Karas

Artimiausi Rusijos pradėto karo mėnesiai bus sunkūs, todėl turime spartinti karinę paramą Ukrainai sako penktadienį Baltijos Ministrų Tarybos premjerų susitikime Taline dalyvaujanti Ingrida Šimonytė. Kartu su kitais dviem Baltijos šalių premjerais, ji aptarė paramos Ukrainai klausimus, būsimą NATO susitikimą Vilniuje ir tai, kaip sustabdyti į Olimpiadą besiveržiančius Rusijos ir Baltarusijos sportininkus.

Artimiausi Rusijos pradėto karo mėnesiai bus sunkūs, turime spartinti karinę paramą Ukrainai sako penktadienį Baltijos Ministrų Tarybos premjerų susitikime Taline dalyvaujanti Ingrida Šimonytė. „Artimiausi mėnesiai bus, turbūt, labai sunkūs, galbūt net lemiami šio karo eigoje“, – po susitikimo su Kaja Kallas (Kaja Kalas) ir Krišjaniu Kariniu žurnalistams sakė premjerė. „Todėl turime spartinti ir didinti visokeriopą paramą Ukrainai. Pirmiausia, žinoma – karinę.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas ketvirtadienį pareiškė, kad naikintuvų siuntimas į Ukrainą pareikalautų „mėnesių, jei ne metų“ mokymų ir kad jis ieško veiksmingiausio būdo padėti Kyjivui užsitikrinti pergalę.

JAV pataria Ukrainos pajėgoms kovoti bandant laimėti laiko, kol sulauks naujos ginkluotės iš Vakarų. Ukrainiečiams taip pat patariama pasitraukti iš Bachmuto – miesto Rytų Ukrainoje, kur daugybę mėnesių nesiliauja įnirtingos kovos, – kad galėtų sutelkti išteklių pavasario puolimui, skelbia „Bloomberg“.  „Bloomberg“ cituoja savo šaltinį – neįvardijamą  JAV pareigūną, – kurio teigimu, Ukrainai patariama situaciją fronte vilkinti, kol šalį pasieks tankai ir kiti ginklai iš Vakarų.

Per 11 invazijos į Ukrainą mėnesių Rusija iš viso neteko 200 000 karių, skaičiuojant nukautus ir sužeistus karius, skelbia „The New York Times“ (NYT) remdamasis savo šaltiniais tarp JAV ir Vakarų pareigūnų. „Šie nuostoliai tik per 11 mėnesių yra 8 kartus didesni nei amerikiečių patirti nuostoliai per du Afganistano karo dešimtmečius“, – rašo leidinys. Pažymima, kad ypač didelių nuostolių Rusijos kariuomenė patyrė mūšiuose dėl Rytų Ukrainos miestų Bachmuto ir Soledaro.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikriausiai vėl pervertino Rusijos kariuomenės jėgą, todėl jos didysis puolimas Rytų Ukrainoje pavasario lietaus sezono metu baigsis anksčiau laiko ir nebus efektyvus, įsitikinę JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai.

Jau pasiektas etapas, kai strateginis Rusijos pralaimėjimas kare prieš Ukrainą yra aiškus, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Vis dėlto taktiniu požiūriu rusai vis dar turi išteklių, kad galėtų imtis puolimo veiksmų. Apie tai Ukrainos vadovas kalbėjo ketvirtadienį kreipdamasis į svao tautą, rašo UNIAN. Anot V. Zelenskio, Ukraina turi toliau stiprinti savo atsparumą ir išlikti vieninga. „Priešas yra tam tikrame etape, kai strategiškai Rusijos pralaimėjimas jau aiškus.

Socialiniuose tinkluose plinta neįtikėtina ukrainiečių kariuomenės šuns istorija. Ja „Twitter“ pasidalijo buvęs Ukrainos pareigūnas Sergijus Košmanas, rašo „Sky news“. Kaip pasakoja vyras, šuo vardu Vaska netoli rusų pozicijų įsipainiojo į vielą, tačiau, „kad nebūtų sugautas rusų“, nusikando leteną ir pas ukrainiečius grįžo ant trijų letenų. Anot S. Košmano, dabar šuo yra gydomas Lenkijoje. Plataus masto karą prieš Ukrainą Rusija pradėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją.

Kadangi Rusija į Ukrainą įsiveržė siekdama atkurti carinę imperiją, Lenkija yra pasiryžusi atkurti „geležinę uždangą“ su Rusija, pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Apie tai jis ketvirtadienį kalbėjo viešėdamas Rygoje, rašo „Ukrinform“. Anot A. Dudos, Rusijoje atgimsta imperialistinės idėjos, o režimo lyderis Vladimiras Putinas ir jo aplinka siekia atkurti carinės imperijos laikais turėtą Rusijos įtaką.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas gali ryžtis dar vienam dideliam Ukrainos puolimui per karo metines – vasario 24-ąją, sako gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis. Vis dėlto ir karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis pabrėžia, kad Rusija jau išnaudojo viską, ką turi geriausio, be to, gamtos sąlygos puolimui šiuo metu nėra palankios.

Netylant įspėjimams, kad Putinas ir vėl gali pulti Kyjivą, ketvirtadienį jame prasideda dvi dienas truksiantis Europos viršūnių susitikimas. Į Ukrainos sostinę renkasi didžiausia Europos politikų delegacija nuo karo pradžios. Tai – simbolinis būdas parodyti, kad Rusijos niekas nebijo ir kad toliau rems Ukrainą.

Vakarams didinant ginklų tiekimą Ukrainai, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad atsakydama į tai Rusija „labiau išnaudos savo potencialą“. „Kadangi kolektyviniai Vakarai tiekia naujus ginklus, Rusija labiau išnaudos savo potencialą, kad atsakytų“, – pagrasino jis.

Vasario ir kovo mėnesiais padėtis fronte stipriai eskaluosis, mano Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba, rašo UNIAN. Anot žvalgybos atstovo Andrijaus Jusovo, tikimasi veiksmų fronte suaktyvėjimo. „Gerasimovui paskirtam vadovauti okupacinei kariuomenei Ukrainoje ir gėdingai vadinamajai specialiajai karinei operacijai, nors tai yra visavertis karas, V. Putinas pavedė iki kovo mėnesio užimti Donbasą“, – teigia jis.

Buvęs Rusijos karininkas Konstantinas Jefremovas išskirtiniame interviu BBC pripažino, kad Rusijos pajėgos kare Ukrainoje kankino, grasino išžaginti ir žudė ukrainiečių karius. Kaip pasakojo K. Jefremovas, vienoje vietoje Pietų Ukrainoje rusų vykdomi ukrainiečių „tardymai, kankinimai tęsėsi maždaug savaitę“. „Kiekvieną dieną, naktį, kartais du kartus per dieną“, – pridūrė jis.

Rusijos pajėgoms trečiadienio vakarą smogus Ukrainos Donecko srityje esančiam Kramatorskui, šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina suras ir nubaus visus išpuolio kaltininkus. Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį pateikiamais duomenimis, rusų smūgis daugiabučiui jau pareikalavo dviejų gyvybių, dar aštuoni žmonės buvo sužeisti. Apie kruviną rusų išpuolį pasisakė ir Ukrainos prezidentas V. Zelenskis.

Padėtis fronte tampa vis sudėtingesnė, o rusų puolimas suaktyvėjo, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis trečiadienį kalbėjo savo kreipimesi į ukrainiečius, rašo „Ukrinform“. „Šiandien surengiau keletą operatyvinių susitikimų su mūsų kariškiais. Okupantų puolamųjų veiksmų fronte – mūsų šalies rytuose – šiek tiek padaugėjo. Padėtis tampa dar sudėtingesnė.

Vokietijai, įsipareigojusiai Ukrainai siųsti 14 savo tankų „Leopard 2“, reikia skubiai užsakyti naujų, trečiadienį pareiškė šalies gynybos ministras Borisas Pistorius, rašo CNN. „Man lemiamas veiksnys yra tai, kad turime užsakyti naujus tankus, ir ne po metų, o greitai, kad būtų galima pradėti gamybą ir suplanuoti, kiek naujų „Leopardų“ turėsime – ir kada“, – žurnalistams sakė jis. „Iš kur ateis pinigai – kalbant paprastai, man, tiesą sakant, nerūpi.

Buvęs Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas trečiadienį paragino Vakarus ir toliau remti Ukrainą, rašo „Sky news“. Anot jo, jei ukrainiečiai sugebėtų atgauti tris miestus, Vladimiro Putino karui būtų galas. Anot jo, Vakarų šalys „neturi jokio įsivaizduojamo pagrindo delsti“ su pagalba prieš Rusijos agresiją kovojančiai šaliai.

Ukrainos rytuose vykstančios kovos su „Wagner“ samdiniais atrodo kaip siaubo filmas apie zombius, CNN pasakoja ukrainiečių kariai. Anot jų, rusai tiesiog lipa per savo karių lavonus, ant jų šlapinasi, o nuo mūšių perkaista ginklai. Apie kovas minėtam kanalui pasakojo du ukrainiečiai – Andrijus ir Borisičius. Abu jie yra į pietvakarius nuo Bachmuto, gyvena įšalusioje žemėje įrengtame bunkeryje. Jau kelias savaites ukrainiečiai kovoja su „Wagner“ samdiniais.

Vašingtonas pirmą kartą per beveik metus trunkantį karą Kyjivui perduos ilgesnio nuotolio raketų, galinčių smogti taikiniams už pusantro šimto kilometrų. Amerikos pareigūnai to oficialiai kol kas nepatvirtina, tačiau jau reaguoja Kremlius. Vis bando gąsdinti Vakarus, kad konfliktas dar labiau paaštrės. Prancūzijoje apsilankęs Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas iš Paryžiaus grįžta ne tuščiomis.

Rusijai pradėjus ir vis dar tęsiant karą Ukrainoje kyla klausimas apie Lietuvos saugumą. Ar Vakarai tikrai pajėgūs ir galėtų apginti Lietuvą Rusijos agresijos atveju? Kokie signalai ryškėja? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir diplomatas Albinas Januška. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Kasmetinis Pasaulio ekonomikos forumas prasidėjo įmonių vadovų ir ekonomistų perspėjimais apie šiemet laukiantį nuosmukį. PwC vadovų apklausa parodė, kad 73 proc. iš 4,4 tūkst. verslo lyderių per artimiausius metus prognozuoja pasaulinio augimo sulėtėjimą. Tai prasčiausias rezultatas per pastarąjį dešimtmetį. Ekonomistų apklausa rodo, kad maždaug du trečdaliai jų šįmet tikisi pasaulinio ekonomikos nuosmukio.

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) atmetė Rusijos reikalavimą, kad jai atstovaujantiems sportininkams nebūtų taikomos kitokios sąlygos nei kitų šalių atletams, plečiantis ginčui dėl Rusijos ir Baltarusijos dalyvavimo 2024 metų Paryžiaus žaidynėse. „Dėl sankcijų Rusijos ir Baltarusijos valstybėms ir vyriausybėms negalima derėtis“, – sakė TOK atstovas spaudai.

Kalbėdamas apie Rusijos puolimą, Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas sakė neatmetantis „nė vieno scenarijaus per artimiausias dvi ar tris savaites“ ir įspėjo, kad „pagrindiniai mūšiai dar laukia“. „Rusija ruošiasi maksimaliam eskalavimui. Renka viską, kas įmanoma, veda pratybas ir mokymus“, – interviu „Sky News“ sakė O. Danilovas. „Galiu pasakyti, kad per artimiausias dvi ar tris savaites neatmetame jokio scenarijaus, – pridūrė jis.

Rusija pažeidžia pagrindinį branduolinių ginklų kontrolės susitarimą su JAV ir toliau atsisako leisti tikrinti savo branduolinius objektus. Tai antradienį pareiškė JAV Valstybės departamento atstovas, skelbia CNN. „Rusija nevykdo savo įsipareigojimų pagal Naująją START sutartį palengvinti tikrinimo veiklą savo teritorijoje.

Ukraina ruošiasi didelei Rusijos eskalacijai, kuri gali prasidėti per artimiausias dvi ar tris savaites, interviu „Sky news“ sako Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas. Anot jo, ateinantys keli mėnesiai bus lemiami sprendžiant karo eigą. Jis taip pat paragino Vakarų sąjungininkus siųsti daugiau ginklų. „Rusija ruošiasi maksimaliai eskalacijai“, – antradienį pareiškė O. Danilovas.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas paragino Vakarų sąjungininkus teikti daugiau karinės paramos Ukrainai, rašo „The Guardian“. Kyjivo pareigūnai ragina partnerius siųsti Ukrainai naikintuvus. Anot M. Podoliako, kai kurie ES lyderiai „mano, kad Ukrainai nereikėtų duoti ginklų, nes karas išplis į Europą“. Tačiau jis pateikė dvi priežastis, kodėl ginklai Ukrainai turėtų būti tiekiami.

Laikinai okupuotame Ukrainos rytuose esančiame Donecke tarp okupantų ėmė plisti itin pavojingos infekcijos, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, rašo UNIAN. Ukrainiečiai mano, kad tokia situacija galėjo susiklostyti dėl sanitarinių normų nesilaikymo.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi suteikti daugiau pagalbos Rusijai kare prieš Ukrainą, rašo „The Guardian“. A. Lukašenka pabrėžė, kad Rusijai šiuo metu nereikia „jokios pagalbos“, tačiau tikino esąs įsipareigojęs didinti paramą Maskvai. „Jei mūsų broliams rusams reikia pagalbos, mes visada esame pasirengę ją suteikti“, – pareiškė jis. Vis dėlto Baltarusijos lyderis nepatikslino, ką turi omenyje ir kaip tokia pagalba atrodytų.

Jungtinių Valstijų prezidentas griežtai ir lakoniškai pasakė, kad į Ukrainą naikintuvų F-16 nesiųs. Tačiau Prancūzijos lyderis siunčia kiek kitokią žinią – esą tokios galimybės sąjungininkės neatmeta. Taigi Ukrainos gynybos ministras šiandien išskubėjo į Paryžių, kur tikėtina pateiks oficialų Kyjivo prašymą naikintuvams gauti. Tuo metu Gitanas Nausėda ragina nedelsti: sako, kad naikintuvų tiekimas – tai raudonoji linija, kurią būtina peržengti.

Tavo šalis gali valstybės mastu vykdyti dopingo programą, įsibrauti į suverenios šalies teritoriją, ten sistemiškai žudyti žmones ir naikinti infrastruktūrą. Tavo šalis gali pažeisti bet kokius tarptautinės teisės principus, paminti humanizmą, bet tu vis tiek būsi laukiamas olimpinėse žaidynėse. Žaidynėse, kurių istorinė esmė – vienybė ir taika.

Rusijos pajėgos antradienį vėl smogė Ukrainos rytuose esančiam Bachmuto miestui. Smūgis pareikalavo bent dviejų gyvybių – žuvo vyras ir dvylikametis berniukas, dar penki žmonės buvo sužeisti. Rusijos pajėgos rytų Ukrainoje esantį Bachmutą verčia „visiškais griuvėsiais“, pareiškė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko, rašo CNN. Antradienį rusai vėl atakavo miestą, pranešama, kad per pastarąsias valandas žuvo du žmonės.

Ukrainos ir Rusijos karas gali paspartinti pasaulinį iškastinio kuro atsisakymą, pirmadienį paskelbė prognozę britų energetikos milžinė BP. Grupės metinėje energetikos sektoriaus perspektyvų apžvalgoje tokia prognozė paskelbta atsižvelgiant į tai, kad didžiosios naftos ir dujų įmonės, investuodamos į atsinaujinančius energijos šaltinius, dabar siekia iš naujo kurti savo, kaip ekologiškesnių bendrovių, įvaizdį.

Viena rusų bendrovė pranešė, kad pirmiesiems rusams, kurie Ukrainoje sunaikins arba perims Vakarų Ukrainai atsiųstus tankus, sumokės penkis milijonus rublių, rašo „Sky news“. Urale įsikūrusi įmonė „Fores“, gaminanti medžiagas energetikos pramonei, išmokas siūlo už vokiečių gamybos tankus „Leopard 2“ arba JAV gamybos tankus „Abrams“. Teigiama, kad pirmajam rusų kariui, sunaikinusiam vieną iš tankų, bus sumokėti penki milijonai rublių.

Jei Rusija gautų Irano balistinių raketų ir jas pradėtų naudoti prieš Ukrainą, Ukraina nepajėgtų nuo jų apsisaugoti. Anot Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybės atstovo spaudai Jurijaus Ihnato, Ukraina neturi tam priemonių, rašo CNN. „Rusija vis dar nori iš Irano gauti bepiločių orlaivių ir raketų „Fateh“ bei „Zolfaghar“. Tai yra balistinės raketos. Neturime priemonių joms nugalėti“, – pareiškė jis.

Buvęs britų premjeras Borisas Johnsonas atskleidė, kad Putinas asmeniškai telefonu grasino smogti jam raketa. Putinas Johnsonui pasakė nenorintis jo skriausti, bet su raketa tai užtruktų trumpai – tik minutę. O naktį Putino rusofašistai raketą paleido į daugiabutį Charkive ir pražudė ten moterį. Rusofašistai masiškai apšaudė ir Chersoną. Zelenskis prašo Vakarų greičiau tiekti Ukrainai naujus ginklus, kitaip Putino teroras nesiliaus.

Krymas niekada nebebus Ukrainos dalis, pareiškė Kroatijos prezidentas Zoranas Milanovičius, rašo „The Guardian“. Jis taip pat sukritikavo Vakarų šalis už tai, kad jos tiekia Ukrainai tankus bei kitą ginkluotę. „Esu prieš bet kokių letalinių ginklų siuntimą į šią šalį, – sakė Z. Milanovičius. – Tai prailgina karą.“ Kalbėdamas apie rusų dar 2014 m. aneksuotą Krymą jis pareiškė, kad pusiasalis niekada nebebus Ukrainos. „Aišku, kad Krymas niekada nebebus Ukrainos dalis“, – įsitikinęs jis.

Ukrainoje sausio 27-ąją žuvo užduotį Kramatorske, Donecko srityje, vykdęs ukrainiečių pilotas Danylas Muraška, rašo „Ukrainska Pravda“. Jis žuvo rusams numušus jo pilotuojamą lėktuvą. Jam buvo 24-eri. Kaip rašo minėtas portalas, apie didvyrio mirtį socialiniuose tinkluose pirmadienį patvirtino 299-oji taktinės aviacijos brigada. Su žuvusiuoju atsisveikinama pirmadienį.

Vokietijos nenoras perduoti tankus Ukrainai kyla ne tik iš politinių sumetimų, bet ir iš gilios ir skausmingos istorijos. Vokiečiai vis dar jaučia kaltę dėl Antrojo pasaulinio karo ir krūpčioja pagalvoję, kad jų tankai važinės ten, kur jau kartą buvo.

Vienas aukšto rango JAV generolas privačiai pasakė Didžiosios Britanijos gynybos sekretoriui Benui Wallace‘ui, kad britų kariuomenė nebėra laikoma aukščiausio lygio karinėmis pajėgomis, „Sky News“ sakė Gynybos departamento šaltiniai. Pasak neįvardinto amerikiečių generolo, Londonas turėjo pasirūpinti karinių pajėgumų kūrimu prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą. Tačiau dabar, pasak generolo, „esmė ta, kad.

Naujausioje savo naktinėje kalboje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija bando kaip įmanoma ilgiau užtęsti karą, o Ukraina turi paspartinti įvykius ir ginklų tiekimą. „Darome viską, kad mūsų spaudimas vis dar būtų didesnis už okupantų puolimo galimybes. Ir tuo pačiu labai svarbu išlaikyti mūsų partnerių gynybos paramos dinamiką. Pristatymo greitis buvo ir bus vienas iš pagrindinių šio karo veiksnių. Rusija tikisi užtęsti karą, išsekinti mūsų pajėgas.

Nelygiame mūšyje prie Bahmuto Ukrainoje sukeltame Rusijos kare žuvo jaunas sportininkas Ruslanas Kurdas. Apie 28-erių metų profesionalaus futbolininko mirtį socialiniuose tinkluose pranešė buvęs „Pobeda“ futbolo klubo spaudos atstovas Dmitro Moskalenka. Vaikinas savo sportininko karjerą pradėjo dar 2011-aisiais,  Chmelnyckio „Dinamo“ sužaidė 12 rungtynių.

Vokietijos dienraščiui „Tagesspiegel“ šalies kancleris Olafas Scholzas patvirtino, kad Vokietija neplanuoja perduoti savo naikintuvų Ukrainai. Pasak O. Scholzo, pagrindinė priežastis, kodėl nenorima dar labiau paremti Ukrainos – baimė eskaluoti konfliktą su Rusjija.

Apklausos rodo, kad lietuviai iki šiol tinkamai nežino, ką reikėtų daryti, jei šalį pradėtų atakuoti priešiškai nusiteikusių valstybių pajėgos. Nerimą kelia ir slėptuvių trūkumas. Dalis ekspertų kaltina valstybę neveiklumu ir ragina už tai atsakingą Vidaus reikalų ministeriją pasidomėti Ukrainos patirtimi. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Dviem Liudmiloms – mamai ir dukrai – iš rusų užpultos Ukrainos teko bėgti pačioje karo pradžioje.

Vakarų valstybių sprendimas drastiškai padidinti karinę pagalbą Ukrainai kilo iš nerimo, kad, užsitęsus karui, Ukraina praras galimybę įveikti Rusiją, rašo „Unian“, cituodama „The Wall Street Journal“. Teigiama, kad žurnalistų kalbinti Vakarų pareigūnai išreiškė nerimą, jog Rusija gali turėtu daugiau šansų laimėti, jeigu pradėtas alinantis karas ir toliau tęstųsi.

„Reuters“ naujienų agentūra praneša, kad Vokietijos ginklų gamintojas „Rheinmetall“ pasiruošęs gerokai padidinti tankų ir artilerijos amunicijos gamybą tam, kad patenkintų atsiradusią didelę paklausą Ukrainoje, taip pat kitose Vakarų valstybėse. Be to, Vokietijos bendrovės vadovas Arminas Pappergeris užsimena, kad šalyje taip pat gali būti pradėtos gaminti HIMARS daugkartinio paleidimo raketų sistemos. „Per metus galime pagaminti 240 tūkst.

Rusijai grasinant, kad Ramšteino karinėje bazėje priimtas Vakarų šalių sprendimas suteikti Ukrainai daugiau modernios ir smogiamosios ginkluotės išprovokuos dar didesnį karą, anot karybos ekspertų, verčia čia ir dabar garsiai pradėti kalbėti apie savo gynybinius pajėgumus – ar esame pajėgūs duoti į dantis agresoriui, jei šis sumanytų įžengti į Lietuvos teritoriją. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos iš visi nuo invazijos pradžios nukovė 126 160 rusų okupantus, rašo „Ukrinform“. Teigiama, kad per pastarąją parą Ukrainos karinėms pajėgoms pavyko nukauti 650 rusų karių. Iš viso nuo vasario 24 d. buvo sunaikinti 3 197 rusų kariuomenės tankai (8 per pastarąją parą), taip pat 2 195 artilerijos sistemos (7), 6 366 šarvuotosios transporto priemonės (22) ir kita karinė technika.

„Politico“ skelbia, kad Pentagonas tęsia diskusija dėl F-16 naikintuvų perdavimo Ukrainai, rašo „Ukrinform“. Teigiama, kad dalis kariuomenės atstovų atsargiai ragina Pentagoną pritarti, kad minėti naikintuvai būtų perduoti Ukrainai, siekiant apsiginti nuo Rusijos raketų, taip pat dronų atakų. Tai „Politico“ tvirtino trys asmenys, kurie turi tam tikros informacijos apie vykstančias diskusijas.