Karas

Ukrainos žaislų parduotuvių lentynas pasiekė nauji žaislai – pliušiniai ginklai, kuriais ukrainiečiai garsėja kare su Rusija, bei legendinis Ukrainos lėktuvas. Ukrainos žurnalistė Olga Tokariuk nufotografavo keletą neseniai parduotuvių lentynose atsiradusių pliušinių minkštų žaislų. Tai pliušiniai prieštankiniai ginklai „Javelin“ ir pliušinis An-225 „Mriya“, jis buvo didžiausias orlaivis pasaulyje, tačiau jį karo metu sunaikino Rusijos pajėgos.

Paviešinta nauja numušto Rusijos kreiserio „Moskva“ nuotrauka, kurioje užfiksuota, kaip stipriai buvo apgadintas laivas prieš jam nuskęstant. Iš nuotraukos matyti, kad į kreiserį greičiausiai pataikė priešlaivinės raketos. Galiausiai jis nuskendo Juodojoje jūroje, rašo „The Guardian“. Nuotraukoje matyti juodų dūmų stulpas, kylantis iš smarkiai apgadinto laivo „Moskva“, kurį praėjusią savaitę pamušė Ukrainos raketa.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad jo dialogas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu įstrigo po to, kai Ukrainoje užfiksuotos masinės civilių žudynės. „Nuo žudynių, kurias atradome Bučoje ir kituose miestuose, karas pasisuko kita linkme, todėl nuo to laiko daugiau su juo tiesiogiai nekalbėjau, bet neatmetu galimybės, kad tai darysiu ateityje“, – Prancūzijos televizijai pirmadienį sakė E. Macronas.

JAV prezidentas Joe Bidenas neplanuoja apsilankyti Kyjive, nors Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina jį tokiu būdu pademonstruoti Amerikos paramą ukrainiečių kovai su įsiveržusia Rusija, pirmadienį pranešė Baltieji rūmai. „Nėra jokių planų prezidentui [ten] vykti. Noriu tiesiog tai pakartoti“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki. Virtinė Europos lyderių pastarosiomis savaitėmis jau pabuvojo karo sąlygomis gyvenančiame Kyjive ir susitiko su V. Zelenskiu.

Rusijos lėktuvui, kuris turėjo surinkti iš Ispanijos ir Graikijos išsiųstus Rusijos diplomatus, teko įveikti daugiau nei 15 000 km dėl Europos Sąjungos draudimo įskristi į jos erdvę. Skrydžių sekimo puslapis „FlightRadar24“ rodo, kad iš Maskvos išsiųstas lėktuvas nuskrido 15 163 km.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, jog Rusija pradėjo plataus masto puolimą rytiniame šalies regione Donbase. „Dabar galime patvirtinti, kad Rusijos kariai pradėjo mūšį dėl Donbaso, kuriam ilgai ruošėsi. Šiam puolimui yra priskirta didžiulė Rusijos kariuomenės dalis“, – „Telegram“ nurodė V. Zelenskis. „Nesvarbu, kiek Rusijos karių čia bus atgabenta, mes kausimės. Mes ginsimės“, – pridūrė jis.

Mariupolio metalurgijos gamykla „Azovstal“ sunaikinta okupantų paleistomis bombomis. Pranešama, kad po griuvėsiais galimai yra civilių.  Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:25 | Ukraina gavo papildomų naikintuvų  JAV gynybos departamento atstovas teigia, kad Ukraina gavo papildomų naikintuvų, taip pat lėktuvams skirtų dalių, kurios reikalingos tam, kad karinė technika vėl galėtų būti naudojama kovojant prieš Rusijos okupantus, rašo CNN.

Keturios Rusijos okupantų raketos šįryt smogė Lvivui – miestui, per kurį Ukrainą pasiekia Vakarų tiekiami ginklai ir humanitarinė pagalba. Per išpuolį žuvo mažiausiai septyni žmonės ir tai – neabejotinai – okupantų kerštas už ukrainiečių nuskandintą raketnešį „Maskva“. Beje, pirmą kartą pasirodė degančio kreiserio vaizdas, įrodantis, kad kai jis skendo, jokios audros jūroje nebuvo.

Karo eigą stebintys ekspertai „Locked N’ Loaded“ sako, kad rusų žadėtas puolimas Donbase stringa. Besigindami ukrainiečiai sukuria agresoriui sukuria didelių problemų, priverčia keisti savo planus, ima diktuoti mūšio ritmą. Apie tai pilietinis gynybos ir saugumo analizės centras „Locked N’Loaded“ parašė savo „Facebook“ paskyroje. Specialistai išskyrė svarbiausias Ukrainos sritis ir pasidalijo naujienomis iš kievienos jų.

Į  Lietuvą atsikrausčiusi buvusi Ukrainos Aukščiausiosios Rados narė, Julijos Tymoshenko frakcijos kanclerė Olga Bodnar-Petrovska teigia, kad jei Rusija nebus sustabdyta Ukrainoje, ji eis toliau. Pasak jos, sankcijos Rusijai yra geras žingsnis, tačiau reikėtų imtis kur kas griežtesnių priemonių. Apie tai dar prieš daugiau nei savaitę O. Bodnar-Petrovska kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“. Moteris į Lietuvą atvyko dar prieš karui prasidedant, pradėjo dirbti MRU.

Vykstant kruviniems mūšiams Ukrainoje, Kremlius toliau pučia propagandos dūdelę. Šį kartą Maskva ištraukė naują kozirį – paaiškėjo rusų planai užimti dalį Ukrainos iki gegužės 9-osios, vadinamosios Pergalės dienos. Ši data – simbolinė ir „sakralinė“ Rusijos šventė, kurią propagandos kūrėjai pasitelkė ne be reikalo. Baiminamasi, kad Pergalės dienos minėjimas gali sukelti atgarsį Lietuvoje. Tikėtinos provokacijos ir smurto proveržiai, įspėja saugumo struktūros.

Pasaulio bokso čempionas Oleksandras Usikas per vieną mėnesį numetė 10 kg. Pasak jo žmonos, vyrą taip sugniuždė Rusijos invazija į Ukrainą, kad per savaitę numetė daug svorio.  35 metų boksinininkas prisijungė prie Ukrainos armijos ir įstojo į tarnybą, skelbė dailystar.co.uk. Jo žmona Kateryna pasakojo „PravdaTUT“, kaip jos antroji pusė numetė daug svorio dėl savo šalies karo dvasinių kančių: „Per savaitę Saša numetė 10 kilogramų.

Ispanijos ambasada Kyjive bus atidaryta „artimiausiomis dienomis“, pirmadienį pareiškė ministras pirmininkas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas). Ispanija prisijungs prie kelių kitų šalių, jau sugrąžinusių savo diplomatus į Ukrainos sostinę po Rusijos pajėgų atsitraukimo. Ispanų diplomatinė delegacija buvo evakuota iš Kyjivo į Lenkiją netrukus po to, kai vasario 24 dieną Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Penkios „galingos“ Rusijos raketos pirmadienį smogė Lvivui, pranešė šio Vakarų Ukrainoje esančio miesto pareigūnai. „Penki tiksliniai raketų smūgiai į Lvivą. Atsakingos tarnybos jau išvyko į įvykio vietą. Aiškinamės išsamesnę informaciją“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Lvivo meras Andrijus Sadovas. Lvivo regiono gubernatorius Maksymas Kozyckis pranešė, kad yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. „Šiuo metu galime patvirtinti, kad šeši žmonės žuvo ir aštuoni buvo sužeisti.

Klaipėdoje esanti Baltarusijos miesto Mogiliovo vardo gatvė turėtų būti pervadinta Žardės gatve. Parengtą sprendimo projektą artimiausiame tarybos posėdyje svarstys miesto politikai.  Mogiliovo gatvės pavadinimo keitimui į Žardės gatvę kovo mėnesį pritarė posėdžiavusi Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pakvietė Prancūzijos lyderį Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną) į savo šalį, kad jis savo akimis išvystų įrodymus, jog Rusijos pajėgos vykdė genocidą. „Kalbėjausi su juo vakar, – sakė V. Zelenskis CNN per interviu, kuris buvo įrašytas penktadienį, bet parodytas sekmadienį. – Tiesiog pasakiau jam, kad noriu, jog jis suprastų, kad tai ne karas, o ne kas kita kaip genocidas. Pakviečiau jį atvykti, kai turės galimybę.

Prieš dvejus metus užklupusi koronaviruso pandemija pakeitė keliautojų įpročius, užsienio turistus pakeitė vietos gyventojai. Atlaisvėjus pandemijos suvaržymams, situaciją paveikė karas Ukrainoje – pajūrio kurortų atstovai pastebi, kad rezervacijas atšaukia dalis vokiečių ir austrų turistų.  Karas Ukrainoje pakeitė ir kai kurių verslo atstovų elgesį – dalis viešbučių nusprendė nepriimti Rusijos piliečių, nors šios šalies turistų ir taip reikšmingai sumažėjo.

Ukrainoje Velykos, deja, ne be apšaudymų ir mirčių. Okupantai šiandien raketų paleido ir į sostinės pakraščius, ir į miestus Donbase. O ukrainiečiai skelbia galimai aptikę cheminio ginklo pėdsakų nuo okupantų išlaisvintose Sumose. Zariną priešai galimai planavo panaudoti puldami sostinę Kyjivą. Kremlius šiandien, beje, pasiūlė pasiduoti Mariupoliui, o Zelenskis pareiškė, kad jei okupantai sunaikins šio miesto gynėjus – jokios tolesnės derybos su Putino režimu nebus įmanomos.

Maskvos karas su kaimynine Ukraina vis labiau skinasi kelią į rusiškas mokyklas: moksleiviai ir ikimokyklinukai buvo pasitelkti viešai demonstruoti paramą invazijai, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty. Kovo mėnesį darželiai ir mokyklos socialiniuose tinkluose masiškai pradėjo skelbti apie įvairias karą palaikančias veiklas ir taip parodė, kad akcijos buvo koordinuotos.

Italijos premjeras Mario Draghi sekmadienį duodamas vieną interviu skundėsi, kad Vakarų šalių pastangos įtikinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną sustabdyti karą Ukrainoje iki šiol nedavė jokių rezultatų. „Pradedu manyti, kad žmonės teisūs sakydami: „Kalbėtis su juo bergždžia – taip tik gaištamas laikas“, – dienraščiui „Il Corriere della Sera“ sakė M. Draghi.

Bulgarija uždraudė į savo uostus Juodojoje jūroje įplaukti laivams, plaukiojantiems su Rusijos vėliava, įgyvendinant išplėstas Europos Sąjungos sankcijas dėl Maskvos agresijos prieš Ukrainą, sekmadienį pranešė bulgarų Jūrų laivybos administracija.

Ukraina prisitaiko gyventi karo sąlygomis. Nuo šiol tuoktis bus galima net nuotoliniu būdu. Ukrainos valdžia leido karo padėties metu tuoktis nuotoliniu būdu. Apie tai pranešė Ukrainos Teisingumo viceministras Kolominecas, o skelbia „Nexta“. Anot jo, susituokti jaunavedžiai galės net naudojant „Zoom“ programą. Daugiau aktualiausių naujienų iš karo Ukrainoje skaitykite čia.

Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino pasaulio lyderius išgirsti raginimus užtikrinti taiką per „karo meto Velykas“, be kita ko, siaučiant konfliktui Ukrainoje. „Tebūnie taika karo draskomoje Ukrainoje, taip skaudžiai bandomai smurtu ir naikinimu per žiaurų ir beprasmį karą, į kurį ji buvo įtraukta“, – Vatikano Šv. Petro aikštėje Velykų proga skelbdamas kreipimąsi „Urbi et orbi“ („Miestui ir pasauliui“) sakė Katalikų Bažnyčios vadovas.

Pietų Ukrainos miestas Mykolaivas jau keturias dienas – be vandens. Žmonės priversti naudoti upių vandenį. Gyventojai buvo atkirsti nuo vandens po to, kai prieš kelias dienas per mūšius ​​buvo apgadintas vandentiekis iš Dnipro. Regiono karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas sekmadienį sakė, kad Rusijos pajėgų atakos tęsiasi, įskaitant sparnuotųjų raketų atakas.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, kuo toliau, tuo aiškiau tampa tai, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo aplinką kontroliuoja naudodamas bauginimo metodus. Ir dabar jie atsigręžia prieš jį patį. Vienas pavyzdžių yra tai, ką paskalbė JAV žvalgyba, prieš kurį laiką išslaptinusi pranešimą, kuriame teigiama, kad Vladimiro Putino aplinka nesuteikia jam tikslios ir išsamios informacijos apie tai, kas vyksta, rašo BBC.

Britų žurnalas „The Economist“ straipsnyje „Sužeistas lokys. Kaip sekasi Rusijos ekonomikai pritaikius precedento neturinčias sankcijas“ teigia, kad Rusija su sankcijomis iki šiol susidoroja geriau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Dėl Rusijos karo Ukrainoje, Vakarai paskelbė Rusijai ekonominį karą, rašo „The Economist“. JAV uždraudė plataus asortimento prekių pardavimą Rusijai, didžiausios įmonės viena po kitos paliko šalį, buvo įšaldyta 60 proc.

Rusijos gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame, esą, kreiserio „Moskva“ įgulos susitikimas su karinio jūrų laivyno vyriausiuoju vadu admirolu Nikolajumi Jevmenovu. Apie vaizdo įrašą praneša „The Guardian“ žurnalistas, kuris socialinio tinklo paskyroje pasidalijo vaizdais.  Vaizdo įrašas paskelbtas be garso. „Unian“ rašo, kad susitikime matoma apie 100 evakuotų įgulos narių, tačiau įvairių šaltinių teigimu kreiseryje galėjo būti 500-700 žmonių.

Karas Ukrainoje trunka jau beveik 2 mėnesius. Ir nors Rusijos pajėgos vasario 24-ąją įsiveržė į šalį, ukrainiečių tautos nusiteikimas ir kova už savo šalį neleido okupantams pasiekti didesnių pergalių. Nuo pat karo pradžios socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašai, kuriuose matomi šaltakraujiški Ukrainos kariai, eliminuojantys priešus ar likviduojantys mūšių padarinius.

Vėlų šeštadienio vakarą, sekmadieno naktį Rusija paskelbė reikalavimą. Ragina pasiduoti likusius Mariupolio gynėjus. Teigta apie tai, kad jų saugumas bus garantuotas ir užtikrintas. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kasdieniu tapusiame vaizdo įraše taip pat prakalbo apie Mariupolį ir dar kartą paprašė savo partnerių tiekti ginklus. V. Zelenskis į savo šalies ir viso pasaulio žmones kreipėsi sekmadienio naktį.

Sekmadienį prasidėjo naujas rusų okupantų puolimas, kurio laukė ir kuriam ruošėsi, pranešė Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Apie tai praneša šalies prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius. Rusų karinės pajėgos ne tik pradėjo judėjimą šalies rytuose, bet ir atakavo Ukrainos miestus. Sekmadienis – 53-oji Rusijos karo Ukrainoje diena.

Sėkmingai Rusijos ekonomikai sukurti gali prireikti iki 10 metų, žurnalistams sakė verslininkas Olegas Deripaska, praneša RIA Novosti. Verslininkas pabrėžė, kad reikia „baigti konfliktus ir turėti atspirties tašką“, plėtoti eksportą. Reikia ieškoti naujų rinkų, nes buvusios dėl sankcijų Rusijai bus uždarytos, sakė D. Deripaska. „Turime rasti naujas rinkas... per ketverius ar penkerius metus... Svarbus klausimas – baigti konfliktus ir turėti atspirties tašką.

„Mama, čia pragaras, nežinau, ar grįšiu namo“, – vasario 14 dieną savo motinai parašė dvidešimtmetis Rusijos karys Nikita Avrovas, kai prie Ukrainos sienos besirengdama invazijai Maskva sutelkė daugiau nei 150 tūkst. karių pajėgas, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty.

Rusijai užpuolus Ukrainą, Rusijos patriotinės organizacijos buvo priverstos apsispręsti dėl savo pozicijos pagrindiniu politikos klausimu. Daugelis šių asociacijų palaikė karą, tačiau kol kas tai niekaip nepaveikė jų padėties – sulaikymai ir areštai tęsiasi kaip įprasta, skelbia BBC. Rusijos valdžia persekioja net ir karą palaikiusius opozicionierius. Anksti ryte Maskvos Izmailovskio plento pramoniniame rajone keli žmonės greitai krauna dėžes į sunkvežimį.

Kai po mėnesį trukusios okupacijos Rusijos kariai paliko Novyj Bykiv kaimą, Natalija Samson grįžo į namus ir pamatė, kad jos kvepalai, papuošalai, vynas, paspirtukas, naujos pagalvėlės ir senų monetų kolekcija buvo pavogti, rašo „The Guardian“. Po kelių dienų ji nuėjo į kaimo mokyklą, kur dirba direktoriaus pavaduotoja, ir sužinojo, kad rusai pavogė daugumą kompiuterių, projektorių ir kitos elektroninės įrangos.

Ukrainos valdžia negaili kritikos Europos Sąjungai dėl lėto ginklų tiekimo. Šįkart pratrūko vienas iš Volodymyro Zelenskio patarėjų. Jis tvirtina, kad Ukraina negauna tokių ginklų, kokių prašo, o amunicijos tiekimas tęsiasi per ilgai.

Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk pranešė, kad apie 700 Ukrainos karių yra Rusijos nelaisvėje.  Panašus skaičius rusų karių, patekusių į nelaisvę, taip pat yra Ukrainoje. Priduriama, kad apie 1 tūkst. civilių yra patekę Rusijos nelaisvėje, pusė iš asmenų – moterys.

Rusija paskelbė naujas sankcijas Jungtinės Karalystės (JK) premjerui Borisui Johnsonui ir kitiems šalies ministrams, skelbia BBC. Kremlius teigia, kad B. Johnsonas ir kiti JK ministrai negalės patekti į Rusiją, kadangi britų premjeras kartu su kitais diplomatais išlaiko priešišką poziciją Rusijos atžvilgiu palaikydamas Ukrainą.

Laisvojo pasaulio lyderis, demokratijos gynėjas ir didvyris – tokiais ir panašiais epitetais Vakaruose dabar vadinamas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Ukrainos vadovas nepalieka karo siaubiamos šalies ir kartoja, kad ginsis kartu su visa tauta iki pergalės, didvyriškai ginasi nuo Rusijos puolimo.

Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainos teritorijoje okupantai pražudė 200 vaikų, dar 360 buvo sužaloti, pranešė Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisarė Liudmyla Denisova. Tuo metu po Rusijos kariuomenės įvykdytos atakos Charkivo rajone, aukų skaičius padidėjo iki 10 civilių, o sužeistųjų – 35, penktadienį pranešė Charkivo srities prokuratūra.  Skelbiama, kad tarp žuvusiųjų yra 7 mėnesių kūdikis.

Pabėgėlių srautas iš karo siaubiamos Ukrainos į Lietuvą slopsta. Per paskutinę parą Migracijos departamentas užregistravo apie 500 pabėgėlių, tai 4 kartus mažiau nei kovo 17, kai buvo pasiektas pabėgėlių pikas. Dalis ukrainiečių apšilę Lietuvoje išvyksta laimės ieškoti turtingesnėse Europos šalyse, kai kas grįžta ir į nuo okupantų išlaisvintą Kyjivo sritį. Praėjus pirmajai dėl karo sukilusiai emocijų ir pasipiktinimo bangai slopsta ir lietuvių parama ukrainiečiams, ir jų kovai su agresoriumi.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, duodamas interviu CNN, teigė, kad Rusijos kariuomenė nužudė apie 3 tūkst. ukrainiečių karių. V. Zelenskis taip pat pastebėjo, kad dar apie 10 tūkst. ukrainiečių karių buvo sužeista. Tuo metu per Rusijos pradėtą invaziją Ukrainoje žuvo apie 20 tūkst. okupantų.

Rusijos karinės pajėgos Ukrainos miestuose surengė kruvinas atakas, o miestuose girdimos sirenos, įspėjančios apie gresiantį pavojų. Okupantų apsuptame Mariupolyje verda įtempta kova: ukrainiečiai stoja akistaton su gausesnėmis rusų pajėgomis. Rusų kariams palikus Sumų regioną, čia rasta cheminio ginklo likučių – zarino ir kitų nuodingų medžiagų. Šeštadienis – 52-oji Rusijos karo Ukrainoje diena.

Ukrainos sostinės Kyjivo atstovai penktadienį pranešė, kad aplink regioną rasta daugiau kaip 900 civilių kūnų. Aplink Kyjivo regioną po Rusijos pajėgų išvedimo buvo aptikta daugiau kaip 900 civilių kūnų, pranešė naujienų agentūra „Associated Press“, cituodama vietos policijos pranešimus.

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas penktadienį paskelbtame interviu paragino tautiečius taupyti energiją ir tokiu būdu „nervinti [Rusijos prezidentą Vladimirą] Putiną“, šaliai siekiant sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų dėl karo Ukrainoje. Duodamas interviu žiniasklaidos grupei „Funke“ ministras sakė, kad žmonės gali imtis „labai paprastų“ priemonių vartojimui sumažinti. „Sakyčiau, kad paprastai visada galime sutaupyti 10 proc. [energijos]“, – teigė ministras.

Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadas, duodamas interviu „The New York Times“, teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prilygsta nacistinės Vokietijos diktatoriui Adolfui Hitleriui.  Pasak J. Nado, V. Putiną būtina sustabdyti Ukrainoje, kad nekiltų grėsmė Vakarų valstybių saugumui.  „Ukraina tikrų tikriausiai kovoja už mūsų ateitį“, – sakė jis.

Rusijos laivyno pasididžiavimas, raketinis kreiseris „Moskva“, atgulė Juodosios jūros dugne. Tai patvirtino net Rusijos gynybos ministerija, tiesa, ji sako, kad „Moskva“ nuskendo, kai siautėjant audrai pavirtęs ant šono buvo tempiamas į Krymą. Tačiau Kremlius tyli, kad 750-ies milijonų dolerių vertės kreiserį nukovė Ukrainos raketos. Visgi Putino karo generolai jau šiąnakt smogė prie Kyjivo esančiai priešlaivinių raketų gamyklai ir žada dar daugiau smūgių Kyjivui.

Vienai Biržų gatvei ruošiamasi suteikti rusų karių Ukrainoje nužudyto režisieriaus Manto Kvedaravičiaus vardą. Šią savaitę vietos savivaldybė parengė tam skirtą sprendimo projektą. Kaip teigiama jame, M. Kvedaravičiaus vardas bus suteikiamas dabartinei V. Montvilos gatvei. „Priėmus šį sprendimo projektą, bus panaikintas V. Montvilos gatvės pavadinimas.

Ir meilė, ir išskaičiavimas – taip būtų galima apibūdinti ukrainietės ir ruso tuoktuves Meksikoje. Kyjive gyvenusi pora nusprendė nuo karo bėgti į Jungtines Valstijas, tačiau kol oficialiai nebuvo šeima, tik moteris galėjo prašytis prieglobsčio. Susituokę galės Jungtinėse Valstijose gyventi abu. Ką tik oficialiai susituokė ukrainietė Darija ir rusas Semionas.

Maskva penktadienį pranešė, kad Europos Sąjungos atstovybės Rusijoje 18 darbuotojų buvo paskelbti nepageidaujamais asmenimis ir privalo palikti šalį. „ES delegacijos prie Rusijos 18 darbuotojų buvo paskelbti personae non gratae ir turės artimiausiu metu palikti Rusijos Federacijos teritoriją“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.