Karas

Invazijoje į Ukrainą dalyvaujančio rusų kario žmona paprašė, kad jis rastų būdą specialiai susižeisti, pavyzdžiui, nukrisdamas nuo tanko, kad galėtų grįžti namo iš karo. Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) nutekino rusų kario pokalbį su, tikėtina, jo žmona. Ji baiminasi, kad jis kare liks iki rugsėjo, todėl prašo jį geriau grįžti namo susižeidusį. Žemiau pateikiame visą poros pokalbį: Žmona: Vytia, nukrisk nuo tanko. Karys: Ką? Žmona: Nukrisk nuo tanko! Karys: Nukrist? Žmona: Taip.

Praėjus keliems mėnesiams po Rusijos invazijos į Ukrainą, Rusijos visuomenėje tebevyksta diskusijos, kaip su tuo susitvarkyti. Ir jei karo priešininkų argumentai iš esmės susiveda į tai, kad sprendimas išsiųsti kariuomenę į kaimyninę šalį buvo nusikalstamas ir amoralus, palaikantieji „specialiąją operaciją“ tai teisina įvairiai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė esantis asmeniškai pasiruošęs susitikti pasikalbėti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Jis reikalauja, kad toks pokalbis vyktų be tarpininkų ir dialogo, o ne ultimatumo sąlygomis. Tai Ukrainos lyderis pareiškė interviu Italijos televizijos kanalui „Rai 1“. „Kalbant apie derybas su Rusijos Federacija, klausimas kasdien komplikuojasi.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Vakarų šalių vykdomą, jo teigimu, rusofobišką politiką pavadino „tarptautiniu įžūlumu“. Tuo metu Lietuvai Rusijos ministras įgėlė pavadindamas ją rusofobiško erzelio skleidėja NATO ir Europos Sąjungoje.

Ukrainos karys pamėgino rusų kario motinai pranešti apie jo mirtį, kaip įrodymą pateikdamas jo dokumentus ir palaikų vaizdo įrašą. Vis dėlto rusė tuo nepatikėjo. Kario susirašinėjimo su moterimi fragmentus „Telegram“ paskelbė ukrainiečių aktyvistas, teisininkas Serhijus Sternenka, skelbia UNIAN. Pirmiausia rusei kario motinai buvo atsiųsta nužudyto okupanto dokumentų nuotrauka. Ji patvirtino, kad tai jos sūnus.

Ukrainos teismas penktadienį atveria pirmąją karo nusikaltimo bylą – Rusijos karys Vadimas Šišimarinas kaltinamas nužudęs beginklį civilį vyrą. 21-erių Rusijos seržantas V. Šišimarinas kaltinamas vasario 28-ąją šiaurės rytiniame Čupachivkos kaime, Sumuose, per atvirą automobilio langą šovęs į galvą 62 metų ukrainiečiui vyrui. Generalinės prokuratūros teigimu, V. Šišimarinas pro automobilio langą šovė iš automato į civilį, kad šis nepraneštų apie rusų karių grupę.

Viena Lvovo ligoninė pasidalijo istorija apie 11-metę mergaitę ir jos mamą, kurios balandį neteko kojų per Rusijos raketos smūgį Kramatorsko geležinkelio stotyje Ukrainos rytuose. Laukdamos traukinio, motina su dukra nuėjo į platformą atsigerti arbatos, o Janos brolis dvynys Jaroslavas saugojo šeimos bagažą, teigiama Lvovo pirmosios medikų asociacijos Šv. Mikalojaus vaikų ligoninės „Facebook“ įraše.

Rusijos aviacija ir sunkioji technika nėra tinkama kovinėms operacijoms ir nėra pakankamai aprūpinta užsitęsusiam karui su Ukraina, teigia Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace‘as. Jo teigimu, Rusija jau pralaimėjo keliuose frontuose ir artėja galutinis jos pralaimėjimas.

Ukrainos mieste Bučoje, Kyjivo srityje, kur iki balandžio pradžios šeimininkavo Rusijos karinės pajėgos, rusai paspendė mirtinus spąstus, paslėpdami granatą 10-metės mergaitės pianine. Apie tai pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heračšenka. „Bučos gyventoja Tatjana Monko, pagaliau grįžusi namo, aptiko ir mirties spąstus, kurie per stebuklą nesuveikė“, – sakė jis.

Kai kurios Europos Sąjungos valstybės narės mano, kad įmanoma laikinai atidėti Rusijos naftos embargo įvedimą ir vietoj to dabar įgyvendinti kitas šeštojo sankcijų paketo Rusijai priemones. Šis scenarijus įmanomas, jei Europos Sąjungai nepavyks išgauti Vengrijos palaikymo, praneša „Bloomberg“. ES diplomatai pažymėjo, kad jei Budapeštas blokuos naftos embargo įvedimą Rusijai, tai bus blokuojamas visas šeštasis sankcijų paketas. Taigi, atidėjus embargą, būtų galima įvesti kitus apribojimus.

Rusijos ambasadorius Europos Sąjungoje Vladimiras Čižovas teigia, kad Maskvos invazija į Ukrainą vyksta kaip ir planuota, bet ne tokiu greičiu, kokio norėjo tam tikri žmonės šalyje. Ambasadorius V. Čižovas, pavadinęs Rusijos invaziją į Ukrainą „ypatinga karine operacija“, „Sky News“ sakė, kad Rusija, jei būtų norėjusi, jau būtų galėjusi sutriuškinti Ukrainą.

Pirmą kartą nuo karo pradžios su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu pasikalbėjęs JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas penktadienį pareikalavo nedelsiant nutraukti ugnį Ukrainoje ir paskelbti paliaubas. Tuo pat metu Ukrainos generalinis štabas praneša, kad Rusija ir toliau atakuoja civilinius objektus Sumų regione.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusijos strateginis pralaimėjimas kare yra akivaizdus, tačiau Rusija dar neturi drąsos tai pripažinti, mat yra bailiai. Apie tai Ukrainos prezidentas V. Zelenskis parašė savo „Telegram“ kanale. „Rusijos strateginis pralaimėjimas jau akivaizdus visiems pasaulyje. Tiesiog Rusija dar neturi drąsos to pripažinti. Jie yra bailiai. O tiesą jie bando paslėpti už raketų, oro ir artilerijos smūgių.

Suomijos sprendimas prisijungti prie NATO jau sulaukė atsakomųjų Rusijos perspėjimų, rašo „Sky news“. Rusijos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Dmitrijus Polanskis pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO „reikš tam tikrus veidrodinius žingsnius iš Rusijos pusės“. „Jei tose teritorijose bus NATO dalinių, šios teritorijos taps taikiniu – arba galimu taikiniu – smūgiui“, – „UnHerd“ pareiškė jis. Suomija šiandien paskelbė, kad pateiks paraišką tapti NATO nare.

Ukrainos kaimynystėje esančios Moldovos prezidentė Maia Sandu pareiškė, kad artimiausiu metu šalies gyventojams nereikia baimintis Rusijos agresijos prieš šalį, rašo BBC. „Manau, kad esame saugūs; kol kas Rusija neturi jokių aiškių planų“, – sakė ji TVR Moldovos kanalui. Vis dėlto ji pripažino, kad „matyt, galimi bet kokie scenarijai“, ir pridūrė, kad praneš žmonėms, jei padėtis keistųsi.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia pašovusios dar vieną rusų karo laivą. Pasak Odesos karinės administracijos atstovo Serhijaus Bratčiuko, ukrainiečiai pataikė į rusų pajėgų laivą „Vsevolod Boborov“. Šis laivas, kaip rašo „24tv.ua“, yra vienas naujausių Rusijos laivyne. Informacija apie galimai ukrainiečių pašautą rusų laivą pasirodė dar anksčiau ketvirtadienį. Tuomet skelbta, kad ukrainiečiai „Naptun“ raketa netoli Zmeinių pamušė projekto 23120 laivą.

Premjerė Ingrida Šimonytė su Kosovo prezidente Vjosa Osmani ketvirtadienį kalbėjosi apie saugumo situaciją Europoje, Rusijos karą prieš Ukrainą, pagalbą pabėgėliams ir sankcijas Kremliui. Ministrė pirmininkė su Kosovo prezidente taip pat aptarė situaciją Vakarų Balkanų regione, dvišalio bendradarbiavimo stiprinimo galimybes, ypač plečiant ekonominius ryšius.

Amerikiečių televizija skelbia išskirtinį, sukrečiantį vaizdo įrašą iš Kyjivo apylinkių su naujais okupantų karo nusikaltimais: rusai čia į nugaras sušaudė automobilių salono darbuotojus. O karo nusikaltimus vykdančioje Rusijoje – išpuolis prieš Lenkijos ambasadą. Nežinomi asmenys apipylė ją raudonais dažais. Tikrą kraują rusai toliau lieja Ukrainoje. Ukrainiečiai pasakoja, kaip okupantai su mama išskyrė keturmetę Alisą. Ją visas pasaulis pažįsta iš vaizdo įrašo Mariupolio plieno gamykloje.

Iš Rusijos pabėgusi ir į Lietuvą atvykusi antikremliškos pankroko grupės „Pussy Riot“ lyderė Marija Aliochina pareiškė, kad Rusijai, o ne Ukrainai reikia denacifikacijos. Ilgametė Vladimiro Putino kritikė M. Aliochina „Reuters“ teigė, kad rusai turėtų gerai pagalvoti apie karą Ukrainoje. „Aš neįsivaizduoju, kuo baigsis šis apmąstymas, bet be to šalis neturi teisės egzistuoti, kaip Vokietija po Antrojo pasaulinio karo.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba ketvirtadienį didele balsų dauguma nubalsavo už siūlymą pradėti tyrimą dėl Rusijos karių Ukrainoje galimai įvykdytų rimtų nusikaltimų, dar labiau didindama diplomatinį spaudimą Maskvai.

Pastarosiomis savaitėmis aplink Ukrainos sostinę Kyjivą buvo rasta bent 1000 nužudytų civilių kūnų, teigia Jungtinių tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet. Ji pridūrė, kad JT tikrina kaltinimus dėl pažeidimų, įvykdytų nuo pat Rusijos invazijos pradžios, ir daugelis jų gali prilygti karo nusikaltimams. „Neteisėtų žmogžudysčių mastai, įskaitant egzekucijų požymius į šiaurę nuo Kyjive, šokiruoja“, – sakė ji Ženevoje įsikūrusiai Žmogaus teisių tarybai.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Suomijos sprendimas stoti į NATO reikš „neabejotinai“​​​​​​ grėsmę Rusijai. Kartu, jo teigimu, visi nori išvengti tiesioginio Rusijos ir NATO susidūrimo. „Tolimesnė NATO plėtra nepadarys mūsų žemyno stabilesnio ir saugesnio“, – žurnalistams Rusijoje aiškino D. Peskovas. Jis taip pat sulaukė klausimo, ar Kremlius įvertino, kad kitos kaimyninės valstybės gali papildyti NATO gretas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Paskutinės evakuacijos į Azovstal gamyklos Mariupolyje metu rusų kariai išskyrė ketverių metų Alisą ir jos mamą. Mergaitės ieškota keletą dienų ir pagaliau ji rasta bei perduota seneliams, skelbia „Laisvosios Europos radijas“. Informaciją, kad maža mergaitė rasta ir atiduota seneliams, patvirtino ir Zaporižės regiono vaiko teisių atstovė Antonina Matvejeva. Pasak specialistės, mergaitę pavyko atgauti ir perduoti seneliui. Tai, kaip vaikas buvo atgautas – neskelbiama.

Išminavimo darbų vykdymas Ukrainoje gali būti traktuojamas kaip įsitraukimas į karą, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Buvo pasakyta NATO vadovybės, buvo pasakyta mūsų valstybės vadovų, kad mes tiesiogiai nedalyvaujame. NATO tikrai savo personalu ten nedalyvaus ir nekariaus, todėl toks atėjimas ir vykdant išminavimo darbus, gali būti traktuojamas kaip tiesioginis įsivėlimas į tą karą“, – ketvirtadienį žurnalistams V. Rupšys.

Rusijos ambasada Lietuvoje užsipuolė šalies prezidentą Gitaną Nausėdą, pirmiausiai piktindamiesi, kad jis esą kartoja „netikras naujienas“ apie karą Ukrainoje, o kartu ir dėl to, kad jis esą nėra dėkingas už tai, kad Rusija „išvadavo“ Lietuvą iš nacizmo Antrojo pasaulinio karo metais. Rusijos ambasada Lietuvoje savo interneto svetainėje paskelbė pranešimą, kuriuo kreipėsi į G. Nausėda.

Švedijos laikraštis „Expressen“ tvirtina, kad Švedija pirmadienį pateiks paraišką prisijungti prie NATO.  „Vyriausybė pirmadienį rengia papildomą posėdį, kad priimtų oficialų sprendimą dėl Švedijos paraiškos NATO. Iš karto po susitikimo paraiška bus pateikta, jei neatsitiks nieko nenumatyto, „Expressen“ sakė šaltiniai. Tuo metu Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir premjerė Sanna Marin ketvirtadienį pareiškė paramą šalies stojimui į NATO.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir ministrė pirmininkė Sanna Marin ketvirtadienį išplatintame pareiškime paskelbė remiantys stojimą į NATO. „Suomija turi skubiai pateikti paraišką dėl narystės NATO“, – cituojami Suomijos prezidentas S. Niinisto ir ministrė pirmininkė S. Marin visuomeninio transliuotojo YLA tinklapyje. „Tapusi NATO nare, Suomija sustiprintų visą gynybinį Aljansą.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas yra pavojingesnis už Adolfą Hitlerį ir Josifą Staliną, nes jo rankose daugiau mirtinų ginklų – branduolinės raketos ir internetas, mano Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis. Pasak Lenkijos premjero, Rusija informacinę erdvę užkrėtė milijonais netikrų naujienų, todėl pasauliui reikia „deputinizacijos“. „Putino „rusiškojo pasaulio“ ideologija yra XX amžiaus komunizmo ir nacizmo atitikmuo.

Ukraina surengs pirmąjį teismo procesą dėl karo nusikaltimų per tebesitęsiančią Rusijos invaziją, per kurį prieš teismą stos 21 metų rusų karys, trečiadienį pranešė šalies generalinė prokurorė. Vadimas Šišimarinas kaltinamas vasario 28 dieną nužudęs neginkluotą 62 metų civilį, rašoma generalinės prokurorės Irynos Venediktovos biuro išplatintame pranešime. Pasak pranešimo, V. Šišimarinas pro automobilio langą šovė iš automato į civilį, kad šis nepraneštų apie rusų karių grupę.

Vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo, kaip Ukrainoje, Kyjivo pakraštyje, rusų kariai nušauna du neginkluotus civilius. Šį vaizdo įrašą Ukrainos prokurorai šiuo metu tiria kaip karo nusikaltimą. CNN gavo vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas beginklių ukrainiečių civilių nužudymas, ir patvirtino įrašo autentiškumą. Be to, CNN atpažino šio karo nusikaltimo aukas. Vienas jų buvo apiplėštos automobilių prekybos įmonės savininkas, kurio šeima nenori skelbti jo pavardės.

Rusijos žmogaus teisių aktyvistas Markas Feiginas mano, kad Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ateityje gali pakeisti „jaunas pulkininkas“, – toks pats, koks savo valdymo pradžioje buvo dabartinis Rusijos Federacijos prezidentas. „Dėl to visiškai nekyla abejonių. Pagrindinė institucija yra Rusijos Federacijos FSB (Federalinės saugumo tarnybos – red. past.) kolegija, kuriai priklauso visi jie – nuo Bortnikovo (Aleksandras, dabartinis FSB direktorius – red. past.) ir visų kitų lyderių.

Vienas iš Mariupolio „Azovstal“ plieno gamyklos gynėjų, Ukrainos nacionalinės gvardijos narys, žuvo praėjus vos trims dienoms po to, kai sumainė simbolinius žiedus su savo kovos drauge ir gyvenimo meile. „Mariupolio gynėja Valerija Karpylenko, pravarde „Nava“, „Azovstal“ gamykloje tapo nuotaka, žmona ir našle“, – trečiadienį paskelbta Ukrainos nacionalinės gvardijos „Facebook“ puslapyje.

Vykstant karui Ukrainoje, JAV parengė instrukcijas savo žvalgybos institucijoms, kaip keistis žvalgybos informacija su Ukraina. Pranešama, kad uždrausta teikti duomenis Ukrainai apie Rusijos generolų buvo vietas.  Tokį sprendimą JAV priėmė siekdamos išvengti įtampos augimo santykiuose su Rusija, praneša „The Washington Post“. Leidinio teigimu, žvalgybos pareigūnų vidaus instrukcija nustato du atitinkamų rūšių informacijos draudimus.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius atvirai prakalbo apie tai, kad kartu su savo žmona sulaukia grasinimų nužudyti dėl to, kas šiuo metu vyksta Mariupolyje. Rusijai strategiškai svarbiame Mariupolio mieste Ukrainos kariai vis dar kontroliuoja paskutinę savo tvirtovę – plieno gamyklą „Azovstal“. Joje šiuo metu yra apie 1000 ukrainiečių karių, bent 600 iš jų yra sužeisti.

Rusija ketvirtadienio vakarą į Kremenčuką paleido nuo 8 iki 12 raketų. Bent keturios iš jų smogė Kremenčuko naftos perdirbimo gamyklai, praneša vietiniai pareigūnai. Sprogimai ketvirtadienį vakare taip pat nugriaudėjo Chersone ir Odesoje. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:02 | Zelenskis: rusai yra bailiai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusijos strateginis pralaimėjimas kare yra akivaizdus, tačiau Rusija dar neturi drąsos tai pripažinti, mat yra bailiai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos ir Ukrainos karas baigsis tada, kai ukrainiečiai atgaus viską, kas jiems priklauso. „Ukrainos žmonėms karas su Rusija baigsis tik tada, kai atsiimsime tai, kas mums priklauso. Ukraina siekia sugrąžinti taiką į savo žemę, ir mums nereikia nieko papildomo“, – teigia V. Zelenskis. Pasak „UNIAN“, V. Zelenskis tai pasakė trečiadienį nuotoliniu būdu kalbėdamasis su Prancūzijos studentais.

Donbase vykstant intensyviems mūšiams, Kyjivas skelbia atkovojęs teritorijas prie Charkivo, o ten Ukrainos vėliavas vėl iškėlę ukrainiečių kariai rodo, kaip okupantai susidorojo su evakuotis iš karo zonos mėginusiais civiliais. Savo ruožtu „Azovo“ pulkas paviešino šokiruojančias nuotraukas sužalotų karių, kurių Rusija iš „Azovstal“ gamyklos evakuoti neleidžia. Kariai prašo pasaulio bendruomenės kuo skubiau juos išlaisvinti ir baiminasi, kad kiekviena diena jiems ten gali būti paskutinė.

Čekijos prezidentas Milošas Zemanas, pakeitęs savo prorusišką poziciją dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, trečiadienį patenkino prašymą leisti 103 piliečiams kariauti šioje šalyje kartu su Kijevui lojaliomis ginkluotomis pajėgomis. M. Zemanas kadaise buvo artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, bet pavadino jį „bepročiu“, Kremliui vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą.

Rusija pareikalavo oficialaus Lenkijos atsiprašymo ir pagrasino galimomis atsakomosiomis priemonėmis į šalies ambasadorius Sergejaus Andrejevo apipylimą raudonais dažais.

Ukraina su Rusijos karo pasekmėmis kovos dar „100 metų“ dėl nesprogusių sviedinių miestuose, trečiadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Jis taip pat pažadėjo, kad sąjungininkės prisidės prie šalies atstatymo.  „Tie, kas gyvena Vokietijoje, žino, jog Antrojo pasaulinio karo laikų bombų randama dar gana dažnai, – žurnalistams sakė O. Scholzas. – Ukraina turi ruoštis, kad su karo pasekmėmis ji kovos dar 100 metų.

Ukraina nuo Rusijos invazijos pradžios jau prarado 30 proc. darbo vietų, o karui užsitęsus šie praradimai taps dar didesni, trečiadienį pranešė Jungtinės Tautos.

Ukrainos Valstybinio tyrimų biuro specialistai Sumų srityje esančiame Trostjaneco mieste rado svarbių Rusijos kariuomenės dokumentų, iš kurių matyti, kad Rusija ruošėsi užgrobti visą Ukrainos teritoriją. Ši informacija bus toliau tiriama. Tyrėjai taip pat ekshumavo 23 aukų kūnus, įskaitant du vaikų lavonus, rašo „UNIAN“. Ekshumacija yra palaidoto kūno iškasimas papildomiems tyrimams atlikti. Pažymima, kad biuro tyrėjai apžiūrėjo daugiau kaip du tūkst.

Putinas galbūt gyvuos dar ilgai, taigi reikia rimtai susirūpinti regiono saugumo pažeidžiamumu. Nuo karo prieš Ukrainą pradžios Baltijos šalys ragina didinti regiono gynybines pajėgas ir atsparumą Rusijos Federacijos sukurtoms aplinkybėms. Regis, vis labiau sutariama, kad dėl Maskvos agresijos saugumo lygis pasikeitė ir atitinkamai turi keistis NATO saugumo pozicija.

Programišių kolektyvas „Anonymous“ prisiėmė atsakomybę už Rusijos dalijimosi vaizdo įrašais platformos „RuTube“ nulaužimą ir teigė, kad ji „dingo amžiams“. „Beveik 75 proc. pagrindinės versijos duomenų bazių ir infrastruktūros bei 90 proc.

Ukrainos psichologas Valentinas Kimas išanalizavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasirodymą per gegužės 9-ąją Maskvoje surengtą Pergalės dienos paradą. Jo teigimu, V. Putino elgesys, įskaitant ir eiseną, daugeliu atžvilgių parodė, kokios būklės jis šiuo metu yra. „Ekspertai labai dažnai atkreipia dėmesį į tokį žygiavimo būdą. O šiemet su kolegomis pamatėme, kad Putinui jau būdingas senatviškos eisenos ypatumas.

Karas Ukrainoje grąžino daug senų baimių, viena tokių – tremtys. Ukrainiečiai šiuo metu tai ir išgyvena, nes apie milijoną Ukrainos piliečių ne savo noru yra išgabenti į Rusiją. Tarp jų – daug vaikų. Specialistai teigia, kad tokiai akcijai Rusija senokai ruošėsi ir grąžinti į tėvynę išvežtuosius gali būti itin sunku.

Ukraina savo diplomatines pastangas užsienyje šiuo metu sutelkė penkiomis pagrindinėmis kryptimis, teigia Vilniuje viešinti ukrainiečių Aukščiausiosios Rados vicepirmininkė Olena Kondratiuk.  Pirmas ir svarbiausias Ukrainos tikslas yra gauti kuo daugiau puolamojo tipo ginkluotės, be kurio neįmanomas Rusijos užgrobtų teritorijų atsiėmimas.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) nutekino moters Rusijoje telefoninį pokalbį, kuriame ji savo vyrui pasakoja, kaip, turėdama galimybę, kankintų ukrainiečių vaikus, pavyzdžiui, suleisdama jiems narkotikų ar nupjaudama pirštus. SBU teigimu, pokalbis įrašytas netoli Charkivo, kur moters vyras kariauja rusų karinėse pajėgose, o pati moteris, kaip teigiama, gyvena su Ukraina besiribojančiame mieste, kur priverstinai evakuojami ukrainiečiai, tarp jų ir vaikai.

Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Lietuvos Seimo nutarimas pripažinti Rusiją teroristine valstybe yra ekstremistinis.  Tai ji pareiškė radijo stoties „Sputnik“ eteryje. M. Zacharova atkreipė dėmesį į tai, kad tokius dokumentus priimančios šalys yra NATO narės.