Karas

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas dar kartą sureagavo į pareiškimus apie galimą taikos derybų užmezgimą su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu.  Kaip rašo „Ukrinform“, M. Podoliakas įsitikinęs, kad karas gali baigtis tik tada, kai Rusija bus galutinai įveikta. „Nesiblaškykite kalbėdami apie nerealius planus: negalima priimti susitarimo su [Rusijos Federacija]. Karas turi pasibaigti tik tada, kai [Rusija] pralaimės.

Lapkričio 21 d. 19-metis čečėnas, vardu Movsaras Zakrijevas, Grozne mirtinai subadė policijos pareigūną, o netrukus po to jį nušovė kiti pareigūnai. „Telegram“ kanalas „Baza“ vėliau paskelbė garso žinutes, kuriose Zakrijevui priskiriamas balsas skelbia apie planus pradėti „šventąjį karą“ prieš „netikėlius“. Ten pat publikuota ir jaunuolio nuotrauka, kurioje jis laiko „Islamo valstybės“ vėliavą. Manoma, kad nuotrauka sufabrikuota, bet tai nesutrukdė valdžios kerštui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikina, kad Kyjivas žino apie Rusijos Federacijos planą 2023 metais surengti naują puolimą, nes rusai niekad neišsižadėjo šio tikslo, rašo UNIAN.  V. Zelenskio teigimu, šiuo metu kol kas nėra žinoma, kada Rusija bus pajėgi įvykdyti naują puolimą prieš Ukrainą.  „Mes galime suvokti jų keršto troškimą, <...> siekį pulti mūsų šalį, okupuoti mūsų teritoriją. Manau, kad [Rusija] niekad neatsisakė šio projekto.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasidalijo naujausia statistika, kurioje atsispindi Rusijos kariuomenės patiriami nuostoliai karo fronte. Skelbiama, kad per pastarąją parą Ukrainos pajėgos nukovė 420 rusų okupantų. Skaičiuojama, kad iš viso nukautų rusų karių yra 97 690.  Be to, Ukrainos kariuomenei pavyko sunaikinti 5 rusų kariuomenės tankus, taip pat 6 šarvuotąsias karines transporto priemones, 1 artilerijos sistemą.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos praneša, kad Rusija išveda karines pajėgas iš dviejų svarbiausių miestų, esančių pietiniame Ukrainos Chersono regione. Kaip rašo „SkyNews“, Rusijos kariuomenė iš Kachovkos ir Naujosios Kachovkos atsitraukė giliau į rytinę, šiuo metu okupuotą Chersono dalį.

Rusijos kariuomenė pakeitė vietą, iš kurios, nusitaikydami į Ukrainos teritoriją, paleidžia Irane pagamintus dronus kamikadzes.  Jungtinės Karalystės (JK) žvalgybos informaciją, kurią cituoja UNIAN, teigia, kad dabar rusai dronus pakelia ne iš Krymo, bet Krasnodaro teritorijos, o tai, pasak analitikų, yra daroma dėl kelių priežasčių.

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai įvertino, kokių tikslų sieks Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, kuomet pirmadienį susitiks su Baltarusijos diktatoriumi Aliaksandru Lukašenka. Kaip rašo UNIAN, remdamasi ISW analitikų teigimu, V. Putinas stengsis daryti spaudimą A. Lukašenkai, kad tokiu būdu pasiektų tam tikrų nuolaidų, be to, manoma, kad V. Putinas bandys sukurti tokias sąlygas, kad būtų galima pradėti naujas atakas Ukrainoje.

Penktadienį Rusijos kariuomenė smogė Kryvyj Rihui. Pranešama, kad atakų metu rusų raketos pražudė 4 žmones. „Ukrinform“ skelbia, kad surengtos okupantų atakos metus žuvo 64-erių metų moteris, taip pat jauna pora su savo mažamečiu vaiku. Taip pat pranešta, kad Kryvyj Rihe šeštadienį po vidurnakčio gelbėtojai iš griuvėsių ištraukė 1,5 metukų berniuko kūną.

Kroatijos vyriausybei penktadienį nepavyko užsitikrinti parlamento paramos Ukrainos kariams mokyti pagal Europos Sąjungos programą, kuri suskaldė šalies vadovus. ES pradeda didžiausią iki šiol karinio mokymo misiją, kurios tikslas – parengti 15 000 Ukrainos karių keliose šalyse narėse. Dalyvavimas misijoje, kuria siekiama sustiprinti Kyjivo kovą su Rusija, suskaldė ES ir NATO narės Kroatijos politikus.

 Rusija šeštadienį pareiškė, kad, dieną anksčiau surengusi masinę raketų ataką prieš Ukrainą, neva užkirto kelią užsienio ginklų pristatymui į šalį. Tuo metu Ukrianos kariuomenės atstovas teigia, kad Kremlius ruošiasi naujai didelei atakai.

TV3 Žinių bendradarbiai apsilankė Charkive, kur buvęs karys savanoris pasakoja skaudžią istoriją. Prieš Putino ordą kovojęs ir okupantų pražudytas jo draugas buvo palaidotas ne Šlovės alėjoje, kaip visi kariai, o tiesiog griovyje. Aiškėja, kad tokio paties likimo sulaukė ir dar per 1000 nužudytų Charkivo gyventojų. O prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl aplaidumo laidojant žmones. Tyrimas turės atskleisti, kas kalti už tokį žuvusiųjų palaidojimą ir kapų išniekinimą. Kovo 1-oji.

Nuo okupantų išvaduoti Charkivo srities kaimai iš paskutiniųjų bando stotis ant kojų. TV3 bendradarbiai Ukrainoje parengė reportažą iš vieno prieš karą buvusio pažangiausio galvijų ūkio. Tiesa, modernų ūkį kaip ir daugelį kitų rusai subombardavo, žuvo keli tūkstančiai gyvulių, o kad ir kiti nenudvėstų iš bado, kaimo gyventojai, rizikuodami savo gyvybėmis, dirbo toliau. Žmonės dar ne visas gyvulių gaišenas spėjo surinkti.

Rusija vis dar turi pakankamai raketų, kad surengtų dar kelis tokius smūgius, kokius Ukrainai surengė penktadienį, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis penktadienį kalbėjo savo tradiciniame kreipimesi į ukrainiečius. „Pirmiausia dėkoju mūsų karinių oro pajėgų naikintuvams, priešlėktuvinės gynybos naikintuvams, žvalgybai ir visiems, kurie saugo ir padeda saugoti Ukrainos dangų. Šiandienos rezultatas – 60 numuštų raketų.

Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas iš Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino gavo užduotį nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Apie tai pranešė „The Wall Street Journal“, remdamasis Ukrainos žvalgybos ir saugumo tarnybos pareigūnais, rašo UNIAN. Teigiama, kad V. Putinas įsakė R. Kadyrovui užimti Kyjivą ir nužudyti V. Zelenskį.

Naujausios Rusijos atakos prieš Ukrainą gali būti didelio Rusijos puolimo pradžia, sako buvęs NATO vyriausiojo sąjungininkų pajėgų Europoje vado pavaduotojas generolas Richardas Shirreffas. Kalbėdamas „Sky News“ jis teigė, kad pastarosios rusų atakos yra tęsinys to, ką rusai pradėjo dar spalio mėnesį. „Tai yra mūšio lauko formavimas, kaip tai apibūdintų kariškiai“, – sako R. Shirreffas.

Rusija užsibrėžė palikti ukrainiečius be šviesos, vandens ir šilumos, rusams surengus dar vieną masinę ataką prieš Ukrainą, sako šalies premjeras Denysas Šmyhalis. „Jie užsibrėžė tikslą palikti ukrainiečius be šviesos, vandens ir šilumos“, – CNN cituoja jį. „Pasaulis neabejotinai turėtų greitai ir ryžtingai reaguoti į šiuos Rusijos veiksmus“, – pabrėžia D. Šmyhalis. Anot jo, rusai į Ukrainą penktadienį paleido 76 raketas, didžiąją dalį jų, 60, ukrainiečiams pavyko numušti.

Šiemet Ukrainos pietuose esančiame Mykolajive Kalėdoms statoma karinio stiliaus eglutė, praneša „Suspilne“. Eglutė statoma miesto centre ant paminklo Šv. Mikalojui. Jis dar anksčiau buvo uždengtas smėlio maišais, o dabar ant jų bus uždedami šeši sluoksniai maskuojančio tinklo, kurį pagamino savanoriai. Ant tinklo taip pat bus uždėta lempučių girlianda. „Kalėdų eglutę sudarys šešios sekcijos, kurių kiekviena yra 6 metrų aukščio ir 2,5 metro pločio.

Rusija surengė dar vieną masinę ataką prieš Ukrainą ir nukreipė į ją daugiau nei 70 raketų. Be elektros liko antras pagal dydį šalies Charkivo miestas, elektros ir vandens tiekimas sutriko ir Kyjive. Savo ruožtu su Pentagono vadovu susitikęs mūsų krašto apsaugos ministras nei patvirtina, nei paneigia žinių dėl oro gynybos sistemų „Patriot“ Ukrainai. Tik sako, kad šioje srityje pokyčių bus. Tuo metu Putinas po trejų metų pertraukos pirmadienį vyks pas Lukašenką į Minską.

Ukrainos Nacionalinio pasipriešinimo centras skelbia, kad Rytų Ukrainoje, Luhansko srityje, padedami pogrindininkų, rusų kariai sunaikino įsibrovėlių bazę. Per surengtą ataką nukauta apie 20 rusų karių, tarp jų – šeši karininkai. „Turimais duomenimis, žuvo apie 20 okupantų, tarp jų šeši karininkai. Taip pat buvo sunaikinti aštuoni technikos vienetai, dar kelios dešimtys personalo buvo nuvežti į ligoninę su įvairaus sunkumo sužalojimais“, – skelbia Nacionalinis pasipriešinimo centras.

TV3 Žinių bendradarbiai Ukrainoje apsilankė išlaisvintose Charkivo apylinkėse, kur susipažino su mielu šuniuku ir ši draugystės istorija – išties ypatinga. Peralkusią ir benamę kalytę rado Ukrainos kariškiai, o tuomet praminė Kupjansko išlaisvintoja, mat keturkojė su jais darbavosi mieste. Deja, tokių šunelių Ukrainoje – tūkstančiai ir ne visus pavyksta išgelbėti.

Kasdien iš oro apšaudomai Ukrainai šiuo metu labiausiai reikia priešraketinės gynybos ginkluotės, sako Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Ihoris Žovkva. „Dabar mums labiausiai reikia priešraketinės gynybos ginkluotės. Tai svarbu, norint apsaugoti kritinę infrastruktūrą“, – penktadienį per Vilniuje vykstančią konferenciją, skirtą apžvelgti geopolitinę situaciją Rytų flange po Ukrainos pergalės, sakė jis.

Rusija grįžta prie pozicinio karo Ukrainoje, o savo gynybines konstrukcijas statomo Antrojo pasaulinio karo metodais, skelbia Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgyba naujausioje savo ataskaitoje. Žvalgų teigimu, Rusijos pajėgos pažeidžiamos netiesioginių smūgių iš šiuolaikinių tiksliųjų ginklų. „Kaip rodo nuotraukos, pastarosiomis savaitėmis Rusijos kariai ir toliau dėjo daug pastangų kurdami plačias gynybines pozicijas palei fronto liniją.

Pasaulio bankas ketvirtadienį paskelbė apie 2 mlrd. JAV dolerių paramos Ukrainos privačiam sektoriui paketą, siekdamas padėti šaliai pasirengti atstatymo darbams po didžiulės žalos, kurią atnešė Rusijos invazija. Naujausias Tarptautinės finansų korporacijos (TFK, angl. IFC) – Pasaulio banko plėtros padalinio, orientuoto į privataus sektoriaus plėtrą besivystančiose rinkose, – paketas papildys kitą Ukrainai skirtą paramą.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas mano, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas iš baimės atšaukė savo tradicinę spaudos konferenciją, kuri 10 metų kasmet vykdavo metų pabaigoje. „Jis tiesiog bijo, kad tuo metu, kai jis rengs konferenciją, kažkur kažkas nutiks – koks nors sprogimas ar smūgis. Įsivaizduokite, kaip jis atrodytų, jei tai įvyktų per jo vadinamą bendrystę su žmonėmis, todėl, žinoma, dabar jis yra išsigandusio žmogaus būsenoje.

Kai kurie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio aplinkos žmonės norėtų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiąjį vadą Valerijų Zalužną pakeisti dabartiniu Sausumos pajėgų vadu Oleksandru Syrskiu, skelbia „The Economist“. Šie gandai kelia nerimą aukštiems Vakarų kariuomenių pareigūnams. Tuo metu abu generolai santūriai komentuoja gandus. „Kai kurie prezidentui artimi žmonės norėtų [Zalužną] pakeisti Ukrainos sausumos pajėgų vadu generolu Oleksandru Syrskiu.

Rusija ruošiasi ilgam karui Ukrainoje ir NATO sąjungininkai privalo toliau siųsti ginklus Kyjivui, penktadienį pareiškė aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:59 | Zelenskis: kad ir ko tikėtųsi raketų garbintojai iš Maskvos, jėgų pusiausvyros kare jie nepakeis Rusija vis dar turi pakankamai raketų, kad surengtų dar kelis tokius smūgius, kokius Ukrainai surengė penktadienį, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Rusija nediktuos sąlygų dėl JAV teikiamos pagalbos Ukrainai, ketvirtadienį pareiškė Pentagono spaudos sekretorius Patas Ryderis, rašo CNN. Anot jo, JAV neleis, kad Rusijos komentarai diktuotų saugumo pagalbą, kurią Joe Bideno administracija teikia Ukrainai. Trečiadienį Rusijos ambasada Vašingtone įspėjo, kad JAV raketų sistemų „Patriot“ siuntimas Ukrainai „sukeltų nenuspėjamų pasekmių“ ir keltų grėsmę pasaulio saugumui.

Kremliaus pareiškimai apie taikos derybas su Ukraina yra tik dūmų uždanga, juose nėra nieko rimto, sako Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. „Niekas neturėtų patikėti Rusijos dūmų uždanga, kai, viena vertus, ji kalba apie atvirumą deryboms, o kita vertus, spaudžia mygtuką, siųsdama daugiau raketų, daugiau Irano bepiločių lėktuvų ir daugiau Rusijos karių prieš Ukrainą. Rusijai, kaip jau sakiau, derybos yra tik dūmų uždanga.

Rusija socialiniuose tinkluose ieško žmonių, kurie Ukrainoje galėtų kasti apkasus, remdamasis įvairių žiniasklaidos priemonių pranešimais rašo UNIAN. Anot agentūros, informaciją apie tai skelbė „Meduza“ ir „The Moscow Times“. Leidinių duomenimis, tokie skelbimai pasirodė „Avito“, „HeadHunter“ ir „Vkontakte“ socialinių tinklų svetainėse. Darbuotojų ieško bendrovė „StroyCom“, kuri dalyvavo statant Krymo tiltą.

Lenkija ir Baltijos šalys nesutinka su naujuoju sankcijų paketu Rusijai. „Sankcijų vanagais“ pramintos kaimynės devintąjį sankcijų paketą agresorei užblokavo. Tarp jų esanti Lietuva griežtai nesutinka švelninti sankcijų Rusijos maisto ir trąšų eksportui, nes tai pasitarnautų Kremliaus režimui ir rusų oligarchams. Ukrainos Donecko srityje dirba išminuotojai.

Prieš Ukrainą kariaujančios Rusijos sostinėje Maskvoje susimušė dvi moterys, praneša „Baza“. Konfliktas kilo dėl skirtingų moterų požiūrių į karą. Anot minėto leidinio dvi moterys, Tatjana ir Natalija, dirba tose pačiose patalpose Varšuvos greitkelyje Maskvoje. Abi moterys turi kardinaliai skirtingus požiūrius į karą. Advokatė Tatjana (nuotraukoje kairėje) pritaria Rusijos karui Ukrainoje, o operatorei Natalijai (nuotraukoje dešinėje) nepatinka rusų agresija Ukrainoje.

Rusai jau ruošiasi Ukrainos pajėgų atakoms laikinai okupuotame Kryme, praneša Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdyba. Anot žvalgybos valdybos internetinėje svetainėje paskelbto pranešimo, Krymo pakrantėse rusai įrenginėja įtvirtinimus. „Okupuoto Krymo rašeivos, baimindamiesi Ukrainos karių išsilaipinimo, bando toliau stiprinti pakrantę. Ypač neseniai pakrantėje, netoli Molochnės kaimo (Sakų rajonas), buvo įrengtas minų laukų, griovių ir tranšėjų tinklas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas teigia, kad rusai ruošia apie 200 000 naujų karių. Ukrainos kariuomenės vadovas neabejoja, kad jie vėl bandys užimti Ukrainos sostinę Kyjivą. Rusija telkia žmones ir ginklus naujam puolimui. Jau sausį, bet greičiausiai pavasarį, jie gali pradėti didelį puolimą iš Donbaso rytuose, iš pietų ar net iš Baltarusijos.

Rusijos pajėgoms šią savaitę atakavus Pietų Ukrainos miestą Chersoną, 11-metis vietos gyventojas sunkiai rinko žodžius po išpuolio. Žurnalisto paklaustas, ką gali pasakyti apie ataką, berniukas neišlaikę nenusikeikęs.  Vaizdo įraše 11-metis berniukas iš Chersono sakė nesuprantantis, kodėl Rusijos užpuolikai smogė miesto civilinei infrastruktūrai. Anot jo, užpuolikus galima apibūdinti dviem žodžiais.

Europos Sąjunga ir NATO parengė bendrą raginimą Rusijai nedelsiant nutraukti karą ir išvesti savo kariuomenę iš Ukrainos, skelbia savo šaltinius cituojantis leidinys „Politico“. Kaip rašoma leidinio publikacijoje, tikimasi, kad netrukus ES ir NATO oficialiai paskelbs bendrą raginimą Rusijai nutraukti karą ir palikti Ukrainą. Pasak diplomatų, deklaracija, su kuria „Politico“ buvo iš dalies susipažinęs, buvo ruošiama daugiau nei metus, tačiau dėl įtampos tarp Turkijos ir Kipro vėlavo.

Europos Sąjunga ketvirtadienį sutarė dėl naujų sankcijų Rusijai dėl karo Ukrainoje, pranešė diplomatai. Sankcijos oficialiai turėtų būti patvirtintos penktadienį. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:57 | Zelenskis: rusai į puolimą mesta viską, ką turi Vien ketvirtadienį rusai Chersonui smogė daugiau nei 16 kartų, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anot jo, taip yra kiekvieną dieną. Ketvirtadienį taip pat apšaudyta Charkivo sritis, o Donbase tęsiasi brutalios Rusijos atakos.

Karas, tikėtina, nesibaigs nei šiandien, nei iki metų pabaigos, CNN pareiškė JAV Nacionalinio saugumo tarybos koordinatorius komunikacijos klausimais Johnas Kirby. „Mes tikrai norėtume, kad jis (karas – red. past.) baigtųsi, jei ne šiandien, tai iki šių metų pabaigos, kuri, žinoma, sparčiai artėja. Manau, kad vien atsižvelgiant į tai, ką matome ore ir ant žemės Ukrainoje, sunku daryti išvadą, kad šis karas baigsis iki metų pabaigos“, – kalbėjo jis.

Ukrainos pajėgos ruošiasi įvairiems scenarijams, galintiems nutikti artimiausiais mėnesiais, sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnyj. Apie tai jis kalbėjo su NATO vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų Europoje vadu ir JAV generolu Christopheriu Kavoliu, rašo UNIAN. Šalys pasikeitė strateginės padėties vertinimais ir aptarė Ukrainos ginkluotės ir įrangos poreikius.

Rusų pajėgos apšaudė Kyjivą: paryčiais į Ukrainos sostinę okupantai nukreipė 13 iranietiškų dronų–kamikadzių. Per ataką labiausiai nukentėjo Ševčenkos gyvenamasis rajonas. O štai išlaisvintame Chersone rusų raketa atskriejo į Ukrainos vėliava papuoštą miesto administracijos pastatą. Visgi jau netrukus gintis nuo okupantų smūgių gali tapti lengviau. Vašingtonas svarsto apie oro gynybos sistemų „Patriot“ perdavimą Kyjivui.

Rusija tikėjosi greitai okupuoti Ukrainą, o po jos okupacijos pulti Lietuvą, sako vienas žymiausių Ukrainos istorikų, Bachmuto fronte kuopai vadovaujantis Borysas Čerkasas. Apie tai ir apie padėti karo lauke jis trečiadienį kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Fronto linijoje prie Bachmuto – intensyvūs mūšiai B. Čerkasas vadovauja kuopai prie Bachmuto. Pasak jo, situacija ten šiuo metu sudėtinga, vyksta intensyvūs mūšiai. „Deja, yra aukų, sužeistųjų.

Trečiadienį Rusija paskelbė naują branduolinį grasinimą Vakarams, rašo „Daily Mail“. Į pietvakarius nuo Maskvos demonstratyviai koviniam naudojimui parengta strateginė raketa „Yars“. Paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip didžiulė raketa montuojama į talpyklą Kozelsko kariniame miestelyje Rusijos vakarinėje Kalugos srityje. Raketa gali smogti taikiniams JAV ir Didžiojoje Britanijoje.

Rusijos kariai yra priversti badauti, sako Ukrainos prezidento visuomeninis patarėjas Oleksijus Arestovyčius. Apie tai jis kalbėjo interviu Dmytro Gordonui, rašo UNIAN. Anot O. Arestovyčiaus, okupantams skiriama apie 50–75 proc. maisto nuo normos, kai kuriems daviniai iš viso vėluoja. „Ar žinote, kad rusų kariai jau apie tris mėnesius gauna bado davinį? Ypač mobilizuoti... Na, fiziškai nėra ko valgyti“, – teigė jis.

Nerimą kelia žinios, kad Baltarusijos tankai permesti į poligoną netoli Lietuvos sienos, o kariai mokosi statyti pontoninius tiltus Nemune šalia Druskininkų. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad nereikia krūpčioti. Saugumo ekspertai tvirtina, kad bet kokios pratybos yra akylai stebimos mūsų ir NATO sąjungininkų žvalgybų, o provokacijų reiktų tikėtis ne pratybų metu, o tada, kai tariamai niekas nevyksta.

Karas Ukrainoje tapo pagrindiniu šių metų įvykiu apie kurį ekspertai, o vėliau istorikai, kalbės dar ilgai. Bet jis dar nesibaigė ir, pasak politikos analitikų, kiti metai kariaujančiai Ukrainai ir ją užpuolusiai Rusijai gali tapti lemtingi.

Rusijos pajėgos trečiadienį apšaudė Chersono srities valstybinės administracijos pastatą, apgadinti du pastato aukštai. Apie išpuolį „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka. „Apie 11:00 val. rašistai iš kelių raketų paleidimo sistemų pasiekė Chersono centrą. Sviediniai pataikė į Chersono srities valstijos administracijos pastatą – buvo apgadinti du aukštai“, – rašė K. Tymošenka.

Ukrainos socialiniai tinklai dalinasi trumpu vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip veiksmo filmų žvaigždė Jean-Claude Van Damme‘as trečiadienį lankosi Ukrainos pietryčiuose esančioje Užkarpatės srityje. Vaizdo įraše aktorius užfiksuotas besifilmuojantis su Ukrainos kariais. Įraše girdėti, kaip aktorius ukrainietiškai sušunka: „Šlovė Ukrainai!“ Ukrainą karo metu aplankė ne viena Holivudo žvaigždė: aktoriai Benas Stilleris, Angelina Jolie, Seanas Pennas Lievas Schreiberis.

Rusijos televizijoje pasirodė ir netrukus buvo pašalintas reportažas, kuriame iš ukrainiečių nelaisvės grįžęs rusų karys vietoj to, kad skųstųsi, kaip su juo nelaisvėje elgėsi ukrainiečiai, juos išgyrė. Vienoje iš regioninių Rusijos televizijų „Labitnangi-TV“ pasirodė reportažas, kuriame pakalbintas iš ukrainiečių nelaisvės grįžęs rusų kareivis Michailas Radiginas, kare Ukrainoje patekęs į ukrainiečių nelaisvę.

Rusijos privati karinė bendrovė „Wagner“ karui Ukrainoje užverbavo 23 000 rusų kalinių, kuriuos meta į mūšius ir „naudoja kaip mėsą šturmo metu“, skelbia Ukrainos nacionalinis rezistencijos centras. „Iš viso okupantai užverbavo 23 000 kalinių, kurie šturmo metu naudojami kaip mėsa. Priežastis ta, kad jų mirtis nesukelia rezonanso su Rusijos visuomene ir todėl leidžia rusams negalvoti apie jų netektis“, – savo pranešime rašė centras.

Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorė prie NATO Julianne Smith pareiškė, kad JAV ir NATO sąjungininkai turi būti pasirengę bet kokiems netikėtumams, nes Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra nenuspėjamas ir pavojingas žmogus. Anot jos, plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą nustebino daugelį NATO šalių, nes V. Putino veiksmai prieštarauja bet kokiai politinei, ekonominei ar karinei logikai. J. Smith mano, kad šiuolaikinei Rusijos vadovybei nebeįmanoma projektuoti Vakarų mąstymo būdo.