Karas

Rusų politologas Andrejus Piontkovskis kritikuoja Prancūzijos prezidentą dėl jo derybų su Putinu ir pasiūlymo „išsaugoti jam veidą“. Prancūzijos ir Vokietijos valdžia baiminasi Ukrainos pergalės ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pralaimėjimo, rašo Unian.ua „Prancūzija ir Vokietija bijo Ukrainos pergalės ir Putino pralaimėjimo, nes Ukrainos pergalė pakeis visą tarptautinių santykių, saugumo struktūrą Europoje.

Sostinės gyvybės langelyje paliktas pirmasis šiais metais vos prieš kelias dienas gimęs kūdikis. Dramatiški mūšių vaizdai iš Severodonecko gatvių, ukrainiečiai žūtbūt stengiasi išlaikyti kontrolę – artimiausios valandos lemiamos. Tuo metu okupantai švenčia valstybinę Rusijos dieną ir grasina branduolinėmis raketomis. Infliacijos fone pirkėjai vis labiau nusivilia iliuzinėmis kainų akcijomis, o prekybininkai gąsdina, kad atsiradus naujiems reikalavimams nukentės pirkėjai.

Karas Ukrainoje grasina pasauliniu badu, bet kai kurių Vakarų pasaulio vadovų širdžių ir protų – nepasiekia. Jiems, pasak politikos apžvalgininkų, Ukraina yra vis dar tolima šalis, kurios karas kainuoja brangiai, grasina nestabilumu, bet neskauda tiek, kad nesiūlytų jo baigti su dideliais teritorijų praradimais arba „išsaugotu Putino veidu“. Savo ruožtu Rytų ir Vidurio Europos valstybės karą jaučia labai aštriai ir jo alsavimas verčia imtis ne tik skubių sprendimų, pagalbos Ukrainai, bet ir nes...

Pasak tarptautinės mokslininkų ir skaitmeninių technologijų ekspertų grupės, sekančios istorinių vertybių vagystes, Ukrainoje iš muziejaus pavogtas „skitų auksas“ buvo pavogtas pagal įsakymą. Tai nebuvo atsitiktinė karo marodierių vagystė.

Rusijos propagandos mašina prieš karą pūškavo taip smarkiai, kaip niekada anksčiau. Šiuo metu prieš Lietuvą kas mėnesį nukreipiama apie 400 melagienų, tačiau kartais įsijungia visas propagandistų choras, sako Auksė Ūsienė, kariuomenės propagandos ekspertė. Pasak jos, lietuviai Rusijos akyse „naciais“ virto gerokai anksčiau nei ukrainiečiai. Nors Lietuvoje uždrausti prorusiški televizijos kanalai, dalis gyventojų randa būdų, kaip nuskinti draudžiamą vaisių ir stebėti propagandistų turinį.

Putino mirtis nepakeis padėties Rusijoje ir nesustabdys jos agresijos prieš Ukrainą, nes jį pakeis nauji „putinai“. Tokią nuomonę „Apostrofui“ išsakė amerikiečių istorikas – šiuolaikinės Rusijos tyrinėtojas, istorijos mokslų daktaras Jurijus Felštinskis, rašo UNIAN. Kaip pavyzdį jis pateikė skandalingus V. Putino sąjungininko Dmitrijaus Medvedevo pareiškimus apie „neapykantą visam pasauliui“. „Net jei Putinas išeis, yra Patruševas, yra Medvedevas, kuris, kaip jau matėme, nėra geresnis.

Interviu leidiniui „Foreign Policy“ Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis akcentuoja, kad Rusija, turint omenyje jos karius pajėgumus ir nepaisant Vakarų sankcijų padarytos žalos, vis dar turi galimybę nepralaimėti karo Ukrainoje, jei Vakarai neskirs deramo dėmesio Ukrainos aprūpinimui. Ukrainos pareigūnai teigia, kad Rusija Rytų Ukrainoje laimi ginklų ir amunicijos kiekio atžvilgiu.

Rusijos švietimo ministras Sergejus Kravcovas pareiškė, kad naujos žodžio „Dievas“ ir kitų religinių terminų rašymo taisyklės bus fiksuotos rusų kalbos rašybos taisyklių rinkinyje. Žodį reikės parašyti iš didžiosios raidės. BBC paklausė filologų nuomonės šiuo klausimu. Jie sako, kad iš esmės niekas nepasikeis – taisyklės įtvirtins esamą kalbėjimo praktiką.

Ukrainos atstovas pareiškė, kad Rusija Ukrainoje bando atkurti Holodomorą. Ukrainos prezidento V. Zelenskio kanceliarijos vadovas pareiškė, kad Rusija bando atkartoti kraupius Holodomoro įvykius, kai Josifo Stalino laikais – 1932–1933 m. – sovietams priklausiusioje Ukrainoje buvo sukeltas badas, kurio metu žuvo milijonai žmonių.

Mariupolio mero padėjėjas Petro Andriuščenka teigė, kad Ukrainoje žuvo 3 rusų okupantai, kai šie, važiuodami su nepaprastųjų situacijų ministerijos automobiliu, užvažiavo ant minos. Teigama, kad sprogimo metu žuvo du ministerijos darbuotojai ir vienas rusų karys.

Į Odesos paplūdimius atvykę poilsiautojai ir toliau nekreipia dėmesio į draudimą lankytis paplūdimyje, o vienai iš šeimų perspėjimo nepaisymas baigėsi tragiškai.  Kaip rašo UNIAN, prie Odesos paplūdimio atvykusi šeima nekreipė dėmesio į perspėjimus, kad dalį paplūdimių užminavo rusų okupantai, todėl čia lankytis draudžiama. Dėl šios priežasties poilsis prie Odesos buvo pažymėtas tragišku įvykiu.

„Atsiprašome, tai buvo paskutinis čekiško alaus butelis, kurį turėjome“, – pasakė padavėjas viename Maskvos centre esančiame restorane, praėjus mėnesiui po to, kai Rusija pasiuntė karius į Ukrainą, o Vakarai įvedė griežtas sankcijas, rašo portalas „Reuters“. Praėjus daugiau nei 100 dienų po to, ką Rusija vadina specialiosios karinės operacijos Ukrainoje pradžia, Maskvos užeigose vis dar galima įsigyti užsienietiško alkoholio, tačiau kadaise buvusios gausios atsargos mažėja.

Po įvestų Vakarų sankcijų, bei įmonių pasitraukimo, eksporto žlugimo ir "protų nutekėjimo" Rusijos ekonomika šiais metais susitrauks 15 proc., praneša „Reuters“. Tarptautinių finansų instituto (IIF) pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad Rusijos ekonomika 2023 metais turėtų susitraukti 3 proc., tačiau pastebima, kad Kremliaus finansinė situacija gali dar labiau pablogėti, mat Vakarai artimiausiais mėnesiais žada išplėsti ir sugriežtinti sankcijas agresorei.

Vilniuje duris atvėrė ukrainiečių bendruomenei skirtas centras. Tai pirmasis toks ir analogų neturintis centras visoje Europoje. Čia ukrainiečių bendruomenė organizuos įvairias kultūrines veiklas, sulauks ir psichologinės pagalbos. Šventiniame renginyje į susirinkusius kreipėsi ir Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska – ji dėkojo už tai, kad ukrainiečiai Lietuvoje gali jaustis saugiai – turi bendruomenės namus.

Dar per anksti prognozuoti, kaip baigsis žiaurus, nepagrįstas Rusijos karas su Ukraina, rašo foreignaffairs.com. Tačiau kol kas aišku, kad Rusijos kariuomenė šokiruojamai prastai pasirodė pirmajame karo etape, o Ukrainos kariuomenė gerokai viršijo savo galimybes.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba teigė, kad šeštadienio rytą jis, kartu su Lenkijos kolega, aptarė situaciją dėl sunkiosios ginkluotės perdavimo šalies ginkluotosioms pajėgoms, taip pat 7 sankcIjų paketo, nutaikyto prieš Rusiją. D. Kuleba socialiniame tinkle „Twitter“ taip pat pridūrė, kad esamą situaciją dėl Ukrainos maisto eksporto į kitas valstybes aptarė su Lietuvos užsienio reikalų ministru.

Netikėtas svečias Kyjive – ten antrą kartą nuo karo pradžios apsilankė Europos Komisijos pirmininkė. Ji pažadėjo Zelenskiui, kad Ukraina jau kitą savaitę sužinos dėl kandidatės į Europos Sąjungą statuso. Savo ruožtu Ukrainos rytuose verdant intensyviems mūšiams, šalies pareigūnai skelbia, kad Ukrainos gynėjams jau ima trūkti amunicijos ir ragina Vakarus skubinti ginkluotės tiekimą. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Kyjive.

Netikėtas svečias Kyjive – ten antrą kartą nuo karo pradžios apsilankė Europos Komisijos pirmininkė. Ji pažadėjo Zelenskiui, kad Ukraina jau kitą savaitę sužinos dėl kandidatės į Europos Sąjungą statuso. Savo ruožtu Ukrainos rytuose verdant intensyviems mūšiams, šalies pareigūnai skelbia, kad Ukrainos gynėjams jau ima trūkti amunicijos ir ragina Vakarus skubinti ginkluotės tiekimą. Taip pat Vilniuje duris atvėrė ukrainiečių bendruomenei skirtas centras.

Ukraina paviešino skaičius, kurie atskleidžia, kokius nuostolius pradėtos invazijos metu jau patyrė rusų Kariuomenė. Kaip skelbia  „The Kyiv Independent“, nuo karinės invazijos pradžios Ukrainos teritorijoje, kurią pradėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, iš viso žuvo 32,050 rusų karių, taip pat Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino 1 tūkst. 419 okupantų tankų. Be to, invazijos metu rusų kariuomenė prarado 178 sraigtasparnius, 712 artilerijos sistemų.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šeštadienį pranešė, kad jos vykdomosios valdžios institucija „iki ateinančios savaitės pabaigos“ pateiks galutinę išvadą, ar Ukrainai turėtų būti suteiktas kandidatės įstoti į Europos Sąjungą statusas. „Šiandieninės diskusijos leis mums užbaigti savo vertinimą iki kitos savaitės pabaigos“, – U. von der Leyen sakė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui per iš anksto neskelbtą vizitą Kyjive.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šeštadienį pranešė, kad jos vykdomosios valdžios institucija „iki ateinančios savaitės pabaigos“ pateiks galutinę išvadą, ar Ukrainai turėtų būti suteiktas kandidatės įstoti į Europos Sąjungą statusas. „Šiandieninės diskusijos leis mums užbaigti savo vertinimą iki kitos savaitės pabaigos“, – U. von der Leyen sakė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui per iš anksto neskelbtą vizitą Kyjive.

Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska šeštadienį sostinėje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje atidarytą Ukrainos kultūros centrą vadino unikaliu Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimo pavyzdžiu – saugiu prieglobsčiu 50 tūkst. šalyje esančių karo pabėgėlių. „Lietuviai, jūs grąžinate ukrainiečiams namų jausmą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį paragino tarptautinę bendriją spausti Rusiją nutraukti Juodosios jūros uostų blokadą, neleidžiančią Kyjivui eksportuoti grūdų ir keliančiai pasaulinės maisto krizės grėsmę. Prieš įsiveržiant Rusijos pajėgoms Ukraina buvo svarbiausia saulėgrąžų aliejaus eksportuotoja pasaulyje ir itin svarbi kviečių eksportuotoja, bet milijonai tonų eksportui skirtų grūdų dėl blokados yra įstrigę.

Vienas Čekijos pilietis žuvo per kautynes Ukrainos rytiniame Donbaso regione, šeštadienį pranešė čekų užsienio reikalų ministras Janas Lipavsky. „Ambasada Kyjive aiškinasi padėtį. Mėginame susisiekti su [žuvusiojo] šeima“, – žurnalistams sakė J. Lipavsky. „Vyro kūnas turėtų būti rytoj atvežtas į Charkivo sritį“, – pridūrė ministras po susitikimo Prahoje su Turkijos diplomatijos vadovu Mevlutu Cavusoglu.

Lietuva iš turimų medicininių rezervų karo draskomos Ukrainos Mohylivo-Podolės ligoninei siunčia vaistų, kitų priemonių už beveik 380 tūkst. eurų. Kaip BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė, į Ukrainos gydymo įstaiga iš valstybės rezervo iškeliauja „antibiotikai, preparatai kraujotakos sutrikimams, prieširdžių virpėjimams gydyti“. Maždaug 16,6 tūkst. eurų vertės siunta perduodama iš valstybės rezervo, tam šią savaitę pritarė Vyriausybė.

Rusijos pajėgų okupuoto Ukrainos pietinio Chersono miesto valdžia šeštadienį išdavė vietos gyventojams pirmuosius  rusiškus pasus, pranešė naujienų agentūros. Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS nurodė, kad per iškilmingą ceremoniją 23 Chersono gyventojams buvo įteikti Rusijos pasai, išduoti pagal „supaprastintą procedūrą“, kurią savo įsaku gegužę patvirtino Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Įsiveržusi į Ukrainą Rusija įvykdė akivaizdų agresijos karą, sukeldama prisiminimus apie Antrojo pasaulinio karo baisumus ir naikinimus. Per pastaruosius mėnesius Rusijos kariai nužudė tūkstančius civilių ir suniokojo Ukrainos miestus. Ukrainos pajėgoms pradėjus atsiimti miestus iš Rusijos okupacinių pajėgų, jie aptiko masines kapavietes ir kitų žiaurumų įrodymus. Tad priversti Rusiją atsakyti, rašo foreignaffairs.com.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad jo šalies pajėgos „daro viską“, kad sustabdytų Rusijos puolimą, tęsiantis įnirtingoms kautynėms rytuose ir pietuose. Kyjivas anksčiau penktadienį informavo surengęs naujų aviacijos smūgių Rusijos užimtose teritorijose pietinėje Chersono srityje. Šis regionas buvo vienas pirmųjų, užimtų Maskvos pajėgų per vasario 24-ąją pradėtą invaziją.

Rusija penktadienį įtraukė į „užsienio agentų“ sąrašą nevyriausybinę organizaciją, tiriančią įtariamus kankinimo atvejus, tęsdama bet kokių kritikos balsų tildymo šalyje politiką. Komitetas prieš kankinimus buvo įtrauktas į Teisingumo ministerijos internetu paskelbtą atnaujintą „užsienio agentų“ sąrašą.

Maskva penktadienį oficialiai paskelbė pasitraukianti iš Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (JTPTO), balandį sustabdžiusios Rusijos narystę dėl jos karo Ukrainoje. Vyriausybė pranešė „priėmusi Užsienio reikalų ministerijos siūlymą... dėl Rusijos išstojimo“ iš JTPTO, sakoma įsake, pasirašytame Michailo Mišustino. Agentūra Rusijos narystę sustabdė balandžio 27 dieną, pareiškusi, kad Rusijos invazija į Ukrainą prieštarauja organizacijos vertybėms.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė, kad Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis „nenorėjo girdėti“ amerikiečių perspėjimų, kad Rusija ruošiasi įsiveržti į jo šalį. „Žinau, daug žmonių galvojo, kad perdedu“, – J. Bidenas sakė per vieną lėšų rinkimo renginį Los Andžele, turėdamas galvoje savo išankstinius perspėjimus, kad Rusija ruošiasi užpulti Ukrainą. „Tačiau žinojau, kad turime duomenų [šiam vertinimui] pagrįsti“, – prezidentas sakė girdint žurnalistams.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) iki liepos vidurio mokykloms pateiks rekomendacijas dėl ukrainiečių vaikų ugdymo, tačiau žymių pokyčių nenumatoma. „Iki liepos vidurio mokykloms bus pateiktos rekomendacijos dėl ukrainiečių vaikų ugdymo, apžvelgta besibaigiančių mokslo metų patirtis. Žymesnių pokyčių nenumatoma“, – BNS sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

108-oji karo Ukrainoje diena. Nors Ukrainos kariuomenė Chersono srityje pradėjo kontrataką prieš rusų okupantus, Mykolajivo administracijos vadovas praneša, kad šioje srityje besipriešinantiems šalies gynėjams pradeda trūkti amunicijos, todėl Vakarų sąjungininkai yra raginami kuo įmanoma greičiau suteikti pagalbą.

Pekinas „nedvejodamas pradės karą“, jei Taivanas paskelbs nepriklausomybę, penktadienį po Kinijos gynybos ministro ir jo kolegos iš JAV susitikimo pareiškė Gynybos ministerijos atstovas spaudai. „Jei kas nors išdrįs atskirti Taivaną nuo Kinijos, Kinijos kariuomenė neabejotinai nedvejodama pradės karą, kad ir kiek tai kainuotų“, – Wu Qianas citavo gynybos ministro Wei Fenghe žodžius, pasakytus per susitikimą su Lloydu Austinu.

Po Rusijos apšaudymo prie antrojo pagal dydį Ukrainos Charkivo miesto į ligoninę pateko mažiausiai du civiliai gyventojai, penktadienį pranešė regiono gelbėjimo tarnybos. Gelbėtojų komandos ieškojo daugiau nukentėjusiųjų 12 km į šiaurės vakarus nuo Charkivo esančiame Derhačių miestelyje, kuris pastarosiomis savaitėmis tapo kelių smūgių taikiniu.

Kviečių kainoms staigiai kylant į viršų dėl ​​Rusijos invazijos į Ukrainą, svarbiai šios prekės eksportuotojai – Argentinai – gresia „blogiausias per 12 metų šios kultūros sėjos scenarijus“, ketvirtadienį buvo pareikšta dideliame prekybos forume. Rosarijaus prekybos valdyba pareiškė, kad Argentinoje 2022–2023 metų sezonu kviečiais apsėtas plotas šalyje bus mažesnis nei tikėtasi – 6,2 mln. hektarų. Tai yra 700 tūkst.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija karu siekia ištrinti Ukrainos istoriją, tapatybę ir apskirtai paneigti Ukrainos egzistavimą. Tačiau kartu jis pabrėžė, kad po karo Ukraina bus kitokia šalis – nepriklausoma valstybė, kuri apgynė savo laisvę. Apie tai V. Zelenskis kalbėjo su Jungtinės karalystės (JK) studentais, rašo BBC. Pokalbio metu V. Zelenskis kalbėjo apie karą Ukrainoje. Pasak jo, 107 dienas (tiek trunka karas) Ukraina tikrino savo galimybes išlikti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį gyrė Jungtinės Karalystės lyderystę ir jos paramą Kyjivo kovai su Rusija. Tai jis pareiškė JK gynybos sekretoriui Benui Wallace'ui atvykus iš anksto neskelbto vizito. „Žodžiai virsta veiksmais. Tuo skiriasi Ukrainos santykiai su Didžiąja Britanija ir kitomis šalimis“, – sakė prezidentas V. Zelenskis vaizdo pareiškime. „Ginklai, finansai ir sankcijos – šiais trimis klausimais Britanija demonstruoja lyderystę“, – pridūrė jis.

Ukrainoje žmonėms ėmė trūkti druskos. Rusams sugriovus didžiausią šalies druskos perdirbimo gamyklą, parduotuvės liko tuščios. Ten, kur druskos vis dar galima įsigyti, mažmenininkai smarkiai pakėlė kainas. Kur ukrainiečiai pirks druskos ir ar jos kaina dar didės? Ukrainietiška druska – produktas, kurio anksčiau buvo galima nusipirkti už mažiau nei 10 grivinų. Dabar produkto kainos padidėjo kelis kartus. O sudėtingiausia išvis rasti druskos Ukrainos prekybos centrų lentynose.

Aiškėja, ir kodėl Putiną į tualetą užsienio vizitų metu lydi būrys apsaugininkų. Tyrimą atlikę prancūzų ir rusų žurnalistai sako, kad jie su savimi iš tualeto išsineša tai, ką Putinas ten palieka. O tuo metu Ukrainos kariuomenei išseko turėtos amunicijos atsargos ir tenka kliautis vien sąjungininkų tiekiamais ginklais. O šių taip pat trūksta. Artilerijos kare Rusijos persvara – penkiolika haubicų prieš vieną, ir Rusija šį karą laimi.

Prancūzija nori, kad Ukraina laimėtų karą, kurį sukėlė Maskva, penktadienį pareiškė prezidento Emmanuelio Macrono patarėjas. Šie komentarai pasirodė po to, kai Prancūzijos prezidentas sukėlė diskusijų savo pastaba, kad Rusija neturėtų būti pažeminta. „Kaip sakė prezidentas, mes norime Ukrainos pergalės. Norime, kad būtų atkurtas Ukrainos teritorinis vientisumas.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Rumunijoje dalyvavo NATO rytinio flango šalių – vadinamojo Bukarešto devyneto – valstybių vadovų susitikime, prie kurio prisijungė ir Aljanso Generalinis Sekretorius Jensas Stoltenbergas, rašoma pranešime spaudai. Susitikime buvo aptartos atsakomosios priemonės į Rusijos karinę agresiją Ukrainoje, regiono saugumo stiprinimo ir paramos Ukrainai klausimai.

Bernas dėl karo Ukrainoje nusprendė Rusijai ir Baltarusijai paskelbti naujas, Europos Sąjungos paruoštas sankcijas, apimančias dalinį rusiškos naftos importo embargą, sakoma Šveicarijos valdančiosios Federalinės Tarybos tinklalapyje penktadienį paskelbtame pranešime žiniasklaidai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino nepalikti jo šalies, siekiančios tapti Europos Sąjungos nare, „pilkojoje zonoje“. Toks jo pareiškimas nuskambėjo artėjant ES viršūnių susitikimui, per kurį bus sprendžiama dėl siūlymo Ukrainai suteikti kandidatės statusą. „Pirmiausia reikia pagaliau panaikinti šią pilkąją zoną“, – sakė V. Zelenskis, vaizdo ryšiu kreipdamasis į 2022 metų Kopenhagos demokratijos viršūnių susitikimą.

Rusijos valdžia nuo kovo pabaigos nepraneša apie žuvusius per karą Ukrainoje. Medikai gelbsti išgyvenusius laikydamiesi konfidencialumo. Rusijoje yra daugiau nei 140 karo ligoninių, tačiau sužeistieji vežami ir į civilines ligonines, o gydytojai iš visos šalies siunčiami į pasienio rajonus. BBC rado 50 ligoninių į kurias vežami sužeistieji. Sunkios būklės kariai evakuoti į centrines ligonines, kuriuose ne visus pavyksta išgelbėti.

Dabar Maksimas Lucikas atrodo daug vyresnis ir rimtesnis, o juokauja daug mažiau nei tada, kai pirmą kartą kalbintas – prieš kelis mėnesius, iš karto po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios jis davė interviu BBC. Tada 19-metis studentas ką tik buvo nutraukęs mokslus ir savanoriškai išėjęs į karą. Visai neseniai jam teko ištverti nelengvą kelionę, grįžus iš fronto linijos Donbase.

Ukraina tiria aplinkybes, kuriomis Maskvos remiamas separatistų teismas skyrė mirties bausmę dviem britams ir vienam Maroko piliečiui, pranešė Kyjivas. Ukrainiečių generalinė prokurorė Iryna Venediktova vėlų ketvirtadienio vakarą paskelbtus mirties nuosprendžius apibūdino kaip tarptautinės teisės „pažeidimą ir pasityčiojimą“ bei pabrėžė, kad su šiais vyrais turi būti elgiamasi sąžiningai pagal Ženevos konvencijas.

Karą Ukrainoje pradėjęs Rusijos režimas siekia įrodyti nedemokratinės galios sistemos pranašumą prieš demokratinę, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Penktadienį kalbėjusi kasmetiniame Kopenhagos demokratijos susitikime ji pabrėžė, kad Rusija laukia Vakarų nuovargio ir pasidavimo jos padiktuotomis sąlygomis bei palygino situaciją su 1938-aisiais, pasauliui tuomet stebint tuometinės nacistinės Vokietijos vykdytą kaimyninių Europos šalių aneksiją, atvedusią prie Antrojo pasaulinio karo.

Rusijos centrinis bankas penktadienį pranešė apie sprendimą sumažinti bazinę palūkanų normą dar 150 bazinių punktų iki 9,5 proc. – iki lygio, taikyto iki karo Ukrainoje. Jo pranešime teigiama, kad išorinės sąlygos Rusijos ekonomikai tebėra sudėtingos ir reikšmingai riboja ekonominę veiklą, tačiau infliacija lėtėja sparčiau, o ekonominio aktyvumo nuosmukis yra mažesnio masto nei tikėtasi balandžio mėnesį.