karas ukrainoje

Rusijos smūgis Černihive apgadino televizijos bokštą – gyventojai raginami laikytis nuo jo atokiau. Po atakos miesto valdžia perspėja žmones nesilankyti 200 metrų spinduliu aplink konstrukciją, kol specialistai vertina jos būklę ir imasi stabilizavimo darbų. Dėl Rusijos kariuomenės smūgio Černihive buvo apgadintas televizijos bokštas.

Žmonių, sužeistų per naktinę Rusijos ataką Zaporižioje, skaičius išaugo iki 23, tinkle „Telegram“ pranešė regiono karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas. „Jau suskaičiuoti 23 žmonės, sužeisti per Rusijos ataką Zaporižioje, tarp jų – šeši vaikai. Sužeistųjų skaičius auga. Gydytojai visiems teikia pagalbą“, – sakė I. Fedorovas. Kaip skelbta anksčiau, per masinį bepiločių orlaivių ir raketų smūgį Zaporižioje buvo apgadinta 12 daugiabučių pastatų ir sunaikintas bendrabutis.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas įsakė savo kariuomenei kelioms valandoms sustabdyti karo veiksmus Ukrainoje, kad į mūšių zoną galėtų patekti užsienio žurnalistai. Pasak Rusijos gynybos ministerijos, žiniasklaidos atstovams, tarp jų ir ukrainiečiams, bus leista apsilankyti Pokrovsko ir Kupjansko rajonuose, kur, Maskvos teigimu, apsuptos Ukrainos pajėgos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad Kinijos vaidmuo gali tapti lemiamas siekiant sustabdyti Rusijos bandymus tęsti karą. Po žvalgybos vadovo ataskaitos jis pareiškė, jog būtina įtraukti Pekiną į tarptautines pastangas, kad agresorė būtų priversta nutraukti karo veiksmus.

Dėl nuolatinių okupantų atakų Ukrainos energetikos bei dujų infrastruktūrai, artėjanti žiema Ukrainai gali būti katastrofiška. Akivaizdu, rašo „Bild“, kad ji bus daug sunkesnė Ukrainos civiliams nei visos ankstesnės. Spalį Rusija pažeidė daugiau nei pusę Ukrainos dujų infrastruktūros, o taip pat padarė didelę žalą elektros energijos tiekimo sistemai ir, panašu, nesiruošia sustoti. „Rusijos karinės pajėgos daro viską, kas įmanoma, kad Ukraina šią žiemą sušaltų.

Zaporižioje spalio 29 d. vakarą nuaidėjo sprogimai. Pranešama apie elektros tiekimo sutrikimus. Vietos valdžia ragina gyventojus likti slėptuvėse tol, kol nepraeis pavojus. Spalio 29-osios vakarą Zaporižioje buvo girdimi sprogimai. Apie tai pranešė „24 kanal“, remdamasis Zaporižios srities karinės administracijos vadovu Ivanu Fedorovu. Apie 20.56 val. Ukrainos oro pajėgos perspėjo, kad priešo aviacija paleido bombas Zaporižios kryptimi. Praėjus vos kelioms minutėms, mieste nuaidėjo sprogimai.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas pareiškė drąsią prognozę – karas Ukrainoje esą gali baigtis jau per artimiausius metus. Pasak specialiojo pasiuntinio Kirilo Dmitrijevo, Maskva „eina taikos link“ ir siekia užkirsti kelią platesniam konfliktui. Karas Ukrainoje, anot Rusijos prezidento specialiojo pasiuntinio Kirilo Dmitrijevo, baigsis per artimiausius metus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vėl skleidžia melagingus teiginius apie karo eigą Ukrainoje. Jis pareiškė, esą Ukrainos kariuomenė yra apsupta Kupjanske ir Pokrovske, o Rusijos pajėgos neva kontroliuoja situaciją. Tokius žodžius cituoja Kremliaus žiniasklaida. Pasak V. Putino, „Kupjanske ir Krasnoarmejske [taip rusai vadina Pokrovską] priešas yra apsuptas“, skelbia UNIAN.

Rusijos kovinis sraigtasparnis „Ka-52“ buvo numuštas pačių rusų, kai šie bandė atremti Ukrainos dronų ataką Rusijos teritorijoje. Vienas iš Rusijos naikintuvų, palaikęs sraigtasparnį bepilote skraidykle, pradėjo į jį šaudyti, praneša „United24 Media“. Nuo 2022 m. tai jau penktasis atvejis, kai Rusijos pajėgos pačios numuša savo sraigtasparnius. „The Insider“ patvirtino, kad abu sraigtasparnio įgulos nariai žuvo per incidentą.

JAV gali iš esmės pakeisti karo Ukrainoje eigą, jei ryžtųsi tvirtai veikti – suteiktų Ukrainai „Tomahawk“ raketų ir paremtų jos narystę NATO. Tokias įžvalgas išsakė buvęs Pentagono pareigūnas Josephas Bosco, teigdamas, kad Donaldas Trumpas, priešingai nei anksčiau, Vladimirą Putiną dabar mato ne kaip stiprų lyderį, o kaip nevykėlį, skelbia „The Hill“. Jis priminė, kad pastarosiomis savaitėmis JAV prezidentas D. Trumpas kelis kartus keitė savo politiką Ukrainos atžvilgiu.

Ukrainoje viešintis Seimo pirmininkas Juozas Olekas su šios šalies prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptarė galimybes imtis bendros ginklų gamybos, eurointegraciją bei poreikį stiprinti sankcijas Rusijai. „Aptarėme PURL ir SAFE iniciatyvų įgyvendinimą, bendros ginklų gamybos galimybes ir Ukrainos integraciją į Europą“, – feisbuke antradienį rašė Ukrainos vadovas. „Taip pat kalbėjome apie poreikį sustiprinti sankcijų spaudimą Rusijai ir parengti 20-ąjį ES sankcijų paketą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas imasi naujų priemonių prieš Rusiją – Vašingtonas užtikrins, kad naujos griežtos naftos sankcijos būtų įgyvendintos, siekiant priversti Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo dėl karo Ukrainoje nutraukimo. Apie tai interviu agentūrai „Bloomberg“ sakė JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris. „Mes įvedėme šias sankcijas ir planuojame užtikrinti jų laikymąsi“, – sakė jis.

Ukrainos pajėgos pasiekė svarbią pergalę fronte – išlaisvino Kučeriv Jaro kaimą Donecko srityje, kuris kelis mėnesius buvo rusų okupacijoje. Ekspertai pabrėžia, kad šis laimėjimas atskleidžia rimtas Rusijos puolimo strategijos spragas ir rodo, kaip Ukrainos kariuomenė, pasitelkusi modernius dronus bei išmanią taktiką, sugeba stabdyti gerokai gausesnes priešo pajėgas.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas siekia sudaryti Ukrainos skeptikų aljansą su Slovakija ir Čekija, leidiniui „Politico“ pareiškė jo patarėjas politikos klausimais Balazsas Orbanas. Dešiniųjų pažiūrų Vengrijos lyderis siekia prieš būsimus Europos Sąjungos (ES) aukščiausiojo lygio susitikimus susitikimus derinti pozicijas su Slovakijos ministru pirmininku Robertu Fico ir paskirtuoju Čekijos premjeru Andrejumi Babišu, tvirtino patarėjas.

Kremlius teigia, kad Ukrainos fronto linijoje kovoja užsienio kariai ir grasina juos „sunaikinti“. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, jog Maskva esą stebi Prancūzijos planus dislokuoti karinį kontingentą Ukrainoje.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas paragino Vakarų sąjungininkus suteikti ryžtingą paramą Ukrainai artėjant žiemai, kuri bus labai svarbi. Jis tokią pastabą pirmadienį išsakė Briuselyje, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi leidiniu „Süddeutsche Zeitung“. „Ši žiema bus labai svarbi. Ukraina turi išlikti pajėgi gintis“, – pareiškė Vokietijos diplomatas, kurį cituoja minėtas leidinys.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad puolamieji dronai „Shahed“ dėl didelio jų skaičiaus ir modernizavimo tampa pavojingesni už balistines raketas.  „Shahed“ dronai jau tapo pavojingesni už balistines raketas. Balistines raketas mes  numušame ten, kur turime „Patriot“ sistemas. O kad tokiame aukštyje numuštume tokį didelį skaičių „Shahed“, turime naudoti viską. Dronus-perėmėjus, F-16, sraigtasparnius – naudojame viską. Ir daug priklauso nuo oro.

Čekijos vyriausybės atstovas teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praranda galimybę daryti įtaką Donaldui Trumpui – JAV lyderis esą nebenusileidžia Kremliaus vadovo manipuliacijoms ir netgi gali tapti tuo, kas privers V. Putiną sėsti prie derybų stalo. Tokią nuomonę naujienų agentūrai „Ukrinform“ išreiškė Čekijos vyriausybės įgaliotinis Ukrainos atstatymo klausimais Tomašas Kopečny.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su Estijos užsienio reikalų ministru Margusu Tsahkna ir aptarė gynybos paramą Ukrainai, ginklų gamybą ir sankcijų Rusijai stiprinimą. Kaip informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“, V. Zelenskis apie tai pranešė platformoje „Telegram“. „Susitikau su Estijos užsienio reikalų ministru Margusu Tsahkna.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris teigia, kad Ukraina dabar atsidūrė „geresnėje padėtyje“, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas sugriežtino poziciją prieš Rusiją ir įvedė sankcijas Kremliaus naftos pramonei. Pasak premjero, pastarųjų dienų įvykiai gali tapti lūžio tašku kovoje su Rusijos ekonominiais pajėgumais tęsti karą. „Esame geresnėje padėtyje.

JAV Karo studijų institutas (ISW) teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra visiškai dezinformuojamas apie realią padėtį fronte. Analitikai nurodo, kad Rusijos generalinis štabas pateikia jam klaidingus pranešimus apie tariamas pergales ir ukrainiečių karių apsuptis, kurios neturi nieko bendro su tikrove.

Rusija pirmadienį pranešė, kad jos kariai užėmė dar tris kaimus Ukrainoje, Maskvai stengiantis padidinti savo pranašumą mūšio lauke, kol stringa pastangos siekti taikos. Rusijos gynybos ministerija socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime nurodė, kad jos pajėgos užėmė Novomykolajivkos ir Pryvilnės gyvenvietes Zaporižios srityje ir Jehorivkos gyvenvietę Dnipropetrovsko srityje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad per artimiausias 10 dienų Kyjivas kartu su sąjungininkais rengs paliaubų planą. Pasak jo, toks sprendimas priimtas po buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlymo sustabdyti karą dabartinėse fronto linijose. Ukraina ir jos sąjungininkai susitarė per artimiausias 10 dienų parengti paliaubų planą, sakė Ukrainos prezidentas V. Zelenskis. Paliaubų planas „Keletas greitų sprendimų – pavyzdžiui, paliaubų planas.

Vargu ar artimiausiu metu Ukraina vykdys atakas prieš Maskvą, nes šiuo metu tai nėra būtina, tačiau Maskvos sritis ir joje esanti karinė infrastruktūra vis dar išlieka svarbiais taikiniais. Apie tai „Radio NV“ eteryje kalbėjo karo analitikas, Ukrainos kariuomenės veteranas Jevgenijus Dykyjus. „Galima sakyti, kad žiedas aplink Maskvą siaurėja. Bet nemanau, kad artimiausiu metu mes pulsime pačią Maskvą. Nes to tiesiog nereikia.

Interviu Vengrijos „YouTube“ kanalui Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva nelaiko savo plataus masto įsiveržimo į Ukrainą Budapešto memorandumo pažeidimu. Jį citavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, pranešė „Kyiv Post“.  „Memorandume sakoma, kad Ukraina, kaip ir kitos buvusios Sovietų Sąjungos respublikos, atidavusios branduolinius ginklus, gaus branduolinių valstybių garantijas nebranduolinėms valstybėms.

Rusijos pajėgos vis dažniau nušviečia operacijas, kai nedidelės karių grupės prasiskverbia tarp ukrainiečių pozicijų, kaip neva sėkmingą puolimą, teigiama naujame Karo tyrimų instituto (ISW) straipsnyje. Analitikai pažymi, kad Kremlius naudojasi tokiomis infiltravimosi misijomis ir tuo, kad kai kuriose taktinėse teritorijose nėra vientisos fronto linijos ir dėl to pajėgos jose būna išsklaidytos, kad galėtų perdėtai teigti apie sėkmę mūšio lauke.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį paskelbė apie sėkmingą galutinį naujos branduolinės kruizinės raketos „Burevestnik“ bandymą ir išgyrė šį „unikalų“ branduolinį ginklą, kurio veikimo nuotolis siekia 14 tūkst. kilometrų.

Rusija intensyvina atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, bandydama nutraukti elektros energijos tiekimą  pramoniniams regionams ir sukelti chaosą tarp gyventojų, skelbia „The Economist“, cituoja „RBC–Ukraine“. Leidinys pažymi, kad Rusijos karinės pajėgos žymiai padidino smūgių Ukrainos energetikos objektams skaičių, ypač Sumų, Černihivo ir Charkivo srityse. Po neseniai įvykusių atakų kai kurios vietovės elektros neturėjo kelias dienas.

Rusija susiduria su keturiomis rimtomis silpnybėmis, kurios, pasak JAV žvalgybos šaltinių, gali lemti Vladimiro Putino pralaimėjimą kare prieš Ukrainą. Italijos leidinys „La Stampa“ skelbia, kad Kremliaus pozicijas silpnina stringanti mobilizacija, prastėjanti ekonomika, Ukrainos technologinė pažanga ir vangus Rusijos kariuomenės judėjimas fronte.

Zelenskio pasakymai apie galimą karo pabaigą kelia viltį, kad diplomatinis sprendimas gali pakeisti karo eigą, tačiau vis dar išlieka abejonių, ar paliaubos tikrai atves į ilgalaikę taiką. Ar nebus tai tik laiko atidėjimas, leidžiantis Rusijai pasiruošti naujoms agresijos formoms? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis ir buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.

Šimtai tūkstančių ukrainiečių gyvena Donecko srities dalyse, kurios tebėra Ukrainos kontrolėje. Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino reikalavimas perduoti šias žemes Rusijai yra neįmanoma derybų sąlyga, rašo Ukrainos vyriausybes valdoma žiniasklaidos platforma „United24 Media“. Prieš okupantams pradedant karą, Pokrovske gyveno beveik 100 tūkst. žmonių. Jie visi prarado gyvenimus, kuriuos kūrė dešimtmečius: namai virto griuvėsiais, o iš kadaise didelių Pokrovsko gamyklų neliko nieko.

Londone NATO šalių lyderiai susirinko į „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimą. Po Trumpo sankcijų didžiausioms rusijos naftos bendrovėms ,,Rosneft„ ir ,,Lukoil“ , Europos lyderiai taip pat rengiasi didinti spaudimą Kremliaus diktatoriui ir naftos gavybos įmonėms. Amerikos prezidentas neketina apsiriboti vien sankcijomis – per artėjantį susitikimą su Si Dzinpingu Trumpas ruošiasi įtikinti Kinijos vadovą daryti spaudimą Putinui. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Karo fronte dronų atakos tapo kasdienybe, o išgyvenimo istorijos, kuriose kiekvienas sprendimas lemia gyvybę, atskleidžia baisią karo realybę. Pasiruošimas ir intuicija tampa esminiais išgyvenimo faktoriais, kai kiekviena sekundė gali būti lemtinga. Apie savo šiurpią patirtį, „Žinių radijas“ laidoje, kalbą Osvaldas Guokas, ilgus metus Ukrainos fronte kariavęs lietuvis karys, kuris šiemet buvo sunkiai sužeistas.

Gydytojas anesteziologas, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas neseniai grįžo iš jau trečiosios savo misijos Ukrainoje. Šįkart jis į Ukrainą vyko kaip „Blue / Yellow“ savanoris. Kaip pasakoja pats Aurimas, svarbiausia yra tai, kad šios misijos leidžia parvežti patirtį ir žinias, kurios yra svarbios Lietuvai.

Nuo metų pradžios Rusija į Ukrainą paleido apie 770 balistinių raketų ir daugiau nei 50 hipergarsinių raketų „Kinžal“. Apie tai platformoje „Facebook“ paskelbė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad praėjusią naktį Rusija vėl puolė Ukrainą. Šį kartą užpuolikai panaudojo kovines nepilotuojamąsias skraidykles ir devynias balistines raketas, pražudžiusias keletą ir sužeidusias dešimtis žmonių. Vienu iš raketinių smūgių taikinių buvo ir Kyjivas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ruošiasi susitikimui su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, kuriame ketina aptarti ne tik Kinijos naftos pirkimus iš Rusijos, bet ir žingsnius, kurie galėtų priartinti karo Ukrainoje pabaigą, skelbia „Telegram“ kanalas UNIAN. JAV prezidentas pareiškė, kad susitikime su Kinijos vadovu Pietų Korėjoje taip pat planuoja aptarti prekybos klausimus ir branduolinio atgrasymo politiką. Xi Jinpingas „norėtų, kad šis karas baigtųsi“ „Manau, kad pasieksime susitarimą.

Jungtinis NATO ir Ukrainos analizės, mokymo ir švietimo centras (JATEC) ir Sąjungininkų pajėgų transformacijos vadavietė atliko naują novatoriško sprendimo, skirto kovoti su valdomomis aviacinėmis bombomis, bandymų etapą. Apie tai pranešė Ukrainos gynybos ministerija.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas pareiškė, kad Maskva, Vašingtonas ir Kyjivas esą priartėjo prie galimo diplomatinio sprendimo, galinčio užbaigti karą Ukrainoje. Tiesa, konkrečių detalių jis neatskleidė, tačiau tokie pareiškimai jau sulaukė politologų dėmesio. „Manau, kad Rusija, JAV ir Ukraina iš tiesų yra pakankamai arti diplomatinio sprendimo“, – „Reuters“ citavo K. Dmitrijevo žodžius. Jis neatskleidė jokių detalių, ką konkrečiai turėjo omenyje.

Kyjivo valdžia pranešė, kad šeštadienį Rusija raketomis ir nepilotuojamaisiais orlaiviais smogė Ukrainos sostinei, keliuose rajonuose apgriaudama pastatus ir namus bei sužeisdama mažiausiai aštuonis žmones. „Sprogimai sostinėje. Miestas patiria balistinę ataką“, – platformoje „Telegram“ pranešė Kyjivo meras Vitalijus Kličko. „Šiuo metu sostinėje 8 sužeisti žmonės“, – kitame įraše pranešė jis ir pridūrė, kad trys iš jų paguldyti į ligoninę.

Šeštadienį Rusijos pajėgos atakavo anglies kasyklą Dnipropetrovsko srityje, kai po žeme tuo metu dirbo 496 žmonės, pranešė Ukrainos energetikos bendrovė „DTEK“....

JAV prezidento Donaldo Trumpo netikėtas sprendimas įvesti sankcijas didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms nesustabdys Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo mašinos, bet padės Europos Sąjungai atsisakyti rusiškos naftos, praneša „Politico“. Trečiadienį D. Trumpas paskelbė didžiules naujas sankcijas Rusijos naftos bendrovėms „Lukoil“ ir „Rosneft“. Tai pirmosios JAV sankcijos po to, kai D. Trumpas antrą kartą tapo prezidentu.

Ovručo mieste Žytomyro srityje įvyko sprogimas traukinyje. Vietos policijos paieškomas vyras sulaikymo metu susprogdino granatą, pranešė leidinys „Korosten today“, remdamasis penktadienio įvykio liudytojais. „Ovruče sulaikymo metu priemiestiniame traukinyje vyras susprogdino granatą, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų“, – pasakojo liudytojai. Pirminiais duomenimis, žuvo 4, o dar 12 buvo sužeista. Vėliau Žytomyro srities policija leidiniui patvirtino šią informaciją.

Čekijos gyventojai mažiau nei per 48 valandas paaukojo beveik 550 tūkst. eurų, skirtų finansuoti tolimojo nuotolio raketą „Flamingo“ Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Kaip praneša „Ukrinform“, iniciatyva „Darek pro Putina“ („Dovana Putinui“) apie rezultatus pranešė platformoje „X“. „Džiaugiamės galėdami pranešti, kad lėšų rinkimas Ukrainos raketai “Flamingo", kuri bus pavadinta DANA 1, baigtas. Per mažiau nei 48 valandas buvo surinkta 12 500 000 Čekijos kronų. Ačiū!“ – sakoma pranešime.

Ukrainos frontas braška per siūles – rusų pajėgos veržiasi gilyn į šalies teritoriją, o gynėjų gretos retėja. Savanorė Berlyna praneša, kad kai kur vienam kareiviui tenka saugoti net iki 200 metrų fronto linijas, o rusai, pasinaudodami spragomis, įsiskverbia į užnugarį ir ten telkiasi naujiems puolimams.

Atkakli Europos Sąjunga neketina trauktis – ji paskatino JAV prezidentą Donaldą Trumpą griežčiau spausti Maskvą ir „skaudžiai“ nubausti Rusiją. Įvedus naujas sankcijas ir pažadėjus Ukrainai 140 mlrd. eurų paramos paketą, Europa siekia išlaikyti JAV Kyjivo pusėje ir sustiprinti spaudimą Kremliui, rašo „The New York Times“. Europos Sąjunga įvedė naujas sankcijas Rusijai ir įsipareigojo per dvejus metus suteikti Ukrainai finansinę ir karinę paramą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį atvyko į Jungtinę Karalystę, kur Vindzoro pilyje susitiko su karaliumi Charlesu III. Šis vizitas vyksta prieš Londone rengiamą viršūnių susitikimą, kuriame bus aptariama Ukrainos gynyba ir tolesnė Vakarų pagalba Kyjivui. V. Zelenskis atvyko susitikti su Didžiosios Britanijos karaliumi Vindzoro pilyje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį Londone susitiks su pagrindiniais savo rėmėjais, o Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas teigė raginsiantis Europą pristatyti Kyjivui daugiau ilgojo nuotolio raketų. Kyjivo sąjungininkai Vakaruose didina spaudimą Maskvai, karui žengiant į jau ketvirtą žiemą. Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) šią savaitę paskelbė apie naujas sankcijas Rusijos energetikai, kuriomis siekiama paralyžiuoti karo ekonomiką.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vėl pratrūko grasinimais. Ketvirtadienį jis pareiškė, kad Maskvos atsakas į tolimus smūgius Rusijos teritorijai bus „pribloškiantis“ – nors dar visai neseniai tikino, kad reaguos tik stiprindamas oro gynybą.  Į klausimą, kaip vertina „prieštaringus signalus iš Vašingtono“ – galimą apribojimų panaikinimą naudoti tolimą ginkluotę prieš Rusiją ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą apie galimybę smogti iki 3 tūkst.

Partizanų grupė „Atesh“ teigia, kad Rusijos 506-asis motorizuotas šaulių pulkas Pokrovsko fronte formuoja moterų puolimo kuopas, rašo „United24 Media“. „Atesh“ – tai Ukrainos, Krymo totorių ir rusų partizanų judėjimas, veikiantis okupuotose Ukrainos teritorijose ir Rusijoje. Pranešama, kad rusų moterys taip pat naudojamos kaip infiltratorės – tai, anot partizanų grupės, pabrėžia Kremliaus personalo trūkumą ir neviltį.