kapinės

Mirusių artimųjų kapaviečių tvarkyti panevėžiečiams geriau eiti ne po vieną. Taip siūlo patys kapinių prižiūrėtojai, įspėjantys, jog už tvoros galima sutikti ir narkomanų, ir persirengėlių, ir potencialiai pavojingų iškrypėlių. Gal ir nebūtume sužinoję, kokių įvykių kartais pasitaiko miesto kapinėse, jei ne vienos pasipiktinusios skaitytojos skambutis. Panevėžietė papasakojo gegužės 9 dieną tvarkiusi mirusių artimųjų kapavietę Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse Ramygalos gatvėje.

Šį šeštadienį netoli Kauno esančios Jonučių gyvenvietės kapinėse pašventintas paminklas Drąsiui Kedžiui. Kiek daugiau nei prieš metus, 2010 m. balandžio 17 dieną jo kūnas rastas Kauno marių pakrantėje. Nors praėjo daug laiko, mįslių šioje istorijoje vis dar daugiau, negu atsakymų į jas. Į paminklo šventinimą susirinkę žmonės šnabždėjosi, kad  nepriekaištingai sutvarkytą kapavietę netrukus gali tekti vėl suniokoti.

Siūloma įpareigoti Vyriausybę įtvirtinti kriterijus (tvarką), kuriais vadovaujantis būtų nustatomas naujai steigiamų kapinių plotas konkrečiai savivaldybei. Tokį pasiūlymą Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 24 straipsnio pakeitimo projektui Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Valentinas Mazuronis.

Tokį Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 24 straipsnio pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Valentinas Mazuronis. „Žmonių palaikų laidojimo įstatyme bus įtvirtinta nuostata, kad naujas kapines steigia savivaldybės, tačiau valstybė iš biudžeto lėšų kompensuoja savivaldybėms kapinių steigimo išlaidas.

Keturiolikos metrų vandens gylyje yra kapinės. Su vartais, takeliais, memorialinėmis lentomis ir net suoliukais. Neptūno memorialinis rifas skirtas žmonėms, kurie labia mylėjo jūrą ir norėtų čia būti palaidotais. Neįprastų kapinių kūrėjai tikis, kad kada nors šis rifas užims pusseptinto hektaro teritoriją, kurioje bus galima palaidoti 125 tūkstančius narų ar jūreivių. "Čia atvykti labai nesunku", - teigia kompanijos, kuriai priklauso šiso kapinės, akcininkas Gary Levine.

Viena iš originalesnių turizmo alternatyvų, leidžianti aplankyti daug miestų ir pažinti jų kultūrinį ir istorinį paveldą, tai „kapinių turizmas“ arba senovinių kapinių lankymas. Jeigu nusiperkate pigius bilietus į pasirinktą miestą, toks maršrutas gali būti tikrai įdomus, o be to, tausoja piniginę. Taigi „Europos kapinių asociacija“ sudarė turistinį maršrutą po Europą, kuriame - 54 kapinės aštuoniolikoje šalių.

Kapinėse pastebimai daugėja neprižiūrimų kapaviečių, todėl ieškoma būdų, kaip šią situaciją pakeisti. Kol naujų miesto kapinių žemė užstrigusi teismų pinklėse, valdininkai nusprendė ieškoti būdų, kur laidoti šiauliečius, kai vietų kapinėse katastrofiškai mažėja. Ir jiems pavyko – Šiaulių savivaldybės  administracija pirmoji šalyje nusprendė sudaryti komisiją, kuri miesto kapinėse esančias apleistas kapavietes pripažintų neprižiūrimomis.

Kur Lietuvoje brangiausia žemė? Sostinės centre? Senamiestyje? Turniškėse? Nieko panašaus. Vilniaus pakraštyje jos kaina pati didžiausia turbūt visoje Europoje. Tai Kairėnų kapinės. Ten poros kvadratinių metrų žemės lopinėlis gali atsieiti net keliolika tūkstančių litų! Amžinas poilsis –neįperkamas Redakciją pasiekė vilniečio skundas. Vyras baisėjosi Kairėnų kapinių administracijos reketu, kai už poros kvadratinių metrų žemės lopinėlį prašoma vos ne 20 tūkstančių litų.

Panevėžio miesto Šilaičių kapinėse vietos laidojimui likę maždaug metams. Šiemet kapines planuojama praplėsti dar keliais hektarais, tačiau ir jų užtektų ne taip jau ilgam. Situaciją gali palengvinti nebent krematoriumas. Daugelis Lietuvos miestų jau dabar priversti rūpintis, kur teks laidoti mirusiuosius artimiausioje ateityje, nes vietos kapinėse mažėja. Todėl tiek daug vilčių dedama į šią gegužę veikti pradėsiantį pirmąjį šalyje krematoriumą.

Anot specialistų, Klaipėdos kapinėse vietų pakaks tik artimiausiems 6–10, Vilniaus kapinėse – 10, Kauno – 30 metų. Nors pirmojo Lietuvoje krematoriumo Kėdainiuose pirmąją kremavimo liniją planuojama paleisti dar šią gegužę, savivaldybių atstovai vis dar labiau linkę ieškoti papildomų teritorijų tradicinėms kapavietėms arba siūlyti laidoti artimuosius šeimų kapuose, nei imtis kremavimo idėjos populiarinimo.

Būsimosios Daušiškių kapinės jau primena skandalingąją Šiaulių LEZ istoriją. Palaidotomis dešimtimis milijonų litų, skandalais ir prakutusiais politikų artimaisiais. Po valdžios stogu audžiamos sparnuotos svajonės kapines atiduoti į privačias rankas ir dar pridėti po porą milijonų litų. Gąsdino mokamomis kapinėmis Jau darosi tradicija, kad daugiamilijoninės miesto valdžios avantiūros pridengiamos brangių konsultantų sukurtomis dar brangesnėmis vizijomis.

Šiauliai – tai didelės, užpustytos kapinės, kuriose kuičiasi politiniai kugeliai, o visiems iš po  uošvės sijono vadovauja buvęs taksistas. Gerokai pasiklydęs aritmetikoje ir susipykęs su tikrove, tačiau dideliu apetitu ir plačia širdimi savo artimiesiems – giminėms ir partijos bičiuliams.

Nauja afera ryškėja Dausiškių kapinių istorijoje. Biudžeto pinigais rankas pasišildė ne tik miesto mero Genadijaus Mikšio artimieji. Dabar aiškėja, jog Savivaldybė galėjo iššvaistyti iki milijono litų nereikalingiems sklypams pirkti. Panaikino detalųjį planą Šiaulių apygardos administracinis teismas panaikino Dausiškių kapinių detalųjį planą. Planas panaikintas dėl formalios priežasties.

Apkūnūs Naujosios Zelandijos gyventojai kelia sunkumų laidotuvių namų vadovams, praneša AFP naujienų agentūra.Nutukusių žmonių kūnai netelpa į krematoriumus ir užima dvi laidojimo vietas kapinėse. Naujosios Zelandijos Laidotuvių namų vadovų asociacijos prezidentas Tonis Garingas sakė, kad standartinis karstas dabar daug didesnis nei prieš kelerius metus, kadangi nutukimas – vis dažnesnė žmonių problema.

Rygoje trečiadienio naktį išniekinta daugiau kaip šimtas antkapių, ant kurių baltais dažais nupieštos svastikos. Vandalų tapatybė dar nenustatyta. Latvijos prezidentas V.Zatleras ir premjeras V.Dombrovskis griežtai pasmerkė vandalizmo aktą ir paragino padaryti viską, kad kaltininkai būtų surasti, o kapai – sutvarkyti.

Jaunus kėdainiečius, tyčia suardžiusius ir sugadinusius šimtus kapaviečių ir jų antkapinių paminklų, teismas nubaudė trejų ir pustrečių metų lygtinėmis laisvės atėmimo bausmėmis. Aštuoniolikmečiui L. V. paskirta trejų metų, jo bendraamžiui D. V. - dvejų metų ir šešių mėnesių, vienam gruodžio pradžioje 17 metų sulauksiančiam jų bendrininkui - trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Jų vykdymas visiems atidėtas trejiems metams.

Seimo narė prašo skubos tvarka pradėti svarstymą dėl stačiatikių kapinių sunaikinimo Vakar Seimo narė Aurelija Stancikienė kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos reikalaudama prisiimti atsakomybę ir skubos tvarka pradėti viešą svarstymą dėl Savičiaus ligoninės teritorijoje vykdomų tvarkomųjų darbų metu sunaikintų vienų seniausių Vilniaus mieste stačiatikių kapinių. Parlamentarė taip pat prašo įvertinti kapinių svarbą Vilniaus miestui bei stačiatikių bendruomenei.

Švenčių turime daug. Jei dar įskaičiuotume piliečių priverstinio nedarbo, priverstinio poilsio dienas, valdžia mums įvairių šventimų nepagailėjo. Tačiau gaila, kad valdžia, iš anksto paskelbianti, kiek dienų bus švenčiama (minima) viena ar kita šventė, tik formaliai baksteli į kalendoriaus datą. Neatsižvelgdama, ką gyventojai švęs (minės). Ar lietuviams ta šventė masinė, ar tiesiog papildoma poilsio diena. Kai lietuviai dums į gamtą kepti šašlykų.

Prieš Vėlines į Panevėžio kapines nusitaikė ilgapirščiai ir senų padangų atsikratantys vairuotojai. Kol vieni triūsia tvarkydami artimųjų amžino poilsio vietas, kiti nuo kapviečių skuba nurinkti gėles ir padangomis užgriozdinti kapinių patvorius. Neatsigina krovėjų „Neišmanom, kaip išvaikyti vagis ir tuos padangų krovėjus. Nebent sovietinių laikų draugovininkus į kapines reikėtų atsiųsti, kad nuolat budėtų.

Alkani lokiai Rusijoje kapines naudoja tarsi milžiniškus šaldytuvus, rašo „The Guardian“. Kaip teigia vietiniai Komijos respublikos, esančios netoli poliarinio rato, gyventojai, įprasto lokiams maisto trūkumas privertė šiuos gyvūnus esti žmonių palaikus. „Iš tolo jis atrodė kaip stambus, kailiniais apsivilkęs vyras, palinkęs prie itin mylėto žmogaus kapo. Tačiau priėjusios arčiau pamatėme, kad ten – į kapą įlindęs lokys, ėdantis palaikus“, – pakraupusios pasakojo dvi vietinės moterys.

Spalio 29 – lapkričio 1 dienomis Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sieks sudaryti kuo patogesnę ir saugesnę aplinką vykstantiesiems aplankyti artimųjų kapų. Sustiprintos policijos pajėgos veiks pagal viešosios tvarkos palaikymo ir eismo priežiūros Visų šventųjų ir Vėlinių švenčių metu planą. Viešosios policijos pareigūnai patruliuos prie kapinių, teiks visokeriopą pagalbą vykstantiesiems pagerbti mirusiuosius.

Kapinių turizmas susilaukia vis daugiau populiarumo – žmonės atmeta išankstinius įsitikinimus ir traukia į kapines tiek pamatyti architektūrinių šedevrų, tiek aplankyti įžymių asmenybių kapų. Pradedantiesiems „kapinių turistams“, kelionių patarimų tinklalapio „TripAdvisor“ kūrėjai pakvietė savo lankytojus išrinkti dešimt populiariausių amžinojo poilsio vietų Senajame Žemyne.

Iki Vėlinių likus mažiau nei savaitei, niekas nesiskubina sutvarkyti vienų seniausių Vilniaus kapinių. Šiemet 200–ąsias įkūrimo metines mininčios Bernardinų kapinės skendi lapuose ir retų lankytojų čia paliktose šiukšlėse. Jubiliejaus proga Bernardinų kapinėms atnaujinti buvo skirti 6 milijonai litų. Dalį darbų finansavo Lietuva, dalį – Lenkija.

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad artėjant Visų Šventųjų ir Vėlinių šventėms, gyventojų patogumui nuo spalio 23 d. didinamas autobusų skaičius į Rokantiškių, Karveliškių bei Kairėnų kapines. Lapkričio 1-ąją kapinių link važiuos maksimalus autobusų kiekis. Į Rokantiškių kapines keleivius veš 37 maršruto „Kalvarijų g. – Olandų g. – Rokantiškės“ autobusai. Lapkričio 1-ąją autobusai kursuos kas 5-6 minutes.

Keturi jauni kėdainiečiai, tyčia suardę ir sugadinę šimtus kapaviečių ir jų antkapinių paminklų, netrukus bus teisiami – šią nusikaltimų mirusiųjų atminimui baudžiamąją bylą Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Gintaras Jakštas perdavė nagrinėti rajono apylinkės teismui.

Jau ne už kalnų žvarbios rudeninės šventės, kai masiškai perkame žvakutes, chrizantemų puokštes ir važiuojame iš kapų į kapus lankyti savo mirusiųjų artimųjų. Ar niekada neteko susimąstyti, kodėl spalio pabaigoje elgiamės kaip pamišę dėl kapų tvarkymo, gražinimo, - koks mūsų tikslas? Jei, kaip iš pirmo žvilgsnio įsivaizduojame, tikslas – aplankyti mirusiuosius artimuosius, prisiminti juos, sveikinu Jus patekote tarp daugumos, kurie sąmoningai suvokdami ar nesuvokdami vis bando save apgauti.

Pirmadienio rytą į Kučiūnų (Lazdijų r.) miestelio kapines atėjusi netoliese gyvenanti Marija Klank pakraupo - kapinės atrodė lyg po karo. „Uraganas taip nebūtų sugebėjęs! Čia net ne žmonių, o antžmogių darbas“, - kalbėjo pirmadienio rytą kapinėse stoviniuojantys žmonės. „Apie pusę septynių ryto atėjau ant sugyventinio kapo uždegti žvakelės. Dažnai ateinu į kapines, gyvenu šalia jų. Tačiau tai, ką pamačiau, buvo nesuvokiama protu.

Baugoka, tačiau daugybė kapinių jau seniai virto turistų traukos centrais. Čia jie būriais traukia pagerbti žuvusių savo didvyrių arba prisiminti prabėgusių dienų tėkmę. Karalių slėnis, Luksoras, Egiptas Penkis šimtus metų (XVI-XI a. prieš mūsų erą) šiame vakarinio Nilo slėnyje buvo laidojami iškiliausi Egipto valdovai. Kaip bebūtų, daugelį metų jis tedomino kapų plėšikus ir archeologus.

Lietuvos piligrimai Sibire tvarkė tremtinių ir lageriuose kalėjusiųjų kapines, taip norėdami ne tik gaivinti istorinį atminimą, bet ir skleisti bei atkreipti dėmesį į laisvės vertybę. Piligrimų iš viso buvo 15 – kunigas, dvi vienuolės, ekspedicijos vadovas Gintautas Alekna ir 20-30 metų katalikiškas jaunimas. Ši ekspedicija išsiskyrė iš žinomo projekto „Misija Sibiras“ tuo, kad tai buvo piligriminė kelionė – tremties, lagerių vietose buvo meldžiamasi, Sibiro platybėse aukojamos šventos mišios.

Slėpdami nuovargį veiduose ir plačiai šypsodamiesi ankstų penktadienio rytą Vilniaus geležinkelio stoties perone išlipo penktosios „Misija Sibiras“ delegacijos dalyviai. Džiaugsmingais šūksniais juos pasitiko draugai, artimieji, prieš porą savaičių į Sibirą išlydėję žiniasklaidos atstovai. „Brangu, kad tai, ką darėme, svarbu lietuviams, kad tai, ką darėm, yra pagarba nebegrįžusiems, likusiems amžino poilsio ten, Sibire“, – sakė vienas iš misijos dalyvių Paulius Mieželis.

Vagims  nebeliko jokių šventų vietų, vis dažniau ilgapirščiai vagia ir iš kapinių. Vilniuje, Antakalnio kapinių teritorijoje, pastebėta, kad nuo Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pirmininko Antano Sniečkaus kapo pavogtas paminklinis biustas. Nuostolis nustatinėjamas.

Kauno miesto tarybos kolegija, ketinusi pirmadienį atmesti pasiūlymą ne vienus metus teisme besitęsiantį ginčą su žemės sklypų savininkais dėl teritorijos naujoms kapinėms įrengti Vainatrakyje baigti taikos sutartimi, priversta palūkėti. Naujų kapinių įrengimą Kauno rajone kuruojančiam vicemerui Steponui Vaičikauskui pavesta pasirūpinti derybomis su žemės savininkais. Kada derybos galėtų baigtis, kol kas neaišku.

Siūloma sugriežtinti baudžiamąją atsakomybę už kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimą. Tai numatančias Baudžiamojo kodekso pataisas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gediminas Navaitis. Jis siūlo atsisakyti švelniausių bausmių kapinių vandalams.

Šiemet Lietuvoje jau užregistruoti keturi kapinių išniekinimo atvejai. Pernai nustatyta bent pusšimtis nusikalstamų veikų, sietinų su kapų išniekinimu, tačiau teismui perduotos tik kelios visiškai ištirtos bylos. Kiti ikiteisminiai tyrimai dėl vandalizmo vis dar neužbaigti, o daugiau kaip ketvirtadalis jų – jau nutraukti.  „Alutį gėriau, paminklus varčiau“? Senąsias Panevėžio kapines su ekstremalių pramogų parku sumaišė trys jauni panevėžiečiai.

Užsienio reikalų viceministro Evaldo Ignatavičiaus vadovaujama Užsienio reikalų ministerijos delegacija kovo 10-11 dienomis Maskvoje dalyvauja kasmetinėse dvišalėse Lietuvos ir Rusijos užsienio reikalų viceministrų lygio konsultacijose ir renginiuose, skirtuose Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečiui. Viceministras aplankė Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vado Jono Žemaičio-Vytauto palaidojimo vietą Donskoje kapinėse ir pagerbė šio kovotojo už Lietuvos laisvę atminimą.

Klaipėdos rajono Agluonėnų 30 narių bendruomenė, palyginti su 1 700 seniūnijos gyventojų, - tik sauja aktyvistų, tačiau problemų našta jiems tenka nepavydėtina. Ataskaitiniame bendruomenės susirinkime, vykusiame antradienį atnaujintoje kultūros namų salėje, metinės veiklos aptarimą užgožė svarstymai dėl gyvenvietės plėtros: numatomų įrengti naujų kapinių bei UAB „Minijos nafta“ naftos gavybos aikštelės detaliojo plano.

Panevėžyje, šios dienos popietę, trys jaunuoliai Panevėžio senosiose kapinėse, Apvaizdos take, niokojo paminklus, laužė kryžius. Tai pastebėję praeiviai iškvietė policijos pareigūnus. Nusikalstamos veikos padarymu įtariami du 1991-aisiais gimę panevėžiečiai: L.B., kuriam nustatytas 1,33 prom. girtumas, ir M.K., kurio kraujyje rasta 0,33 promilės alkoholio, ir nepilnametis.

Arizonos valstijoje, netoli Tuksono, JAV karinių oro pajėgų Daviso-Monthano bazėje veikia didžiausios pasaulyje karinių lėktuvų kapinės. Jose po atviru dangumi dūla apie 5 000 įvairios paskirties lėktuvų, daugelis iš jų – galinčių (tiksliau, galėjusių) gabenti branduolinį ginklą. Neseniai „Google Earth“ atlasas buvo papildytas didelės raiškos šių kapinių nuotraukomis. Vieną iš jų galima pamatyti čia, o šiame vaizdo siužete užfiksuota liūdna aerokapinyno kasdienybė.

Stringa naujųjų Šiaulių Daušiškių kapinių žemės paėmimo procedūros. Iš devynių žemės savininkų bus išpirkta žemė visuomenės poreikiams, tačiau procesas stabdomas dėl keturių naujų žemės savininkų. Šiaulių apskrities viršininko administracija žemę jiems skyrė jau vykdant kapinių detaliojo plano procedūrą. Dėl to dabar vyksta teismai. Tol, kol jie vyksta, negalima įgyvendinti seniai patvirtinto detaliojo plano kapinėms įrengti. Daušiškių kapinių plotas - 65 hektarai.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdyba kreipėsi į uostamiesčio savivaldybę dėl skaidrumo didinimo jos administracijos Kapinių priežiūros tarnyboje.

Sunkiomis sąlygomis dirbantys duobkasiai keiksnoja šiemet kaip reta šaltą žiemą, bet pripažįsta, kad vis dėlto yra ir vienas tokių orų privalumas. Nebeturi konkurentų Prie kapinių tvorų nebelūkuriuoja nelegalūs duobių kasėjai, atimdavę duoną iš etatinių duobkasių šiltuoju metų laiku. Anksčiau jie darbą paverždavo ir žiemomis, nes nebūdavo šalta. Jei šiemet žiema būtų šilta, nelegalių duobkasių gretas, matyt, dar papildytų pašalpų nebegaunantys bedarbiai.

Istorikai sako, kad aplink senąją Kretingalės evagelikų liuteronų bažnyčią žmonės buvo laidojami jau nuo XVIII amžiaus. Laidojimų būta ir bažnyčios rūsyje. Sovietmečiu bažnyčia buvo paversta sandėliu, o ant kapinių radosi kelias. Kad kelias būtų uždarytas sakosi pritariantys ne tik specialistai, bet ir vietos gyventojai.

Nors Lietuvoje palaikų kremavimas nebėra naujiena, šią paslaugą pasirinkę mirusiųjų artimieji vis dar nesiryžta keisti laidotuvių tradicijų. Su mirusiuoju atsisveikinama ir vežant kremuoti, ir parvežus urną. Tikimasi, kad Lietuvoje šiemet pradėsiantis veikti krematoriumas keis ir laidojimo tradicijas - jos taps trumpesnės. Vakarų šalyse jau seniai egzistuoja tradicija atsisveikinimą rengti tik kartą ir vietoje glėbio gėlių pasidomėti, kokios realios pagalbos reikėtų artimiesiems.

Laikinai, kol bus įrengtos naujos Kauno kapinės, mirusieji kauniečiai gali būti laidojami Užliedžių kapinėse. Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Petras Mikelionis tarėsi su Kauno miesto vicemeru Steponu Vaičikausku, kaip operatyviau spręsti problemą, kuri kyla kapinėse pritrūkus vietos palaidoti mirusius kauniečius.

Šiaulių miesto ūkio ir plėtros komitete pritarta kreipimuisi į Vyriausybę dėl Šiaulių miesto kapinių koncesijos. Tai būtina, nes Koncesijos įstatyme nėra numatyta koncesija dėl kapinių įrengimo.  Vietos Ginkūnų kapinėse užteks vos 9-10 mėnesių, naujos miesto kapinės Daušiškėse gali būti pradėtos įrengti tik po 11-12 mėnesių. Valdininkai tikina, kad koncesija neapkraus gyventojų mokesčiais už vietą kapinėse, nes bus paruoštos sąlygos.

Tarp Panevėžio savivaldybės ir paveldosaugininkų iki teismų atvedusias aistras įplieskę miesto senamiestyje rasti kaulai gali būti ne istorinėse kapinėse palaidotų protėvių, o... karvių. Tokią versiją iškėlė be paveldo saugotojų žinios leidimą statyti individualų namą istorinėje miesto dalyje išdavusios Savivaldybės valdininkai. Kaltę verčia karvėms Apstulbinti paveldosaugininkai ir istorikai šią hipotezę vadina ne tik šventvagiška ir ciniška, bet ir melaginga.

Kėdainių miesto kapinėse Kauno gatvėje artimuosius palaidoję gyvieji sukrėsti - šeštadienio naktį kapuose siautėję du nepilnamečiai broliai ir jų draugas išvartė, sudaužė, sugadino ir išniekino 270 paminklų, rašo "Respublika". Nusikaltėlių pėdsakai Kėdainių policininkus atvedė į jų namus. Kai pareigūnai pasibeldė į dviejų nepilnamečių brolių, Kėdainių mokyklų moksleivių namus, kapų niekintojai dar miegojo. Nustatyta, kad broliams talkino ir pilnametis jų draugas.