kapinės

Artėjant Vėlinėms floristai raitojasi rankoves – gėlių kompozicijas kuria ir iš džiovintų kankorėžių, ir iš medžiaginių gėlių. Mat pirkėjai kasmet tampa vis reiklesni, reikalaujantys originalumo. Kompozicijų kūrėjai pastebi naujovę – šiemet žmonės renkasi didesnes puokštes. Mat mirusiojo artimieji gėles ant kapo deda nuo visos giminės, o ne kiekvienas atskirai, kaip būdavę iki šiol.

Jau visai netrukus žmonių keliai nukryps į kapines. Bus minima Vėlinių ir Visų Šventųjų dienos, iki kurių liko vos savaitė. Žvakių liepsnomis vėl bus apšviesti kapai. Įdomu sužinoti, kada Lietuvoje prasidėjo žvakių deginimo mada ir kokios tendencijos vyravo. Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir etnologas Jonas Mardosa. Iki Vėlinių ir Visų Šventųjų liko tik savaitė. Žmonės jau keliauja į parduotuves ir dažnas perka žvakutes.

Artėjant mirusiųjų dienai – Vėlinėms, miestų kapinės sulaukia savanoriškų talkininkų. Daryti gerą darbą – grėbti ir rinkti lapų šiemet į kapines veržiasi ir nuteistosios. Kalėjime sėdinčios moterys sako, kad jau negalinčios tvarkyti savų kapų, tai bent jau patvarkančios svetimus. Senosios Panevėžio kapinaitės esančios visai šalia Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios uždarytos jau beveik 6 dešimtmečius, tačiau prieš Vėlines jose netrūksta šurmulio.

Lietuvoje įsibėgėja chrizantemų prekyba. Su kapinių karalienėmis prieš Vėlines varžytis įstengia nebent tik viržiai. Jais dažniausiai užsodinami kapai dar iki didžiojo kapinių lankymo. Na, o jau prieš pat Vėlines dauguma kapų pasipuošia ryškiaspalvėmis chrizantemomis. Nors šių gėlių augintojai rudeniniais ir pirmajam šaltukui pakančiais žiedais nebijo puošti ir ištuštėjusių kiemų. Panevėžiečio Eugenijaus šeimos ūkio šiltnamiuose šiuo metu žydi šimtai vazoninių chrizantemų.

Šiaulių kapinėse trečiadienio rytą moterį prispaudė užgriuvęs antkapis, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).  Antkapis ant moters kojos nukrito K. Donelaičio gatvėje, miesto kapinėse. Atvykus ugniagesiams praeiviai jau buvo suteikę pagalba nukentėjusiajai, antkapį nukėlė. Moteris dėl kojos sužalojimų išvežta į gydymo įstaigą.

Trečiadienio rytas Vilniuje paženklintas avarija. Sukilėlių gatvėje automobilis įvažiavo į tvorą ir nuvertė kelis Rasų kapinių antkapius.  Socialiniame tinkle „Facebook“ žmonės dalinasi vaizdais iš Sukilėlių gatvės, kur prie pat Rasų kapinių automobilis neišvengė susidūrimo su tvora ir keliais antkapiais.   Naujienų portalo tv3.lt duomenimis po susidūrimo automobilis įstrigo. Įvykio vietoje dirba policijos pareigūnai. Kelis kartus buvo bandoma ištraukti automobilį nesėkmingai.

Nors iki Vėlinių beveik visas mėnuo – prekybininkai raitoja rankoves: ir prekybos centruose, ir turgavietėse lentynos pilnos vėlinių žvakių. Kasmet dvasinininkai prašo jomis neapkrauti mirusiųjų kapų, tačiau pardavėjai vis tiek skaičiuoja, kad kasmet jų parduoda milijonus. Kovojantys už švarią aplinką ragina žmones rinktis tokias žvakutes, kurios tiktų perdirbimui.  Vilnietė Nadežda viename prekybos centrų į krepšį krauna dešimtis vėlinių žvakučių.

Ketvirtadienį, spalio 3 dieną, apie 10.50 val., Švėkšnos kapinėse rastas 34 metų vyro kūnas. Apie tai informavo Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Ekspertai tiria mirties priežastį.

Tauragės rajone, Papušynės kaimo kapinėse, trečiadienio popietę mirė duobę laidotuvėms kasęs vyras. Kaip BNS sakė vietos policijos atstovė Greta Kęsminaitė, du duobkasiai kasė duobę laidotuvėms, jie keitėsi kas 15 minučių. Vienas vyras nuėjo parūkyti, o grįžęs duobėje rado susmukusį kolegą.  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) pranešė, kad dviejų metrų gylio duobėje buvusiam vyrui pasidarė bloga.

Prie Tuskulėnų masinės kapavietės penktadienį susirinko dešimtys žiauriai sovietų okupantų nužudytų laisvės gynėjų artimųjų. Broliai, seserys, seniai užaugę vaikai ir kiti giminės neslepia jaudulio ir ašarų, prabilę kokiais brutaliais būdais sovietai niekino ir žudė jų šeimos narius, kovojusius už Lietuvos laisvę. Živilė, Jūratė, ir Jaunius žengia į Tuskulėnų kolumbariumą pagerbti prieš septyniasdešimt penkerius metus žiauriai nužudyto savo tėvo kapitono, partizano Igno Vyliaus atminimo.

Vilniaus valdžiai vis garsiau kalbant apie šiukšlių išvežimo branginimą, kapinių lankytojai baiminasi, kad konteineriai žvakėms ir vainikams virs sąvartynais. Mat jau dabar filmavimo kameros fiksuoja, kaip žmonės į kapines tempia viską kas nereikalinga namų ūkyje. Ir ne tik tai. Netrukus išvysite, kaip dažnas ne tik konteinerius pildo šiukšlėmis, bet ir gamtinius reikalus atlieka čia pat šalia mirusiojo kapo.

Neįprasta situacija Šiauliuose – prieš du mėnesius mirusi miesto poetė iki šiol nepalaidota. Šiaulių poetės, prozininkės Janinos Jovaišaitės palaikų pelenai iki šiol neišvežti iš laidojimo namų, nes planuotas laidotuves stabdo biurokratiniai keblumai. Lietuvos rašytojų sąjungai priklausiusi poetė pageidavo būti palaidota Senosiose miesto kapinėse, šeimos kriptoje. Tačiau kapinės uždarytos ir paskelbtos kultūros paveldu.

Lietuvoje nuo šiol galima mirusiojo pelenus laidoti ne tik į žemę ar kolumbariumą, bet ir išbarstyti ant žemės. Mat jau yra pirmasis tokioms apeigoms skirtas žemės plotas. Ir jis – Vilniaus Liepynės kapinėse. Tiesa, nors čia savo artimųjų pelenus gali barstyti kas nori ir kada nori, valdininkai suka galvas, kaip reiks šį unikalų kapinių sklypą prižiūrėti. O kunigai iš viso nesupranta, kam reikėjo skirti tokį žemės sklypą.

Šventosios miške – paminklai, kryželiai, žvakės ir dirbtinės gėlės. Čia kažkas įrengė nelegalias gyvūnų kapines. Apie jas vietos valdžia ilgą laiką nė nenumanė. O dabar valdininkai sako aiškinsis, kam skIrti kelis šimtus siekiančias pinigines baudas už viešosios tvarkos pažeidimus. Na, o gyvūnų mylėtojai prašo ne ką nors bausti, o verčiau pajūryje įrengti oficialias kapinaites jų augintiniams. Tarp aukštų medžių, Šventosios miške, iš tolo šviečia ryškiaspalvės dirbtinės gėlės.

Surasti artimųjų kapus ir Klaipėdos kapinėse padės išmanieji telefonai. Į specialią paiešką tereikės įvesti velionio vardą, pavardę ar mirties datą. Telefono ekrane pasirodys ne tik maršrutas per kapines, bet ir ieškomo velionio kapo nuotrauka. Jei ši kam nepatiks, ją galės pakeisti kita. Tokia kapinių skaitmenizavimo paslauga Lietuvoje tampa vis populiaresnė. Klaipėdiečiai Aleksandras ir Jelizaveta pasakoja, kartą ilgai klaidžioję kapinėse.

Pasak antkapių specialistų, net ir laidojimo vietos turi savo madas. Juoda žemė, gvazdikai ir didelis paminklas velioniui kapavietėse tampa retenybe. Šiuo metu kapinėse – naujos tendencijos. „Jis matot pas mus buvo labai tvarkingas visą laiką. Jis giedojo bažnyčioj chore, visą laiką švarus, apsivilkęs", – teigė pašnekovė.

Prienų rajone, Ivoniškių kaime, iš kapinių pavogta autorinė bronzinė statula. Anot Alytaus policijos, apie vagystę pranešė 1962 metais gimęs vyras. Nuotolis siekia 2,5 tūkst. eurų.

Nustojote lankyti artimųjų kapus? Tokiu atveju nenustebkite, jei atėję po dvejų metų toje vietoje rasite palaidotus visiškai svetimus žmones. Mat neprižiūrimi kapai, valdžios sprendimu, po dvejų metų bus perduodami tiems, kas norės juos prižiūrėti, o vėliau ten ir palaidoti savo artimuosius. Tiesa, savivaldybės kol kas sunkiai įsivaizduoja, kaip tai bus įgyvendinta. Kapines prižiūrinčios įmonės „Stebulė“ darbuotoja Alina sako per kelias dienas įbedanti jau keturioliktą įspėjamąją lentelę.

Skandalas Varėnos rajone, Perlojos kapinėse, – atėję aplankyti artimųjų kapų, žmonės rado išdaužytus paminklus, ištryptas gėles, krūvas kaladžių ir pjuvenų. Pradėję aiškintis, vietiniai nustėro, mat pasidarbavo čia ne vandalai ar audra, bet profesionaliu medžių pjovimu besigyrusi įmonė. Įpykę perlojiškiai neketina sėdėti rankų sudėję, jie žada kreiptis į teismą ne tik dėl materialinės, bet ir dėl moralinės žalos atlyginimo.

Artėjanti Motinos diena tuština gėlių pardavėjų atsargas. Pasirodo, kapinėse taip populiarios našlaitės bent jau sostinėje pastarosiomis dienomis tapo kone deficitinės. Žmonės perka jau net ne vienetais, o dešimtimis dėžių. Mamų kapų tvarkytojų gausumu pastarosiomis dienomis stebisi ir kapines priežiūrinčių įmonių atstovai, vos spėjantys vežti šiukšles. Vos sulaukusi lietaus, Karveliškių kapinėse pluša vilnietė Janina.

Maestro Stasio Povilaičio gyvybė užgeso 2015 metais. Prieš ketverius metus anapilin iškeliavęs tekstų autorius ir legendinis dainininkas iki šiol gyvas gerbėjų širdyse. Jo muzika nebus pamiršta dar ilgus metus. Akivaizdu, kad gerbėjai maestro ilgisi iki šios dienos. Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja, apsilankiusi Palangos kapinėse, rado S. Povilaičio kapą ir suskubo jį nufotografuoti, mat vis dar ilgisi jo dainų, balso ir charizmos, kuria visada maestro išsiskyrė iš kitų.

Šiaulių kapinėse susimušė dvi moterys ir vyras. Incidento dalyviai buvo blaivūs. Pasak policijos, šeštadienį, 13.30 val. Šiaulių Ginkūnų kapinių automobilių stovėjimo aikštelėje įvyko konfliktas. Demonstruodami nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje tarpusavyje susimušė dvi moterys, gimusios 1989 metais ir 1969 metais bei vyras, gimęs 2000 metais. Kaip vėliau paaiškėjo, visi jie buvo blaivūs.

Į kovą su Karveliškių kapinėse apsigyvenusiomis stirnomis stojanti Vilniaus savivaldybė užsimojo amžino poilsio vietą aptverti specialia tvora. Tiesa, nors darbai dar nebaigti, 180 tūkst. eurų kainuosiančią tvorą jau tenka remontuoti. Dabar stirnos blaškosi po kapines ir mėgina į laisvę ištrūkti su visa tvora, tad ją dažnai apgadina. Gamtinininkai nesupranta, kodėl prieš aptveriant kapines iš teritorijos nebuvo išvaikyti laukiniai žvėrys.

Uostamiesčio kapinėse artimų kapus lankantys klaipėdiečiai nustėro pamatę, kaip atrodo už valstybės lėšas palaidotų, vienišų ar neatpažintų mirusiųjų kapai. Po žiemos kapavietės panašesnės į arimus, vietomis mėtosi ne tik statybinės atliekos, bet dar ir šiukšlės. Tuo metu pati savivaldybė tikrina, ar savo artimųjų kapus prižiūri patys gyventojai. Vos nutirpus sniegui, Lėbartų kapinėse atsivėrė štai tokie vaizdai: čia – valstybės lėšomis sulaidotų klaipėdiečių kapai.

Rytų Prancūzijoje esančiose žydų kapinėse vandalai išniekino apie 80 kapų, antradienį pranešė vietos pareigūnai. Netoli Vokietijos sienos Elzaso regione esančios Kvacenheimo gyvenvietės kapinėms padaryta žala pastebėta antradienio rytą, sakoma regiono saugumo biuro pranešime. Nuotraukose matyti ant išniekintų kapų mėlynais dažais užpurkšti nacistiniai simboliai.

Apsilankymai kapinėse, nepriklausomai nuo metų laiko, nėra itin jaukūs ir malonūs. Gana dažnai žmonės, žinodami, kad teks eiti į kapines, ima jaustis gana prastai.  Vis tik, prieš eidami į kapines, turėtumėte žinoti, kada geriausias laikas jose apsilankyti ir kada geriau vengti apsilankymo ten.  Taigi, būrėjai ir aiškiaregiai, kurie itin mistifikuoja apsilankymus pas mirusiuosius, ragina susilaikyti nuo apsilankymo šiuo metu.

Kasmet žiniasklaidoje pasklinda kalbos, kur vienaip ar kitaip kartojama: draudžiama bet kur barstyti artimųjų pelenus, nes tai draudžia valstybės įstatymai. Tačiau įdomiausia tai, kad įstatymuose toks draudimas konkrečiai neįvardijamas, o dėl jo ginčijasi net specialistai.

Nemaloni Plungės gyventojų akistatos su pareigūnais istorija akimirksniu išplito socialiniame tinkle „Facebook“. Susiklostė tokia situacija, kad į kapines atvykusiems žmonėms dėl gausaus sniego nebeliko vietos, kur palikti savo automobilius. Todėl nedidelėje aikštelėje dalį transporto priemonių teko statyti pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Konkrečiu atveju buvo užstatytas tarnybinis policijos pareigūnų automobilis.

 Į „TV Pagalbą“ kreipėsi Juozas. Vyras pasakoja, kad jam ant širdies guli svetima kaltė. Anapilin išėjusios Juozo tetos kapas jau du metus stovi apleistas ir netvarkytas. Juozas sako, kad dėl visko kalta mirusios tetos marčia, kuri tapusi teisėta senolės slaugytoja suskubo susitvarkyti su jos turtais – teta kone viską testamentu paliko jai. Juozas bandė domėtis ar viskas su palikimo buvo teisėtai padaryta, tačiau gavo tokį atkirtį, kokio nesitikėjo.

Kapinės tikrai nėra maloni pasibuvimų vieta, tačiau kažkam tai tapo tikra scena pasirodymui. Socialiniuose tinkluose it virusas plinta vaizdo įrašas, kuriame 22 metų studentė Anna nusprendė būtent tokioje vietoje surengti projektą. Mergina norėjo pavaizduoti vėją ir medžius, tačiau sulaukė ne pagyrų, o pajuokos. Iš merginos šokio tarp antkapių juokiasi milijonai žmonių. „Mes filmavome ten jau kurį laiką, tačiau praėjusį kartą mūsų niekas nepastebėjo. Dabar turėjome daug žiūrovų.

Prie Ąžuolų Būdos kaimo kapinaičių, Kazlų Rūdos savivaldybėje, vyrai stato naują tvorą. Iš tiesų, tą patį darbą daro jau antrą kartą. Tvora aplink kapines praeitą penktadienį buvo kone baigta, tačiau savaitgalį vagys tvorą išvogė. Iš viso nuardyta daugiau kaip šimtas metrų. Tiek, kiek ir buvo pastatyta. „50 elementų tvoros segmentų ir 47 kuolus. Tris paliko. – Nepajėgė išraut? – Sunku pasakyti. Gal sutrukdė“, – sakė darbų vadovas Laimis Baniulis.

Kas per Vėlines dega žvakutes, o štai Dzūkijoje esančiame Margionių kaime gyvas ir dar vienas, iš senovės atkeliavęs paprotys – per Vėlines deginti mediniUs kryžius. Prie bendro laužo susirenka visi margioniškiai, ir taip prisimenami tais metais išėjusieji anapilin. Tiesa, laužas liepsnoja net aštuonias dienas, mat be kryžių deginimo, Margionių kaimo gyventojai dar ir pasimeldžia. Margioniškis Juozas taip ruošia kryžius deginimui. Mat kapinėse jau užkurtas tradicinis vėlinių laužas.

Gilias tradicijas turinčią kapų priežiūrą Lietuvoje pastaruoju metu koreguoja pastaruoju metu itin pasikeitę žmonių poreikiai ir galimybės. Kapinių priežiūra besirūpinantys seniūnai ir kapinių priežiūros įmonių atstovai sako, kad dabar kapinėse jau įprasta tai, kas kažkada buvo nepriimtina – naudojami tokie kapų priežiūros sprendimai, kurie sudaro sąlygas kuo rečiau lankyti kapus ir kuo paprasčiau juos prižiūrėti.

Kaip ir kiekviena vieta, taip ir kapinės turi savo etiketą. Nemažai žmonių tiki, kad šioje paslaptingoje vietoje, kuri yra susijusi su anapusiniu pasauliu, negalima daryti tam tikrų dalykų. Jau nuo senų laikų buvo tikima, kad tam tikri veiksmai kapinėse gali prišaukti nelaimių į namus, rašo magomagii.ru Šiame rusų portale save pristatantis magas Azalas pateikė dalykus, kurių negalima daryti, lankant giminaičių kapus. Pasak jo, tai gali prišaukti rimtų nelaimių.

Visų Šventųjų ir Mirusiųjų atminimo dienomis policija įspėja dėl suintensyvėjusio eismo ir prašo artimųjų kapų vykstančius lankyti gyventojus būti atidžius ir atsargius. „Daugelis žmonių vyks pas gimines, lankys artimųjų kapus, dėl to transporto priemonių srautai, palyginti su įprastais savaitgaliais, bus gerokai intensyvesni visuose šalies keliuose“, – įspėja Kelių policijos tarnyba. Kai kurios savivaldybės skelbia apie laikinus eismo ribojimus bei papildomą viešąjį transportą link kapinių.

Lietuvoje nyksta senosios Vėlinių tradicijos. Tokias išvadas skelbia etninės kultūros žinovai prieš Vėlines pastebėję, kad dažnas nė nežino, nei kaip tvarkyti kapus, nei kodėl ant jų lapkričio pirmą ir antrą dienomis degame žvakutes. Ir jau juolabiau dažnas nė nenutuokia, kad per Vėlines senovėje ne tik ypatingai prisiminti išėję anapilin, bet ir puoselėtos kitos tradicijos – deginti mediniai kryžiai ar net ruošti Vėlinių patiekalai.

Kitą savaitę skubėsime ant kapų bent kelias akimirkas skirti tiems, kuriuos mylėjome ir kurių pasiilgome. Daugeliui mūsų kyla klausimų, kaip puošti kapus prieš Vėlines ir kokių klaidų nedaryti, besirūpinant kapu.  Apie tai, kokios mados šiuo metu ir kokių klaidų nedaryti, norint kapavietę paversti stilinga ir jaukia, tv3.lt papasakojo kapų tvarkymo „Tyli kalva“ įmonės vadovas Andrius Žykovas.

Nelegalūs statiniai dygsta ne tik kokiuose nors parkuose, bet ir …kapinėse. Vilniaus Rokantiškių kapinėse išdygo nelegalus kolumbariumas. Statininys iškilo privataus žmogaus nuosavo kapo teritorijoje nesuodus nei savivaldybei, nei kapinių administratoriui. Apsukrus kapo šeimininkas dar ir sugalvojo čia pat susukti versliuką – jau buvo paskelbęs apie kolumbariumo nišų nuomą.

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad spalio 27–28 dienomis ir lapkričio 1-4 dienomis Rokantiškių, Saltoniškių, Karveliškių ir Kairėnų kapinių prieigose šalia autobusų stotelių, apsisukimo žiedų, kapinių įėjimo vartų bus draudžiamas automobilių stovėjimas. Lapkričio 1 dieną keisis eismo organizavimas prie Rokantiškių, Karveliškių, Saltoniškių, Kairėnų kapinių ir transporto eismas bus nukreipiamas apylankų maršrutais. Lapkričio 1 dieną pakeitimai galios nuo 7 iki 22 val.

Daugelis prieš Vėlines skuba sutvarkyti artimųjų kapus, prisimena juos degindami žvakutes. Visa tai darome perimdami tradicijas iš tėvų ir senelių, neretai net nesusimąstydami apie tikrąją šios šventės prasmę.  Vyriausioji Lietuvos ragana Vilija Lobačiuvienė atskleidė kuo ši dieną mistiška ir kaip nuraminti neramias vėles. Verta laikytis tradicijų Pasak moters, nereiktų nieko keisti ir daryti kitaip: „Svarbiausia laikytis tradicijų, o ne kažką keisti.

Ne kiekvienas jaukiai jaučiasi kapinėse, o ir būti jose nori kuo trumpiau, tačiau priešingai nei kiti, Ilona Meškauskienė ne tik prižiūri Rietavo miestelio kapines, bet ir gyvena prie pat jų. Moteris čia atsipalaiduoja, mieliau renkasi pasivaikščiojimus kapinėse nei parke ir ypač grožisi kapais per šventes. O būdami maži jos vaikai žaisdavo neįprastus žaidimus.

Nors iki Vėlinių – dar pora savaičių, pagerbti išėjusius Anapilin lietuviai intensyviai ruošiasi jau dabar. Prekybininkų duomenimis, kapams skirtų prekių paklausa pastebimai auga nuo pat rugsėjo mėnesio, o perkamiausiomis jų išlieka įvairios kapų žvakės, rašoma pranešime spaudai.  Šias pirkėjai renkasi paisydami kelių kriterijų – atsižvelgia ne tik į numanomą degimo trukmę ar dizainą, bet ir į tai, iš ko žvakė yra pagaminta.

Skandalas Vilniaus naminių gyvūnėlių kapinėse „Keturios pėdutės“. Legaliose gyvūnėlių kapinėse savo numirusius šunis ir kates palaidojusiems vilniečiams pranešta, kad augintinius teks išsikasti ir perkelti į naują vietą. Jie, anot Vilniaus miesto savivaldybės, palaidoti tiesiai virš dujotiekio, kur kasinėti ne tik griežtai draudžiama, bet ir pavojinga. Naminių gyvūnėlių kapinių lankytojai atrėžia – jokių ženklų, žyminčių kapinių teritorijos ribas, anksčiau nebuvo.

Socialiniuose tinkluose paplito keistos ir bauginančios nuotraukos, užfiksuotos vienose Teksaso kapinėse, esančiose netoliese Marthos bažnyčios. Daugybė žmonių tiki, kad kadruose užfiksuotas vaiko vaiduoklis. Nuotraukas užfiksavo ne vietinis gyventojas, o „Google Maps“, todėl jų egzistavimu gali įsitikinti kiekvienas. Atrodo, jog vaiduokliškos išvaizdos mergaitė slepiasi už medžio kamieno ir žiūri tiesiai į kamerą. Jos pilkas ir beveik permatomas veidas išgąsdino ne vieną.

Praėjusią savaitę viešojoje erdvėje pasklido vaizdinė medžiaga, kurioje buvo matyti, kaip Kauno rajone esančiose kapinėse persirengę asmenys plaukiojo irklentėmis. Aiškinantis įvykio aplinkybes, atliekant tyrimą dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo, buvo nustatyti keturi asmenys: du vyrai ir dvi moterys. Trims asmenims jau surašyti administracinio nusižengimo protokolai paskirta ir 15 eurų piniginė bauda.

Netrukus susirasti kad ir tolimų giminaičių kapus bus lengviau. Vis daugiau savivaldybių skaitmenizuoja savo kapinių duomenis. Jeigu turite išmanųjį telefoną, užmirštą ar apleistą kapą galėsite surasti vos per kelias minutes. Anot sistemos autorių, ši paslauga Lietuvoje tampa vis populiaresnė, ja per metus bent kartą pasinaudoja dešimtys tūkstančių šalies gyventojų. Pagal velionio vardą, pavardę, mirties ar gimimo datą išmaniajame telefone rasite konkrečią kapo vietą.

Lietuvoje šėlusi liūtis ne tik išgriovė Vilnių, štai Kaune po gausaus lietaus - paskendo kapinės. Vainatrakio kapinėse apsemta dešimtys kapų. Vandens bala tokio gylio, kad nesimato ne tik kapavietes juosiančių tvorelių, bet net ir paminklų. Tiesiog siaubingą tokį vaizdą sekmadienį išvydo į Vainatrakio kapines atvykę kauniečiai. Prie pat įėjimo į kapines esančios kapavietės paskendusios vandenyje. Užtvindyta dešimtys kapų.

Partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus numatoma perlaidoti Vilniuje, Antakalnio kapinėse esančiame valstybės vadovų panteone, pirmadienį pranešė Vyriausybės spaudos taryba. Planuojama, kad jis bus laidojamas šių metų spalio 6 dieną. Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, vadovaujantis komisijai, kuriai pavesta rūpintis A. Ramanausko-Vanago laidotuvėmis, pranešime spaudai teigia, kad dėl laidojimo vietos ir laiko sutarta su partizanų vado šeimos nariais.

Karščiai smarkiai paveikė augalus, ypač dekoratyvinius. Gėlių darželius dar įmanoma gaivinti, laistant kelis kartus per dieną, bet kapinėse, kur kasdien žmonės lankytis neišgali, nuo karščio nuvyto ir visai išdžiuvo tūkstančiai gėlių. Botanikos specialistai temato vieną išeitį – kapinių ar aplinkos puošybai pradėti rinktis tuos dekoratyvius augalus, kurie atsparūs karščiams ir sausrai. Šiaulietis Bronius kasdien skuba prie artimųjų kapų.