Karas

Rusijos bombarduojamo Mariupolio gyventojai yra vežami į Rusiją, dar šeštadienį paskelbė miesto tarybos atstovai. Skaičiuojama, kad į Rusiją prieš jų pačių valią buvo išvežti apie keturi–keturi su puse tūkstančio Mariupolio gyventojų. Dar šeštadienį Mariupolio tarybos atstovai paskelbė, kad miesto gyventojai yra prievarta vežami į Rusijos teritoriją. Skelbta, kad žmonės vežami į stovyklas, o vėliau į kaimus. CNN skelbia, kad rusai stovyklose tikrino ukrainiečių telefonus ir dokumentus.

JAV karo studijų institutas atliko išankstinį Rusijos karo Ukrianoje sėkmės vertinimą. Išvadose teigiama, kad Rusija artimiausiu metu tikriausiai užims Mariupolį. JAV karo studijų institutas pranešė, kad Rusija daro tik nedidelę pažangą invazijoje į Ukrainą. JAV įsikūrusi ekspertų grupė baigė ankstyvą Rusijos puolimo kampanijos sėkmės vertinimą. Išvadose, kurias cituoja BBC, rašoma: Kare siekiama sudaryti aklavietės sąlygas. Spėjama, kad tokia situacija gali trukti kelis mėnesius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad ukrainiečiai karo metu įrodė, kad gali kovoti profesionaliau nei dešimtmečius kare dalyvaujanti Rusija. Jis skaičiuoja, kad Rusija kare prieš Ukrainą patyrė beprecedenčių nuostolių. Pasak V. Zelenskio, kai kurie Rusijos daliniai kovose su Ukraina buvo sunaikinti 80–90 proc. „Ukrainiečiai įrodė, kad gali kovoti profesionaliau nei kariuomenė, kuri dešimtmečius kariauja įvairiuose regionuose ir sąlygomis.

Sekmadienis – dvidešimt penktoji Rusijos karo Ukrainoje diena. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šiandienos karo įvykius. Karo Ukrainoje aukų daugėja. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį pasirodė pranešimai, kad Ukrainos miesto Mariupolio gyventojai yra jėga vežami į Rusiją, žuvusių vaikų skaičius pasiekė bent 115, dar virš 140 vaikų sužeisti. Svarbiausi sekmadienio įvykiai: ► Kreminos mieste Rusijos pajėgos apšaudė senelių namus. Apšaudymo metu žuvo 56 žmonės.

Į Lietuvą atbėgusi ukrainietė Irina perėjo ugnį ir vandenį, kad tik jos šeima jaustųsi saugi. Moteris sunkiai renka žodžius, prisimindama, ką jai teko matyti tėvynėje. Sprogimai, šūviai, kaustantis siaubas ir nuovargis – tai tik dalelė išgyvenimų. Ji pati nustebo, kad jos tauta tokia stipri ir pasiruošusi smogti Rusijai. Su portalu tv3.lt bendravę ukrainiečiai iki šiol neranda atsakymo, kodėl Rusija užpuolė jų žemę ir naikina tautą. „Aš nežinau priežasties.

Nuo karo siaubo bėgančių ukrainiečių istorijos – baisesnės viena už kitą. Žmonės pasakoja, kad karui prasidėjus reikėjo ne kartą bėgti iš namų ir slėptis, o galiausiai atsiradus galimybei pebėgti iš šalies, reikėjo ištverti alinančią kelionę. Į Lietuvą iki penktadienio atvyko daugiau nei 20 tūkst. ukrainiečių. Tačiau tai tik skaičiai. Mūsų pašnekovė Liudmila yra viena iš jų. Ją sutikome lankydamiesi ukrainiečių registracijos centre Vilniuje.

Po dvejų metų pertraukos į Kauną grįžusi Kazimiero mugė sulaukė tūkstančių lankytojų. Gausybė jų skubėjo už auką ragauti ir ukrainietiškų barščių. Akcijos rengėjai išdalijo daugiau kaip toną sriubos – puspenkto tūkstančio porcijų. Į mugę plūsta tūkstančiai kauniečių – kas gardėsių ar dirbinių pirkti, o kas prie barščių rikiuojasi ir taip remia Ukrainą. „Labai juos myliu ir jie labai geri žmonės, ir man labai gaila jųjų“, – sakė vienas mugės lankytojas.

Rusija giriasi Ukrainoje pirmą kartą panaudojusi hipergarsines raketas „Kinžal“, kurias iki šiol Putino režimas demonstravo tik įvairių pratybų metu. Deja, okupantai stiprina puolimą Ukrainos pietuose – veržiasi vis giliau į apsuptą Mariupolį – susišaudymai pasiekė miesto centrą, o sugriautame dramos teatre iki šiol įkalinti šimtai žmonių. Skaudų antskrydį rusai surengė ir Mykolajive – per jį žuvo kelios dešimtys žmonių, gelbėtojai iš po nuolaužų traukė vaikus.

Nobelio literatūros premijos laureatė Svetlana Aleksijevič interviu Baltarusijos Laisvės radijo tarnybai pasakoja apie Rusijos karą prieš Ukrainą. Ji mano, kad komunizmas buvusios SSRS teritorijose nenugalėtas, o dabartiniai įvykiai tai įrodo. – Svetlana Aleksandrovna, jūsų tėvas baltarusis, motina ukrainietė, Baltarusija atidavė savo teritoriją Rusijos kariuomenei, kad jie pultų Ukrainą. Kaip vertinate Rusijos karą prieš Ukrainą? – Man atrodo, kad aš nemiegu tol, kol vyksta karas.

Ukraina šeštadienį paragino Kiniją prisijungti prie Vakarų šalių ir pasmerkti „Rusijos barbarizmą“, JAV perspėjus Pekiną dėl pasekmių, jei jis apsispręstų paremti Maskvos puolimą. „Kinija gali būti svarbiu pasaulinės saugumo sistemos elementu, jei priims teisingą sprendimą palaikyti civilizuotų šalių koaliciją ir pasmerkti Rusijos barbarizmą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos prezidento padėjėjas Mychailo Podoliakas.

Ukrainoje žuvęs JAV mokytojas likus kelioms valandoms iki savo žūties su draugais dalijosi, kad jis „vis dar gyvas“, tačiau baiminosi dėl savo saugumo. Jimmy Hillas trečiadienį buvo nušautas Rusijos snaiperių, laukdamas duonos eilėje Černihive. Ankstyvą antradienio rytą feisbuke jis rašė: „Intensyvus bombardavimas! Vis dar gyvas. Ribotas maistas. Kambarys labai šaltas. Ira intensyviosios terapijos skyriuje.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje turės didžiulės įtakos žaliavų trūkumui, todėl Lietuvoje gali stoti pramonė, stagnuos statybų sektorius, išaugs nedarbas, gyventojai mažiau vartos, tačiau totalinės krizės nebus, nes pasaulis dėl Ukrainos karo nepanikuoja, sako Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas. M. Dubnikovas dalyvavo Seimo Ateities komiteto surengtoje diskusijoje apie karą ir Lietuvos raidos tendencijas.

Lietuvos moterys įvairiuose šalies miestuose suskubo gaminti karinius kamufliažinius tinklus. Jie netrukus iškeliaus į Ukrainą. Savanorės prisipažįsta, tokios veiklos imtis teko pirmą kartą. Moterys užsimojo pagaminti kelis šimtus metrų kamufliažinių tinklų. Laikinomis tinklų gamybos dirbtuvėmis tapo bažnyčios, bendruomenės namai, mokyklos ar siuvyklos. Ukrainietė Darya dabar saugi. Ji kartu su kitomis savanorėmis Panevėžyje gamina kamufliažinius tinklus.

Karas Ukrainoje verda jau ketvirtą savaitę, tačiau nepalaužiami šalies žmonės nepraranda tikėjimo, optimizmo ir humoro jausmo. Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota stebinanti iš griuvėsių ištraukto ukrainiečio ir jo gelbėtojų reakcija. Vaizdo įraše užfiksuota po subombarduotos Mykolajivo karinės bazės griuvėsiais užstrigusio vyro gelbėjimo operacija. Laimei, vyriškį pavyksta ištraukti gyvą ir sveiką, o šis tik nusišluosto dulkes ir ima juoktis su savo gelbėtojais.

Jei Vakarų šalys ir toliau taikys sankcijas visai Rusijai, įskaitant ir paprastus žmones, rizikuos Rusiją paversti didesne, nestabilesne ir pavojingesne Šiaurės Korėja, konstatuoja JAV žurnalo „Foreign Affairs“ portalas. „Foreign Affairs“ teigimu, sankcijų reikia ne prieš visą Rusijos ekonomiką – reikėtų taikytis į konkrečias sritis, pavyzdžiui, jos turėtų būti nukreiptos prieš oligarchus.

Nuotraukose užfiksuota, kaip kai kurių Rusijos miestų ženkluose, kurie matomi įvažiuojant į miestą, išryškintos raidės „V“ ir „Z“. Pavyzdžiui, Železnovodsko pavadinime išryškina raidė „Z“, ji taip pat „pagražinta“ Georgijaus juostelėmis. O Krislovodsko pavadinime paryškinta raidė „V“, jis taip pat „papuošta“ Georgijaus juostele ir Rusijos vėliavos spalvomis. Raides „Z“ ir „V“ Rusija invazijos į Ukrainą metu naudoja žymėti savo karinius dalinius ir techniką.

Trys Rusijos kosmonautai praėjusią naktį į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) atvyko vilkėdami Ukrainos vėliavos spalvų – geltonos ir mėlynos – skrydžio kostiumus. Tai galima laikyti drąsiu kosmonautų pareiškimu prieš karą, rašo The Times. Olegas Artemjevas, Denisas Matvejevas ir Sergejus Korsakovas penktadienį išskrido iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane ir šešis mėnesius praleis TKS kartu su rusų, amerikiečių ir vokiečių įgula.

Kremliaus okupantų apsiaustame Černihivo mieste situacija kasdien vis blogėja. Ukrainos Gynybos ministerija pasidalino vaizdo įrašu, kuriami matyti kas liko iš nuolat rusų karių apšaudomo ir sprogdinamo miesto. Beveik 300 tūkstančių gyventojų prieš karą turėjęs Ukrainos miestas Černihivas visiškai nusiaubtas. Rusijos pajėgų apsiaustas miestas neteko ne tik daugybės niekuo dėtų civilių, bet ir yra visiškai nebeatpažįstamas.

Kiekvienas į Lietuvą atvykstantis ukrainietis atsineša savo istoriją. Skirtingos žmonių patirtys, skirtingi regionai, kur jie gyveno, skirtinga padėtis iki karo. Štai Nastia vos dviem dienoms iki Rusijos pradėto karo susižadėjo. Jos sužadėtinio šalia nėra – jis liko ginti tėvynės. Tačiau vyrą Nastiai primena ant piršto užmautas žiedas. Nastią ukrainiečių registracijos centre sutikome su jos seserimi Safija. Jos į Lietuvą atvyko iš Charkivo.

Rusijos Gynybos ministerija paskelbė, kad penktadienį Ukrainos vakaruose pirmą kartą panaudojo savo naujausias hipergarsines raketas „Kinžal“. „Aviacinių raketų sistema „Kinžal“ hipergarsinėmis aerobalistinėmis raketomis sunaikino didelį požeminį sandėlį su raketomis ir aviacijos amunicija“ Deliatyno kaime Ivano Frankivsko regione, sakoma ministerijos šeštadienio pareiškime.

Invaziją į Ukrainą pradėjusio Rusijos prezidento Vladimiro Putino apranga patraukė žiniasklaidos ir internautų akį. Teigiama, kad jis viešumoje pasirodė su 14 000 dolerių kainuojančia striuke. Penktadienį Maskvos Lužnikų stadione surengtas propagandinis koncertas „Krymo pavasaris“, skirtas paminėti aštuntąsias Krymo atplėšimo nuo Ukrainos metines. Į jį susirinko iki kelių šimtų tūkstančių Rusijos gyventojų.

Internete plinta jautrus kadras, kuriame įamžinta per karą Ukrainoje savo kūdikį nuo skeveldrų išgelbėjusi moteris. Rusijos karinėms pajėgoms apšaudant Ukrainos sostinę Kyjivą, motina kūnu pridengė savo prieš mėnesį gimusią dukrelę ir taip išgelbėjo jos gyvybę.  Pati motina, kaip praneša „Nexta“, keliose vietose buvo sužeista skeveldrų, o kūdikis liko saugus. Visa šeima buvo išgabenta į ligoninę, kur moteris ir jos vyras buvo operuoti.

Dvidešimt ketvirtoji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Ukrainoje nuo pat ryto apšaudomi miestai. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius. ► JAV gynybos vadas Lloydas Austinas patvirtino, kad kol kas nemato papildomų Rusijos kariuomenės pajėgų prie Ukrainos sienų. ► Rusijos pajėgoms naktį apšaudžius ukrainiečių kareivines pietiniame Mykolajivo mieste žuvo nuo 40 iki 100 karių, skelbia vietos valdžia.

Rusijos karinės pajėgos smogė pietų Ukrainos Mykolajivo miesto gynėjams. Dramatiškai su gausiomis Rusijos pajėgomis besikaunančius Ukrainos karius raketos užklupo miegančius. Pranešama, kad per išpuolį galėjo žūti 40 – 100 karių, tikslus skaičius dar nustatinėjamas.

Maskvos sutriuškinimas nebus aiški pergalė Vakarams, rašo foreignaffairs.com. Jos smukimas ir vėlesnis nepasitenkinimas bei pralaimėto karo kartėlis gali priminti XX a. pradžios Vokietiją, iškart po Pirmojo pasaulinio karo. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjęs karą Ukrainoje padarė strateginę klaidą. Jis neteisingai įvertino šalies politines pažiūras, nes Ukraina nelaukė Rusijos karių išlaisvinimo.

Ukrainos žiniasklaidos priemonės „Hromadske“ žurnalistę Viktoriją Roščiną galimai pagrobė rusų kariuomenė. Pasak „Hromadske“, žurnalistė ketino vykti į Mariupolį, kurį daugiau kaip dvi savaites niokojo Rusijos kariuomenė.  Pranešama, kad su V. Roščina nepavyko susisiekti jau kovo 12 d. Įtariama, kad kovo 15 d. ją pagrobė Rusijos kariai.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas imasi iniciatyvos ir siekia, kad Kinija neprisidėtų prie Rusijos pradėto karo Ukrainoje ir neteiktų pagalbos agresorei Rusijai. Šiandien jis kalbėjosi su Kinijos prezidentu. Savo ruožtu Lenkija pranešė, kad NATO susitikime ir vėl siūlys pradėti taikos misiją Ukrainoje. Tačiau NATO bent jau kol kas kartoja tą patį – nežada net apsaugoti Ukrainos oro erdvės. Tuo tarpu Ukraina pati ieško saugumo garantijų ir gręžiasi į Turkiją.

Apgultame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje per Rusijos smūgį teatrui, kur slėpėsi civiliai gyventojai, buvo sunkiai sužeistas vienas žmogus, bet niekas nežuvo, penktadienį pranešė miesto taryba. „Pirminiais duomenimis, žuvusiųjų nėra. Tačiau yra informacijos apie vieną sunkiai sužeistą asmenį“, – paskelbė merija platformoje „Telegram“, pateikdama pirmuosius duomenis apie nukentėjusiuosius nuo trečiadienį suduoto smūgio.

Baltijos valstybės reikalauja Rusijos atsakomybės už jos vykdomus karo nusikaltimus Ukrainoje, iš tarptautinės bendrijos tikisi dėmesio tragiškai humanitarinei situacijai šalyje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį per daugiau nei valandą trukusį pokalbį su Rusijos kolega Vladimiru Putinu išreiškė „didžiulį susirūpinimą“ dėl Ukrainos Mariupolio likimo ir paragino „nutraukti apgultį bei užtikrinti humanitarinę prieigą“ prie miesto. E. Macronas vaidina svarbų vaidmenį bandydamas numalšinti krizę ir deda diplomatines pastangas: nuo karo pradžios su V. Putinu asmeniškai arba telefonu jis kalbėjosi keliolika kartų.

Putino armija Ukrainoje toliau lieja vaikų kraują – ryte sprogimai nugriaudėjo sostinės centre – į ligoninę išvežti keli mažamečiai, vienas žuvo. Dar kelias raketas Putinas paryčiais nukreipė ir visai šalia Lenkijos sienos – į Lvivą. Civilius žudantys ir prastai maitinami okupantai užgrobtose teritorijose plėšia ukrainiečių namus ir tyčiojasi iš gyventojų, o Putinas savo kariauną vadina didvyriais. Ukrainiečiai gi giriasi toliau rengiantys pasalas ir kai kur bando kontratakuoti.

Rusijoje žmonės nuo tuštėjančių lentynų šluoja ne tik cukrų, negendančius produktus, bet ir higienines prekes moterims, sauskelnes vaikams. Kai kurios rusės jas pradeda gamintis pačios, nors kai kas juokauja, kad Rusijoje bus uždraustos ir menstruacijos. Visgi tokie maisto prekių gigantai kaip „Nestle“, „Calsberg“, „Danone“, „Pepsi“ Rusijos rinkoje lieka, nors ir naujai į ją neinvestuoja.

Lietuvoje nuo karo bėgančių ukrainiečių jau apie 20 tūkstančių: žmonės plūsta į specialius registracijos centrus. Ukrainiečiai su ašaromis akyse pasakoja apie tai, kaip paliko savo namus ir dėkoja lietuviams už svetingumą ir paramą. Karo pabėgėliais besirūpinančios organizacijos lietuvių prašo sekti informaciją ir aukoti tik būtinus daiktus. Šiandien reikalingiausios – higienos priemonės ir pinigai. O „Maisto bankas“ ruošia daugiau nei 100 eurų vertės korteles ukrainiečiams.

Iš subombarduoto teatro Rusijos pajėgų apgultame Mariupolio uostamiestyje pavyko išgelbėti 130 žmonių, tačiau dar „šimtai“ tebėra įstrigę slėptuvėje po griuvėsiais, penktadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Daugiau kaip 130 žmonių buvo išgelbėti.

Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos išvyko daugiau kaip 3,27 mln. pabėgėlių, o iš jų daugiau kaip 2 mln. kirto Lenkijos sieną, penktadienį pranešė Jungtinės Tautos. JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR nurodė, kad nuo karo pradžios vasario 24 dieną šalį paliko jau 3 270 662 žmonės – tai yra 100 765 daugiau nei buvo užfiksuota ketvirtadienį. „Stebime bendrą srauto sulėtėjimą“ palyginti su pirmosiomis konflikto dienomis, pažymėjo UNHCR atstovas Matthew Saltmarshas.

Į Lietuvą plūstantys ukrainiečių vaikai jau pradeda lankyti ir mokyklas, kai kuriose vietos jau nebeliko. Mokslams Lietuvoje registravosi apie pusantro tūkstančio, nors skaičiuojama, kad moksleivių atvykę 6 kartus daugiau. Greičiausiai išgraibstomos vietos mokyklose, kur pamokos vyksta būtent rusų kalba. Geografijos pamoka šeštokams Kauno Aleksandro Puškino gimnazijoje. Čia – ir 15 ukrainiečių. Iš karo baisumų ištrūkę vaikai jau pradeda krimsti mokslus Lietuvoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį kreipsis į Prancūzijos parlamentą, siekdamas užsitikrinti tarptautinę pagalbą Rusijos invazijai nutraukti. „Karas, smogęs Ukrainos žmonėms, turi įtakos visoms Europos tautoms ir jų parlamentinėms asamblėjoms“, – sakoma penktadienį paskelbtame žemųjų parlamento rūmų Nacionalinės Asamblėjos pirmininko biuro pareiškime.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį per pokalbį su JAV kolega Joe Bidenu pareiškė, kad konfliktai tarp valstybių „niekam nenaudingi“, ir pridūrė, kad Pekinas ir Vašingtonas turėtų „prisiimti“ atsakomybę už taiką pasaulyje, pranešė kinų valstybinė televizija. „Valstybių santykiai negali pereiti į karinių veiksmų stadiją, – Xi Jinpingą citavo valstybinis transliuotojas CCTV. – Taika ir saugumas yra labiausiai vertinami tarptautinės bendruomenės turtai.

Buvęs Kremliaus padėjėjas, buvęs vicepremjeras Arkadijus Dvorkovičius, kuris yra vienas iš nedaugelio Rusijos karinį puolimą Ukrainoje sukritikavusių rusų pareigūnų, penktadienį atsistatydino iš Skolkovo fondo pirmininko pareigų. 2010 metais įsteigtas Skolkovo fondas turi diversifikuoti Rusijos ekonomiką, dabar didele dalimi grindžiamą nafta ir dujomis, skatinti startuolius ir netoli Maskvos sukurti rusiškąją Silicio slėnio versiją.

Ukrainos parlamentarės apkaltino Rusijos karines pajėgas žaginus vyresnes nei 60 metų moteris, prieš jas pakariant. Lesia Vasylenko, Ukrainos opozicinės Holos partijos narė, parlamentarė, sakė, kad daugelis „senjorių“ nusižudė po to, kai buvo seksualiai išnaudotos, siekdamos išvengti dar daugiau smurto. Kitos moterys buvo tokios pažeidžiamos, kad negalėjo pabėgti, tvirtino parlamentarė.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad visi vežėjai, galintys atgabenti ginklus Ukrainai, bus paskelbti kariniais taikiniais. Rusija praėjusią savaitę jau perspėjo, kad jos pajėgos gali smogti Vakarų šalių ginkluotės tiekimui Ukrainai.

Lietuvoje jau registravosi 20 060 karo pabėgėlių iš Ukrainos, daugiau nei 8,6 tūkst. iš jų – nepilnamečiai, penktadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija. Jos duomenimis, daugiausiai, 7 964 asmenys, užregistruoti Vilniaus registracijos centre, dar 2 312 – Alytaus, 1164 – Klaipėdos, 1 045 – Marijampolės migracijos centre. 445 pabėgėliai iš Ukrainos registravosi Kauno registracijos centre, 811 – Šiaulių centre, dar 6 319 asmenų registruoti 10-yje Migracijos departamento teritorinių skyrių.

Panašu, kad Kremliaus statytinis, Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas apie karą Ukrainoje žinojo dar gerokai iki jo pradžios ir jam ruošė savo karius. Tai aiškėja iš nutekintų pokalbių, kuriuose, kaip mano BBC, R. Kadyrovas kartu su savo patikėtiniu patarinėja pasirengimą kariauti Ukrainoje. BBC gavo garso žinutes, kuriose užfiksuoti galimai R. Kadyrovo bei Čečėnijos nacionalinės gvardijos vado pavaduotojo Danilo Martynovo pokalbiai.

Rusijos valstybinė televizija patvirtino, kad Ukrainoje žuvo aukšto rango Rusijos karininkas – Kostromos oro desantininkų pulko vadas pulkininkas Sergejus Sucharevas.  Naujieną patvirtino ir Rusijos karinės oro pajėgos. Kartu su S. Sucharevu buvo nukauti ir dar keturi oro desantininkai – kapitonas Aleksejus Nikitinas, seržantai Aleksandras Limonovas ir Sergejus Lebedevas bei kapralas Jurijus Degtiariovas.

Lietuvos stačiatikių bažnyčia smerkia Rusijos karą prieš Ukrainą ir žada siekti didesnės nepriklausomybės nuo Maskvos, teigiama Vilniaus ir Lietuvos metropolito Inokentijaus pareiškime. „Ortodoksų bažnyčios Lietuvoje pozicija nekinta – mes ryžtingai smerkiame Rusijos karą prieš Ukrainą ir meldžiame Viešpatį kuo skubiau jį užbaigti“, – teigiama ketvirtadienio vakarą paskelbtame metropolito kreipimesi.

Jungtinių Valstijų Valstybės departamentas ketvirtadienį patvirtino, kad JAV pilietis žuvo Ukrainos mieste Černihive, tęsiantis Rusijos invazijai. Departamentas nepatvirtino amerikiečio tapatybės. Jis yra mažiausiai antras JAV pilietis žuvęs Ukrainoje karo metu. Pirmoji identifikuota auka buvo amerikiečių dokumentinių filmų kūrėjas Brentas Renaud. Černihivo policija feisbuke pranešė, kad miestas buvo smarkiai apšaudomas artilerijos ir kad tarp žuvusiųjų buvo JAV pilietis.

Dvidešimt trečioji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Rusija bando didinti savo pajėgas atakai prieš Kyjivą. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius. Penktadienis ► Europos Sąjunga svarsto galimybę sukurti solidarumo fondą Ukrainai, kuris padėtų teikti pagrindines paslaugas šalyje ir patenkinti neatidėliotinus piliečių poreikius. ► Situacija Mariupolyje ir toliau išlieka itin sudėtinga.

Dvi valandas trukęs didžiausių pasaulio ekonomikų – JAV ir Kinijos – vadovų pokalbis baigėsi, tačiau optimizmo, kad pavyks greičiau išspręsti krizes, įskaitant karą Ukrainoje, jam pasibaigus nėra daug. Tuo metu Rusija suaktyvino Ukrainos „Stalingradu“ vadinamo Mariupolio puolimą, mūšiai persikėlė į miesto centrą, skelbiama BBC.

Europos Sąjunga (ES) smerkia Rusijos Ukrainoje įvykdytus „sunkius pažeidimus ir karo nusikaltimus“, ketvirtadienį pareiškė bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis „Europos Sąjunga griežčiausiai smerkia Rusijos ginkluotųjų pajėgų ir jų rėmėjų nuolatinį taikymąsi į Ukrainos civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą, taip pat jų apgultį Mariupolio mieste“, – pranešime sakė J. Borrellis.