Karas

Ukrainiečių nacionalinė energetikos bendrovė „Ukrenergo“ pirmadienį perspėjo, kad visoje Ukrainoje, šaliai kovojant su naujos Rusijos atakų bangos padariniais, bus taikomi avariniai elektros energijos tiekimo nutraukimai. „Dėl apšaudymo padarinių.

„Foxconn“, Taivano technologijų milžinė ir viena pagrindinių „Apple“ tiekėjų, pirmadienį pranešė samdanti naujus darbuotojus ir siekianti „atkurti normalų gamybos pajėgumą“ po centrinėje Kinijoje esančioje gamykloje praėjusį mėnesį įvykusių smurtinių susirėmimų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį lankėsi prie tilto, jungiančio Maskvos aneksuotą Krymą su Rusijos žemynine dalimi, praėjus dviem mėnesiams po to, kai svarbią transporto jungtį sukrėtė sprogimas. V. Putinas sėdėdamas už „Mercedes-Benz“ automobilio vairo ir važiuodamas per tiltą išklausė ministro pirmininko pavaduotojo Marato Chusnulino pranešimą apie tilto remonto darbus po spalio mėnesį įvykusio sprogimo, dėl kurio Maskva kaltina Ukrainą.

Leidimus gyventi ar nacionalines vizas gauti siekiantiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams bus privaloma pildyti specialų klausimyną ir jame išdėstyti savo požiūrį į Rusijos agresiją Ukrainoje. Kaip pirmadienį pranešė Migracijos departamentas, klausimyne pateikta informacija turės lemiamos įtakos priimant sprendimus dėl asmenų buvimo šalyje, užsieniečiui atsisakius pildyti ar nepilnai užpildžius klausimyną, jo prašymas net nebus priimamas.

Ukrainą užpuolęs Kremlius nesustoja, karą bando perkelti ir į kino sales. Rusijos kultūros ministerija paskelbė „prioritetinių temų“ sąrašą filmų kūrėjams. Temų sąrašas primena gūdžius Stalino laikus: siūloma kurti filmus apie „šlovingą“ karą Ukrainoje, fašizmą, degraduojančią Europą ir tai, kaip rusus puola anglosaksai.

Rusijos vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad šalyje padaugėjo ginkluotų apiplėšimų. Manoma, kad prasidėjus karui Ukrainoje, ginklai iš ten lengvai patenka į Rusiją, kurioje ginkluotų nusikaltimų skaičius šiais metais išaugo beveik 30 procentų, palyginti su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu. Vien tik su Ukraina besiribojančioje Kursko srityje šis skaičius padidėjo stulbinančius 675 proc., rašo Jamestown Foundation.

Kremliaus propagandistė Margarita Simonian skleidžia melagystes ir tvirtina, kad Ukrainos sostinės Kyjivo kontrolė jau perimta Rusijos žinion, o dėl Krymo neva gali kilti Trečiasis pasaulinis karas. Rusijos diktatoriaus ištikima propagandistė M. Simonian pasidalijo absurdiškais pastebėjimais. Jos teigimu, Rusija daugiau nebebombarduos Kyjivo, nes ten neva yra [Kremliaus] šventovė.

Ukrainos kariuomenė nukovė bataliono vadą, Rusijos specialiųjų pajėgų karininką Michailą Samorukovą, skelbia UNIAN.  Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas Anatolijus Štefanas tvirtino, kad apie rusų okupanto likvidavimą pranešė Rusijos propagandistai, laikantys save „kariniais komisarais“. Pirminiais duomenimis, M. Samorukovas buvo nukautas Donecko srityje, Maryjinkoje.

Rusijos okupantai naudoja uždraustas chloropikrino granatas K-51, skelbia UNIAN. Teigiama, kad Ukrainos rytinėje dalyje rusų okupantai draudžiamus sprogmenis paleidžia iš bepiločių orlaivių.  „Teroristinė valstybė naudoja uždraustus cheminius ginklus – K-51 aerozolines granatas. Chloropikrino grantos mėtomos iš dronų rytinėje dalyje ant mūsų šalies gynėjų“, – rašoma Ukrainos ginkluotųjų karinių jūrų pajėgų spaudos tarnybos pranešime.

Grupė savanorių gruzinų, dalyvaujančių kare Ukrainoje prieš Rusiją, buvo apsupti okupantų ir nužudyti netoli Bachmuto, Donecko regione, skelbia UNIAN. Šią žinią per Gruzijos opozicinį televizijos kanalą pranešė vienas iš savanorių Romeo Parulava. Jis patikslino informacija ir sakė, kad 5 žuvę gruzinai dalyvavo kare prieš Rusiją nuo kovo mėnesio. Pasak savanorio, situacija Bachmute labai sudėtinga, tačiau jis taip pat patikino, kad žuvusių karių kūnai bus išgabenti.

2021 m. gruodį naujoji Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock savo inauguracinėje kelionėje sustojo Varšuvoje ir susitiko su savo kolega iš Lenkijos Zbigniew Rau. Prieš ministrės vizitą jau tvyrojo didelė įtampa tarp Lenkijos valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos ir naujai suformuotos Vokietijos vyriausybės.

JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines šeštadienį sakė, kad karo veiksmai Ukrainoje vyksta „sumažintu tempu“, bet ukrainiečių pajėgos galbūt turės geresnių perspektyvų ateinančiais mėnesiais.

Ukrainos atstovas skelbia, kad po šalies gynėjų suduotų smūgių žuvo arba buvo sužeisti beveik 300 rusų okupantų. Zaporižios srities administracijos vadovas Oleksandras Staruchas teigė, kad sekmadienio naktį rusų kariuomenė sudavė smūgius vienam iš kaimų, esančių Zaporižios regione, rašo UNIAN. Tačiau Ukrainos kariuomenė rusų okupantams už įvykdytą ataką atsakė tuo pačių. „Mūsų vyrai [kariai] taip pat sudavė smūgius, beveik 300 [rusų okupantų] buvo sužeisti arba mirę.

JAV žvalgybos atstovė skelbia, kad Rusija, pradėdama karą Ukrainoje, susidūrė su dar vienu iššūkiu. „NBC News“, remdamasi JAV nacionalinės žvalgybos direktorės Avril Haynes teigimu, rašo, kad Rusijos kariuomenė naudoja amuniciją greičiau, nei Kremlius yra pajėgus ją pagaminti. Be to, priduriama, kad rusų kariuomenė dažniau naudoja kur kas tikslesnę amuniciją nei įprastą.

Paviešintas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti protestuojantys mobilizuoti rusų kariai. Kaip rašo „SkyNews“, remdamasi paviešintu vaizdo įrašu socialiniame tinkle, mobilizuoti asmenys atidarė vartus ir paliko karinės bazės teritoriją, maištavo.  Nepriklausomo ukrainiečių kanalo pastebėjimu, rusų kariai tokiu būdu išreiškia protestą dėl prastų sąlygų karinėje bazėje.

„Karlsono“ specialiojo padalinio kovotojai pranešė apie iškeltą vėliavą rytiniame (kairiajame) Dnipro upės krante Chersono regione, rašo „Ukrinform“. Taip pat socialiniame tinkle buvo paviešintas atskiras vaizdo įrašas. Remiantis paviešinta vaizdine medžiaga, matyti, kad Ukrainos vėliava buvo iškelta stovinčio krano, kuris pastatytas ant Dnipro upės kranto. „Tai bus kairiojo Chersono regiono kranto deokupacijos placdarmas!“ – rašoma pranešime.

Rusija ir toliau ieško galimybių, kaip būtų galima pasiekti bent minimalų laimėjimą karo fronte Ukrainoje, todėl vykdo slaptus susitikimus su Iranu ir Baltarusija. Analitikai pateikia daugiau detalių, kas galėjo būti aptariama neviešinamų susitikimų metu.

Projektas „All Eyes on Wagner“ (AEOW) paskelbė naują ataskaitą apie „Wagner“ samdinių veiklą Malyje per pirmuosius sukarintos grupės veiklos metus šalyje. Analitikai rinko informaciją iš atvirų šaltinių, žiniasklaidos pranešimų, liudininkų parodymų ir žmogaus teisių aktyvistų pasakojimų apie Rusijos samdinių nusikaltimus. Tai apima masines žudynes, prievartavimą, plėšikavimą ir civilių išpuolius, rašo Meduza.io.

Kremlius šeštadienį pareiškė, kad „nesutiks“ su Europos Sąjungos, Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos sutarta rusiškos naftos kainos viršutine riba, kuria siekiama apriboti Maskvos lėšas puolimui Ukrainoje. „Mes nesutiksime su šia kainų viršutine riba“, – Rusijos naujienų agentūroms sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Jis pridūrė, kad Maskva „analizuoja“ šį žingsnį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „su laiku“ apsilankys Rytų Ukrainos Donbaso regione, kaip vadinamos Donecko ir Luhansko sritys, kurį jis teigia aneksavęs, šeštadienį rusų naujienų agentūroms pranešė Kremlius. „Žinoma, su laiku tai įvyks. Tai yra Rusijos Federacijos regionas“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, tačiau nenurodė, kada tai gali įvykti.

Estija didins savo gynybinius pajėgumus įsigydama iš JAV pažangių raketinės artilerijos sistemų HIMARS, šeštadienį pranešė gynybos pareigūnai. Su Rusija besiribojanti Estija po Maskvos invazijos į Ukrainą padidino išlaidas gynybai, kaip ir jos Baltijos kaimynės Latvija ir Lietuva. Penktadienį pasirašyto susitarimo vertė – daugiau kaip 200 mln. JAV dolerių (189,8 mln. eurų). Tai didžiausias šios Baltijos šalies ginkluotės pirkimo projektas. Nenurodoma, kiek sistemų Estija įsigis.

Jungtinės Valstijos penktadienį pareiškė esančios nusivylusios, kad Rusija atidėjo derybas dėl branduolinės ginkluotės kontrolės, ir išreiškė norą susitikti nepaisant didelės įtampos dėl karo Ukrainoje. Lapkričio 29 dieną Kaire turėjo prasidėti Rusijos ir Jungtinių Valstijų susitikimas dėl Naujosios START sutarties – paskutinio svarbaus dviejų didžiausių pasaulio branduolinių galybių nusiginklavimo susitarimo – ir tai būtų buvęs retas susitikimas nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios vasarį.

Kai vasario mėnesį Rusijos kariuomenė įsiveržė į Ukrainą, tik nedaugelis analitikų galėjo nuspėti, kad karas šiandien dar tęsis. Savo planuose Rusija neatsižvelgė į tvirtą Ukrainos pajėgų pasipriešinimą, entuziastingą paramą, kurią Ukraina gauna iš Europos ir Šiaurės Amerikos, bei daugybės jų pačių kariuomenės trūkumų.

Vilnietis Valerijus augo rusakalbių šeimoje, kurioje dominuoja prorusiškai nusiteikusio tėvo nuomonė. Su savo tėčiu vyras negali ramiai ir atvirai pasikalbėti nei apie karą Ukrainoje, nei apie Vladimiro Putino režimą, propagandą, melą, nei apie savo homoseksualumą. Tik apie tai, kas nuveikta sode ar kaip sekėsi per dieną. Kai vaikystėje Valerijus paklausė tėvų, kas yra gėjai, tėvas jam atsakė, kad tai yra niekšai, kuriuos reikia žudyti ir kuo žiauresniu būdu.

Nuo invazijos pradžios iki gruodžio 3 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos nukovė 90 600 rusų okupantų, rašo „Ukrinform“. Teigiama, kad vien per pastarąją parą buvo nukauta 510 rusų karių. Taip pat pranešama, kad per pastarąją parą buvo sunaikintas 1 rusų kariuomenės tankas, 3 šarvuočiai, 1 artilerijos sistema, 1 sraigtasparnis ir kita karinė technika.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos penktadienį pasiekė karinį proveržį į pietvakarius ir šiaurės vakarus nuo Kreminos, rašo UNIAN, remdamasi JAV Karo studijų (ISW) instituto duomenimis. Pranešime pažymima, kad vienas rusų tinklaraštininkas tikino, kad Ukrainos kariai įvykdė prasiveržimą į pietus nuo Kreminos esančiuose miškuose, taip pat pasiekė Krasnopopovkos pakraštį. Be to, Ukrainos ginkluotosios pajėgos sustiprino vykdomą kontrpuolimą visoje fronto linijoje ir netoli greitkelio Svatovė–Kremina.

Europos Sąjungos, Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos sutarta rusiškos naftos kainos viršutinė riba – 60 JAV dolerių (maždaug 57 eurų) už barelį – yra „nerimta“, nes ji yra „gana patogi“ Maskvai, šeštadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Ukrainos prezidentas susitiko su iš Rusijos nelaisvės paleistais Ukrainos gynėjais ir įteikė jiems valstybinius apdovanojimus, skelbia  „Ukrinform“.  „Šiandien švenčiame tuos, kurie atstovauja Ukrainos nenumaldomumą, yra mūsų didžios valstybės veidas“, – sakė V. Zelenskis.  Kreipdamasis į susirinkusius karininkus, seržantus, karius ir jūreivius jis pabrėžė, kad džiaugiasi matydamas juos laisvėje.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė Rusijos žalios naftos importo jūra apribojimo tikslą, kurį ES šalys ir jos G7 partneriai taikys nuo šių metų gruodžio 5 d., skelbia „Ukrinform“.   Europos Komisijos pirmininkė socialiniame tinkle „Twitter “ šiuo klausimu paskelbė trumpą tekstinę žinutę ir vaizdo įrašą .  „Su G7 ir kitais (partneriais) derinamas ES lygmens susitarimas dėl naftos kainos ribinio rodiklio labai sumažins Rusijos pajamas.

Charkivo srityje buvo aptikti ištisi namai, kuriuos rusų okupantai pavertė sandėliais pavogiems daiktams, skelbia UNIAN.   Rusai vogė viską, ką galėjo panešti: nuo baldų ir skėčių iki skalbimo mašinų ir vežimėlių. Po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsakomojo puolimo okupantai turėjo skubiai atsitraukti, todėl nebespėjo pavogto grobio išgabenti su savimi.   Skelbiama, kad dabar teisėsaugininkai ieško buvusių šių daiktų savininkų.

NATO valstybės narės ir Suomija bei Švedija bendrame pareiškime paragino Rusiją nutraukti agresiją prieš Ukrainą ir „visiškai bei besąlygiškai“ išvesti savo karius iš Ukrainos teritorijos, skelbia „Ukrinform“.   Teigiama, kad bendrą pareiškimą per 29-ąjį ESBO Ministrų Tarybos posėdį priėmė 31 šalis.  „Raginame Rusiją nedelsiant nutraukti karą, kurį ji pradėjo savo noru, ir visiškai bei besąlygiškai išvesti savo kariuomenę iš Ukrainos“, – rašoma pranešime.

Ukraina pranešė, kad Kroatijos teismas leido parduoti Viktoro Medvedčuko jachtą „Royal Romance“, skelbia „The Guardian“.  200 mln. JAV dolerių vertės superjachta, priklausanti Viktorui Medvedčukui, oligarchui ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino draugui, kuriam taikomos sankcijos, turi būti parduota aukcione po to, kai anksčiau šiais metais buvo areštuota Kroatijoje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį surengė pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kurio metu pasmerkė civilinės infrastruktūros apšaudymą Ukrainoje.  Apie tai skelbiama Vokietijos vyriausybės vadovo svetainėje , praneša „Ukrinform“.  „Valandą trukęs pokalbis buvo skirtas Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą ir jo pasekmėms“, – rašoma pranešime.

Ukraina pradėjo derybas su Vokietija dėl oro gynybos sistemų Patriot perdavimo, skelbia UNIAN. Jų dislokavimas vakariniuose Ukrainos regionuose yra geriausias būdas apsaugoti Lenkiją ir kitas NATO šalis nuo bet kokių incidentų.  Tai pokalbyje su „Polsat News “ žurnalistais pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė rusų pozicijoms prie Melitopolio, skelbia UNIAN.   Pranešama, kad smūgis suduotas prie Terpenės kaimo Zaporižios srityje.  Apie tai paskelbė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.  „Įsibrovėliai sulaukė tokio karšto Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sveikinimo, kad dabar dešimtys išvežami į miesto ligoninę", – pažymėjo Fiodorovas.

Vakarų planas užsukti Rusijai pajamų šaltinį, naudojamą karui Ukrainoje finansuoti, nustatant viršutinę naftos eksporto kainų ribą penktadienį Briuselyje patyrė diplomatinę triktį. ES narė Lenkija pareiškė nemananti, kad 60 JAV dolerių už barelį riba yra pakankamai žema, ir atsisakė paremti planą, tokiu būdu neleisdama Europos Sąjungai patvirtinti priemonę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį, pirmąkart nuo rugsėjo vidurio, kalbėjosi telefonu, pranešė Maskva ir Berlynas. O. Scholzo biuro paskelbtame pranešime nurodoma, kad valandą trukusiame pokalbyje buvo kalbama apie nuo vasario vykstantį Rusijos karą prieš Ukrainą ir jo pasekmes.

Nuo karo pradžios Ukrainos kariuomenė prarado iki 13 tūkst. karių, pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas, skelbia „Ukrinform“.  „Turime oficialias Generalinio štabo sąmatas, yra oficialios sąmatos, kurias pateikia vyriausiasis kariuomenės vadas. Ir jie svyruoja nuo 10 iki 12,5-13 tūkst. žuvusiųjų. Tai yra, mes atvirai kalbame apie žuvusiųjų skaičių“, – sakė M. Podoliakas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame pranešime sako, kad Ukraina užtikrins savo valstybės visišką nepriklausomybę.   „Visų pirma, dvasinė nepriklausomybė. Niekada niekam neleisime kurti imperijos ukrainiečio sieloje“, – kalboje sakė V. Zelenskis.   Ukrainos prezidentas taip pat kalbėjo apie šiandien vykusį nacionalinio saugumo tarybos posėdį.  „Susitikimas, kuriame svarstėme daugybę faktų apie tam tikrų Ukrainos religinių sluoksnių ryšius su valstybe agresore.

Ukrainos Vyriausiojo žvalgybos direktorato atstovas Vadimas Skibickis sako, kol kas puolimas iš Baltarusijos negresia.   V. Skibickis pastebi, kad dabar dabar Baltarusijos teritorijoje galingos puolamosios grupuotės, panašios į tą, kuri buvo dislokuota sausio-vasario mėnesiais, sukūrimas nėra fiksuotas.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė esąs pasirengęs pirmą kartą nuo invazijos į Ukrainą pradžios pasikalbėti su Vladimiru Putinu, jei Rusijos lyderis tikrai nori užbaigti karą. „Esu pasirengęs kalbėtis su ponu Putinu, jeigu jis iš tiesų yra suinteresuotas rasti būdą užbaigti karą. Kol kas to nematau“, – pareiškė J. Bidenas per bendrą spaudos konferenciją su Prancūzijos lyderiu Emmanueliu Macronu, kuris po invazijos pradžios palaikė dialogą su V. Putinu.

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) priėmė rezoliuciją „Tolimesnis Rusijos Federacijos agresijos eskalavimas prieš Ukrainą“, kurioje Rusiją pripažino terorizmą remiančia valstybe, tačiau Europos Parlamentas vėl ieško naujų būdų, kaip kovoti su Rusija.   Laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjęs vienas iš Europos Parlamento rezoliucijos autorių Andrius Kubilius sako, kad dėl šios rezoliucijos Rusija susilauks stiprių pasekmių.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas skelbia, kad 50 Ukrainos karių grįžo iš nelaisvės.   ️„Grįžo Mariupolio ir „Azovstal“ gynėjai, buvę Jelenovkoje, kaliniai, sužeisti, tarp jų ir mūšiuose Donecko, Luhansko ir Zaporižios kryptimis“, – sako A. Jermakas.  Tuo tarpu propagandinė Rusijos žiniasklaida taip pat skelbė, kad sulaukė 50-ies nelaisvėje buvusių karių.  Zelenskis: Ukrainai viso perduota per 1,3 tūkst.

Šaltėjant orams, o rusams vis dažniau paliekant ukrainiečius be elektros ir šildymo, iš Lietuvos iškeliauja pirmoji stambi generatorių ir šildytuvų siunta. Jie šildys ir tieks elektrą karo pabėgėliams ar nuo raketų besislepiantiems vietiniams gyventojams. Iniciatyva „Stiprūs kartu“ ir Nacionalinis dailės muziejus jų parūpino dešimtis, o iki žiemos tikisi generatorių į Ukrainą nuvežti du tūkstančius. Dyzelinius šildytuvus ir generatorius rodo iniciatyvos „Sušildyk Ukrainą“ organizatoriai.

Užsienio reikalų ministerija skelbią iš šalies siunčianti vieną Rusijos ambasados diplomatą dėl netinkamos veiklos. O Ukrainos ambasadoje Ispanijoje vakar sprogęs laiškas – ne vienintelis. Ant kojų sukeltas visas ispanų saugumas. Mat užminuoti laiškai atėjo ir į kompaniją, tiekiančią ginklus Ukrainai, oro pajėgų bazę, premjero biurą ir amerikiečių ambasadą. O ukrainiečių namuose siaučia gaisrai. Gyventojai bando sušilti ir netyčia supleškina namus.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas sako, kad kare žuvo arba buvo sužeisti apie 200 tūkst. Rusijos karių, rašo UNIAN.    „Mūsų duomenimis, kuriuos pateikė Gynybos ministerijos Generalinis štabas ir Vyriausiasis žvalgybos direktoratas, šiandien iš Rusijos armijos žuvo apie 90 tūkst. Šis skaičius, žinoma, suapvalintas.

Europos didžiausia saugumo organizacija, įkurta taikai ir stabilumui žemyne palaikyti, ketvirtadienį pradėdama savo susitikimą griežtai pasmerkė Rusijos karą Ukrainoje. Šis karas yra vienas didžiausių iššūkių Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) per beveik pusę jos egzistavimo šimtmečio.

Ketvirtadienį iš Lietuvos kaip nevyriausybinės organizacijos „Stiprūs kartu“ ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus iniciatyva „Sušildyk Ukrainą“ į Rusijos sukelto karo niokojamą šalį išvežami pirmi generatoriai ir dyzeliniai šildytuvai. „Iniciatyvos esmė yra raginti visuomenę telkti, aukoti pinigus ir pirkti generatorius, šildytuvus ir kitą įrangą“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė vienas iš „Stiprūs kartu“ iniciatorių Edmundas Jakilaitis.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) gruodžio mėnesį apie 25 tūkstančiams Ukrainos karių perduos žieminės aprangos už daugiau nei 2 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė ministerija. Anot KAM, šilti viršutiniai ir apatiniai drabužiai perkami iš įmonių „Audimas Supply“, „Omniteksas“ ir „Jurgava“. Kaip ministerija informavo BNS, iš įmonės „Omniteksas“ perkama drabužių už – apie 1 mln. eurų, iš „Jurgava“ už – apie 200 tūkst. eurų.