams padengti.  Kaip Krašto apsaugos ministerijai (KAM) nurodė pati bendrovė, vykdant gelbėjimo operacijos darbus buvo apgadintas magistralinis dujotiekis Pabradė–Visaginas, taip pat sutrikdyta dujų perdavimo veikla.

Rusijos kariškiai kiekvieną mėnesį sumoka savo vadams, kad galėtų nedalyvauti mūšiuose Zaporižios ašyje, tinkle „Telegram“ pranešė partizanų judėjimas „Ateš“. Pasak vieno „Ateš“ agento iš Rusijos ginkluotųjų pajėgų 247-ojo oro puolimo pulko, dalinyje susiformavo grupė karių, kurie kas mėnesį vadui grynaisiais perduoda 50 tūkst.

Viešojoje erdvėje pasirodė teiginių, jog Rusijos vadovas Vladimiras Putinas esą ruošia 100 tūkst. karių, kurie neva nėra skirti karui Ukrainoje, o galimai būtų dislokuojami Baltarusijos teritorijoje, besiribojančioje su NATO valstybėmis.  Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su gynybos štabo viršininku Giedriumi Premenecku.

Praėjusią savaitę Lietuvoje paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl iš Baltarusijos skraidinamų balionų su kontrabanda, pareigūnams talkinantiems kariams Seimas ketvirtadienį suteikė papildomų galių. Pakeitimams pritarė 67 parlamentarai, balsavusiųjų prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo.

Lietuva 2026–2027 metais į tarptautines siųs iki 412 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų. Ketvirtadienį tokias įstatymo pataisas vienbalsiai palaikė 70 parlamentarų.

Viešojoje erdvėje pasirodė teiginių, jog Rusijos vadovas Vladimiras Putinas esą ruošia šimtus tūkstančių karių, kurie neva nėra skirti karui Ukrainoje, o galimai būtų dislokuojami Baltarusijos teritorijoje, besiribojančioje su NATO valstybėmis. Tokias prielaidas Vokietijos televizijos NTV eteryje išsakė Vokietijos Krikščionių demokratų sąjungos užsienio politikos atstovas Roderichas Kiesewetteris.

Dėl kontrabandinių balionų krizės Vyriausybei nusprendus visoje šalyje paskelbti ekstremaliąją situaciją, Seimas skubos tvarka svarstys siūlymą suteikti specialių teisių kariams, teikiantiems pagalbą policijos ir pasieniečių pareigūnams. Šį projektą Seimo plenarinių posėdžių salėje ketvirtadienį parlamentarams pristatė krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa.

Keli Sirijos ir JAV kariai sužeisti šeštadienį centrinėje Sirijoje, Palmyroje, apšaudžius karinę delegaciją, pranešė valstybinė žiniasklaida. Tai pirmas tokio pobūdžio incidentas, apie kurį pranešta nuo praėjusių metų gruodžio, kai islamistų vadovaujamos pajėgos nuvertė ilgametį Sirijos valdovą Basharą al-Assadą ir atnaujino šalies ryšius su Jungtinėmis Valstijomis.

Nors Šiaurės Ameriką ir Europą skiria Atlanto vandenynas, Latvijoje dislokuoti Kanados kariai sako aiškiai suprantantys misijos svarbą bei Baltijos šalių saugumo iššūkius. Būtent tai, anot jų, ir motyvuoja tarnauti toli nuo namų. „Mes, kanadiečiai, esame labai laimingi, kad turime natūralias sienas, kad mus skiria vandenynai. Tačiau mums tai nekeičia fakto, kad kaip NATO nariams, tai yra labai svarbi mūsų indėlio dalis.

Sovietų karių palaikų iškėlimą iš Šiaulių miesto centro archeologai planuoja pradėti kitų metų pavasarį, meras Artūras Visockas baiminasi, kad per tą laiką neprasidėtų politiniai žaidimai ir perlaidojimas išvis nesustotų. „Ar tikrai dabar negalima kasti? Na, aš nesu tikras. Pliusinė temperatūra... Manau, kad tikrai būtų galima susitvarkyti.

Nepaisant diplomatinių pastangų užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, internete septynis kartus išaugo skelbimų skaičius, kuriuose užsieniečiams siūloma tarnauti Rusijos armijoje, praneša „TVP World“. Londone įsikūrusi tyrimų grupė „OpenMinds“ išanalizavo apie 132 tūkst.

Ukrainai vis sunkiau laikant gynybos linijas, generolas leitenantas Igoris Romanenko perspėja – be esminių mobilizacijos, ekonomikos ir karo padėties įstatymų pokyčių fronto stabilizuoti nepavyks. Jis ragina šalį įvesti „darbo armiją“ ir griežčiau kontroliuoti jaunimo išvykimą. Norėdama stabilizuoti situaciją fronte, Ukraina turi žengti 3 svarbius žingsnius.

Lvive esančios Lyčakivo kapinės sparčiai pildosi – beliko vos kelios laisvos vietos žuvusiems kariams. Miesto valdžia skelbia, kad netrukus bus pristatytas naujas sklypas, skirtas Ukrainos gynėjų amžinojo poilsio vietai, rašo UNIAN. Lyčakivo kapinėse liko tik apie 20 laisvų vietų. Apie tai pranešė Lvivo miesto taryba. Pasak Lvivo miesto tarybos vykdomojo komiteto vadovo Jevgenijaus Boiko, netrukus miestas pristatys naują sklypą, kuriame bus laidojami kariai, paaukoję savo gyvybes už Ukrainą.

Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdyba kitais metais į privalomąją karo tarnybą pašauks 3 870 jaunuolių. Devynių mėnesių trukmės tarnyboje jie įgis būtinų karinių įgūdžių – nuo drausmės ir taktinio mąstymo iki ginkluotės ir technikos valdymo, antradienį pranešė kariuomenė. Nuo kitų metų įsigalioja Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas, keičiantis šaukimo tvarką.

Naujas nepriklausomo žiniasklaidos projekto „Liudi Baikala“ tyrimas atskleidė dar vieną Rusijos kariuomenės naudojamą taktiką siekiant suvaldyti kare Ukrainoje patirtus nuostolius. Teigiama, kad kariuomenė kankina dezertyrų draugus ir šeimos narius, jog priverstų juos grįžti kariauti, praneša portalas „Meduza“. Tyrimą atlikę žurnalistai Užbaikalės regione pakalbino Olgą Vtorušiną – 24-erių metų Pavelo motiną.

Vokietijos kariuomenė ruošiasi blogiausiam scenarijui – galimam karui. „Bild“ skelbia, kad Bundesveras parengė ataskaitą, atskleidžiančią rimtus medicinos sistemos trūkumus, dėl kurių Vokietija šiuo metu nėra pasirengusi karo atvejui. Bundesveras parengė specialią Vokietijos ginkluotųjų pajėgų ataskaitą, į kurią įtraukta 200 ekspertų – karių ir medicinos darbuotojų. Leidinio teigimu, dokumente pirmą kartą pateikiamas niūrus šalies pasirengimo ekstremalioms situacijoms vertinimas.

Tai, ko nesuvalgo kariai, gyventojai parduoda. Internete plinta skelbimai apie už vos kelis eurus perparduodamus kareiviškus maisto davinius. Internete galima rasti begalę skelbimų apie parduodamus sausus davinius. Vos už kelis eurus galima įsigyti įvairių variantų: troškintos kiaulienos su grikių koše, troškintos jautienos su kruopomis padaže, troškintos vištienos su grikių koše ir t. t. Vieno davinio kaina svyruoja nuo 2,5 iki 4 eurų.

Ukrainos nacionalinės gvardijos pulkininko Petro Bolbočano vardu pavadintos 3-iosios operatyvinės brigados, dar vadinamos Spartos brigada, kariai Pokrovsko sektoriuje paėmė į nelaisvę du Rusijos kareivius, kurie pasakojo apie didelius savo pajėgų nuostolius. Apie tai nacionalinė gvardija pranešė platformoje „Telegram“. Pasak belaisvių, Rusijos puolime dalyvaujančios pajėgos masiškai bėga, kad nedalyvautų misijose ir nežūtų.

Dėl užsitęsusio JAV vyriausybės uždarymo Vokietijoje dislokuoti amerikiečiai kariai gali nesulaukti lapkričio mėnesio atlyginimo, rašo „Euronews“. Jungtinėms Valstijoms išgyvenant ilgiausią vyriausybės uždarymą savo istorijoje, Pentagonas įspėja, kad kariai gali nesulaukti vidurio mėnesio išmokų, kurios turėtų būti išmokamos lapkričio 15 d. JAV kariai gauna atlyginimus du kartus per mėnesį, todėl mokėjimų pertraukos metu padidėja pinigų srautų spaudimas.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad Jungtinių Valstijų sprendimas sumažinti karinio kontingento dalį Rumunijoje nėra priežastis nerimauti. Pasak jo, tokie perdislokavimai yra įprasta praktika, o JAV ir toliau išlaiko stiprų karinį buvimą Europoje, skelbia „Evropeiskaja pravda“. Pasak M. Rutte, JAV sprendimas peržiūrėti savo karinio buvimo Europoje mastą „nėra nieko neįprasto“. Nepaisant paskelbtų pokyčių, Vašingtonas vis dar išlaiko daugiau pajėgų nei iki 2022 metų.

Rusija kaltina Ukrainą neva ši slepia, kad jos kariuomenė yra apsupta rytiniuose Pokrovsko ir Myrnohrado miestuose.  Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas trečiadienį Rusijos naujienų agentūroms sakė, kad Ukraina atmetė Rusijos pasiūlymą leisti Vakarų žurnalistams apsilankyti regione, nepaisant didelio susidomėjimo. „Kas slepiama Kyjive? Beviltiška jų pajėgų padėtis laikoma paslaptyje“, – teigė D. Peskovas.  Ukrainos kariuomenė ne kartą neigė Rusijos teiginius apie apsuptį regione.

Po paskelbimo apie karinių pajėgų sumažinimą Rumunijoje, JAV valdžios pareigūnai NATO sąjungininkėms pranešė apie Vašingtono ketinimus taip sumažinti dislokuotų karių skaičių Bulgarijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje.

Rusijos puolimas prie strategiškai svarbaus Pokrovsko miesto atskleidė skaudžią Ukrainos problemą – vis labiau juntamą karių trūkumą. JAV analitinis centras „Atlantic Council“ perspėja, kad po daugiau nei trejų metų karo Kyjivas gali priartėti prie ribos, kai nebeturės pakankamai pajėgų išlaikyti fronto.

JAV karinis laivas, keturias dienas stovėjęs Trinidade ir Tobage, per šūvio atstumą nuo žemyninės Venesuelos, kuri jo buvimą pavadino „provokacija“, ketvirtadienį išplaukė, kaip ir buvo planuota, praneša AFP. JAV karo laivas „USS Gravely“ į Trinidadą ir Tobagą atplaukė sekmadienį, taip paaštrindamas diplomatinį ginčą su Karakasu dėl JAV karinės veiklos Karibų jūros regione.

Prancūzijos gynybos ministrės Catherine Vautrin štabo narys trečiadienį pareiškė, kad NATO rytinio flango gynyba išliks tvirta. Rumunija anksčiau trečiadienį paskelbė, kad JAV informavo ją ir jos sąjungininkes, jog Vašingtonas ketina sumažinti savo karių, dislokuotų rytiniame NATO flange, gretas, įskaitant amerikiečių karius iš Mihailo Kogalniceanu oro pajėgų bazės Rumunijos Juodosios jūros pakrantėje.

JAV pajėgų sumažinimas rytiniame NATO flange nereiškia Amerikos pasitraukimo iš Europos ir nepakeis saugumo aplinkos ten, trečiadienį pareiškė amerikiečių kariuomenė. „Tai nėra Amerikos pasitraukimas iš Europos ar sumažėjusio įsipareigojimo NATO ir 5-ajam straipsniui signalas“, – pareiškime, kuriame kalbama apie Aljanso kolektyvinės gynybos principą, teigė Jungtinių Valstijų Sausumos pajėgos Europoje.

Frontas Ukrainoje išlieka sustingęs – artimiausius 6 mėnesius nei viena pusė, nei Ukraina, nei Rusija, nesugebės pasiekti lemiamos pergalės. Karo analitikas teigia, kad Rusijai trūksta pajėgumų didelio masto puolimui, o Ukrainai – žmonių ir resursų, todėl mūšiai artimiausiu metu greičiausiai liks poziciniai, skelbia „The New York Times“. Pasak karo analitiko Franzo-Stephano Gady, Rusijai trūksta operatyvinių pajėgumų puolimui, o Ukrainai – žmogiškųjų išteklių.

Siekiant pagerbti mirusius Lietuvos karius, šeštadienį sostinės Vingio parke vyks 11-asis pagarbos ir paramos bėgimas „In Memoriam“. „In Memoriam“ renginio metu Vilniaus gyventojai ir svečiai galės bėgti, eiti ar riedėti iki keturių kilometrų distanciją. Kariai su visais norinčiais bėgimo dalyviais, pasirinkusiais 10 km distanciją, varžysis dėl atviro Lietuvos kariuomenės čempionato apdovanojimų.

Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų batalione penktadienį įvyko 43 Lietuvos kariuomenės karių išlydėtuvės į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Kosove. Kaip skelbia kariuomenė, Lietuvos pėstininkų būrys bus integruotas į Vokietijos kontingentą ir pusę metų vykdys įvairias užduotis, siekdamas užtikrinti saugumą bei stabilumą regione.

Pokrovsko pakraščiuose ir aplinkinėse gyvenvietėse Ukrainos pajėgos neutralizuoja tūkstančius rusų užpuolikų – tuo tarpu pačiame mieste tebesitęsia kovos su priešo diversinėmis ir žvalgybinėmis grupuotėmis. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Pokrovske tęsiasi kova su rusų diversinėmis grupuotėmis Prie Pokrovsko fronto vyksta Ukrainos gynybinė operacija. Miesto prieigos tampa dar vienu dideliu Rusijos kariuomenės kapinynu.

Lenkijos kariuomenėje daugiau nei pusė vyresnių karių turi antsvorio, beveik kas antras rūko, o kai kurie generolai, kaip sako pareigūnai, „su pilvais“. Vyriausybė imasi veiksmų – rengiamas planas kovai su nutukimu ir karių fizinės formos gerinimui.

Antradienį buvo pranešta, kad NATO misija „Baltic Watch“, kurios metu aljanso laivai patruliuoja Baltijos jūroje, dėl finansinių sunkumų atsidūrė pavojuje.

Pirmadienį prasideda tarptautinės inžinierių lauko taktikos pratybos „Inžinierių griausmas 2025“, jose dalyvaus daugiau nei 900 karių. Lietuvos kariuomenė pranešė, kad per mokymus kariai vykdys inžinerinės paramos užduotis, rems pėstininkų manevrą, integruos Sausumos pajėgų manevrinius, teritorinius ir sąjungininkų inžinerinius padalinius veikti kartu, gerins padalinių tarpusavio sąveiką bei pademonstruos inžinerinių padalinių vykdomų užduočių spektrą.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas teigia, kad Kinija Rusijai karinės paramos neteikia, praneša UNIAN. Atsakydamas į žurnalistės klausimą apie Kinijos vaidmenį remiant Rusiją, A. Jusovas pabrėžė, kad karinė parama nėra teikiama, o kitus klausimus turėtų komentuoti diplomatai. „Karinės paramos nėra. Visa kita – sudėtingo diplomatinio proceso klausimas“, – sakė jis.

Portale „Bild“ pranešama, kad Vokietijos politikas Markusas Söderis kategoriškai atsisako siųsti Vokietijos karius į Ukrainą. Tačiau jis siūlo alternatyvą: karo tarnybai tinkami ukrainiečiai galėtų grįžti į gimtinę kovoti už savo šalį. „Siekiant užtikrinti saugumą jų pačių šalyje, yra teisėta svarstyti galimybę grąžinti karo tarnybai tinkamus ukrainiečius į tėvynę“, – teigia M. Söderis.

Antradienį prasideda Lietuvos kariuomenės (LK) pratybos „Perkūno griausmas 2025“. Per maždaug poros mėnesių laikotarpį įvairiuose mokymuose visoje šalyje treniruosis apie 17 tūkst. karių. „Šie mokymai apjungs daugelį Lietuvos teritorijoje vykstančių mažesnių pratybų, kuriose per du mėnesius iš viso dalyvaus apie 17 tūkstančių Lietuvos ir sąjungininkų karių.